Pastaruoju metu Lietuvoje, ypa\u010d \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 ir \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 rajonuose, vis da\u017eniau registruojami \u017emoni\u0173 cistin\u0117s ir alveoliarin\u0117s echinokokoz\u0117s atvejai. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Vilniaus apskrityje u\u017eregistruoti 42 susirgimai echinokokoze. \u0160iais metais Vilniaus apskrityje diagnozuoti penki echinokokoz\u0117s atvejai. <\/p>\n
Pasak Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centro gydytojos Birutos Zdanevi\u010dien\u0117s, echinokokoz\u0119 sukelia labai ma\u017eo \u0161uninio kaspinuo\u010dio lervos. Suaug\u0119s kaspinuotis yra 2\u20135 mm ilgio. Echinokokoz\u0119 platina m\u0117s\u0117d\u017eiai gyv\u016bnai: lap\u0117s, \u0161unys, re\u010diau vilkai, kat\u0117s ir kt. gyv\u016bnai, kuri\u0173 \u017earnyne parazituoja \u0161uniniai kaspinuo\u010diai. \u0160ios ligos suk\u0117l\u0117jams patekus \u012f \u017emogaus organizm\u0105, kepenyse, re\u010diau plau\u010diuose, smegenyse ar kituose organuose susiformuoja \u012fvairaus dyd\u017eio cistiniai dariniai. Ligoni\u0173 mir\u0161tamumas, u\u017esikr\u0117tus \u0161iais parazitais, siekia nuo 2 iki 90 proc. Lietuvoje yra paplitusios dvi echinokok\u0173 r\u016b\u0161ys, kurios sukelia cistin\u0119 ir alveoliarin\u0119 echinokokoz\u0119. <\/p>\n
Pagrindiniai cistin\u0117s echinokokoz\u0117s \u0161eimininkai ir platintojai yra \u0161unys, re\u010diau vilkai, lap\u0117s ir kiti laukiniai m\u0117s\u0117d\u017eiai, kurie u\u017esikre\u010dia su\u0117d\u0119 tarpini\u0173 \u0161eiminink\u0173 \u2013 kiauli\u0173, avi\u0173 kepenis ar kit\u0105 organ\u0105 su echinokokin\u0117mis p\u016bsl\u0117mis. Tarpiniai \u0161eimininkai u\u017esikre\u010dia per u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u0161un\u0173 ar kt. \u0161unini\u0173 \u0161eimos gyv\u016bn\u0173 u\u017eter\u0161t\u0105 aplink\u0105. \u017dmogus yra atsitiktinis parazito tarpinis \u0161eimininkas. <\/p>\n
Gydytoja B. Zdanevi\u010dien\u0117 gerai prisimena atvej\u012f, kai echinokokoze susirgo 7 met\u0173 mergait\u0117. Jai mokykloje berniukas spyr\u0117 \u012f pilv\u0105. Kepenyse buvo trys ligos suk\u0117l\u0117jo cistos, viena j\u0173 tr\u016bko ir antrok\u0117 patyr\u0117 anafilaksin\u012f \u0161ok\u0105. Po \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 buvo rasta echinokok\u0173 ir manoma, kad \u0161ia liga j\u0105 gal\u0117jo u\u017ekr\u0117sti namuose laikoma kat\u0117, kuri da\u017enai b\u016bdavo lauke ir ant savo kailio atne\u0161\u0117 suk\u0117l\u0117j\u0173. <\/p>\n
Cistin\u0117 echinokokoz\u0117 i\u0161plitusi \u0160iaur\u0117s Amerikoje, Europoje, Azijoje, ten kur \u017emon\u0117s namuose skerd\u017eia naminius gyvulius ir turi glaud\u0173 kontakt\u0105 su \u0161unimis.
\nAlveoliarin\u0117s echinokokoz\u0117s suk\u0117l\u0117j\u0173 pagrindiniai \u0161eimininkai yra lap\u0117s, re\u010diau \u0161unys, vilkai, us\u016briniai \u0161unys, kat\u0117s. Gyv\u016bnai apsikre\u010dia su\u0117d\u0119 tarpin\u012f \u0161eiminink\u0105 \u2013 laukinius pelinius grau\u017eikus su suk\u0117l\u0117jo cistomis. Beje, kaip pabr\u0117\u017eia gydytoja B. Zdanevi\u010dien\u0117, Lietuvoje did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 kelia gausi rud\u0173j\u0173 lapi\u0173 populiacija. Apsikr\u0117tusios rudosios lap\u0117s, kaip ir kitose Europos endemin\u0117se vietose, art\u0117ja prie \u017emoni\u0173 gyvenvie\u010di\u0173, miest\u0173, maitinasi pel\u0117mis, \u017eiurk\u0117mis. U\u017esikr\u0117tusios lap\u0117s \u017earnyne kaspinuotis subr\u0119sta ir i\u0161skiria kiau\u0161in\u0117lius \u012f aplink\u0105 su i\u0161matomis. Jie atspar\u016bs temperat\u016bros poky\u010diams ir gyvybingi aplinkoje i\u0161lieka 1 \u2013 2 metus. Sergan\u010diam gyv\u016bnui liga i\u0161ori\u0161kai nepasirei\u0161kia. <\/p>\n
\u017dmogus u\u017esikre\u010dia echinokoko kiau\u0161iniams patekus \u012f burn\u0105 su neplautais vaisiais, dar\u017eov\u0117mis, per u\u017eter\u0161tas rankas, vanden\u012f, vartojant \u012fvairias mi\u0161ko g\u0117rybes, kurios gali b\u016bti u\u017eter\u0161tos u\u017esikr\u0117tusi\u0173 lapi\u0173, vilk\u0173 ir kit\u0173 m\u0117s\u0117d\u017ei\u0173 i\u0161matomis. <\/p>\n
