\u0160i\u0173 met\u0173 spalio m\u0117nes\u012f Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centras u\u017eregistravo virusinio hepatito A (VHA) protr\u016bk\u012f vienoje vilnie\u010di\u0173 \u0161eimoje. Liepos \u2013 rugs\u0117jo m\u0117nesiais VHA susirgo trys vienos \u0161eimos nariai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad pirmasis ligonis VHA gal\u0117jo u\u017esikr\u0117sti u\u017esienyje, kiti \u0161eimos nariai u\u017esikr\u0117t\u0117 nuo ligonio namuose. Taip pat nustatyta, kad endemin\u0117je VHA at\u017evilgiu \u0161alyje buv\u0119s ligonis nuo VHA nebuvo paskiepytas. <\/p>\n
Per paskutinius de\u0161imt met\u0173 sergamumas VHA Lietuvoje \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo nuo 99,5 atvej\u0173 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 1997 metais iki 2,9 atvej\u0173 \u2013 2006 metais. Da\u017eniausiai registruojami pavieniai VHA atvejai, ta\u010diau pastaraisiais metais yra u\u017eregistruoti keli protr\u016bkiai (protr\u016bkis \u2013 du ir daugiau epidemiologi\u0161kai tarpusavyje susij\u0119 atvejai) ribotose bendruomen\u0117se, kur infekcija plito buitinio kontakto b\u016bdu. <\/p>\n
Visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 duomenimis, apie 10% susirgusi\u0173j\u0173 asmen\u0173 per paskutinius 5 metus VHA u\u017esikr\u0117t\u0117 u\u017esienio \u0161alyse. <\/p>\n
\nSergamumo VHA ma\u017e\u0117jimo tendencija stebima ir Europos S\u0105jungos \u0161alyse, ta\u010diau sergamumo lygis atskirose \u0161alyse skirtingas. Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centro duomenimis, did\u017eiausias sergamumas per paskutinius de\u0161imt met\u0173 buvo Baltijos \u0161alyse ir Slovakijoje. Pasaulio sveikatos organizacija prane\u0161a, kad did\u017eiausia rizika u\u017esikr\u0117sti VHA yra Afrikos, Azijos, Vidurio ir Piet\u0173 Amerikos, kai kuriose Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alyse. <\/p>\n
Virusinis hepatitas<\/a> (VHA) yra kepen\u0173 u\u017edegimas, sukeltas Picornaviridea \u0161eimai priklausan\u010dio viruso. Liga gali pasireik\u0161ti labai \u012fvairiai, nuo begelt\u0117s, besimptom\u0117s formos iki sunkaus kepen\u0173 pakenkimo. Apie 90% VHA virusu u\u017esikr\u0117tusi\u0173 vaik\u0173 perserga lengva ligos forma, o kartais liga nepasirei\u0161kia jokiais simptomais. Ta\u010diau suaugusiems liga pasirei\u0161kia gelta<\/a>, tamsiu \u0161lapimu, \u0161viesiomis i\u0161matomis. Kelet\u0105 dien\u0173 gali b\u016bti ir bendri simptomai \u2013 kar\u0161\u010diavimas, blogas apetitas, pykinimas, v\u0117mimas, viduriavimas<\/a>, raumen\u0173 skausmai, bendras negalavimas. Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo u\u017esikr\u0117timo VHA virusu iki pirm\u0173j\u0173 ligos simptom\u0173 pasirei\u0161kimo) gali trukti nuo 15 iki 45 dien\u0173, vidutini\u0161kai 28 dienas. <\/p>\n \nVHA virusas i\u0161siskiria su sergan\u010diojo \u017emogaus i\u0161matomis, o u\u017esikre\u010diama virusui patekus per burn\u0105. Toks perdavimo b\u016bdas vadinamas fekaliniu-oraliniu. Da\u017eniausiai virusas plinta nuo \u017emogaus \u017emogui per ne\u0161varias rankas, ta\u010diau infekcija gali i\u0161plisti per u\u017ekr\u0117st\u0105 maist\u0105 ir vanden\u012f. Maistas da\u017eniausiai gali b\u016bti u\u017eter\u0161iamas ne\u0161variomis rankomis. U\u017esikr\u0117sti