{"id":13800,"date":"2008-03-06T20:00:00","date_gmt":"2008-03-06T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-05T16:43:43","modified_gmt":"2016-09-05T16:43:43","slug":"apsauga-nuo-erkinio-encefalito-skiepai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/apsauga-nuo-erkinio-encefalito-skiepai\/13800\/","title":{"rendered":"Apsauga nuo erkinio encefalito &#8211; skiepai"},"content":{"rendered":"<p>\u0160iauli\u0173 visuomen\u0117s sveikatos centro specialistai informuoja, kad \u0161iuo metu yra pats tinkamiausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito. Taip pat primena, kad specifinio gydymo nuo erkinio encefalito n\u0117ra, tad apsisaugoti nuo \u0161ios ligos ir jos pasekmi\u0173 \u012fmanoma tik pasiskiepijus. Apie b\u016btinyb\u0119 skiepytis, bei apie pavojingas erki\u0173 platinamas ligas kalbam\u0117s su \u0160iauli\u0173 Visuomen\u0117s sveikatos centro u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja Edita Samulyte. <\/p>\n<p> \u2013 \u017dvelgiant \u012f 2007 m. \u0160iauli\u0173 apskrities statistika, galima teigti, kad serga nema\u017eai \u0160iauli\u0173 apskrities gyventoj\u0173. Pakomentuokite pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 situacij\u0105. <\/p>\n<p> \u2013 Did\u017eiausia erki\u0173 gausa bei did\u017eiausias sergamumas erki\u0173 platinamomis ligomis yra \u0161iaur\u0117s ir vidurio Lietuvoje, ne i\u0161imtis ir \u0160iauli\u0173 apskritis. 2007 m. u\u017eregistruoti 135 Laimo ligos ir 58 erkinio encefalito atvejai. Did\u017eiausias sergamumas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/laimo-liga\/55855\">Laimo liga<\/a> buvo \u0160iauli\u0173 mieste ir Kelm\u0117s rajone, erkiniu encefalitu \u2013 \u0160iauli\u0173, Joni\u0161kio ir Kelm\u0117s rajonuose.\u0160ie sergamumo rodikliai erki\u0173 platinamomis ligomis yra didesni u\u017e vidutinius Lietuvos Respublikos sergamumo rodiklius. <\/p>\n<p> \u2013 Kada prasideda erki\u0173 aktyvumo sezonas? <\/p>\n<p> Erk\u0117s aktyvios tampa tuomet, kai vidutin\u0117 paros temperat\u016bra pasiekia 7 oC \u0161ilumos. Erki\u0173 aktyvumo sezonas paprastai prasideda baland\u017eio m\u0117nes\u012f. ir t\u0119siasi iki lapkri\u010dio m\u0117n. Daugiausia susirgim\u0173 yra registruojama bir\u017eelio ir rugpj\u016b\u010dio &#8211; rugs\u0117jo m\u0117nesiais, b\u016btent \u0161iuo laikotarpiu erk\u0117s b\u016bna pa\u010dios aktyviausios. Jos aktyviai ie\u0161ko sau maisto \u2013 \u017emogaus ar gyv\u016bno kraujo, b\u016btent tokiu metu \u017emon\u0117s gausiai lankosi mi\u0161kuose, prasideda uogavimo bei grybavimo sezonai. <\/p>\n<p> \u2013 Kokioms \u017emoni\u0173 grup\u0117ms medikai rekomenduoja skiepytis? <\/p>\n<p> \u2013 Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba mi\u0161kuose, parkuose, taip pat gyvena ar poilsiauja mi\u0161kingose vietov\u0117se. Skiepytis reik\u0117t\u0173 ir tiems, kurie da\u017enai m\u0117gsta uogauti, grybauti. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Ta\u010diau da\u017enai b\u016bnantiems gamtoje, nereik\u0117t\u0173 gail\u0117ti pinig\u0173 ir geriau pasir\u016bpinti savo sveikata. Skiepytis galima i\u0161tisus metus, ta\u010diau reikt\u0173 nelaukti ir pasiskiepyti dar iki \u0161iltojo met\u0173 laikotarpio, kol erk\u0117s yra neaktyvios. <\/p>\n<p> \u2013 Visuomenei pateikiama gana daug informacijos apie erki\u0173 sukeliamas ligas, suteikiama nema\u017eai patarim\u0173 kaip nuo j\u0173 apsisaugoti. Ta\u010diau i\u0161gird\u0119 apie mokamus skiepus, kuriuos reikia kartoti, daugelis atsisako minties skiepytis. <\/p>\n<p> \u2013 Erkinio encefalito vakcina yra skiepijama i\u0161laikant 1-3 m\u0117nesi\u0173 interval\u0105 tarp pirmosios ir antrosios dozi\u0173, po