Nesilaikant higienos, galima u\u017esikr\u0117sti nuo sergan\u010di\u0173 namini\u0173 \u0161un\u0173, ka\u010di\u0173. Namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 kailis gali u\u017esiter\u0161ti ligos suk\u0117l\u0117jais nuo u\u017eter\u0161tos aplinkos. Didesn\u0119 rizik\u0105 u\u017esikr\u0117sti echinokokais turi med\u017eiotojai ir j\u0173 \u0161unys, kurie suk\u0117l\u0117j\u0105 parne\u0161a \u012f namus, u\u017eter\u0161ia aplink\u0105, o vaikai, glostydami \u0161un\u012f, u\u017esikre\u010dia per neplautas rankas. Taip pat gali u\u017esikr\u0117sti ir veterinarijos specialistai ar asmenys, kontaktuojantys su lap\u0117mis, vilkais, namin\u0117mis kat\u0117mis, \u0161unimis, kurie maitinosi grau\u017eikais ar sergan\u010dio gyvulio m\u0117sa, \u017eem\u0117s \u016bkio darbuotojai ir kt. <\/p>\n
Alveoliarin\u0117 echinokokoz\u0117 \u2013 did\u017eiausi\u0105 mir\u0161tamum\u0105 sukelianti \u017emoni\u0173 helmintoz\u0117. Per 10 met\u0173 nuo pirm\u0173j\u0173 simptom\u0173 atsiradimo ir negydant, apie 90 proc. ligoni\u0173 mir\u0161ta. Kartais liga gali progresuoti ir grei\u010diau. Echinokoko cista auga l\u0117tai, tod\u0117l daugel\u012f met\u0173 (apie 5-15 m.) \u017emogus ligos simptom\u0173 gali ir nejusti. Liga da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eia kepenis. Auganti cista spaud\u017eia gretimus audinius ir organus (inkstus, blu\u017en\u012f,kr\u016btin\u0117s l\u0105stos mink\u0161tuosius audinius, taukin\u0119, gimd\u0105, kiau\u0161ides). Ligonis jau\u010dia skausm\u0105 ir diskomfort\u0105 pilvo srityje, silpnum\u0105, gali atsirasti gelta<\/a>, odos nie\u017eulys, anemija, krinta svoris. Plau\u010di\u0173 echinokokoz\u0117 pasirei\u0161kia kosuliu, dusuliu arkr\u016btin\u0117s skausmu. <\/p>\n \nAlveokoko cista paprastai vystosi kaip auglys, galintis i\u0161plisti \u012f kitus organus, tod\u0117l klaidingai gali b\u016bti diagnozuota kaip kepen\u0173 v\u0117\u017eys ar ciroz\u0117. <\/p>\n Paprastai cista aptinkama ultragarsu, rentgenu, kompiuteriniu tomografu. \u012etarus echinokokoz\u0119, atliekamas kraujo tyrimas, kuris gali pad\u0117ti diagnozuoti \u0161i\u0105 lig\u0105. <\/p>\n Gydytoja B. Zdanevi\u010dien\u0117 gyventojams rekomenduoja da\u017enai plauti rankas muilu ir \u0161iltu vandeniu, ypa\u010d pabendravus su gyv\u016bnais; kruop\u0161\u010diai plauti vandeniu dar\u017eoves, uogas, vaisius; mi\u0161ko g\u0117rybes; neleisti kat\u0117ms ir \u0161unims maitintis grau\u017eikais, sirgusio gyv\u016bno m\u0117sa; sirgusio gyv\u016bno skerdiena turi b\u016bti neprieinama naminiams gyv\u016bnams (saugiai u\u017ekasta ar sudeginta); neliesti gyv\u0173 ar nugai\u0161usi\u0173 lapi\u0173, vilk\u0173 ar kt. \u0161unini\u0173 \u0161eimos gyv\u016bn\u0173. Med\u017eiotojai tur\u0117t\u0173 d\u0117v\u0117ti apsaugines pir\u0161tines liesdami gyv\u016bn\u0105; nelaikyti namuose laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173, j\u0173 jaunikli\u0173 ir neleisti jiems artintis prie nam\u0173. <\/p>\n \nPareng\u0117: <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pastaruoju metu Lietuvoje, ypa\u010d \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 ir \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 rajonuose, vis da\u017eniau registruojami \u017emoni\u0173 cistin\u0117s ir alveoliarin\u0117s echinokokoz\u0117s atvejai. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Vilniaus apskrityje u\u017eregistruoti 42 susirgimai echinokokoze. \u0160iais metais Vilniaus apskrityje diagnozuoti penki echinokokoz\u0117s atvejai. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[455,376,423,378,452,137,454,451,268,377,95,453],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13943","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-cista","tag-gyvunai","tag-kaspinuotis","tag-kates","tag-lapes","tag-ligonis","tag-medziotojai","tag-mesedziai","tag-plauti","tag-sunys","tag-vezys","tag-vilkai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13943"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13943\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13943"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13943"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nU\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja Biruta Zdanevi\u010dien\u0117,
\nTel. (8-5) 231 4409, mob. 861226210
\nel.p. uzkrligos@vilniausvsc.lt <\/p>\n