Pavasar\u012f ir ruden\u012f kas tre\u010dias bendrosios praktikos gydytoj\u0173 pacientas skund\u017eiasi pana\u0161iais simptomais: sutrikusiu vir\u0161kinimu, pilnumo jausmu, ver\u017eimu ar sunkumu duobut\u0117je po kr\u016btinkauliu, r\u016bg\u0161\u010diais atsir\u016bgimais, deginimu stempl\u0117je, r\u0117mens grau\u017eimu. Tokie nemalon\u016bs jutimai gadina nuotaik\u0105, ma\u017eina darbingum\u0105, trukdo susikaupti.<\/p>\n
Vilniaus Antakalnio poliklinikos \u0161eimos gydytoja Daiva Makaravi\u010dien\u0117 sako, kad dauguma tokiais simptomais besiskund\u017eian\u010di\u0173 ˜ pacient\u0173 – 30–45 met\u0173 verslininkai, aktyv\u016bs vadybininkai, nuolat skubantys studentai. Jie sako nuolat patiriantys stres\u0105, negalintys pails\u0117ti net nakt\u012f, nes po so\u010dios vakarien\u0117s ima p\u016bsti, skaud\u0117ti pilv\u0105. Ne vienas guod\u017eiasi, kad, jeigu nakt\u012f bando gerti pieno, palengv\u0117ja trumpam, ta\u010diau paskui pasidaro dar blogiau. O bandant nusiraminti cigarete, skausmas tik dar labiau sustipr\u0117ja.<\/p>\n
Beje, \u012f poliklinik\u0105 ateina tik nedidel\u0117 dalis t\u0173, kuriems reik\u0117t\u0173. Kai kurie ilg\u0105 laik\u0105 simptomus bando mal\u0161inti patys. Kod\u0117l? Viena vertus, d\u0117l to, kad vizitui pas gydytojus reikia skirti laiko, o daugeliui dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 jo tr\u016bksta, antra vertus, Lietuvoje “madinga” savigyda. Laim\u0117, yra nema\u017eai ger\u0173 nereceptini\u0173 vaist\u0173.<\/p>\n
<\/p>\n
Bloga savijauta – mokestis u\u017e skub\u0117jim\u0105 <\/strong><\/p>\n “Tai aktyvi\u0173, veikli\u0173, nuolat skuban\u010di\u0173, jautri\u0173, ta\u010diau manan\u010di\u0173, jog privalo tai nusl\u0117pti, negalavimai, – sako gydytoja D.Makaravi\u010dien\u0117. – Ryt\u0105 \u012f darb\u0105 jie i\u0161lekia tu\u0161\u010diu skrand\u017eiu, paskubomis i\u0161g\u0117r\u0119 kavos ir sur\u016bk\u0119 cigaret\u0119, pietums da\u017eniausiai neranda laiko, geriausiu atveju u\u017ekanda tra\u0161ku\u010di\u0173, u\u017egerdami gazuotais g\u0117rimais, o dien\u0105 baigia v\u0117l\u0173 vakar\u0105 so\u010dia vakariene, bandydami atsigriebti u\u017e vis\u0105 dien\u0105".<\/p>\n <\/p>\n Kokios t\u0173 negalavim\u0173 prie\u017eastys?<\/strong><\/p>\n Gydytoja vardija tris pagrindines ligas, kurias galima \u012ftarti, kai pacientas skund\u00cfi\u017esi pana\u0161iais simptomais: tai skrand\u017eio arba dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalig\u0117<\/a>, funkcin\u0117 dispepsija<\/a> (anks\u010diau vadinta gastritu) ir gastroezofaginio refliukso liga<\/a>, kai dalis r\u016bg\u0161taus skrand\u017eio turinio gr\u012f\u017eta \u012f stempl\u0119. B\u016btent d\u0117l to ir jau\u010diamas grau\u017eimas, stempl\u0117s dirginimas. Stempl\u0117je yra \u0161armin\u0117 terp\u0117, r\u016bg\u0161tus skrand\u017eio turinys j\u0105 "grau\u017eia”, \u017emogus jau\u010dia deginim\u0105. \u0160ia liga pastaraisiais metais sergama vis da\u017eniau. Daugelis persidirba, nuolat jau\u010dia didel\u0119 \u012ftamp\u0105, nesilaiko darbo ir poilsio r\u0117\u017eimo, tinkamai nesimaitina.