{"id":171,"date":"2020-03-09T10:38:31","date_gmt":"2020-03-09T10:38:31","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-03-09T10:38:31","modified_gmt":"2020-03-09T10:38:31","slug":"priklausomybes-ir-vaikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/priklausomybes-ir-vaikai\/171\/","title":{"rendered":"Priklausomyb\u0117s ir vaikai"},"content":{"rendered":"

Kalbant apie vaik\u0173 priklausomybes, da\u017eniausiai pagalvojama apie priklausomybes nuo alkoholio, tabako, psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173. Ta\u010diau priklausomybi\u0173 esama ir daugiau, pavyzd\u017eiui, priklausomyb\u0117 nuo interneto, lo\u0161im\u0173, sporto, maisto, kofeino, apsipirkimo ir pan. \u0160iame straipsnyje jas ir aptarsime.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Priklausomyb\u0117s apib\u016bdinimas<\/b><\/p>\n

Priklausomyb\u0117 apib\u016bdinama kaip l\u0117tinis sutrikimas, kai asmuo nesugeba kontroliuoti savo elgesio vartodamas tam tikras med\u017eiagas ar u\u017esiimdamas tam tikra veikla. Da\u017eniausiai stebima fizin\u0117 priklausomyb\u0117, kai pats organizmas reikalauja tam tikros med\u017eiagos ar proceso. Da\u017enai b\u016bdingas slenks\u010dio did\u0117jimas, kai vis daugiau reikalaujama med\u017eiagos, kuri pad\u0117t\u0173 pasiekti prie\u0161 tai buvus\u012f efekt\u0105 ar poj\u016bt\u012f. Dalis priklausomybi\u0173 turi ir psichologin\u012f aspekt\u0105, kur\u012f \u012fveikti ir atpa\u017einti yra sunkiau. Psichologin\u0117 priklausomyb\u0117 apima tam tikrus ritualus, emocijas. Paciento, sergan\u010dio priklausomybe, elgesio poky\u010diai ne visada pastebimi i\u0161 karto. Da\u017eniausiai negatyvumas atsispindi mokykloje, \u0161eimoje, bendraujant su draugais ar u\u017esiimant kasdiene veikla.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p>\n

Da\u017eniausios vaik\u0173 priklausomyb\u0117s<\/b><\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Informacin\u0117s technologijos. <\/b>\u0160iais laikais da\u017enai naudojamasi telefonais ir kompiuteriais. Tyrimo, atlikto Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, duomenimis, vaikai daugiau laiko praleid\u017eia naudodamiesi internetu, nei \u017ei\u016br\u0117dami televizori\u0173. Dauguma vaik\u0173 teigia, kad naudoja telefon\u0105 ar plan\u0161etin\u012f kompiuter\u012f tik tam, kad gal\u0117t\u0173 nar\u0161yti internete\u00a0[1]. Ryt\u0173 \u0161alyse \u0161ios priklausomyb\u0117s yra da\u017enesn\u0117s, pavyzd\u017eiui, Anglijoje jos sudaro 10\u00a0proc., \u0160veicarijoje\u00a0\u2013 17\u00a0proc., Kor\u0117joje\u00a0\u2013 31\u00a0proc.\u00a0[2]. Deja,\u00a0duomen\u0173 apie priklausomyb\u0117s nuo interneto paplitim\u0105 Lietuvoje neturime. Priklausomyb\u0117 nuo interneto\u00a0\u2013 tai perteklinis interneto naudojimas \u017eaidimams ar kitai veiklai (pvz., nar\u0161ymas socialiniuose tinkluose), kai sutrikdoma kasdien\u0117 veikla, nes \u0161i veikla u\u017eima did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f dienos\u00a0[3]. Vaik\u0173 priklausomyb\u0117 nuo interneto retai apima azartinius \u017eaidimus. \u010cia daugiau kalbama apie priklausomyb\u0119 nuo internetini\u0173 \u017eaidim\u0173, \u017einu\u010di\u0173, socialini\u0173 tinkl\u0173 ar blog\u0173 sekimo\u00a0\/\u00a0ra\u0161ymo. Tyrimais \u012frodytas svarbus t\u0117v\u0173 vaidmuo. T\u0117vai gali sekti tiek laik\u0105, kur\u012f vaikai praleid\u017eia naudodamiesi internetu, tiek interneto turin\u012f. Visa tai padeda ugdyti savireguliacijos \u012fg\u016bd\u017eius paauglyst\u0117je\u00a0[4]. \u012erodyta, kad priklausomyb\u0117 nuo telefono ar plan\u0161etinio kompiuterio gali sukelti tiek miego sutrikimus, tiek nemig\u0105 [5].<\/p>\n

