{"id":13967,"date":"2007-09-27T18:00:00","date_gmt":"2007-09-27T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2007-09-27T18:00:00","modified_gmt":"2007-09-27T18:00:00","slug":"apsauga-nuo-erkinio-encefalito-skiepai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/apsauga-nuo-erkinio-encefalito-skiepai\/13967\/","title":{"rendered":"Apsauga nuo erkinio encefalito \u2013 skiepai"},"content":{"rendered":"<p>Did\u017eiausia erki\u0173 gausa bei did\u017eiausias sergamumas erki\u0173 platinamomis ligomis yra \u0161iaur\u0117s ir vidurio Lietuvoje, ne i\u0161imtis ir \u0160iauli\u0173 apskritis. Gaus\u0117jant erki\u0173, daug\u0117ja \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/laimo-liga\/55855\">Laimo liga<\/a> ir erkiniu encefalitu. \u0160iauli\u0173 visuomen\u0117s sveikatos centro specialistai informuoja, kad \u0161i\u0173 met\u0173 sausio &#8211; rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais Laimo ligos ir erkinio encefalito atvej\u0173 \u0160iauli\u0173 apskrityje u\u017eregistruota beveik du kartus daugiau nei pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 tuo pa\u010diu laikotarpiu. <\/p>\n<p>Pasak \u0160iauli\u0173 visuomen\u0117s sveikatos centro U\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117jos Editos Samulyt\u0117s, \u0160iauli\u0173 apskrityje i\u0161 viso u\u017eregistruoti 85 Laimo ligos atvejai, i\u0161 j\u0173 \u0160iauli\u0173 mieste &#8211; 52 atvejai, Kelm\u0117s rajone -13 atvej\u0173. Erkinio encefalito atvej\u0173 apskrityje u\u017eregistruoti 35 atvejai, i\u0161 j\u0173 \u0160iauli\u0173 rajone &#8211; 11 atvej\u0173. <\/p>\n<p>\u2013 Analizuojant praeit\u0173 met\u0173 duomenis, pastebima, kad rugs\u0117jo \u2013 spalio m\u0117n. buvo u\u017eregistruota Laimo ligos beveik 2,5 karto, erkinio encefalito \u2013 1,8 karto daugiau nei gegu\u017e\u0117s \u2013 rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Did\u017eiausias sergamumas erki\u0173 platinamomis ligomis rugs\u0117jo \u2013 spalio m\u0117n. sutampa su antruoju erki\u0173 aktyvumo padid\u0117jimu, grybavimo sezono prad\u017eia. Mi\u0161kuose gausiai lankosi \u017emon\u0117s, tod\u0117l yra didesnis kontaktas su erk\u0117mis ir didesn\u0117 tikimyb\u0117 susirgti j\u0173 platinamomis ligomis, \u2013 teigia \u0160VSC specialist\u0117. <\/p>\n<p>Jos teigimu, tinkamos klimatin\u0117s s\u0105lygos \u2013 \u0161velni \u017eiema, ankstyvas pavasarinis oro at\u0161ilimas, nekar\u0161ta ir ne itin sausa vasara sudar\u0117 palankias s\u0105lygas erk\u0117ms gyvuoti. Ruden\u012f erki\u0173 aktyvumas yra biologi\u0161kai nulemtas, jos aktyviai ie\u0161ko sau maisto \u017eiemai \u2013 \u017emogaus ar gyv\u016bno kraujo. Aktualiausios erki\u0173 platinamos ligos yra <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/erkinis-encefalitas\/55796\">erkinis encefalitas<\/a> ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/laimo-liga\/55855\">Laimo liga<\/a>. \u0160iomis ligomis susergama \u012fsisiurbus infekuotai erkei. Kartais erkiniu encefalitu susergama vartojant nepasterizuot\u0105 ar kitaip termi\u0161kai neapdorot\u0105, erkinio encefalito virusu u\u017ekr\u0117st\u0105 karvi\u0173 ar o\u017ek\u0173 pien\u0105. <\/p>\n<p>Visuomen\u0117s sveikatos specialistai primena, kad erkiniu encefalitu \u017emogus da\u017eniausiai suserga po 2-3 savai\u010di\u0173 nuo infekuotos erk\u0117s \u012fsisiurbimo. Prad\u017eioje