{"id":13590,"date":"2008-08-28T18:00:00","date_gmt":"2008-08-28T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-08-28T18:00:00","modified_gmt":"2008-08-28T18:00:00","slug":"hipertenzijos-itaka-pazintinems-funkcijoms-kodel-lerkanidipinas-yra-tinkamas-pasirinkimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/hipertenzijos-itaka-pazintinems-funkcijoms-kodel-lerkanidipinas-yra-tinkamas-pasirinkimas\/13590\/","title":{"rendered":"Hipertenzijos \u012ftaka pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms: kod\u0117l lerkanidipinas yra tinkamas pasirinkimas?"},"content":{"rendered":"<p><strong>\u012evadas<\/strong><\/p>\n<p>Yra \u017einoma, kad sergamumas insultu ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a> tiesiogiai susij\u0119s su \u017emogaus am\u017eiumi. Ar da\u017enai \u0161ios ligos siejamos su hipertenzija ir jos trukme? Vis daug\u0117ja duomen\u0173, kad b\u016btent arterin\u0117 hipertenzija yra labai svarbus insulto ir Alzheimerio<br \/>\nligos rizikos veiksnys. I\u0161eminis insultas, klini\u0161kai nebyl\u016bs baltosios med\u017eiagos pa\u017eeidimai, kraujagyslin\u0117 demencija &#8211; visa tai yra padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio pasekm\u0117s. Tokiu b\u016bdu hipertenzija tampa laipsni\u0161kai blog\u0117jan\u010di\u0173 paciento pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 prie\u017eastimi, \u012ftakojan\u010dia Alzheimerio ligos atsiradim\u0105. Keli\u0173 tyrim\u0173 duomenys parod\u0117 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio gyvenimo viduryje ir demencijos i\u0161sivystymo gyvenimo pabaigoje ry\u0161\u012f. Viename naujausi\u0173 tyrim\u0173 nustatytas ry\u0161ys tarp sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio, pulsinio spaudimo ir smilkinin\u0117s skilties medialin\u0117s dalies atrofijos &#8211; Alzheimerio ligos skiriamojo bruo\u017eo. Min\u0117ti tyrimai leid\u017eia teigti, kad hipertenzija s\u0105lygoja ne tik multiinfarktin\u0117s demencijos, bet ir Alzheimerio ligos vystym\u0105si. Net jei padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis yra tik vienas i\u0161 Alzheimerio ligos ar bendros demencijos rizikos veiksni\u0173, geresn\u0117 hipertenzijos kontrol\u0117 visuomen\u0117s mastu b\u016bt\u0173 nepaprastai svarbus \u0161i\u0173 lig\u0173 prevencijos metodas.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><strong>Kaip \u012fvertinti demencij\u0105?<\/strong><\/p>\n<p>\nParadoksalu, ta\u010diau demencija sergantys vyresnio am\u017eiaus pacientai patys retai skund\u017eiasi blog\u0117jan\u010dia atmintimi. \u012evertinti paciento pa\u017eintines funkcijas gydytojui padeda protin\u0117s b\u016bkl\u0117s mini tyrimas &#8211; MMSE (angl. Mini Mental State Examination). \u0160iuo tyrimu galima kiekybi\u0161kai (balais) \u012fvertinti pa\u017eintini\u0173 (kognityvin\u012f) funkcij\u0173 sutrikimus, palyginti j\u0173 poky\u010dius pra\u0117jus tam tikram laikui. MMSE principas yra paprastas: tai <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/vaistai\/testas\/5228\">testas<\/a>, kur\u012f sudaro nesud\u0117tingi u\u017eduodami klausimai (pavyzd\u017eiui, klausiama, kurpacientas yra; pra\u0161oma \u012fsiminti ir pakartoti tris \u017eod\u017eius; suskai\u010diuoti, kiek bus 100-7; pasakyti, kokia \u0161iandien diena ir pan.). Maksimalus \u012fvertinimas &#8211; 30 bal\u0173. 