{"id":13559,"date":"2008-09-19T18:00:00","date_gmt":"2008-09-19T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-09-19T18:00:00","modified_gmt":"2008-09-19T18:00:00","slug":"tiriami-grybai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/tiriami-grybai\/13559\/","title":{"rendered":"Tiriami grybai"},"content":{"rendered":"","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012esib\u0117g\u0117jus gryb\u0173 sezonui, d\u017eiaugdamiesi mi\u0161ko g\u0117rybi\u0173 gausa, \u012f Radiacin\u0117s saugos centr\u0105 prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipiasi sunerim\u0119 gyventojai. Prisimin\u0119 avarij\u0105 \u010cernobylio atomin\u0117je elektrin\u0117je, jie vis dar baiminasi d\u0117l gryb\u0173 tar\u0161os, nor\u0117t\u0173 \u012fsitikinti, kad grybai, augantys Lietuvos mi\u0161kuose, yra &bdquo;\u0161var\u016bs, neradioaktyv\u016bs&ldquo;. Jeigu jums abejoni\u0173 kelia j\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 surinkti ar turguje \u012fsigyti grybai, Sveikatos apsaugos ministerija kvie\u010dia kreiptis \u012f Radiacin\u0117s saugos centr\u0105 (Kalvarij\u0173 g. 153, Vilnius) arba \u012f Radiacin\u0117s saugos centro skyrius Kaune, Klaip\u0117doje ir \u0160iauliuose, kur grybai bus i\u0161tirti radiologi\u0161kai. <\/p>\n<p>Grybai kaupia \u012fvairius mikroelementus, juose gali kauptis ir radionuklidai. Radiacin\u0117s saugos centras, siekdamas apsaugoti gyventojus nuo nepagr\u012fstos ap\u0161vitos jonizuojan\u010di\u0105ja spinduliuote, atlieka \u012fvairi\u0173 gamini\u0173, maisto produkt\u0173, tarp j\u0173 ir gryb\u0173, radioaktyviosios tar\u0161os tyrimus. Grybuose tiriamas radioaktyviojo cezio (Cs&ndash;137) savitasis aktyvumas, nes \u0161io radionuklido \u012f aplink\u0105 daugiausia pateko po avarijos \u010cernobylyje. Be to, \u0161is radionuklidas, palyginus yra ilgaam\u017eis, jo pus\u0117jimo trukm\u0117 &ndash; apie trisde\u0161imt met\u0173. Taigi, jo vis dar yra m\u016bs\u0173 \u0161alies aplinkoje. <\/p>\n<p>Kad b\u016bt\u0173 galima u\u017etikrinti, jog Lietuvos mi\u0161kuose renkami grybai n\u0117ra &bdquo;radioaktyv\u016bs&ldquo;, Radiacin\u0117s saugos centre kasmet atliekami \u012fvairi\u0173 valgom\u0173j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gryb\u0173, surinkt\u0173 skirtinguose \u0161alies mi\u0161kuose, radiologiniai tyrimai. \u0160iais metais gryb\u0173 bandiniai buvo rinkti Vilniaus, Druskinink\u0173, Zaras\u0173, \u0160al\u010dinink\u0173, \u0160irvint\u0173 rajon\u0173 mi\u0161kuose, Labanoro girioje. Var\u0117nos mi\u0161kuose, kuriuose ypa\u010d gausu grybautoj\u0173. Gryb\u0173 bandinius rinko Alytaus visuomen\u0117s sveikatos centro Var\u0117nos filialo specialistai. Tirtuose gryb\u0173 bandiniuose Cs&ndash;137 savitasis aktyvumas nevir\u0161ijo 150 Bq\/kg (leistinais \u0161io radionuklido lygis maisto produktuose yra 600 Bq\/kg). Radiologiniai gryb\u0173 tyrimai \u0161iais metais bus atliekami ir toliau. <\/p>\n<p>Pasitvirtino ankstesni\u0173 tyrim\u0173 rezultatai, kad kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 grybai labiau kaupia radioaktyv\u0173j\u012f cez\u012f. Didesnis Cs&ndash;137 savitasis aktyvumas nustatomas rauk\u0161l\u0117tuose gudukuose, rudajame piengrybyje. Palyginti &bdquo;\u0161var\u016bs&ldquo; grybai yra voverait\u0117s, baravykai, \u016bm\u0117d\u0117s. Gyventojai netur\u0117t\u0173 nerimauti d\u0117l to, kad grybuose aptinkama radioaktyviojo cezio, nes paprastai grybai yra verdami, radioaktyvusis cezis patenka \u012f nuovir\u0105, tod\u0117l i\u0161virtuose grybuose jo lieka nedaug. Radiacin\u0117s saugos centro specialistai \u012fvertino, kad netgi tuo atveju, jei gyventojas per metus suvalgyt\u0173 100 kg \u017eali\u0173 labiausiai Cs-137 kaupian\u010di\u0173 gryb\u0173, gaut\u0173 tik vien\u0105 \u0161imt\u0105j\u0105 dal\u012f visos gyventojui leistinos ap\u0161vitos. <\/p>\n<p>\nDaugiau informacijos: <br \/>\nRadiacin\u0117s saugos centras <br \/>\nTel. (8 5) 236 19 34 <br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13559","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13559","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13559"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13559\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13559"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13559"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13559"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13559"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13559"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}