pasirei\u0161kia simptomai, pana\u0161\u016bs \u012f gripo: kar\u0161\u010diavimas, galvos, raumen\u0173 skausmas. Po savait\u0117s \u0161ie simptomai praeina ir \u017emogus pasijau\u010dia geriau. Po 2-4 savai\u010di\u0173 v\u0117l pakyla temperat\u016bra, gali b\u016bti pykinimas, v\u0117mimas, s\u0105mon\u0117s, pusiausvyros sutrikimai, paraly\u017eius ir kiti simptomai. \u0160iai ligai b\u016bdingi da\u017eni liekamieji rei\u0161kiniai, kartais sukeliantys invalidum\u0105. Persirgus \u0161ia liga imunitetas susidaro visam gyvenimui. <\/p>\n<p>B\u016bdingiausias Laimo ligos simptomas \u2013 odos b\u0117rimas \u2013 rausva, nelygiais kra\u0161tais d\u0117m\u0117, kuri atsiranda pra\u0117jus 1-4 sav. po infekuotos erk\u0117s \u012fsisiurbimo. Gali pasireik\u0161ti nerv\u0173 sistemos, s\u0105nari\u0173, \u0161irdies \u2013 kraujagysli\u0173 sistemos pa\u017eeidimo po\u017eymiai, prie\u0161 tai odos b\u0117rimo gali ir neb\u016bti. Laiku prad\u0117jus gydym\u0105 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/laimo-liga\/55855\">Laimo liga<\/a> baigiasi visi\u0161ku pasveikimu. Jei liga diagnozuojama v\u0117lyvoje stadijoje gydymas yra sud\u0117tingesnis, o prognoz\u0117 nepalanki. <\/p>\n<p>Pasak \u0160VSC U\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117jos E. Samulyt\u0117s, vienintel\u0117 efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemon\u0117 yra skiepai. <\/p>\n<p>\u2013 Susirgim\u0173 \u0161iai dienai b\u016bt\u0173 registruojama ma\u017eiau, jei \u017emon\u0117s, kurie turi padidint\u0105 rizik\u0105 kontaktui su erk\u0117mis (da\u017enai lankosi mi\u0161kuose, gyvena mi\u0161kingose vietov\u0117se ), skiepyt\u0173si, &#8211; pataria specialist\u0117. <\/p>\n<p>Vakcinos nuo Laimo ligos n\u0117ra, tod\u0117l \u017emon\u0117s turi b\u016bti labai atid\u016bs ir patys vengti kontakto su erk\u0117mis. Einant i\u0161kylauti, grybauti ar lankantis mi\u0161kingose vietov\u0117se patartina apsirengti \u0161viesesniais r\u016bbais ilgomis rankov\u0117mis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis keln\u0117mis, apsiauti batus su auk\u0161tais aulais, u\u017esid\u0117ti kepurait\u0119 ar skarel\u0119, kad erk\u0117s nepatekt\u0173 ant odos, o patekusias ant r\u016bb\u0173 \u2013 nurinkti. Neatsiejama apsaugos priemon\u0117 nuo erki\u0173 yra repelentai (erkes atbaidan\u010dios priemon\u0117s), skirti r\u016bbams ar k\u016bnui. Juos b\u016btina naudoti pagal gamintojo nurodymus, kas ka\u017ekiek laiko pakartoti apipur\u0161kim\u0105. <\/p>\n<p>\u2013 Per pastaruosius 5 metus erk\u0117s priart\u0117jo prie \u017emoni\u0173: jei anks\u010diau jos b\u016bdavo aptinkamos tik mi\u0161kuose, dabar j\u0173 galima sutikti prakti\u0161kai visur \u2013 kolektyviniuose soduose, miest\u0173 parkuose, gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 teritorijose. Svarbi profilaktikos priemon\u0117 &#8211; sudaryti erk\u0117ms nepalankias s\u0105lygas gyventi ir vystytis, ypatingai tai svarbu ruden\u012f. Parkai, sodai ir gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 teritorijos turi b\u016bti valomos ir pri\u017ei\u016brimos. Reikia nuolat gr\u0117bti lapus, naikinti bever\u010dius kr\u016bmus, pastoviai i\u0161ve\u017eti augalines \u0161iuk\u0161les. Erk\u0117ms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi \u017eol\u0117, nesugr\u0117bti lapai, joms ten \u0161ilta, palankios s\u0105lygos per\u017eiemoti, \u2013 