20-26 balai rodo lengv\u0105 demencij\u0105; 10-19 bal\u0173 &#8211; vidutinio sunkumo, ma\u017eiau nei 10 bal\u0173 &#8211; sunki\u0105 demencij\u0105 (kartais naudojamas sutrumpintas MMSE, tuomet bal\u0173 skai\u010dius ma\u017eesnis). \u0160is visame pasaulyje pripa\u017eintas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/vaistai\/testas\/5228\">testas<\/a> Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministro \u012fsakymu yra naudojamas kaip viena i\u0161 Alzheimerio ligos diagnostikos priemoni\u0173.<\/p>\n<p>\u00a0<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" height=\"704\" alt=\"Hipertenzijos \u012ftaka pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms: kod\u0117l lerkanidipinas yra tinkamas pasirinkimas?\" width=\"1028\" src=\"\"><\/p>\n<p><em>1 pav. Sutrumpinto Protin\u0117s b\u016bkl\u0117s mini tyrimo (MMSE) bal\u0173 suma kirtingose kraujosp\u016bd\u017eio ir am\u017eiaus grup\u0117se.<\/em><\/p>\n<p>Klinikini\u0173 tyrim\u0173 metu MMSE taikytas ir sergan\u010di\u0173 arterine hipertenzija pacient\u0173 blog\u0117jan\u010dioms pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms \u012fvertinti. Tyrimo metu siekta i\u0161tirti hipotez\u0119, kad padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, didelis pulsinis spaudimas yra nepriklausomi veiksniai, lemiantys blogesnes pa\u017eintines funkcijas. Tyrime dalyvavo daugiau kaip \u0161e\u0161i t\u016bkstan\u010diai 60 met\u0173 am\u017eiaus ir vyresni\u0173 pacient\u0173. Tyrimo metu nustatyta, kad optimalus kraujo spaudimas (&lt;120\/80 mm Hg) buvo susij\u0119s su geriausiomis pa\u017eintin\u0117mis funkcijomis 60-64, 65-69 ir 70-74 met\u0173 am\u017eiaus asmen\u0173 grup\u0117se, o did\u017eiausios hipertenzijos grup\u0117je pa\u017eintin\u0117s funkcijos buvo blogiausios visose am\u017eiaus grup\u0117se, i\u0161skyrus ypa\u010d senyvo am\u017eiaus (&gt;80 met\u0173) asmenis (1 ir 2 pav.). Akcentuotina, kad gauti rezultatai nepriklaus\u0117 nuo pacient\u0173 lyties, i\u0161silavinimo, pajam\u0173, insulto anamnez\u0117s, k\u016bno mas\u0117s indekso, glikuoto hemoglobino koncentracijos ar fizin\u0117s veiklos. Optimali kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117 apsaugo nuo pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimo senstant. Viename tyrime dalyvavo beveik penki \u0161imtai pacient\u0173, 98 proc. i\u0161 j\u0173 vartojo lerkadinipino, 20 proc. &#8211; AKFI ir 6 proc. &#8211; doksazosino. Vidutinis kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117jo nuo 154,4\/95,3 mm Hg tyrimo prad\u017eioje iki 134,8\/80,7 mm Hg tyrimo pabaigoje (po 6 gydymo m\u0117nesi\u0173), o vidutinis MMSE bal\u0173 skai\u010dius \u017eymiai padid\u0117jo (p&lt;0,0001). Nustatyta, kad pacient\u0173, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis buvo kontroliuojamas geriau, MMSE bal\u0173 suma padid\u0117jo daug labiau nei t\u0173, kuri\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117 buvo neadekvati (p&lt;0,05). Pa\u017eym\u0117tina, kad tokie duomenys gauti \u012fvertinus ligonius jau po pirmojo tyrimo m\u0117nesio. Vartojant tre\u010dios kartos kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 lerkanidipin\u0105 pager\u0117jo \u017emoni\u0173 pa\u017eintin\u0117s funkcijos. Did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f patyr\u0117 pacientai, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis buvo kontroliuojamas gerai, tod\u0117l galima teigti, kad ger\u0117jan\u010dios pa\u017eintin\u0117s funkcijos buvo tiesiogiai susijusios su suma\u017e\u0117jusiu kraujosp\u016bd\u017eiu.