Aleksitimijos<\/i> terminas apima blog\u0105 emocij\u0173 atpa\u017einim\u0105\u00a0\/\u00a0sunkumus atpa\u017e\u012fstant jausmus, blog\u0105 emocij\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0105 simboliais (\u017eod\u017eiais)\u00a0\/\u00a0sunkumus \u012fvardijant jausmus bei kognityviniam asmenyb\u0117s stiliui b\u016bding\u0105 orientacij\u0105 \u012f aplinkos veiksnius (ignoruojami vidiniai i\u0161gyvenimai ir patirtis) \/ \u012f i\u0161or\u0119 orientuot\u0105 m\u0105stym\u0105. Asmenys, sergantys \u0161iuo sutrikimu, da\u017eniau b\u016bna intravertai, nemoka valdytis esant stresin\u0117ms situacijoms, juos apima pyktis ir nerimas. Pasteb\u0117tas glaudus priklausomyb\u0117s nuo interneto ir aleksitimijos pasirei\u0161kimo ry\u0161ys, ypa\u010d tada, kai priklausomyb\u0117 i\u0161sivysto jauno am\u017eiaus pacientams\u00a0[6]. Simptomai, kurie rodo vaik\u0173 priklausomyb\u0119 nuo interneto, yra: miego laikas, aukojamas internetui; nesugeb\u0117jimas sekti laiko, praleisto nar\u0161ant internete; prisl\u0117gta nuotaika, dirglumas ir pyktis, kai naudojimasis internetu yra ribojamas ar draud\u017eiamas; neatliekami nam\u0173 darbai; pasirenkama laik\u0105 praleisti nar\u0161ant internete, o ne bendraujant su \u0161eima, draugais; vengiama nauj\u0173 pa\u017ein\u010di\u0173; nesidomima kita veikla; greitai supykstama, nemokama valdyti emocij\u0173.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Alkoholis ir tabakas.<\/b> Priklausomyb\u0117 nuo alkoholio ir tabako yra viena da\u017eniausi\u0173 priklausomybi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Gali b\u016bti vartojamos tiek legalios, tiek nelegalios med\u017eiagos (pvz., marihuana). Pasteb\u0117ta, kad tie vaikai ar paaugliai, kurie r\u016bko cigaretes arba vartoja alkohol\u012f, yra labiau link\u0119 vartoti ir marihuan\u0105. Kuo anks\u010diau pradedama vartoti \u0161ias med\u017eiagas, tuo anks\u010diau pastebimos ir sveikatos problemos, be to, da\u017eniau susiduriama su gyvybei pavojingomis situacijomis. U\u017ekiet\u0117j\u0119 r\u016bkaliai da\u017eniausiai pradeda r\u016bkyti paauglyst\u0117je arba jaunyst\u0117je (90\u00a0proc.\u00a0\u2013 nuo 18 met\u0173, 99\u00a0proc.\u00a0\u2013 \u00a0iki 26 met\u0173). Kuo anks\u010diau pradedama r\u016bkyti, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad i\u0161sivystys priklausomyb\u0117, kuri\u0105 \u012fveikti bus sunkiau\u00a0[7]. Lietuvoje apie 30\u00a0proc. jaunimo (15\u201324 met\u0173) r\u016bko cigaretes, 21\u00a0proc.\u00a0\u2013elektronines cigaretes. 8\u00a0proc. prad\u0117jo r\u016bkyti b\u016bdami jaunesni nei 15 met\u0173. R\u016bkymas pa\u017eeid\u017eia kv\u0117pavimo takus, dantenas, \u0161ird\u012f. Tuo tarpu alkoholio vartojimas lemia d\u0117mesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties praradim\u0105, da\u017enesniau linkstama \u012f suicid\u0105 (ypa\u010d paaugl\u0117s mergait\u0117s). Pasteb\u0117ta, kad kuo anks\u010diau pradedama vartoti alkohol\u012f, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad suaugus i\u0161sivystys priklausomyb\u0117\u00a0[8]. 2007 met\u0173 tyrimo duomenimis, ma\u017edaug 90\u00a0proc. Europos mokiniu\u0328 yra g\u0117r\u0119 alkoholio. 82\u00a0proc. apklaustu\u0328 mokiniu\u0328 vartojo alkohol\u012f per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173, 61\u00a0proc.\u00a0\u2013\u00a0per pastar\u0105sias 30 dien\u0173. Skirtingoje \u0161alyse alkoholio vartojimo da\u017enis skiriasi. Pavyzd\u017eiui, 80\u00a0proc. Austrijos ir Danijos, 31\u00a0proc. Islandijos ir 35\u00a0proc. Arm\u0117nijos mokiniu\u0328 teig\u0117, kad g\u0117r\u0117 alkoholio per pastar\u0105sias 30 dien\u0173. Beveik visose \u0161alyse alkoholio daugiau i\u0161geria berniukai negu mergait\u0117s. Tiesa, Islandijoje mergait\u0117s alkoholio i\u0161geria daugiau negu berniukai\u00a0[9]. Labiau link\u0119 vartoti alkohol\u012f yra tie vaikai, kuriems tr\u016bksta t\u0117v\u0173 d\u0117mesio, bendravimo, kuri\u0173 \u0161eimose stebimi da\u017eni konfliktai, per grie\u017eta disciplina, \u0161eimoje ar gimin\u0117je yra buv\u0119 priklausomyb\u0117s atvej\u0173\u00a0[10, 11].<\/p>\n