VHA virusu galima suvalgius nevirt\u0173 ar nepakankamai gerai \u0161iluma apdorot\u0173 j\u016bros produkt\u0173, sugaut\u0173 u\u017eter\u0161tame vandenyje. Yra nustatyta, kad virusu u\u017esikr\u0117sti galima per homoseksualius santykius ar vartojant intraveninius narkotikus. <\/p>\n \nEfektyviausia VHA profilaktikos priemon\u0117 yra vakcina. Suma\u017einti u\u017esikr\u0117timo rizik\u0105 taip pat galima kruop\u0161\u010diai plaunant rankas su muilu pasinaudojus tualetu, po s\u0105ly\u010dio su ligonio biologin\u0117mis i\u0161skyromis ar kitais u\u017eter\u0161tais daiktais ir visada prie\u0161 valg\u012f bei maisto gaminim\u0105. I\u0161vengti u\u017esikr\u0117timo taip pat galima vartojant saug\u0173 maist\u0105 ir vanden\u012f. <\/p>\n \nProfilaktiniai skiepijimai nuo VHA rekomenduojami: Daugiau informacijos apie VHA ir profilaktinius skiepijimus galite rasti U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s centro internetin\u0117je svetain\u0117je (www.ulpkc.lt) bei paskambin\u0119 telefonais (8 5) 215 9273, 277 8661. <\/p>\n \nwww.sam.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160i\u0173 met\u0173 spalio m\u0117nes\u012f Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centras u\u017eregistravo virusinio hepatito A (VHA) protr\u016bk\u012f vienoje vilnie\u010di\u0173 \u0161eimoje. Liepos \u2013 rugs\u0117jo m\u0117nesiais VHA susirgo trys vienos \u0161eimos nariai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad pirmasis ligonis VHA gal\u0117jo u\u017esikr\u0117sti u\u017esienyje, kiti \u0161eimos nariai u\u017esikr\u0117t\u0117 nuo ligonio namuose. Taip pat nustatyta, kad endemin\u0117je VHA at\u017evilgiu \u0161alyje buv\u0119s ligonis nuo VHA nebuvo paskiepytas. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[137,211,8],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13942","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-ligonis","tag-sergamumas","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13942","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13942"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13942\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13942"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13942"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13942"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13942"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13942"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\u2022 asmenims, vykstantys \u012f HAV endemines \u0161alis (Afrikos, Azijos, Vidurio ir Piet\u0173 Amerikos, kai kurias Vidurio ir Ryt\u0173 Europos ir kt.)
\n\u2022 asmenims, kuriems gali i\u0161sivystyti sunkios ligos komplikacijos (sergantys l\u0117tine kepen\u0173 liga ar turintys kraujo kre\u0161\u0117jimo sutrikim\u0173)
\n\u2022 sveikatos prie\u017ei\u016bros darbuotojams, dirbantiems ligonin\u0117se ar laboratorijose
\n\u2022 socialin\u0117s globos institucij\u0173 gyventojams ir darbuotojams
\n\u2022 ikimokyklini\u0173 vaik\u0173 ugdymo \u012fstaig\u0173 personalui
\n\u2022 vaikams, lankantiems ikimokyklines vaik\u0173 ugdymo \u012fstaigas bei jaunesnio mokyklinio am\u017eiaus vaikams
\n\u2022 intravenini\u0173 narkotik\u0173 vartotojams
\n\u2022 maisto tvarkymo \u012fmoni\u0173 darbuotojams
\n\u2022 kitiems rizik\u0105 turintiems asmenims <\/p>\n