kuri\u0173 susidaro imunitetas visi\u0161kai apsaugantis \u017emog\u0173 nuo erkinio encefalito i\u0161sivystimo vienerius metus. Tre\u010dia vakcinos doz\u0117 skiriama ma\u017edaug po met\u0173 (9-12 m\u0117n.). V\u0117liau, kad palaikyti apsaugin\u012f imuniteto lyg\u012f, kas trejus metus reikia pakartotinai skiepyti po vien\u0105 doz\u0119. Priklausomai nuo situacijos, pvz. \u0161iltuoju met\u0173 periodu, kai erk\u0117s jau yra aktyvios, gali b\u016bti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozi\u0173 yra i\u0161laikomas 1-2 savai\u010di\u0173 intervalas. Tre\u010dia vakcinos doz\u0117 skiriama 9-12 m\u0117n. po antrosios doz\u0117s. <\/p>\n<p> \u2013 \u012e kokias \u0161alis va\u017eiuojant patartina skiepytis? <\/p>\n<p> \u2013 Skiepytis reik\u0117t\u0173 keliaujant \u012f \u0161alis, kuriose erkinio encefalito virusas yra pla\u010diai paplit\u0119s: Austrij\u0105, Latvij\u0105, Estij\u0105, Vokietij\u0105, Rusij\u0105, Skandinavijos \u0161alis ir kt. <\/p>\n<p> \u2013 Papasakokite apie erkin\u012f encefalit\u0105. Kokie yra \u0161ios ligos po\u017eymiai? <\/p>\n<p> \u2013 \u0160ia liga susergama \u012fsisiurbus infekuotai erkei. Kartais erkiniu encefalitu susergama vartojant nepasterizuot\u0105 ar kitaip termi\u0161kai neapdorot\u0105, erkinio encefalito virusu u\u017ekr\u0117st\u0105 karvi\u0173 ar o\u017ek\u0173 pien\u0105. Erkiniu encefalitu \u017emogus da\u017eniausiai suserga po 2-3 savai\u010di\u0173 nuo infekuotos erk\u0117s \u012fsisiurbimo. Prad\u017eioje pasirei\u0161kia simptomai, pana\u0161\u016bs \u012f gripo: kar\u0161\u010diavimas, galvos, raumen\u0173 skausmas. Po savait\u0117s \u0161ie simptomai praeina ir \u017emogus pasijau\u010dia geriau. Dar po 2-4 savai\u010di\u0173 v\u0117l pakyla temperat\u016bra, gali b\u016bti pykinimas, v\u0117mimas, s\u0105mon\u0117s, pusiausvyros sutrikimai, paraly\u017eius ir kiti. simptomai. \u0160iai ligai b\u016bdingi da\u017eni liekamieji rei\u0161kiniai, kartais sukeliantys invalidum\u0105. Persirgus \u0161ia liga imunitetas susidaro visam gyvenimui. <\/p>\n<p> \u2013 Pra\u0117jusiais metais, \u0160iauli\u0173 apskrityje u\u017eregistruoti 58 Laimo ligos atvejai. K\u0105 reik\u0117t\u0173 \u017einoti apie \u0161i\u0105 lig\u0105, po\u017eymiai, vakcinacija ir pan. <\/p>\n<p> \u2013 Specialios vakcinos nuo Laimo ligos n\u0117ra. Laimo ligos simptomai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia per m\u0117nes\u012f, bet gali ir v\u0117liau. Ligai b\u016bdingi keli periodai: ligos prad\u017eioje pasirei\u0161kia infekcini\u0173 lig\u0173 simptomai, o erk\u0117s \u012fkandimo vietoje da\u017eniausiai stebima raudona d\u0117m\u0117 su ry\u0161kiais kra\u0161tais. Re\u010diau pasirei\u0161kia nerv\u0173 sistemos, s\u0105nari\u0173, \u0161irdies \u2013 kraujagysli\u0173 sistemos pa\u017eeidimo po\u017eymiai. Laiku prad\u0117jus gydym\u0105 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/laimo-liga\/55855\">Laimo liga<\/a> baigiasi visi\u0161ku pasveikimu. Jei liga diagnozuojama v\u0117lyvoje stadijoje gydymas yra sud\u0117tingesnis, o prognoz\u0117 nepalanki. <\/p>\n<p> \u2013 K\u0105 patartum\u0117te m\u0117gstantiems aktyviai leisti laisvalaik\u012f gamtoje? <\/p>\n<p> \u2013 B\u016bkite atid\u016bs ir naudokit\u0117s visiems prieinamais apsisaugojimo b\u016bdais: einant i\u0161kylauti ar lankantis mi\u0161kingose vietov\u0117se apsirenkite \u0161viesesniais r\u016bbais ilgomis rankov\u0117mis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis keln\u0117mis, apsiaukite batus su auk\u0161tais aulais, u\u017esid\u0117kite kepurait\u0119 ar skarel\u0119, kad erk\u0117s nepatekt\u0173 ant odos, o patekusias ant r\u016bb\u0173 \u2013 nurinkite. Gr\u012f\u017e\u0119 \u012f namus atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117kite savo k\u016bn\u0105, i\u0161si\u0161ukuokite plaukus, nusiprauskite po du\u0161u. <\/p>\n<p> \u2013 Aptikus \u012fsiurbusi\u0105 erk\u0119 neretai b\u016bna delsiama&#8230; Klausiama artim\u0173j\u0173 patarimo, svarstoma ar reikia kreiptis \u012f medikus&#8230; <\/p>\n<p> \u2013 Greitas \u012fsisiurbusi\u0173 erki\u0173 pa\u0161alinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes \u0161ios ligos suk\u0117l\u0117jai yra erki\u0173 \u017earnyne ir da\u017eniausiai perduodami \u017emogui tada, kai erk\u0117 i\u0161buvo \u012fsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi erkinio encefalito virusai tarpsta erk\u0117s seili\u0173 liaukose, \u017emogui jie yra perduodami tuo pa\u010diu metu, kai tik erk\u0117 pa\u017eeid\u017eia od\u0105. Radus \u012fsiurbusi\u0105 erk\u0119 b\u016btina j\u0105 kuo skubiau pa\u0161alinti: stumti kuo ar\u010diau odos ( su pir\u0161tais ar pincetu ) kol pakilusi oda bus pana\u0161i \u012f \u201e palapin\u0119\u201c ir staigiu judesiu i\u0161traukti. Traukiant erk\u0119, reikia nespausti jos pilvuko, kad \u201e ne\u012f\u0161virk\u0161t\u0173 \u201e \u012f \u017eaizd\u0105 Laimos ligos suk\u0117l\u0117j\u0173. \u012ekandimo viet\u0105 dezinfekuoti- nuplauti muilu, patepti spiritiniu tepalu. <\/p>\n<p> \u2013 Vaistin\u0117se si\u016bloma itin daug apsisaugojimo nuo erki\u0173 priemoni\u0173. Ar tai veiksminga priemon\u0117? <\/p>\n<p> \u2013 Neatsiejama apsaugos priemon\u0117 nuo erki\u0173 yra repelentai (erkes atbaidan\u010dios priemon\u0117s), skirti r\u016bbams ar k\u016bnui. Juos b\u016btina naudoti pagal gamintojo nurodymus, kas ka\u017ekiek laiko pakartoti apipur\u0161kim\u0105. Taigi \u017einant kaip apsisaugoti nuo erki\u0173 ir j\u0173 platinam\u0173 lig\u0173, pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, galima saugiai poilsiauti bei dirbti gamtoje. <\/p>\n<p> Daugiau informacijos: <\/p>\n<p> Reda Ulinskait\u0117 <br \/> Darbo organizavimo skyriaus vyr.specialist\u0117 <br \/> ry\u0161iams su visuomene <br \/> Tel. 8 415 96 383 <br \/> spauda@svsc.lt<\/p>\n<p> Edita Samulyt\u0117 <br \/> U\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja <br \/> Tel. 8 415 96 379 <br \/> el.p.e.samulyt\u0117@svsc.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iauli\u0173 visuomen\u0117s sveikatos centro specialistai informuoja, kad \u0161iuo metu yra pats tinkamiausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito. Taip pat primena, kad specifinio gydymo nuo erkinio encefalito n\u0117ra, tad apsisaugoti nuo \u0161ios ligos ir jos pasekmi\u0173 \u012fmanoma tik pasiskiepijus. Apie b\u016btinyb\u0119 skiepytis, bei apie pavojingas erki\u0173 platinamas ligas kalbam\u0117s su \u0160iauli\u0173 Visuomen\u0117s sveikatos centro u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja Edita Samulyte.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[11,600,211,25164,25165,381],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13800","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-erkes","tag-imunitetas","tag-sergamumas","tag-skiepytis","tag-svsclt","tag-vakcina"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13800","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13800"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13800\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13800"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13800"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13800"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13800"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13800"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}