{"id":13584,"date":"2008-08-28T18:00:00","date_gmt":"2008-08-28T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-08-28T18:00:00","modified_gmt":"2008-08-28T18:00:00","slug":"vyresniu-zmoniu-arterines-hipertenzijos-gydymas-lerkanidipinu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vyresniu-zmoniu-arterines-hipertenzijos-gydymas-lerkanidipinu\/13584\/","title":{"rendered":"Vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos gydymas lerkanidipinu"},"content":{"rendered":"

\u012evadas<\/strong><\/p>\n

Jau seniai \u017einoma, kad arterin\u0117 hipertenzija yra vienas svarbiausi\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 rizikos veiksni\u0173. Anks\u010diau manyta, kad mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 labiausiai s\u0105lygoja diastolinis, o ne sistolinis kraujo spaudimas (KS). Dideliuose ap\u017evalgi-niuose tyrimuose \u012frodyta, kad sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 didina tiek sistolinis, tiek diastolinis KS. Rizik\u0105 susirgti insultu, \u0161irdies nepakankamumu, periferini\u0173 arterij\u0173 ligomis ir terminaliniu inkst\u0173 nepakankamumu didina tiek sistolinis, tiek diastolinis KS. Tod\u0117l pastaruoju metu arterin\u0117 hi-pertenzija klasifikuojama tiek pagal sistolinio, tiek pagal diastolinio KS reik\u0161mes, i\u0161skiriant izoliuot\u0105 sistolin\u0119 hipertenzij\u0105 (1 lentel\u0117). \u0160iuolaikin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos gydymo gair\u0117s pabr\u0117\u017eia, kad kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einantis gydymas suma\u017eina kardiovaskulin\u012f mir\u0161tamum\u0105 ir sergamum\u0105, nepriklausomai nuo to, ar yra sistolin\u0117, ar diastolin\u0117, ar izoliuota sistolin\u0117 hipertenzija.<\/p>\n

Vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 arterin\u0117 hipertenzija i\u0161sis-kiria kai kuriomis savyb\u0117mis. Senstant pakinta kraujagysli\u0173 strukt\u016bra, funkcija bei neurohumoraliniai mechanizmai, reguliuojantys \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos darb\u0105. Su am\u017eiumi did\u0117ja sistolinis KS, tod\u0117l izoliuota sistolin\u0117 hipertenzija (ISH) da\u017eniau pasitaiko vyresniems \u017emon\u0117ms. 82 proc. vyresni\u0173 nei 50 met\u0173 pacient\u0173 nustatomas padid\u0117j\u0119s sistolinis KS, o diastolinio KS padid\u0117jimas nustatomas tik 17 proc. pacient\u0173. Rizikai \u012fvertinti taip pat naudojamas pulsinis KS (i\u0161 sistolinio KS atimamas diastolinis KS). ISH gydymas suma\u017eina insulto, koronarini\u0173 \u012fvyki\u0173 ir did\u017ei\u0173j\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017en\u012f. Yra atlikta daug atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrim\u0173, kuriuose tirti 60-70 met\u0173 ir vyresni pacientai. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117je nustatyta, kad 80 met\u0173 ir vyresni\u0173 pacient\u0173 gydymas suma\u017eina mirtin\u0173 ir nemir-tin\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173, insulto da\u017en\u012f, bet ne bendr\u0105 mir\u0161tamum\u0105. Naujausios arterin\u0117s hipertenzijos gydymo gair\u0117s vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos gydym\u0105 rekomenduoja prad\u0117ti kalcio kanal\u0173 blokatoriais (KKB) ar diuretikais (2 lentel\u0117).<\/p>\n

KKB yra heterogenin\u0117 vaist\u0173 nuo hipertenzijos klas\u0117. Dihidropiridininiai KKB jungiasi su L tipo kalcio kanalais, blokuoja kalcio jon\u0173 jud\u0117jim\u0105 \u012f l\u0105stel\u0119 ir sukelia lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 atsipalaidavim\u0105 bei kraujagysli\u0173 vazo-dilatacij\u0105, tai suma\u017eina periferin\u012f kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105 ir kraujo spaudim\u0105. Klinikiniuose tyrimuose \u012frodyta, kad jie labai suma\u017eina insulto rizik\u0105 bei bendr\u0105 kardiovaskulin\u012f sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 pacientams, sergantiems pirmine arterine hipertenzija. Be to, j\u0173 veiksmingumas \u012frodytas vyresniems pacientams, sergantiems ISH. KKB sukelia arterij\u0173 vazodilatacij\u0105 ir tod\u0117l yra naudingi tiek taikant monoterapij\u0105, tiek derinant su kitais kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010diais vaistais.<\/p>\n

