Padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis \u2013 didysis \u017emonijos prie\u0161as
\nTikros ir tariamos gr\u0117sm\u0117s<\/p>\n
Jei paklaustume \u0161iuolaikinio \u017emogaus, kokia liga jam kelia daugiausia nerimo, tik\u0117tina, da\u017eniausiai i\u0161girstume atsakym\u0105: \u201eV\u0117\u017eys!\u201c. Daugeliui vien \u0161ios ligos pavadinimas sukelia panik\u0105. Tuo tarpu statistika rodo, kad susirgti ir mirti nuo v\u0117\u017eio rizikuoja palyginus nedaug \u017emoni\u0173 – kas ketvirtas ar penktas i\u0161 m\u016bs\u0173. Daugiau nei dukart didesn\u0117 gr\u0117sm\u0117 gyvenim\u0105 baigti nuo \u0161irdies sm\u016bgio ar smegen\u0173 apopleksijos, insulto, kuri\u0173 prie\u017eastis – civilizacijos ryk\u0161te vadinamos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos. Europoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje nuo kraujotakos sutrikim\u0173 mir\u0161ta kas antras \u017emogus, su jais susij\u0119s kas ketvirtas ne\u012fgalumo atvejis. Jei paklaustume \u0161iuolaikinio \u017emogaus, kokia liga jam kelia daugiausia nerimo, tik\u0117tina, da\u017eniausiai i\u0161girstume atsakym\u0105: \u201eV\u0117\u017eys!\u201c. Daugeliui vien \u0161ios ligos pavadinimas sukelia panik\u0105. Tuo tarpu statistika rodo, kad susirgti ir mirti nuo v\u0117\u017eio rizikuoja palyginus nedaug \u017emoni\u0173 – kas ketvirtas ar penktas i\u0161 m\u016bs\u0173. Daugiau nei dukart didesn\u0117 gr\u0117sm\u0117 gyvenim\u0105 baigti nuo \u0161irdies sm\u016bgio ar smegen\u0173 apopleksijos, insulto, kuri\u0173 prie\u017eastis – civilizacijos ryk\u0161te vadinamos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos. Europoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje nuo kraujotakos sutrikim\u0173 mir\u0161ta kas antras \u017emogus, su jais susij\u0119s kas ketvirtas ne\u012fgalumo atvejis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[431,430,432,157,125,138,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13955","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-kraujotakos-sistemos","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-vaistai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13955","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13955"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13955\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13955"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13955"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13955"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13955"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13955"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nPatys sunkiausi, labiausi luo\u0161inantys invalidumo atvejai taip pat susij\u0119 su kraujotakos sistemos pa\u017eeidimais, ypa\u010d su galvos smegen\u0173 insultu, po kurio net du tre\u010ddaliai ne\u012fgaliais tapusi\u0173 asmen\u0173 pripa\u017e\u012fstami sunkiausios, I grup\u0117s, invalidais.
\nRugs\u0117jo m\u0117nes\u012f Kopenhagoje vykusioje Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono 56 \u2013 ojoje sesijoje paskelbta, kad 2005 m. Europoje nuo v\u0117\u017eio mir\u0117 2 mln. \u017emoni\u0173, o nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0173 \u2013 net 5 milijonai! Su kraujotakos ligomis susijusios i\u0161laidos Europoje per metus sudaro 170 mlrd. eur\u0173.
\nLietuvoje nuo kraujotakos lig\u0173 kasmet numir\u0161ta beveik 25 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Palyginimui, nuo v\u0117\u017eio 2004 m. \u0161alyje mir\u0117 8,2 t\u016bkst. gyventoj\u0173, tai yra tris kartus ma\u017eiau. Dar ry\u0161kesni sergamumo skirtumai: 2004 metais Lietuvoje u\u017eregistruoti 46 t\u016bkst. susirgusi\u0173j\u0173 kraujotakos ligomis ir 16 t\u016bkst. \u2013 v\u0117\u017eiu.