Viena pavojingiausi\u0173 situacij\u0173\u00a0\u2013 apsinuodijimas alkoholiu. Tai gyvybei gr\u0117sminga b\u016bkl\u0117, kai per trump\u0105 laiko tarp\u0105 suvartojamas didelis kiekis alkoholio. Alkoholis u\u017eslopina gyvybines funkcijas, tod\u0117l i\u0161sivysto koma, galima u\u017espringti, slopinamas kv\u0117pavimas, \u0161irdies veikla, o kartais i\u0161tinka net mirtis. Apsinuodijusius alkoholiu vaikus gydytojas turi nedelsdamas ap\u017ei\u016br\u0117ti ir suteikti pagalb\u0105.\u00a0\u00a0<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Priklausomyb\u0117 nuo maisto.<\/b> Tai naujai apibr\u0117\u017eta priklausomybi\u0173 r\u016b\u0161is. Deja, tyrim\u0173, nagrin\u0117jusi\u0173 vaik\u0173 priklausomybes nuo maisto, yra labai ma\u017eai. Manoma, kad vaikams \u0161i priklausomyb\u0117 yra pavojingesn\u0117 d\u0117l dar vykstan\u010dios biologin\u0117s ir psichologin\u0117s j\u0173 raidos\u00a0[12]. Priklausomyb\u0117 nuo maisto (pvz., saldaini\u0173, kepini\u0173, saldint\u0173 g\u0117rim\u0173) b\u016bdingesn\u0117 ma\u017eesniems vaikams [13]. Nustatyta, kad vaikams, kurie pripa\u017e\u012fsta turintys priklausomyb\u0119 nuo maisto, b\u016bdingas ma\u017eesnis sotumo jausmas, emocinis valgymas, j\u0173 k\u016bno mas\u0117s indeksas yra didesnis\u00a0[14]. T\u0117v\u0173 maisto ribojimas vaikams ir grie\u017eta prie\u017ei\u016bra vertinama nevienareik\u0161mi\u0161kai. Kelete tyrim\u0173 \u012frodyta, kad vaikams, kuri\u0173 t\u0117vai riboja maist\u0105, yra didesn\u0117 nutukimo tikimyb\u0117. Kituose tyrimuose \u0161is ry\u0161ys nenustatytas. Dar viename tyrime steb\u0117tas teigiamas poveikis nutukimo i\u0161sivystymui ateityje, bet tyrime buvo tiriami tik vaikai iki 3 met\u0173\u00a0[15]. Vaik\u0173, nuolat jau\u010dian\u010di\u0173 spaudim\u0105 valgyti, k\u016bno mas\u0117s indeksas ateityje da\u017eniausiai nevir\u0161ija normos\u00a0[16]. Deja, i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse 23,8\u00a0proc. berniuk\u0173 ir 22,6\u00a0proc. mergai\u010di\u0173 turi antsvorio ar yra nutuk\u0119. Pasteb\u0117ta, kad vaik\u0173, kurie turi priklausomyb\u0119 nuo maisto, t\u0117vai da\u017enai irgi serga \u0161ia priklausomybe, tod\u0117l manoma, kad visi valgymo \u012fpro\u010diai formuojami \u0161eimoje.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lo\u0161imas.<\/b> Lo\u0161imas tarp vaik\u0173 yra retesnis, ta\u010diau paauglyst\u0117je \u0161i priklausomyb\u0117 gali pasitaikyti. Tikslus jos da\u017enis n\u0117ra \u017einomas, nes daugiausiai tyrim\u0173 yra atlikta su suaugusiaisiais. \u00a0Nustatyta, kad \u0161ia priklausomybe gali sirgti 0,2\u20132\u00a0proc.\u00a0[17]. Daugelyje tyrim\u0173 \u012frodyta, kad galimos prie\u017eastys gl\u016bdi dar vaikyst\u0117je. 1 i\u0161 8 vaik\u0173 vaikyst\u0117je patiria netinkam\u0105 elges\u012f [18]. Tiriant suaugusiuosius, pasteb\u0117ta, kad net 57\u00a0proc. yra patyr\u0119 emocin\u0119, 41\u00a0proc.\u00a0\u2013 psichologin\u0119, 24\u00a0proc.\u00a0\u2013 seksualin\u0119 traum\u0105, ir net 92\u00a0proc. tai i\u0161gyveno vaikyst\u0117je [19]. Pasteb\u0117ta, kad kuo anks\u010diau berniukai susiduria su lo\u0161imu, tuo didesn\u0117 priklausomyb\u0117s i\u0161sivystymo tikimyb\u0117. 70\u201385\u00a0proc.\u00a0paaugli\u0173 dalyvauja lo\u0161imuose, 50\u201370 proc. nurodo lo\u0161\u0119 per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173\u00a0[20].<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Apibendrinimas <\/b><\/p>\n