<\/p>\n Gastroezofaginio refliukso liga<\/a> spar\u010diai plinta visame pasaulyje, ypa\u010d – gerai i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse, kuriose \u017emon\u0117s nepaiso sveikos mitybos reikalavim\u0173, maitinasi nereguliariai, vartoja daug riebi\u0173 maisto produkt\u0173. Statistika byloja, kad padid\u0117jusio r\u016bg\u0161tingumo simptomus jau\u010dia ma\u017edaug kas de\u0161imtas m\u016bs\u0173 planetos gyventojas. Europoje gastroezofaginio refliukso liga<\/a> serga per 5 proc. gyventoj\u0173. “TSN Gallup” atlikto tyrimo duomenimis, r\u0117mens ir padid\u0117jusio r\u016bg\u0161tingumo simptomus bent kart\u0105 per tris m\u0117nesius jau\u010dia nuo 25 iki 30 proc. Lietuvos gyventoj\u0173.<\/p>\n <\/p>\n Kava ir cigaret\u0117 – geros dienos prad\u017eia?<\/strong><\/p>\n Daugelis ne\u012fsivaizduojame ryto be puodelio kvapios kavos. Be jos tiesiog negalime atsibusti. Tai kod\u0117l gydytojai kav\u0105 priskiria prie r\u0117mens suk\u0117l\u0117j\u0173? “Problema ne ta, kad geriama kava, kuri i\u0161 ties˜ labai m\u0117gstama ir rytais suteikia \u017evalumo, o ta, kad ji geriama tu\u0161\u010diu skrand\u017eiu. Kava stimuliuoja H2 receptorius, esan\u010dius skrand\u017eio sienel\u0117se. Juos dirginant gaminasi labai a\u0161tri druskos r\u016bg\u0161tis, didinanti skrand\u017eio sul\u010di\u0173 r\u016bg\u0161tingum\u0105. Jeigu skrandyje n\u0117ra maisto, ta r\u016bg\u0161tis ima dirginti ir ardyti skrand\u017eio gleivin\u0117. Galima sakyti, gleivin\u0117 pradeda vir\u0161kinti pati save, – sako gydytoja D.Makaravi\u010dien\u0117. – Jeigu \u017emon\u0117s puodel\u012f kokybi\u0161kos nestipriai skrudintos kavos i\u0161gert\u0173 suvalg\u0119 ko\u0161\u0117s arba sumu\u0161tin\u012f, toki\u0173 problem\u0173 nekilt\u0173”.<\/p>\n Ta\u010diau ne vienas skubantysis, u\u017euot suvalg\u0119s sumu\u0161tin\u012f, sur\u016bko cigaret\u0119… Kaip nikotinas veikia stempl\u0117s ir skrand\u017eio sieneli\u0173 veikl\u0105? “Tiesiogiai, – sako gydytoja. – Nikotinas skatina histamino sekrecij\u0105, o histaminas – druskos r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 skrandyje ir didina skrand\u017eio sul\u010di\u0173 r\u016bg\u0161tingum\u0105. Jau prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u00e3ius i\u0161tirtas tiesioginis r\u016bkymo poveikis min\u0117t\u0173 gastroezofaginio refliukso ligos simptom\u0173 atsiradimui. \u012erodyta, kad r\u016bkant did\u0117ja refliuks\u0173 da\u017enis bei j\u0173 trukm\u0117. Mat d\u0117l r\u016bkymo ma\u017e\u0117ja apatiniojo stempl\u0117s rauko (sfinkterio), jungian\u010dio j\u0105 su skrand\u017eiu ir tarsi j\u012f u\u017edaran\u010diu, kad maistas nekilt\u0173 auk\u0161tyn, tonusas. D\u0117l to rauko atsipalaidavimo da\u017eniau pasitaiko skrand\u017eio turinio atpylim\u0173”.