\nRizik\u0105 galima suma\u017einti
\nNors kraujotakos sistemos ligomis gerokai da\u017eniau sergama vyresniame am\u017eiuje, kiekvienas gydytojas i\u0161 asmenin\u0117s patirties gal\u0117t\u0173 pateikti nema\u017eai pavyzd\u017ei\u0173, kada ir labai garbaus am\u017eiaus sulauk\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161saugojo ger\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0119. Mokslo i\u0161ai\u0161kinta, kad kraujotakos sutrikim\u0173 gr\u0117sm\u0117 didele dalimi priklauso nuo kiekvieno m\u016bs\u0173 – nuo elgesio, mitybos, darbo, min\u010di\u0173… Vadinam\u0173j\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173 priskai\u010diuojama apie tris \u0161imtus. Jie \u017emog\u0173 veikia nuo gimimo (ar netgi anks\u010diau, jau motinos \u012fs\u010diose) iki gyvenimo pabaigos. Didel\u0119 dal\u012f \u0161i\u0173 veiksni\u0173, bent jau pavojingiausius, galime valdyti patys. Kitaip sakant, m\u016bs\u0173 sveikata ir gyvyb\u0117 did\u017eia dalimi yra m\u016bs\u0173 rankose. Tik noro, pastang\u0173 ir \u017einojimo stoka sutrukdo mums tuo tinkamai ir laiku pasinaudoti.
\nHipertenzija \u2013 did\u017eiausias \u017eudikas
\nAr tai, kad kraujotakos lig\u0173 atsiradim\u0105 lemia trys \u0161imtai prie\u017eas\u010di\u0173, rei\u0161kia, jog privalome su jomis visomis \u012fnirtingai grumtis ir kovoti? \u017dinoma, ne. Antraip m\u016bs\u0173 gyvenimas pavirst\u0173 nuo\u017emi\u0173 kautyni\u0173 su kenksmingais \u012fpro\u010diais, pom\u0117giais ir gyvenimo aplinkyb\u0117mis lauku. Be to, dalis rizikos veiksni\u0173 yra prigimtiniai, paveldimi ir j\u0173 ne\u012fmanoma pakeisti, nors suma\u017einti neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 sveikatai beveik visada galima ir reikia.
\nMokslininkai nustat\u0117, kad pa\u017eangios ekonomikos kra\u0161tuose, kuriems priskirtina ir Lietuva, daugiau nei tre\u010ddalis vis\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 atsiranda d\u0117l penki\u0173 pagrindini\u0173 rizikos veiksni\u0173, tarp kuri\u0173 svarbiausias \u2013 padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, arba hipertenzija. Kiti svarbios lig\u0173, negalavim\u0173 prie\u017eastys \u2013 r\u016bkymas, nutukimas<\/a>, padid\u0117j\u0119s kraujo riebal\u0173 kiekis, ma\u017eas fizinis aktyvumas, ilgalaikiai stresai ir kt.
\nArterin\u0117 hipertenzija yra ne tik pavojingiausias, bet ir labiausiai paplit\u0119s (po r\u016bkymo) kardiovaskulin\u0117s rizikos veiksnys: ji nustatoma kas ketvirtam suaugusiam \u017emogui, o vyresniame negu 65 m. am\u017eiuje \u2013 kas antram ar netgi da\u017eniau.
\nMokslo tyrimais \u012frodyta, kad kiekvienas kraujosp\u016bd\u017eio milimetras vir\u0161 normos yra reik\u0161mingas, nes didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo tikimyb\u0119. Tod\u0117l gydant hipertenzij\u0105 negalima tenkintis tik \u201e\u0161iek tiek suma\u017einti\u201c kraujosp\u016bd\u012f \u2013 b\u016btina siekti stabiliai, nuolat normalaus (tikslinio) kraujo spaudimo. Hipertenzija didele dalimi yra gyvenimo b\u016bdo liga, tod\u0117l ir jos gydymas turi prasid\u0117ti nuo gyvenimo keitimo \u012f sveikesn\u012f.