Priklausomyb\u0117s\u00a0\u2013 tai ne tik suaugusi\u0173 problema. Vaik\u0173 priklausomybi\u0173 r\u016b\u0161ys yra skirtingos, sunkiau pastebimos, ta\u010diau gali tur\u0117ti neigiam\u0173 padarini\u0173 tiek asmenyb\u0117s raidai, tiek \u0161eimos gerovei. Svarbu laiku atpa\u017einti esam\u0105 priklausomyb\u0119 ir ie\u0161koti b\u016bd\u0173 j\u0105 \u012fveikti.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Straipsnio autorius<\/p>\n

Aliona Baublien\u0117<\/b><\/p>\n

Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/i> klinik\u0173 filialo Vaik\u0173 ligonin\u0117<\/b><\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n

    \n
  1. Ofcom <\/b>Children and parents: Media use and attitudes report (2016).<\/li>\n
  2. Cha SS, Seo BK. Smartphone use and smartphone addiction in middle school students in Korea: Prevalence, social networking service, and game use. Health Psychology Open (2018);<\/li>\n
  3. Lin YH, et al. Chen Development of short-form and screening cutoff point of the Smartphone Addiction Inventory (SPAI-SF) International Journal of Methods in Psychiatric Research, 26 (2) (2017).<\/li>\n
  4. Chen VHH, Chng GS. <\/b>Active and restrictive parental mediation over time: Effects on youths’ self-regulatory competencies and impulsivity. Computers & Education, 98 (2016).<\/li>\n
  5. Hardell L, et al. Meta-analysis of long-term mobile phone use and the association with brain tumours International Journal of Oncology (2008).<\/li>\n
  6. Schimmenti A, et al. <\/b>Traumatic experiences, alexithymia, and internet addiction symptoms among late adolescents: A moderated mediation analysis. Addictive Behaviors, 64 (2017).<\/li>\n
  7. Fergusson DM, et al. Childhood exposure to alcohol and adolescent drinking patterns. Addiction (1994).<\/li>\n
  8. Sartor CE, et al. The role of childhood risk factors in initiation of alcohol use and progression to alcohol dependence. Addiction (2007).<\/li>\n
  9. Hibell B, et al. 2007 m. ESPAD ataskaita. Narkotiku\u0328 vartojimas 35 Europos s\u030caliu\u0328 mokiniu\u0328 grupe\u0307je, S\u030cvedijos informacijos apie alkoholi\u0328 ir kitus narkotikus taryba (CAN), (2009).<\/li>\n
  10. Maggs JL, et al. Childhood and adolescent predictors of alcohol use and problems in adolescence and adulthood in the National Child Development Study. Addiction (2008).<\/li>\n
  11. Englund MM, et al. Childhood and adolescent predictors of heavy drinking and alcohol use disorders in early adulthood: a longitudinal developmental analysis. Addiction (2008).<\/li>\n
  12. Brown S, et al. Neurocognitive functioning of adolescents: Effects of protracted alcohol use. Alcoholism, Clinical and Experimental Research, 24 (2000).<\/li>\n
  13. Pan L, et al. A longitudinal analysis of sugar-sweetened beverage intake in infancy and obesity at 6\u00a0years. Pediatrics, 134 (2014).<\/li>\n
  14. Gearhardt A, et al. Preliminary validation of the Yale Food Addiction Scale for children. Eating Behaviors, 14 (2013).<\/li>\n
  15. Campbell K, et al. Parental use of restrictive feeding practices and child BMI z-score. A 3-year prospective cohort study. Appetite, 55 (2010).<\/li>\n