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" height=\"665\" alt=\"Hipertenzijos \u012ftaka pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms: kod\u0117l lerkanidipinas yra tinkamas pasirinkimas?\" width=\"1026\" src=\"\"><\/p>\n<p><em>2 pav. Sutrumpinto Protin\u0117s b\u016bkl\u0117s mini tyrimo (MMSE) bal\u0173 suma pagal arterin\u0117s hipertenzijos kontrol\u0117s lyg\u012f.<\/em><\/p>\n<p><strong>Vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos ypatyb\u0117s<\/strong><\/p>\n<p>Vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 arterin\u0117 hipertenzija i\u0161siskiria kai kuriomis ypatyb\u0117mis. Senstant pakinta kraujagysli\u0173 strukt\u016bra, funkcija ir neurohumoraliniai mechanizmai, reguliuojantys \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos darb\u0105, did\u0117ja sistolinis kraujosp\u016bdis, tod\u0117l vyresniems \u017emon\u0117ms da\u017eniau diagnozuojama izoliuota sistolin\u0117 hipertenzija. 82 proc. vyresni\u0173 nei 50 met\u0173 pacient\u0173 nustatomas padid\u0117j\u0119s sistolinis kraujosp\u016bdis, tuo tarpu diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas nustatomas tik 17 proc. Rizikai \u012fvertinti taip pat naudojamas pulsinis AKS (i\u0161 sistoliniokraujo spaudimo atimamas diastolinis) (3 pav.).<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" height=\"665\" alt=\"Hipertenzijos \u012ftaka pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms: kod\u0117l lerkanidipinas yra tinkamas pasirinkimas?\" width=\"1026\" src=\"\"><\/p>\n<p><em>3 pav. Mir\u0161tamumo ir pulsinio spaudimo ry\u0161ys.<\/em><\/p>\n<p>Yra atlikta daug atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrim\u0173, kuriuose tirti 60-70 met\u0173 ir vyresni pacientai. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117je nustatyta, kad 80 met\u0173 ir vyresni\u0173 pacient\u0173 gydymas suma\u017eina mirtin\u0173 ir nemirtin\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 \u012fvyki\u0173, insulto da\u017en\u012f, bet ne bendr\u0105j\u012f mir\u0161tamum\u0105. Daugelyje tyrim\u0173 \u012frodyta, kad vyresni\u0173 pacient\u0173 hipertenzijos gydymas suma\u017eina sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis bei mir\u0161tamum\u0105 nuo j\u0173, ta\u010diau gana da\u017enai gydytojai mano, kad vyresniems \u017emon\u0117ms didesnis kraujosp\u016bdis yra normalus, ir gydym\u0105 jiems skiria re\u010diau, lyginant su jaunesniais pacientais.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><strong>Vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 hipertenzijos gydymo rekomendacijos <\/strong><\/p>\n<p>Naujausios vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos gydymo gair\u0117s pateikiamos 1 lentel\u0117je. Pabr\u0117\u017etina, kad vyresni \u017emon\u0117s da\u017eniau turi kit\u0173 rizikos veiksni\u0173, organ\u0173 pa\u017eeidim\u0173 ar gretutini\u0173 kardiovaskulini\u0173 ir nekardiovaskulini\u0173 b\u016bkli\u0173, palyginti su jaunesniais \u017emon\u0117mis, tod\u0117l parenkant pirm\u0105j\u012f vaist\u0105 reikia atsi\u017evelgti \u012f individualias paciento savybes. Be to, vyresniems pacientams da\u017enai b\u016bna sunku pasiekti tikslin\u012f sistolin\u012f kraujo spaudim\u0105 ir tenka skirti dviej\u0173 ar daugiau vaist\u0173 derin\u012f.