pasakoja Edita Samulyt\u0117. <\/p>\n<p>Patarimai <\/p>\n<p>Kol erk\u0117 suranda, kur jai \u012fsisiurbti, praeina valanda ar daugiau, tod\u0117l gr\u012f\u017eus \u012f namus reikia atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117ti savo k\u016bn\u0105, i\u0161si\u0161ukuoti plaukus, nusiprausti po du\u0161u. <br \/>\nErk\u0117s m\u0117gsta \u012fsisiurbti \u012f \u017emogaus kakl\u0105, pakinklius, kr\u016btin\u0119, pilv\u0105, pa\u017eastis, kirk\u0161nis, tad \u0161ias vietas reikia ap\u017ei\u016br\u0117ti itin atid\u017eiai. <br \/>\nRadus \u012fsisiurbusi\u0105 erk\u0119 b\u016btin\u0105 j\u0105 kuo skubiau pa\u0161alinti: suimti kuo ar\u010diau odos (su pir\u0161tais ar pincetu) kol pakilusi oda bus pana\u0161i \u012f \u201epalapin\u0119\u201c ir staigiu judesiu i\u0161traukti. <br \/>\nTraukiant erk\u0119, reikia nespausti jos pilvuko, kad ji \u201ene\u012f\u0161virk\u0161t\u0173\u201c \u012f \u017eaizd\u0105 Laimo ligos suk\u0117l\u0117j\u0173. <br \/>\n\u012ekandimo viet\u0105 dezinfekuoti \u2013 nuplauti muilu, patepti spiritiniu tirpalu. <br \/>\nPa\u0161alinus erk\u0119, patartina steb\u0117ti savo sveikt\u0105, o atsiradus rausvai d\u0117mei, pakilus temperat\u016brai, pajutus pykinim\u0105, atsiradus galvos skausmams ir kt. simptomams b\u016btina kreiptis \u012f gydytojus. <br \/>\nPav\u0117luotas gydymas gali b\u016bti ne\u012fgalumo prie\u017eastimi, o nuo erkinio encefalito pasitaiko ir mirties atvej\u0173. <br \/>\n\u017dinant kaip apsisaugoti nuo erki\u0173 ir j\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 galima saugiai poilsiauti bei dirbti gamtoje ir nesusirgti j\u0173 sukeliamomis ligomis. <br \/>\nDaugiau informacijos: <\/p>\n<p>Edita Samulyt\u0117 <br \/>\nU\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja <br \/>\nTel. 8 41 59 6379 <br \/>\nel.p.e.samulyte@svsc.lt  <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Did\u017eiausia erki\u0173 gausa bei did\u017eiausias sergamumas erki\u0173 platinamomis ligomis yra \u0161iaur\u0117s ir vidurio Lietuvoje, ne i\u0161imtis ir \u0160iauli\u0173 apskritis. Gaus\u0117jant erki\u0173, daug\u0117ja \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 Laimo liga ir erkiniu encefalitu. \u0160iauli\u0173 visuomen\u0117s sveikatos centro specialistai informuoja, kad \u0161i\u0173 met\u0173 sausio &#8211; rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais Laimo ligos ir erkinio encefalito atvej\u0173 \u0160iauli\u0173 apskrityje u\u017eregistruota beveik du kartus daugiau nei pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 tuo pa\u010diu laikotarpiu. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[11,369,388,420,211,127],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13967","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-erkes","tag-laimo","tag-laimo-ligos","tag-rajone","tag-sergamumas","tag-ziema"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13967","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13967"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13967\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13967"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13967"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13967"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13967"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13967"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}