{"id":13591,"date":"2008-08-29T06:21:38","date_gmt":"2008-08-29T06:21:38","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-08-29T06:21:38","modified_gmt":"2008-08-29T06:21:38","slug":"audinius-ir-organus-apsaugantis-lerkanidipino-poveikis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/audinius-ir-organus-apsaugantis-lerkanidipino-poveikis\/13591\/","title":{"rendered":"Audinius ir organus apsaugantis lerkanidipino poveikis"},"content":{"rendered":"<p><strong>L\u0105steliniai ir molekuliniai organus apsaugan\u010dio lerkanidipino poveikio mechanizmai<\/strong><\/p>\n<p>Eksperimentiniai ir klinikiniai tyrimai parod\u0117, kad lerkanidipinas sul\u0117tina glomerul\u0173 pa\u017eeidim\u0105, glomeruloskleroz\u0117s progresavim\u0105. I\u0161 dalies \u0161is teigiamas lerkanidipino poveikis pasirei\u0161kia d\u0117l suma\u017e\u0117jusio kraujo spaudimo, ta\u010diau lerkanidipinas pasi\u017eymi ir tiesioginiu poveikiu l\u0105stel\u0117ms, nesusijusiu su kraujo spaudimo ma\u017einimu.<em> In vitro<\/em> nustatyta,<br \/>\nkad dihidropiridininiai KKB, tarp j\u0173 ir lerkanidipinas, slopina mezangini\u0173 l\u0105steli\u0173 augim\u0105, chemokin\u0173 gamyb\u0105 bei adhezijos molekuli\u0173 ekspresij\u0105 glomerul\u0173 endotelio l\u0105stel\u0117se.<\/p>\n<p>Siekdami nustatyti l\u0105stelinius ir molekulinius audinius apsaugan\u010dius lerkanidipino veikimo mechanizmus, Menne ir kt. atliko eksperimentin\u012f tyrim\u0105 su transgenetin\u0117mis \u017eiurk\u0117mis, kurioms buvo didesn\u0117 renino ir angiotenzino gen\u0173 ekspresija. \u0160ioms \u017eiurk\u0117ms i\u0161sivysto sunkus angiotenzino II sukeltas organ\u0173 pa\u017eeidimas, o 7 savai\u010di\u0173 am\u017eiaus mirtingumas siekia 50 proc.<\/p>\n<p>Negydyt\u0173 \u017eiurki\u0173 grup\u0117je mirtingumas siek\u0117 60 proc, tuo tarpu tiek gydyt\u0173 lerkanidipinu, tiek kontrolin\u0117je (sveik\u0173 netransgenetini\u0173 \u017eiurki\u0173) grup\u0117se visos \u017eiurk\u0117s i\u0161gyveno &#8211; skirtumas tarp grupi\u0173 labai reik\u0161mingas (p&lt;0,001).<\/p>\n<p>Histologinis tyrimas parod\u0117, kad negydytoms \u017eiurk\u0117ms i\u0161sivyst\u0117 sunkus inkst\u0173 pa\u017eeidimas su \u017eidinine nekroze ir arterioli\u0173 hialinoze. Gydymas lerkanidipinu apsaugojo smulki\u0105sias inkst\u0173 kraujagysles nuo pa\u017eeidimo, monocit\u0173 infiltracijos. In vitro tyrimo metu nustatyta, kad lerkanidipinas slopina proteinkinaz\u0117s C, kuri, kaip manoma, yra atsakinga u\u017e padid\u0117jus\u012f endotelio l\u0105steli\u0173 sluoksnio pralaidum\u0105 albuminui, aktyvum\u0105.<\/p>\n<p>Atlikus \u0161\u012f eksperimentin\u012f tyrim\u0105, nustatytas ir kitas mechanizmas, kurio d\u0117ka lerkanidipinas pasi\u017eymi organus apsaugan\u010diu veikimu. Azoto oksidas (NO) Lerkanidipinas padidina NO-sintaz\u0117s aktyvum\u0105 in vivo ir in vitro bei turi antiaterogenini\u0173 savybi\u0173. Lerkanidipi nas NO prieinamum\u0105 normalizuoja dar ir d\u0117l savo antioksidacinio poveikio. <\/p>\n<p>Taigi \u0161is tyrimas parod\u0117, kad lerkanidipinas apsaugo nuo angiotenzino II sukelto inkst\u0173 pa\u017eeidimo bei pagerina i\u0161gyvenamum\u0105, suma\u017eindamas audini\u0173 u\u017e degim\u0105 ir fibroz\u0119.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Lerkanidipinas atnaujina no i\u0161siskyrim\u0105 ir apsaugo nuo hiperpoliarizacijos<\/strong><\/p>\n<p>Taddei ir kt. atliktas tyrimas parod\u0117, kad pacientams, sergantiems AH, lerkanidipinas gali koreguoti, atnaujinti NO gamyb\u0105 ir apsaugoti nuo hiperpoliarizacijos, t.y. normalizuoti nuo endotelio priklausom\u0105 vazodilatacij\u0105.