<\/p>\n<p>Suprantama, kad padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio gydymo efektyvum\u0105 labai \u012ftakoja tai, kaip pacientai laikosi gydymo nurodym\u0173. Viename perspektyviniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip trys \u0161imtai hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, palyginta, kaip jie laikosi gydymo nurodym\u0173, vartodami skirtingus vaistus nuo hipertenzijos. Nustatyta, kad lerkanidipino vartoj\u0119 pacientai daug geriau vykd\u0117 gydymo nurodymus, negu kit\u0173 kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 vartoj\u0119 pacientai (p&lt;0,05). Lerkanidipino grup\u0117je steb\u0117ta ir geresn\u0117s kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117s tendencija, lyginant su kitais kalcio kanal\u0173 blokatoriais (p=0,059). Taigi, efektyvus gydymas ir geras vaisto toleravimas nul\u0117m\u0117, kad pacientai vartojo lerkanidipin\u0105 sistemingiau, negu kitus kalcio kanal\u0173 blokatorius.<\/p>\n<p>Tai, kad pacientai gerai toleruoja lerkanidipin\u0105, patvirtina klinikiniai tyrimai. Kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB) yra labai efektyv\u016bs, ta\u010diau j\u0173 panaudojim\u0105 klinikin\u0117je praktikoje neretai riboja nepageidaujamas poveikis &#8211; kulk\u0161neli\u0173 edema. Nustatyta, kad tre\u010dios kartos KKB, pavyzd\u017eiui, lerkanidipinas, yra tokie pat veiksmingi, kaip pirmos ir antros kartos KKB, ta\u010diau yra geriau toleruojami. Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip du t\u016bkstan\u010diai pacient\u0173, nustatyta, kad lerkanidipinas yra efektyvus ir gerai toleruojamas vaistais nuo hipertenzijos. Vartodami vien lerkanidipino, 63 proc. pacient\u0173, kurie anks\u010diau nebuvo gydomi nuo hipertenzijos, pavyko pasiekti tikslin\u012f kraujosp\u016bd\u012f (&lt;140\/90 mm Hg).<\/p>\n<p>Tai patvirtina kit\u0173 tyrim\u0173 duomenys gydymas vien lerkanidipinu vien\u0105 kart\u0105 per dien\u0105 efektyviai ma\u017eina padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f vyresnio am\u017eiaus pacientams ir yra gerai toleruojamas. Labai svarbu tai, kad lerkanidipinas buvo toks pat veiksmingas ir gerai toleruojamas tiek jaunesni\u0173, tiek ir vyresniojo am\u017eiaus pacient\u0173.<\/p>\n<p>Lerkanidipinas yra ir efektyvi alternatyva, norint papildyti nepakankam\u0105 hipertenzijos gydym\u0105 kitais medikamentais.<\/p>\n<p><em>1 lentel\u0117. Vyresni\u0173 pacient\u0173 hipertenzijos gydymas (2007 m. EHD\/EKD gair\u0117s)<\/em><\/p>\n<ul>\n<li>\u00a0Atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimai, kuriuose dalyvavo &gt;60 met\u0173 am\u017eiaus pacientai, sergantys sistoline ir diastoline ar izoliuota sistoline hipertenzija, parod\u0117, kad gydymas labai suma\u017eina sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis bei mir\u0161tamum\u0105 nuo j\u0173.<br \/>\n    \u00a0<\/li>\n<li>Gydymas gali b\u016bti pradedamas tiazidiniais diuretikais, kalcio kanal\u0173 blokatoriais, angiotenzino receptori\u0173 blokatoriais, AKF inhibitoriais ir \u03b2 adrenoblokatoriais pagal bendras rekomendacijas. Tyrimai, nagrin\u0117j\u0119 izoliuotos sistolin\u0117s hipertenzijos gydym\u0105, \u012frod\u0117 tiazidini\u0173 diuretik\u0173 ir kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 naud\u0105, ta\u010diau atliekant kit\u0173 tyrim\u0173 papildom\u0105 analiz\u0119 nustatyta ir angiotenzinoreceptori\u0173 blokatori\u0173 nauda.