{"id":197,"date":"2020-02-07T11:32:17","date_gmt":"2020-02-07T11:32:17","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-02-07T11:32:17","modified_gmt":"2020-02-07T11:32:17","slug":"vaiku-ir-paaugliu-zalingi-iprociai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/vaiku-ir-paaugliu-zalingi-iprociai\/197\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 \u017ealingi \u012fpro\u010diai"},"content":{"rendered":"<p>Vaik\u0173 sveikatai \u017ealinga elgsena yra susijusi su tradiciniais lig\u0173 rizikos veiksniais\u00a0\u2013 r\u016bkymu, alkoholio ir narkotik\u0173 vartojimu, nesveika mityba, ma\u017eu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (pvz., azartiniai lo\u0161imai, atsitiktiniai lytiniai santykiai, pan.). Tokia elgsena ypa\u010d b\u016bdinga paaugliams. Mokslininkai toki\u0105 elgsen\u0105 vadina rizikingos elgsenos sindromu\u00a0[1]. Tai terminas, kuris apib\u016bdina paaugli\u0173 elges\u012f, keliant\u012f didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 sveikatai. D\u0117l menkos gyvenimi\u0161kos patirties ir rizikos nesuvokimo vaikai ir paaugliai priskiriami did\u017eiausios rizikos grupei. Kartais j\u0173 elgesys yra kaip b\u016bdas pasiekti tam tikr\u0173 tiksl\u0173, noras pasiprie\u0161inti visuomen\u0117je nusistov\u0117jusioms normoms ar b\u016bdas susidoroti su nes\u0117km\u0117mis.<\/p>\n<p>Lietuvoje atlikta nema\u017eai mokini\u0173 gyvensenos ypatum\u0173 vertinimo tyrim\u0173\u00a0[2\u20137]. J\u0173 rezultatai rodo, kad sveikatos rizikos veiksni\u0173 paplitimas tarp mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 dar labai didelis. Nors rengiamos ir vykdomos prevencines programos, mokini\u0173 su sveikata susijusios elgsenos problema vis dar labai aktuali. Alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173, narkotik\u0173 vartojimas ir r\u016bkymo paplitimas tarp \u012fvairaus am\u017eiaus Lietuvos vaik\u0173 ir paaugli\u0173 sistemingai stebimas nuo 1994 met\u0173, kai Lietuva prad\u0117jo dalyvauti tarptautiniuose mokini\u0173 gyvensenos tyrimuose\u00a0\u2013 HBSC (angl.\u00a0<i>Health Behaviour in School-aged Children<\/i>) ir ESPAD (angl.\u00a0<i>European School Survey Project on Alcohol and other Drugs<\/i>). Did\u017eiausi\u0173 Lietuvos miest\u0173\u00a0\u2013 Vilniaus, Kauno, Klaip\u0117dos, Panev\u0117\u017eio, \u0160iauli\u0173\u00a0\u2013 socialin\u0117 aplinka, didesn\u0117 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 pasi\u016bla ir geresn\u0117 galimyb\u0117 j\u0173 \u012fsigyti mokiniams sudaro didesn\u012f pavoj\u0173 elgtis rizikingai sveikatai.<\/p>\n<p>R\u016bkymo, alkoholio, narkotini\u0173 ir psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo problema gil\u0117ja visose pasaulio \u0161alyse. Net pa\u010dios turtingiausios pasaulio \u0161alys negali i\u0161vengti vaik\u0173 ir jaunimo priklausomyb\u0117s nuo \u0161i\u0173 kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173. Dar didesn\u0117 problema, kad r\u016bkyti, vartoti alkoholio ir psichik\u0105 veikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 pradeda vis jaunesni asmenys\u00a0[8].<\/p>\n<p>\u017diniasklaidoje ai\u0161kiai matomas problemos aktualumas\u00a0\u2013 nepilname\u010di\u0173 r\u016bkymas ir alkoholio vartojimas. Be to, g\u0105sdina tai, kad patys nepilname\u010diai, apsvaig\u0119 nuo alkoholio, padaro daug nusikalstam\u0173 veik\u0173 ir kit\u0173 teis\u0117s pa\u017eeidim\u0173, patys tampa \u012fvairi\u0173 nusikaltim\u0173 aukomis [9\u201311].