<\/p>\n<p>\u0160io tyrimo metu tiek sergan\u010di\u0173j\u0173 AH, tiek ir sveik\u0173 kontrolin\u0117s grup\u0117s dalyvi\u0173 dilbyje buvo tiriami kraujo t\u0117km\u0117s poky\u010diai (pletizmografijos metodu), atsirad\u0119 suleidus bradikinino, kuris skatina nuo endotelio priklausom\u0105 vazodilatacij\u0105. Taip pat buvo tiriama reakcija papildomai suleidus NO-sintaz\u0117s inhibitoriaus ir Na-K ATF-az\u0117s inhibitoriaus siekiant apsaugoti nuo hiperpoliarizacijos. \u0160ios infuzijos buvo pakartotos kar tu su antioksidaciniu poveikiu pasi\u017eymin\u010diu vitaminu C. Taip pat buvo \u012fvertintas atsakas ir \u012f natrio nitropru sid\u0105.<\/p>\n<p>Kontrolin\u0117je grup\u0117je NO-sintaz\u0117s inhibitorius slopino bradikinino sukeliam\u0105 vazodilatacij\u0105, o po Na K ATF-az\u0117s inhibitoriaus ir vitamino C infuzij\u0173 bra dikinino sukeliama vazodilatacij\u0105 i\u0161liko tokia pati. Sergantiesiems AH bradikinino sukeliama vazodilatacij\u0105 buvo rezistenti\u0161ka NO-sintaz\u0117s inhibitoriaus po veikiui, bet pakito po Na-K ATF-az\u0117s inhibitoriaus infuzijos. Vitaminas C padidino atsak\u0105 \u012f bradikinin\u0105 ir atnaujino slopinam\u0105j\u012f NO-sintaz\u0117s inhibitoriaus po veik\u012f bei apsaugojo nuo Na-K ATF-az\u0117s inhibitoriaus poveikio. Palyginti su sveikais dalyviais, pacientams, sergantiems AH, suma\u017e\u0117jo atsakas \u012f bradikinin\u0105, bet ne \u012f natrio nitroprusid\u0105.<\/p>\n<p>1 lentel\u0117. KKB cholesterolio tolerancija.<br \/>\n&nbsp;<\/p>\n<table style=\"width: 324px; height: 138px\" cellspacing=\"1\" cellpadding=\"1\" border=\"1\">\n<tbody>\n<tr>\n<td>Vaistas<\/td>\n<td>Cholesterolio tolerancijos faktorius<\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td>Lerkanidipinas<\/td>\n<td>63,218<\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td>Lacidipinas<\/td>\n<td>47,775<\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td>Amlodipinas<\/td>\n<td>55,44<\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td>Izradipinas<\/td>\n<td>62<\/td>\n<\/tr>\n<tr>\n<td>Nimodipinas<\/td>\n<td>62<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n<p>\nInterpretuojant tyrimo rezultatus patvirtinta, kad pacientams, sergantiems AH, yra sutrikusi endotelio funkcija d\u0117l oksidacinio streso, kuris sutrikdo NO sintez\u0119 ir sukelia kompensacin\u0119 hiperpoliarizuojamojo faktoriaus gamyb\u0105.<\/p>\n<p>Pacientams, sergantiems AH, min\u0117tos infuzijos ir tyrimai buvo pakartoti po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 gydymo lerkanidipinu (nuo 10 iki 20 mg per par\u0105). Lerkanidipinas suma\u017eino lipoperoksid\u0173, izoprostan\u0173 ir malonodialdehido koncentracij\u0105 plazmoje ir pagerino plazmos antioksidacines savybes. \u0160ie duomenys leid\u017eia teigti, kad teigiamas lerkanidipino poveikis nuo endotelio priklausomai vazodilatacijai yra susij\u0119s su antioksida ciniu veikimu. Be to, lerkanidipinas padidino bradikinino sukeliam\u0105 nuo endotelio priklausom\u0105 vazodilatacij\u0105, atnaujino vazodilatacij\u0105 slopinant\u012f NO-sintaz\u0117s inhibitoriaus poveik\u012f ir apsaugojo nuo&nbsp; Na-K ATF-az\u0117s inhibitoriaus poveikio. C vitaminas atsako \u012f bradikinin\u0105 nebeveik\u0117. Pacientams, sergantiems AH, erkanidipinas padidino bradikinino, bet ne natrio nitroprusido sukeliam\u0105 vazodilatacij\u0105.<\/p>\n<p>\u0160ie rezultatai parodo, kad sergantiesiems AH lerkanidipinas pagerina nuo endotelio priklausom\u0105 vazodilatacij\u0105, koreguodamas NO i\u0161siskyrim\u0105 ir apsaugodamas nuo hiperpoliarizacijos.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Lerkanidipinas slopina lipoprotein\u0173 oksidacij\u0105<\/strong><\/p>\n<p>\nPacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 komplikacij\u0173 rizika yra ypa\u010d didel\u0117. Manoma, kad viena i\u0161 pagrindini\u0173 paspart\u0117jusios ateroskleroz\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173 yra lipoprotein\u0173 oksidacija bei diabetin\u0117 dislipidemija. Eksperimentini\u0173 tyrim\u0173 metu nustatyta, kad ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL) oksidacija skatina makrofag\u0173 fago