Lerkanidipinas yra tre\u010dios kartos vazoseletyvus dihidropiridininis KKB, veiksmingai ma-\u017einantis kraujo spaudim\u0105. Jis yra labai lipofili\u0161kas,o tai lemia l\u0117tesn\u0119, lygesn\u0119 veikimo prad\u017ei\u0105 ir ilgesn\u0119 trukm\u0119, palyginti su kitais dihidropiridininiais KKB. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad lerkanidipinas yra saugus, gerai toleruojamas vaistas, sukeliantis nedaug nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173. Jam neb\u016bdinga simpatin\u0117 aktyvacija ir refleksin\u0117 tachikardija. Vartojant lerkanidipin\u0105 nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 pasitaiko re\u010diau, nei skiriant kit\u0173 dihidropiridinini\u0173 KKB. \u0160iame straipsnyje detaliau aptarsime tyrimus, kuriuose vertintas lerkanidipino veiksmingumas ir saugumas vyresnio am\u017eiaus arterine hipertenzija sergantiems pacientams.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
Kategorija<\/td>\nSistolinis KS (mm Hg)<\/td>\nDiastolinis KS (mm Hg)<\/td>\n<\/tr>\n
Optimalus<\/td>\n<120<\/td>\nir<80<\/td>\n<\/tr>\n
Normalus<\/td>\n120-129<\/td>\nir\/ar 80-84<\/td>\n<\/tr>\n
Auk\u0161tas normalus<\/td>\n130-139<\/td>\nir\/ar 85-89<\/td>\n<\/tr>\n
I laipsnio hipertenzija (lengva)<\/td>\n140-159<\/td>\nir\/ar 90-99<\/td>\n<\/tr>\n
II laipsnio hipertenzija (vidutin\u0117)<\/td>\n160-179<\/td>\nir\/ar 100-109<\/td>\n<\/tr>\n
III laipsnio hipertenzija (sunki)<\/td>\n\u2265180<\/td>\nir\/ar \u2265110<\/td>\n<\/tr>\n
Izoliuota sistolin\u0117 hipertenzija<\/td>\n\u2265140<\/td>\nir<90<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

1 lentel\u0117. Pirmin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos klasifikacija.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"Vyresni\u0173<\/p>\n

2 lentel\u0117. Antihipertenzinio vaisto pasirinkimas.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Lerkanidipinas veiksmingai ma\u017eina izoliuot\u0105 sistolin\u0119 hipertenzij\u0105<\/strong><\/p>\n

Norint palyginti lerkanidipino ir lacidipino veiksmingum\u0105 ir saugum\u0105 buvo atliktas atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173, dvigubai aklas, paralelini\u0173 grupi\u0173, daugiacentris tyrimas. Jo metu vyres-niems ISH sergantiems pacientams paskirta 10 mg\/p. lerkanidipino (n=111) arba 2 mg\/p. laci-dipino (n=111). Jei reikdavo, po 8 savai\u010di\u0173 lerkanidipino doz\u0119 padidindavo iki 20 mg\/p., o lacidipino – iki 4 mg\/p.<\/p>\n

Abiejose gydymo grup\u0117se steb\u0117tas ai\u0161kus sistolinio ir diastolinio KS suma\u017e\u0117jimas. Po 8 gydymo savai\u010di\u0173 pacient\u0173, kuriems buvo pasiektas atsakas \u012f gydym\u0105 (sistolinis KS \u2264140 mm Hg ar sistolinio KS suma\u017e\u0117jimas >20 mm Hg), skai\u010dius buvo didesnis lerkanidipino grup\u0117je (65 proc., palyginti su 50 proc. lacidipino grup\u0117je; p=0,044). Po 8 gydymo savai\u010di\u0173 32 proc. pacient\u0173 lerkanidipino grup\u0117je ir 27 proc. lacidipino grup\u0117je pavyko normalizuoti sistolin\u012f KS (\u2264140 mm Hg), o gydymo pabaigoje – atitinkamai 31 ir 38 proc. Abu vaistai taip pat veiksmingai suma\u017eino ir valandin\u012f kraujo spaudim\u0105 ambulatorinio
\nkraujo spaudimo steb\u0117senos metu (1 pav.). \u0160is suma\u017e\u0117jimas i\u0161likdavo visas 24 valandas.<\/p>\n