<\/li>\n<\/ul>\n<ul>\n<li>Pradin\u0117s doz\u0117s turi b\u016bti ma\u017eesn\u0117s, o dozi\u0173 didinimas &#8211; laipsni\u0161kas d\u0117l didesn\u0117s nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 rizikos labai senyvo am\u017eiaus ir silpniems pacientams.<br \/>\n    \u00a0<\/li>\n<li>Tikslinis kraujosp\u016bdis yra toks pat, kaip ir jaunesni\u0173 pacient\u0173, t. y. &lt; 140\/90 mm Hg, iki ma\u017eiausio toleruojamo kraujosp\u016bd\u017eio. Daugumai vyresni\u0173 pacient\u0173 ypa\u010d sunku pasiekti ma\u017eesn\u012f nei 140 mm Hg sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, o kraujosp\u016bd\u017eio kontrolei reikia dviej\u0173 ir daugiau vaist\u0173.<br \/>\n    \u00a0<\/li>\n<li>Gydymas skiriamas pagal esamus rizikos veiksnius, organ\u0173 pa\u017eeidim\u0105 irsusijusias \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 bei gretutines b\u016bkles, kurios yra da\u017enos vyresnio am\u017eiaus pacientams. D\u0117l padid\u0117jusios ortostatin\u0117s hipotenzijos rizikos kraujosp\u016bd\u012f b\u016btina matuoti ir pacientui stovint.<\/li>\n<\/ul>\n<ul>\n<li>Hipertenzijos gydymo nauda n\u0117ra visi\u0161kai \u012frodyta 80 met\u0173 ir vyresniems pacientams, ta\u010diau n\u0117ra prie\u017eas\u010di\u0173 nutraukti s\u0117kming\u0105 ir gerai toleruojam\u0105 hipertenzijos gydym\u0105, jei pacientui sukanka 80 met\u0173.<br \/>\n    \u00a0<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Lerkanidipinas veiksmingas esant ateroskleroziniam kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimui <\/strong><\/p>\n<p>Sergamumas ateroskleroze susij\u0119s ir su \u017emogaus am\u017eiumi, tod\u0117l vyresniems pacientams ji &#8211; aktuali problema. Cholesterolio kiekis l\u0105stel\u0117s membranoje gali nulemti vaisto biologin\u012f ir klinikin\u012f pusin\u0117s eliminacijos period\u0105, tuo pa\u010diu ir vaisto efektyvum\u0105 bei veikimo trukm\u0119. Nustatyta koreliacija tarp kraujo plazmoje esan\u010dios cholesterolio koncentracijos ir cholesterolio kiekio, randamo arterij\u0173 sieneli\u0173 l\u0105steli\u0173 membranose. Ateroskleroz\u0117s atveju lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 membranose padid\u0117ja cholesterolio kiekis, o tai gali sutrikdyti KKB prasiskverbim\u0105 \u012f membran\u0105 ir suma\u017einti efektyvi\u0105 j\u0173 koncentracij\u0105. Kai kuri\u0173 KKB, pavyzd\u017eiui, nimodipino, veiksmingum\u0105 daug lemia cholesterolio kiekis membranoje. Amlodi-pino prasiskverbimo \u012f l\u0105stel\u0117s membran\u0105 koeficientas priklauso ir nuo cholesterolio kiekio. Lerkanidipino terapin\u0117 koncentracija ma\u017eai pripriklauso nuo cholesterolio kiekio membranose. \u0160io kalcio kanal\u0173 blokatoriaus tolerancijos cholesteroliui faktorius yra vienas did\u017eiausi\u0173, lyginant j\u012f su kitais KKB (2 lentel\u0117). \u0160i lerkanidipino savyb\u0117 naudinga gydant vyresnius pacientus, sergan\u010dius ateroskleroze, nes nesuma\u017e\u0117ja vaisto veiksmingumas ir veikimo trukm\u0117.<\/p>\n<p><em>2 lentel\u0117. KKB tolerancija cholesteroliui.