citoz\u0119 bei skatina cholesterolio kaupim\u0105si ir ateroskle rozini\u0173 plok\u0161teli\u0173 formavim\u0105si. Pacientams, sergan tiems AH ir cukriniu diabetu, yra nustatoma daugiau oksiduot\u0173 MTL. Oksiduoti MTL jungiasi prie gliukozaminoglikan\u0173 glomerul\u0173 membranose bei padidina j\u0173 praeinamum\u0105. Be to, padid\u0117ja mezangini\u0173 l\u0105steli\u0173 gamyba ir dar labiau susiaur\u0117ja kapiliar\u0173 skersmuo. Mezangiume esantys MTL chemotakti\u0161kai veikia makrofagus, ir taip susidaro u\u017eburtas ratas, skatinantis glomeruloskleroz\u0117s ir ateroskleroz\u0117s vystym\u0105si.<\/p>\n<p>Angiotenzinas II lipid\u0173 peroksidacij\u0105 skatina keliais b\u016bdais: jungiasi prie makrofag\u0173 pavir\u0161iuje esan\u010di\u0173 receptori\u0173 ir taip padidina j\u0173 aktyvum\u0105 bei jungia si prie pa\u010di\u0173 MTL molekuli\u0173. Taip modifikuotos MTL molekul\u0117s grei\u010diau jungiasi prie fagocit\u0173 receptori\u0173. Eksperimentiniuose modeliuose bei klinikini\u0173 tyrim\u0173 metu nustatyta, kad antioksidantai, tokie kaip \u03b1 tokoferolis, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/vaistai\/askorbo-rugstis\/5681\">askorbo r\u016bg\u0161tis<\/a> bei kai kurie dihidropiridininiai KKB pasi\u017eymi oksidacin\u012f stres\u0105 ma\u017einan\u010diu veikimu.<\/p>\n<p>Norint palyginti angiotenzino receptori\u0173 blokatoriaus losartano ir lerkanidipino poveik\u012f MTL oksidacijai, buvo atliktas tyrimas. Jame dalyvavo 40 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 2 tipo cukriniu diabetu bei lengva ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija.<br \/>\n16 savai\u010di\u0173 pacientai buvo gydomi losartanu, po 50 mg\/p., arba lerkanidipinu, po 10 mg\/p., po to 4 savaites pacientai negavo vaist\u0173 ir dar 16 savai\u010di\u0173 buvo pakeisti vaistai &#8211; pacientams, vartojusiems losartano, buvo skiriama lerkanidipino, ir atvirk\u0161\u010diai. MTL oksidacija buvo vertinama pagal malondialdehido koncentracij\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad lerkanidipinas ir losartanas reik\u0161mingai (abu p&lt;0,001) suma\u017eino MDA koncentracij\u0105. Lerkanidipinas ir losartanas MTL oksidacij\u0105 suma\u017eino pana\u0161iai, ir skirtumo tarp \u0161i\u0173 vaist\u0173 nustatyta nebuvo.<\/p>\n<p>Taigi arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams skiriamas lerkanidipinas pasi\u017eymi ir antioksidaciniu veikimu bei suma\u017eina MTL oksidacij\u0105.<\/p>\n<p>Labai svarbu tai, kad lerkanidipinas veiksmingai ma\u017eina kraujosp\u016bd\u012f ir ateroskleroz\u0117s s\u0105lygomis. Progresuojant aterosklerozei, arterij\u0173 sieneli\u0173 membranose did\u0117ja cholesterolio kiekis. Cholesterolio plok\u0161tel\u0117s neleid\u017eia hidrofiliniams KKB patekti \u012f kraujagysl\u0117s sienel\u0119, d\u0117l to l\u0105steli\u0173 membanose suma\u017e\u0117ja hidrofilini\u0173 KKB koncentracija,<br \/>\nir jie kraujo spaudim\u0105 gali ma\u017einti nepakankamai veiksmingai. Tuo tarpu lipofili\u0161kam lerkanidipinui cholesterolio plok\u0161tel\u0117s netrukdo patekti \u012f kraujagysl\u0117s sienel\u0119 (lerkanidipinas pasi\u017eymi did\u017eiausiu cholesterolio tolerancijos faktoriumi (lentel\u0117), d\u0117l to kraujo spaudim\u0105 lerkanidipinas efektyviai ma\u017eina ir ateroskleroz\u0117s s\u0105lygomis.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Lerkanidipinas ma\u017eina KSH<\/strong><\/p>\n<p>\nKito klinikinio tyrimo metu buvo lyginamas lerkanidipino ir losartano poveikis kairiojo skilvelio hipertrofijai (KSH). Fogari ir kt. atliktame klinikiniame tyrime dalyvavo 54 pacientai, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu bei KSH. Pacientai po 4 savai\u010di\u0173 placebo kurso 12 m\u0117nesi\u0173 buvo gydomi losartanu (50 mg\/p.) ar lerkanidipinu (10 mg\/p.). Po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 gydymo pacientams, kuri\u0173 diastolinis AKS i\u0161liko padid\u0117j\u0119s &gt;90 mmHg, vaisto doz\u0117 buvo padidinama du kartus. Jei dar po m\u0117nesio tikslinis AKS nebuvo pasiekiamas, papildomai buvo skiriama hidrochlortiazido (12,5 mg\/p.). Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad lerkanidipinas ir losartanas vienodai veiksmingai ma\u017eino AKS (lerkanidipinas<br \/>\nnuo 165+12\/101+6 mmHg iki 144&plusmn;10\/87&plusmn;5 mmHg, losartanas nuo 164&plusmn;11\/100&plusmn;6 mmHg iki 147&plusmn;9\/89&plusmn;5 mmHg). Ta\u010diau poveikiu KSH \u0161ie vaistai skyr\u0117si: lerkanidipinas kairiojo skilvelio mas\u0117s indeks\u0105 suma\u017eino patikimai daugiau nei losartanas<br \/>\n(atitinkamai 18,6&plusmn;3 g\/m2 ir 9,9&plusmn;5 g\/m2, vidutinis skirtumas 8,7 (0,16-22) g\/m2, p=0,037).<\/p>\n<p>Gydant pacientus, sergan\u010dius arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu, lerkanidipinas suk\u0117l\u0117 didesn\u0119 KSH regresij\u0105 nei losartanas, neatsi\u017evelgiant j AKS ma\u017einant\u012f poveik\u012f.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n<p>\nTre\u010dios kartos dihidropiridininis KKB lerkanidipinas ne tik veiksmingai ma\u017eina kraujo spaudim\u0105, bet pasi\u017eymi ir antioksidacin\u0117mis bei organus apsaugan\u010diomis savyb\u0117mis, tod\u0117l \u0161is vaistas yra tinkamas daugeliui arterine hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, kuriems pasirei\u0161kia kraujagysli\u0173 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/ateroskleroze\/4332\">ateroskleroz\u0117<\/a>, sergantiems cukriniu diabetu, inkst\u0173 ligomis, kairiojo skilvelio hipertrofija ir kt., gydyti.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>Pareng\u0117 dr. Dovil\u0117 Kar\u010diauskait\u0117<br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dihidropiridininiai kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB) yra pla\u010diai vartojama vaist\u0173 grup\u0117, gydant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. Pagrindinis \u0161i\u0173 vaist\u0173 veikimo mechanizmas yra kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 kalcio kanal\u0173 slopinimas &#8211; d\u0117l suma\u017e\u0117jusios intral\u0105stelin\u0117s kalcio koncentracijos suma\u017e\u0117jimo atsipalaiduoja kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 raumenys. Eksperimentini\u0173 ir klinikini\u0173 tyrim\u0173 metu nustatyta, kad dihidropiridininis KKB lerkanidipinas koreguoja endotelio disfunkcij\u0105, apsaugo nuo inkst\u0173 pa\u017eeidimo, slopina lipoprotein\u0173 oksidacij\u0105, skatina kairiojo skilvelio hipertrofijosregresij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[708,715,719,706,716,704,431,707,711,703,714,709,712,710,713,718,110,720,717,721,138,549,705],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13591","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-antioksidaciniu","tag-atliktas-tyrimas","tag-cholesterolio-ploksteles","tag-dihidropiridininiai","tag-endotelio-priklausoma","tag-glomerulosklerozes","tag-hipertenzija","tag-infuzijos","tag-kraujagysles","tag-lerkanidipinas","tag-lerkanidipino-poveikis","tag-losartanas","tag-mmhg","tag-ploksteles","tag-plusmn","tag-rezultatai-parode","tag-sergantiesiems","tag-teigiamas-lerkanidipino-poveikis","tag-tyrimo-rezultatai","tag-tyrimo-rezultatai-parode","tag-vaistai","tag-vitaminas","tag-vitro"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13591","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13591"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13591\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13591"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13591"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13591"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13591"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13591"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}