  16. Wehrly SE, et al. Controlling parental feeding practices and child body composition in ethnically and economically diverse preschool children. Appetite, 73 (2014).<\/li>\n
  17. Petry NM, et al. Comorbidity of DSM\u2013IV pathological gambling and other psychiatric disorders: Results from the National Epidemiological Survey on Alcohol and Related Conditions. Journal of Clinical Psychiatry (2005).<\/li>\n
  18. Wildeman C, et al. The prevalence of confirmed maltreatment among us children, 2004 to 2011. JAMA Pediatrics (2014).<\/li>\n
  19. Fenton MC, et al. Combined role of childhood maltreatment, family history, and gender in the risk for alcohol dependence. Psychological Medicine (2013).<\/li>\n
  20. Ladouceur R, et al. Pathological gambling and related problems among adolescents.\u00a0Journal of Child & Adolescent Substance Abuse (1999).<\/em><\/i><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Vaik\u0173 priklausomyb\u0117s n\u0117ra retas rei\u0161kinys. Priklausomybi\u0173 esama \u012fvairi\u0173, tod\u0117l skirtingu vaik\u0173 gyvenimo periodu jos gali skirtis. Svarbu \u017einoti, kokios yra priklausomyb\u0117s (nuo alkoholio, r\u016bkymo, maisto, kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173, lo\u0161im\u0173, kt.) ir kaip jas atpa\u017einti. B\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas gal\u0117t\u0173 jas sukelti, kad gal\u0117tume i\u0161skirti tam tikras rizikos grupes. Svarbu laiku kreiptis \u012f gydytojus, kurie suteikt\u0173 reikiam\u0105 pagalb\u0105 ir u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 sunkiems tiek psichologiniams, tieks sveikatos padariniams. <\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":172,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[26428,18890,26614,19,26470,26609,26214,459,26611,26610,26616,26618,26615,26619,791,26608,26604,26465,26617,26219,26468,26612,1261,26603,26613,26606,1093,11893,26607,26605,6175,10217],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-171","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija","tag-proc","tag-adolescents","tag-adulthood","tag-alkoholis","tag-appetite","tag-behaviors","tag-childhood","tag-cigaretes","tag-dependence","tag-drinking","tag-feeding","tag-gambling","tag-longitudinal","tag-maltreatment","tag-mases","tag-mediation","tag-mokiniu","tag-parental","tag-pathological","tag-pediatrics","tag-practices","tag-predictors","tag-prevalence","tag-priklausomybes","tag-problems","tag-psychiatric","tag-pyktis","tag-related","tag-restrictive","tag-smartphone","tag-tikimybe","tag-veikla"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=171"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/172"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=171"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=171"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=171"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=171"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=171"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}