\nVisada gydant hipertenzij\u0105 turi b\u016bti taikomos nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s: * suma\u017einamas valgomosios druskos ir gyvulini\u0173 riebal\u0173 kiekis maiste; * kiek leid\u017eia sveikatos b\u016bkl\u0117, padidinamas fizinis aktyvumas (mank\u0161ta, aktyv\u016bs pasivaik\u0161\u010diojimai ir kt.); * ribojamas alkoholio vartojimas; * ma\u017einamas per didelis k\u016bno svoris ir kt. Esant lengvo laipsnio hipertenzijai \u0161i\u0173, nemedikamentini\u0173, priemoni\u0173 gali u\u017etekti kraujosp\u016bd\u017eiui normalizuoti.
\nTa\u010diau jei nustatoma vidutinio sunkumo, tuo labiau sunki hipertenzija arba nevaistin\u0117s priemon\u0117s nepadeda, gydymas i\u0161 karto pradedamas kuriuo nors i\u0161 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 ar keli\u0173 preparat\u0173 deriniu.
\nPasaulio sveikatos organizacijos ekspertai gydytojams skirtose metodin\u0117se rekomendacijose (Gair\u0117se) nurodo \u0161e\u0161ias svarbiausias farmakologines klases vais\u0173, skirt\u0173 hipertenzijai gydyti. N\u0117 vienas vaistas nei\u0161skiriamas kaip geriausias ar geresnis u\u017e kitus, nes labiausiai gydo pats kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimas. Ta\u010diau atskir\u0173 vaist\u0173 ypatumai gali b\u016bti reik\u0161mingi kai kuriems pacientams, tod\u0117l \u012f juos atsi\u017evelgiama parenkant gydym\u0105.
\n Kaip rodo klinikiniai tyrimai, tik kas tre\u010diam hipertenzija sergan\u010diam pacientui stabiliai normalizuoti kraujosp\u016bd\u012f pavyksta vienu vaistu. Daugumai ligoni\u0173 \u0161io tikslo pasiekiama vartojant du (sunkesniais atvejais \u2013 tris ar netgi daugiau) antihipertenzinius preparatus. Vaistas ar vaistai ligoniui parenkami atsi\u017evelgus \u012f hipertenzijos sunkum\u0105, \u201eatsparum\u0105\u201c gydymui, ligonio am\u017ei\u0173, sveikatos b\u016bkl\u0119, gretutines ligas ir kt.
\nAsmenys, turintys padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, turi nepamir\u0161ti, kad \u0161ios ligos gydymas \u2013 ilgalaikis. Da\u017eniausiai tinkamai parinktus vaistus ligoniui tenka vartoti daug m\u0117nesi\u0173, met\u0173 ar net vis\u0105 gyvenim\u0105. Gydymo pertr\u016bkiai kenksmingi sveikatai: gali sukelti staig\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio pakilim\u0105, i\u0161provokuoti \u0161irdies priepuol\u012f, insult\u0105 ar kitoki\u0105 gr\u0117sming\u0105 sveikatai ar gyvybei b\u016bkl\u0119.
\nGydant hipertenzij\u0105 labai svarbus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, partneryst\u0117, pasitik\u0117jimas vienas kitu. Svarbi ir paciento savikontrol\u0117 \u2013 reguliar\u016bs (kasdien) kraujosp\u016bd\u017eio matavimai namuose ir gydymo koregavimas, atsi\u017evelgus \u012f kraujosp\u016bd\u017eio dyd\u012f. Savikontrol\u0117s pacientus i\u0161moko gydytojai.
\nKaip gyventi sergant hipertenzija, kaip saugiai ir veiksmingai gydyti \u0161i\u0105 lig\u0105, pacientai mokosi susib\u016br\u0119 \u012f klubus, veikian\u010dius daugelyje Lietuvos miest\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"