Be to, ELLE tyrimo metu (the ELderly and LErcanidipine study) buvo lyginamas lerkanidipino, lacidipino ir nifedipino kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einantis poveikis bei saugumas vyresniems nei 65 metai pacientams. 324 pacientams 24 savaites atsitiktin\u0117s atrankos b\u016bdu buvo skiriama 5 mg\/p. lerkanidipino (n=108), 2 mg\/p. lacidipino (n=107) arba 30 mg\/p. nifedipino (n=109). Jei neb\u016bdavo atsako \u012f gydym\u0105, po 2 savai\u010di\u0173 vaist\u0173 doz\u0117s buvo padvigubinamos. Po 24 savai\u010di\u0173 visose trijose gydymo grup\u0117se labai suma\u017e\u0117jo KS. Sistolinis KS lerkanidipino grup\u0117je suma\u017e\u0117jo 26,8\u00b113,1 mm Hg, lacidipino grup\u0117je – 25,8\u00b115,0 mm Hg, nifedipino grup\u0117je – 28,6\u00b111,2 mm Hg. Taigi sistolinio KS suma\u017e\u0117jimas buvo pana\u0161us visose trijose grup\u0117se. Diastolinis KS lerkanidipino (-18,3 mm Hg) ir nifedipino (-17,7 mm Hg) grup\u0117se suma\u017e\u0117jo labiau, nei lacidipino grup\u0117je (-16,6 mm Hg). 2 pav. nurodytas pacient\u0173, kuriems pavyko normalizuoti KS arba buvo pasiektas atsakas \u012f gydym\u0105, skai\u010dius. Lerkanidipino ir nifedipino grup\u0117se daugiau pacient\u0173 pavyko normalizuoti KS arba buvo pasiektas atsakas \u012f gydym\u0105 nei lacidipino grup\u0117je. Skirtumas tarp grupi\u0173 buvo statisti\u0161kai patikimas (p<0,001).<\/p>\n

Taip pat publikuoti preliminar\u016bs ZANYCAL tyrimo, kuriame vertintas lerkanidipino veiks-mingumas vyresnio am\u017eiaus pacientams, duo-menys. 295 pacientams 2 m\u0117nesius skirta 10 mg\/p. lerkanidipino. 68 proc. pacient\u0173 pavyko kontroliuoti hipertenzij\u0105, skiriant vien tik lerkanidipino. Po 6 m\u0117nesi\u0173 gydymo KS suma\u017e\u0117jo vidutini\u0161kai 27,5\/12,8 mm Hg.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Vyresni pacientai gerai toleruoja lerkanidipin\u0105<\/strong><\/p>\n

\nLerkanidipino ir lacidipino saugumas bei toleravimas vertintas jau min\u0117tame atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrime su vyresniais pacientais. Lerkanidi-pino grup\u0117je gydym\u0105 nutrauk\u0117 8 i\u0161 111 pacient\u0173 (7 proc), lacidipino grup\u0117je – 20 i\u0161 111 (18 proc). Skirtumas buvo statisti\u0161kai patikimas (p=0,015). D\u0117l nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 gydym\u0105 lerkanidipino
\ngrup\u0117je nutrauk\u0117 5 pacientai (5 proc), o lacidipino grup\u0117je – 15 (14 proc). 32 pacientai (29 proc.) lerkanidipino grup\u0117je ir 38 (34 proc.) lacidipino
\ngrup\u0117je prane\u0161\u0117 apie pasirei\u0161kusius ne-pageidaujamus poveikius. Taigi vyresni pacientai gerai toleravo lerkanidipin\u0105.<\/p>\n

ELLE tyrime nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 da\u017enis lerkanidipino (19,4 proc.) grup\u0117je buvo ma\u017eesnis nei nifedipino (28,4 proc.) ar lacidipino (27,1 proc.) grup\u0117se (10). 12 pacient\u0173 nutrauk\u0117 tyrim\u0105 d\u0117l nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173: 2 lerkanidipino grup\u0117je, 2 lacidipino ir 8 nifedipino grup\u0117je. Da\u017eniausi nepageidaujami poveikiai buvo kulk\u0161-neli\u0173 edema, kepen\u0173 ferment\u0173 koncentracijos padid\u0117jimas, galvos skausmas ir odos paraudimas
\n(3pav.). Lerkanidipino grup\u0117je edem\u0173 da\u017enis buvo ma\u017eesnis (2,8 proc.) nei lacidipino (7,5 proc.) ar nifedipino (10,1 proc.) grup\u0117se.<\/p>\n