<\/em><\/p>\n<table style=\"width: 326px; height: 133px\" cellspacing=\"1\" cellpadding=\"1\" border=\"1\">\n<tbody>\n<tr>\n<td><strong>KKB<\/strong><\/td>\n<td><strong>Cholesterolio tolerancijos faktorius<\/strong><\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td><strong>Lerkanidipinas<\/strong><\/td>\n<td><strong>63 218<\/strong><\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td><strong>Lacidipinas<\/strong><\/td>\n<td><strong>47 775<\/strong><\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td><strong>Amlodipinas<\/strong><\/td>\n<td><strong>5 544<\/strong><\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td><strong>Isradipinas<\/strong><\/td>\n<td><strong>62<\/strong><\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td><strong>Nimodipinas<\/strong><\/td>\n<td><strong>62<\/strong><\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n<p><strong><br \/><\/strong><\/p>\n<p><strong>Lerkanidipinas &#8211; saugus vaistas vyresniems pacientams <\/strong><\/p>\n<p>\u012evair\u016bs atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 klinikiniai tyrimai vertino lerkanidipino saugum\u0105 ir efektyvum\u0105 \u012fvairiose pacient\u0173 grup\u0117se. 295 pacientams vertintas lerkanidipino poveikis hemodinamikai. Nustatyta, kad 10 mg lerkanidipino labai suma\u017eino sistolin\u012f ir diastolin\u012f kraujo spaudim\u0105, o \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis reik\u0161mingai nepakito.<\/p>\n<p>ELLE (angl. Elderly and Lercanidipine) tyrime dalyvavo 324 &gt;65 met\u0173 am\u017eiaus pacientai. Jie 6 m\u0117nesius buvo gydomi 5 mg\/d. lerkanidipino, 2 mg\/d. lacidipino ar 30 mg\/d. nifedipino GITS. Lerkanidipino ir nifedipino grup\u0117se steb\u0117tas didesnis pacient\u0173, kuriems buvo pasiektas tikslinis diastolinis kraujosp\u016bdis, skai\u010dius, palyginti su lacidipino grupe. Nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 da\u017enis lerkanidipino grup\u0117je buvo ma\u017eiausias. Kulk\u0161neli\u0173 edemos da\u017enis lerkanidipino grup\u0117je taip pat buvo ma\u017eiausias (2,8 proc). \u0160io tyrimo rezultatai rodo, kad lerkanidipinas vyresnio am\u017eiaus pacientams naudingas pana\u0161iu kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010diu poveikiu, kaip ir nifedipino GITS, bet didesniu nei lacidipinas. Nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 da\u017enis buvo pana\u0161us, kaip ir tyrimuose su jaunesniais pacientais.<\/p>\n<p>Lerkanidipino ir amlodipino saugumas bei kulk\u0161neli\u0173 edemos da\u017enis vertintas 92 moterimspo menopauz\u0117s, sirgusioms hipertenzija. Kulk\u0161neli\u0173 edema vertinta pagal i\u0161stumto vandens t\u016brio skirtum\u0105. Amlodipino grup\u0117s moterims koj\u0173 t\u016bris padid\u0117jo daug labiau, palyginti su buvusiu tyrimo prad\u017eioje ir lerkanidipino grupe (p&lt;0,001). Amlodipino grup\u0117je buvo didesnis edem\u0173 da\u017enis (33,3 proc, palyginti su 9,8 proc. lerkanidipino grup\u0117je; p=0,011), koj\u0173 sutinimu skund\u0117si atitinkamai 63,9 proc. ir 22 proc. pacien\u010di\u0173 (p&lt;0,001), koj\u0173 sunkumu &#8211; atitinkamai 47,2 proc. ir 12,2 proc. pacien\u010di\u0173 (p&lt;0,001). Nustatyta teigiama koreliacija tarp koj\u0173 t\u016brio ir edemos simptom\u0173 bei po\u017eymi\u0173<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><strong>Apibendrinimas <\/strong><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/pirmine-arterine-hipertenzija\/60347\">Pirmin\u0117 arterin\u0117 hipertenzija<\/a> yra viena i\u0161 da\u017eniausiai diagnozuojam\u0173 lig\u0173. Jau nuo seno \u017einoma, kad padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis yra vienas svarbiausi\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173. Nors negin\u010dijamai \u012frodyta, kad esant sistoliniam arteriniam kraujo spaudimui &gt;160 mm Hg ir diastoliniam &gt;95 mm Hg, santykin\u0117 insulto rizika yra 4 kartus didesn\u0117 nei esant normaliam kraujosp\u016bd\u017eiui, kad hipertenzija yra susijusi su 2-3 kartus didesne \u0161irdies nepakankamumo rizika, apie hipertenzijos ir demencijos bei Alzheimerio ligos s\u0105sajas prabilta palyginti neseniai. Problemos mast\u0105 padeda suvokti nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenys: net Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose tik 63,4 proc. hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 \u017eino apie savo lig\u0105, 45,3 proc. yra gydomi ir vos 29,3 proc. pacient\u0173 hipertenzija yra gerai kontroliuojama. Lietuvoje gerai kontroliuojan\u010di\u0173 padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f ligoni\u0173 dar ma\u017eiau, nors pirmine arterine hipertenzija serga daugiau nei 50 proc. \u017emoni\u0173. O juk arterin\u0117 hipertenzija &#8211; vienas reik\u0161mingiausi\u0173, kartu su dislipidemija bei r\u016bkymu ir, svarbiausia, modifikuojam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173. Ypa\u010d da\u017enai ji diagnozuojama vyresnio am\u017eiaus asmenims. Tiek Lietuvoje, tiek i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse visuomen\u0117 sen\u0117ja. Pavyzd\u017eiui, vien Jungtin\u0117se Valstijose 2030 metais 60 ir vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skai\u010dius pasieks 70 milijon\u0173. Nors dauguma a\u0161tuoniasde\u0161imtme\u010di\u0173 ir vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 anaiptol nestokoja energijos ir veiklos, ilgaam\u017ei\u0161kumas ateina nusilpnindamas neurokognityvines funkcijas. Vyresnis am\u017eius yra esminis demencijos ir hipertenzijos rizikos veiksnys. Be to, \u0161iems asmenims da\u017enai b\u016bna gretutini\u0173 lig\u0173, dar labiau pabloginan\u010di\u0173 prognoz\u0119.<\/p>\n<p>Lerkanidipinas &#8211; ilgai veikiantis, lipofilinis kalcio kanal\u0173 blokatorius. Jo unikali formul\u0117 u\u017etikrina laipsni\u0161k\u0105 veikimo prad\u017ei\u0105 ir ilg\u0105 veikimo trukm\u0119. Be to, jis pasi\u017eymi did\u017eiausiu cholesterolio tolerancijos faktoriumi, tod\u0117l lerkanidipino terapin\u0117 koncentracija ma\u017eai priklauso nuo cholesterolio kiekio membranose. \u0160i lerkanidipino savyb\u0117 naudinga gydant vyresnius pacientus, sergan\u010dius ateroskleroze:<br \/>\nnesuma\u017e\u0117ja vaisto veiksmingumas bei veikimo trukm\u0117. Lerkanidipinas yra efektyvus ir gerai toleruojamas tre\u010dios kartos kalcio kanal\u0173 blokatorius. Tyrim\u0173 metu nustatyta, kad pirmin\u0117 ir antrin\u0117 hipertenzijos prevencija yra nepaprastai svarbi visuomen\u0117s sveikatingumui, ji padeda suma\u017einti pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105. Veikimas nepriklausomai nuo cholesterolio koncentracijos, geras toleravimas ir pa\u017einimo funkcij\u0173 gerinimas &#8211; visa tai yra geriausias atsakymas \u012f