<\/p>\n <\/p>\n Simptomai liudija apie v\u0117\u017eio gr\u0117sm\u0119<\/strong><\/p>\n Manoma, kad gastroezofaginis refliuksas – viena pagrindini\u0173 stempl\u0117s v\u0117\u017eio prie\u017eas\u010di\u0173. Da\u017enai grau\u017eiant r\u0117meniui apatiniame stempl\u0117s tre\u010ddalyje vyksta gleivin\u0117s poky\u010diai – plon\u0117ja ir i\u0161sigimsta pa\u017eeistas epitelis. Mokslininkai, tirdami vienodas sergan\u010di\u0173j\u0173 stempl\u0117s adenokarcinoma ir sveik\u0173 \u017emon\u0173˜ grupes, nustat\u0117, kad jei pacientas bent kart\u0105 per savait\u0119 jau\u010dia r\u0117men\u012f arba r\u016bg\u0161taus skrand\u017eio turinio atpylim\u0105 \u012f stempl\u0119, stempl\u0117s adenokarcinomos rizika padid\u0117ja a\u0161tuonis kartus. Jei pasitaiko naktini\u0173 r\u0117mens grau\u017eimo atvej\u0173 (gastroezofaginio refliukso ligos simptom\u0173), stempl\u0117s adenokarcinomos rizika padid\u0117ja net vienuolika kart\u0173. Vyresniems nei 40 met\u0173 asmenims, jau\u010diantiems ry\u0161kius gastroezofaginio refliukso ligos simptomus, tokia rizika padid\u0117ja 20–40 kart\u0173.<\/p>\n <\/p>\n Kas pad\u0117t\u0173 i\u0161vengti r\u0117mens grau\u017eimo <\/strong><\/p>\n \u0160eimos gydytojai savo pacientams, besiskund\u017eiantiems min\u0117tais simptomais, skiria tyrimus fibrogastroskopu. “Tiriame, ie\u0161kome op\u0173, nes toki\u0173 nusiskundim\u0173 pagrindin\u0117 prie\u017eastis – vir\u0161kinimo sistemos, vis\u0173 pirma skrand\u017eio, reakcija \u012f nuolatin\u0119 nervin\u0119 \u012ftamp\u0105. Tyrimai fibrogastroskopu nelabai malon\u016bs, ta\u010diau, jeigu nerandame opos, diagnozuojame funkcin\u0119 dispepsij\u0105 arba gastroezofaginio refliukso lig\u0105, – pasakoja gydytoja D.Makaravi\u010dien\u0117. – Tuomet skiriame vaistus, tiesiogiai veikian\u010dius druskos r\u016bg\u0161ties gamyb\u0105. \u012erodyta, kad yra naktin\u0117 ir dienin\u0117 druskos r\u016bg\u0161ties sekrecija. Turime vaist\u0173, kurie veikia tam tikru laiku i\u0161siskirian\u010di\u0105 skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105”.<\/p>\n Pavyzd\u017eiui, H2 receptori\u0173 blokatorius raniberlas, kurio veiklioji med\u017eiaga ranitidinas, veikia tiek dienin\u0119, tiek naktin\u0119 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 (pastar\u0105\u0105\u00e0 ypa\u010d gerai). Raniberlo skiriama po vien\u0105 tablet\u0119 (150 mg) ryte ir vakare; jei pacient\u0105 ypa\u010d vargina naktinis r\u016bg\u0161tingumas (r\u0117muo<\/a> pa\u017eadina i\u0161 miego, ryte kamuoja kosulys<\/a>), rekomenduojama dvi tabletes (300 mg) i\u0161gerti prie\u0161 mieg\u0105. Jas reikia nuryti nekram\u010dius gausiai u\u017egeriant skys\u010diu.<\/p>\n Yra \u012fvairi\u0173 grupi\u0173 vaist\u0173: proton\u0173 pompos inhibitori\u0173, kurie veikia dienin\u0119 skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 ir skiriami ryte nevalgius bei apie 17 val., taip pat antacid\u0173. Kartais pasitaiko pacient\u0173, kurie, negal\u0117dami numal\u0161inti r\u0117mens grau\u017eimo, i\u0161 nevilties geria sod\u0105. Tai didel\u0117 klaida, nes d\u0117l sodos padid\u0117ja skrand\u017eio t\u016bris, tod\u0117l gresia labai sunkios komplikacijos, tokios kaip skrand\u017eio sienel\u0117s ply\u0161imai.<\/p>\n “Tuo tarpu raniberlas – visi\u0161kai saugus, tod\u0117l pavasar\u012f bei ruden\u012f bene populiariausias vaistas, jo tenka skirti da\u017eniausiai, nes visi b\u0117ga, skuba, tiesiog ignoruoja sveikos gyvensenos nuostatas ir gastroezofaginio refliukso liga<\/a> spar\u010diai plinta”, – sako gydytoja.<\/p>\n