Preliminar\u016bs ZANYCAL tyrimo rezultatai taip pat parod\u0117, kad vyresni pacientai gerai toleruoja lerkanidipin\u0105. Tik 7 pacientai (2,6 proc.) skund\u0117si nepageidaujamais poveikiais. Lerkanidipino grup\u0117je nesteb\u0117ta \u017eenklaus kulk\u0161neli\u0173 apimties padid\u0117jimo.<\/p>\n


<\/strong><\/p>\n

\"Vyresni\u0173
<\/em><\/p>\n

1 pav. Vidutinis ambulatorinis sistolinis kraujo spaudimas prie\u0161 tyrim\u0105 ir jo pabaigoje.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"Vyresni\u0173
<\/em><\/p>\n

2 pav. Pacient\u0173 (proc.), kuriems pavyko normalizuoti kraujo spaudim\u0105 (kair\u0117je, p<0,001) ir kuriems buvo pasiektas atsakas \u012f gydym\u0105 (de\u0161in\u0117je, p<0,001), dalis.<\/em><\/p>\n


<\/em><\/p>\n

\"Vyresni\u0173
<\/em><\/p>\n

3 pav. Nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 da\u017enis (proc.) per 24 gydymo savaites.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"Vyresni\u0173
<\/em><\/p>\n

4 pav. Galimi vaist\u0173 nuo hipertenzijos deriniai. Rekomenduojami deriniai nurodyti i\u0161tisin\u0117mis linijomis. R\u0117meliais apibr\u0117\u017etos vaist\u0173 grup\u0117s, kuri\u0173 veiksmingumas \u012frodytas kontroliuojamuose tyrimuose.<\/em><\/p>\n

Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n

Pirmine arterine hipertenzija Lietuvoje serga daugiau nei 50 proc. gyventoj\u0173. Ypa\u010d da\u017enai ji diagnozuojama vyresnio am\u017eiaus asmenims. Tyrimuose \u012frodyta, kad kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105 didina tiek sistolinio, tiek diastolinio kraujo spaudimo padid\u0117jimas. Be to, \u0161iems asmenims da\u017enai b\u016bna gretutini\u0173 lig\u0173, dar labiau pabloginan\u010di\u0173 pacient\u0173 prognoz\u0119. Norint pasiekti tikslin\u012f kraujo
\nspaudim\u0105, neretai prireikia skirti daugiau nei vien\u0105 vaist\u0105. Naujausios arterin\u0117s hipertenzijos gydymo gair\u0117s nurodo, kad vyresniems pacientams hipertenzijos gydym\u0105 reikt\u0173 prad\u0117ti kalcio kanal\u0173 blokatoriais ar diuretikais.<\/p>\n

KKB – viena kraujo spaudim\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 vais-t\u0173 grupi\u0173. \u012erodyta, kad jie ma\u017eina kardiovaskulin\u012f sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105. Be to, kaip matome 4 pav., KKB galima derinti su dauguma vaist\u0173 nuo hipertenzijos – AKF inhibitoriais, ARB, tiazidiniais diuretikais, \u03b2 adrenoblokatoriais. Tai svarbu, nes vyresniems pacientams da\u017enai neu\u017etenka monoterapijos ir tenka prad\u0117ti gydym\u0105 vaist\u0173 deriniais. Lerkanidipinas – vienas dihidropiridinini\u0173 KKB. Jo veiksmingumas ir saugumas \u012frodytas tyrimuose su vyresniais arterine hipertenzija sergan\u010diais pacientais. Lerkanidipin\u0105 rekomenduojama skirti ISH sergantiems pacientams vien\u0105 ar derinyje su kitais antihipertenziniais vaistais. Be to, tai saugus vaistas, retai sukeliantis nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Pareng\u0117 gyd E. Rink\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012evadas Jau seniai \u017einoma, kad arterin\u0117 hipertenzija yra vienas svarbiausi\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 rizikos veiksni\u0173. Anks\u010diau manyta, kad mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 labiausiai s\u0105lygoja diastolinis, o ne sistolinis kraujo spaudimas (KS). Dideliuose ap\u017evalgi-niuose tyrimuose \u012frodyta, kad sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 didina tiek sistolinis, tiek diastolinis…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[99,723,773,772,431,703,713,741,265,771,770,724,769,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13584","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-gerai-toleruoja","tag-grupeje-proc","tag-hipertenzija","tag-lerkanidipinas","tag-plusmn","tag-poveikiu-daznis","tag-saugus","tag-sergantiems-pacientams","tag-sistoline-hipertenzija","tag-sistolinis","tag-toleruoja","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13584","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13584"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13584\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13584"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13584"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13584"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13584"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13584"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}