klausim\u0105, kod\u0117l lerkanidipinas<br \/>\nturi b\u016bti pirmiausiai pasirenkamas kalcio kanal\u0173 blokatorius vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p>\nPareng\u0117 Gyd. R. Grybauskien\u0117<br \/>\n\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Yra \u017einoma, kad sergamumas insultu ir Alzheimerio liga tiesiogiai susij\u0119s su \u017emogaus am\u017eiumi. Ar da\u017enai \u0161ios ligos siejamos su hipertenzija ir jos trukme? Vis daug\u0117ja duomen\u0173, kad b\u016btent arterin\u0117 hipertenzija yra labai svarbus insulto ir Alzheimerio<br \/>\nligos rizikos veiksnys. I\u0161eminis insultas, klini\u0161kai nebyl\u016bs baltosios med\u017eiagos pa\u017eeidimai, kraujagyslin\u0117 demencija &#8211; visa tai yra padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio pasekm\u0117s. Tokiu b\u016bdu hipertenzija tampa laipsni\u0161kai blog\u0117jan\u010di\u0173 paciento pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 prie\u017eastimi, \u012ftakojan\u010dia Alzheimerio ligos atsiradim\u0105. Keli\u0173 tyrim\u0173 duomenys parod\u0117 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio gyvenimo viduryje ir demencijos i\u0161sivystymo gyvenimo pabaigoje ry\u0161\u012f. Viename naujausi\u0173 tyrim\u0173 nustatytas ry\u0161ys tarp sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio, pulsinio spaudimo ir smilkinin\u0117s skilties medialin\u0117s dalies atrofijos &#8211; Alzheimerio ligos skiriamojo bruo\u017eo. Min\u0117ti tyrimai leid\u017eia teigti, kad hipertenzija s\u0105lygoja ne tik multiinfarktin\u0117s demencijos, bet ir Alzheimerio ligos vystym\u0105si. Net jei padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis yra tik vienas i\u0161 Alzheimerio ligos ar bendros demencijos rizikos veiksni\u0173, geresn\u0117 hipertenzijos kontrol\u0117 visuomen\u0117s mastu b\u016bt\u0173 nepaprastai svarbus \u0161i\u0173 lig\u0173 prevencijos metodas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[732,731,99,723,76,726,738,742,737,730,431,141,735,736,728,430,734,703,743,291,741,722,733,211,724,729,725,739,740,727],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13590","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alzheimerio-ligos","tag-amlodipino","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-ateroskleroze","tag-blokatorius","tag-cholesterolio-koncentracijos","tag-edemos-daznis","tag-gerai-toleruojamas","tag-gits","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-kanalu-blokatorius","tag-klinikiniai-tyrimai","tag-koreliacija","tag-kraujospudis","tag-kraujospudzio-kontrole","tag-lerkanidipinas","tag-ligu-rizikos","tag-naudojamas","tag-poveikiu-daznis","tag-senstant","tag-senyvo-amziaus","tag-sergamumas","tag-sistolinis","tag-terapine","tag-toleravimas","tag-vaisto-veiksmingumas","tag-veikimo-trukme","tag-veiksmingas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13590","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13590"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13590\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13590"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13590"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13590"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13590"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13590"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}