<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime ne tik visuomen\u0117je pla\u010diai eskaluojamus \u017ealingus \u012fpro\u010dius (alkoholis, r\u016bkymas, narkotin\u0117s med\u017eiagos), bet ir tuos, kurie suprantami kaip kenksmingi veiksniai, bet vis dar retai laikomi \u012fpro\u010diu (netinkama mityba, miego sutrikimai, perd\u0117tas naudojimasis informacin\u0117mis technologijomis, fizinio aktyvumo stoka, paty\u010dios, nuolatinis stresas, kt.). Naudodamiesi \u012fvairia medicinos ir kit\u0173 sri\u010di\u0173 moksline literat\u016bra, pateiksime \u012fvairi\u0173 ap\u017evalg\u0173 ir rekomendacij\u0173, kaip suma\u017einti ar visai i\u0161vengti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, pad\u0117ti su jais susidoroti vaikams ir paaugliams. Tai aktualu ne tik vaik\u0173 lig\u0173, \u0161eimos gydytojams, bet ir j\u0173 t\u0117vams, artimiesiems, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir visiems visuomen\u0117s nariams.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>R\u016bkymas, alkoholis, psichotropin\u0117s med\u017eiagos<\/b><\/p>\n<p>R\u016bkan\u010dius vaikus sutinkame prie kiekvienos mokyklos, vaik\u0173 globos nam\u0173, r\u016bkoma daugelyje vaik\u0173 vasaros poilsio stovykl\u0173, vie\u0161ose vietose (pvz., netoli mokykl\u0173 esan\u010diose poilsio zonose, gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 kiemuose, mokykl\u0173 prieigose). Vykstant \u012fvairiems popamokiniams renginiams, prie mokykl\u0173, j\u0173 prieigose galima sutikti apsvaigusi\u0173 nuo alkoholio ir psichik\u0105 veikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 nepilname\u010di\u0173. \u017diniasklaidos puslapiuose mirga \u012fvairiausi\u0173 prane\u0161im\u0173 apie \u012f policijos komisariatus u\u017e pa\u017eeidimus pristatomus nepilname\u010dius.<\/p>\n<p>Organizacijos <i>Mentor Lietuva<\/i> vykdytas tyrimas parod\u0117, kad moksleiviai pradeda r\u016bkyti ir vartoti alkoholio jau nuo 13\u201314 met\u0173. Per 3 metus r\u016bkan\u010di\u0173 paaugli\u0173 padid\u0117jo beveik 4 kartus (nuo 7,6 iki 27,1\u00a0proc.), o vartojan\u010di\u0173 alkoholio\u00a0\u2013 beveik 2,5 karto (nuo 16,1 iki 38,1\u00a0proc.) [12].\u00a0<\/p>\n<p>Reguliariai r\u016bko 47\u00a0proc. r\u016bkan\u010di\u0173 paaugli\u0173. Tyrimo metu 13 Kauno mokykl\u0173 7\u20138 klasi\u0173 moksleiviai buvo apklausti 3 kartus\u00a0\u2013 2009, 2010 ir 2011 metais. 2009 metais vos 6,7\u00a0proc. berniuk\u0173 teig\u0117 per pastar\u0105sias 30 dien\u0173 r\u016bk\u0119. Tarp mergai\u010di\u0173 toki\u0173 buvo 8,4\u00a0proc. Po met\u0173 r\u016bkiusi\u0173 berniuk\u0173 buvo jau 16,7\u00a0proc., mergai\u010di\u0173\u00a0\u2013 19,3\u00a0proc., 2011-aisiais\u00a0\u2013 atitinkamai 30,7\u00a0proc. ir 22,8\u00a0proc.<\/p>\n<p>Naujausios apklausos metu 47\u00a0proc. r\u016bkan\u010di\u0173 respondent\u0173 per min\u0117t\u0105 laikotarp\u012f sur\u016bk\u0117 20 ir daugiau cigare\u010di\u0173, 35\u00a0proc.\u00a0\u2013 1\u20135 cigaretes, 18\u00a0proc.\u00a0\u2013 6\u20139 cigaretes. Alkoholio i\u0161band\u017eiusi\u0173 \u0161io am\u017eiaus paaugli\u0173\u00a0\u2013 dar daugiau. 2009 metais per pastar\u0105sias 30 dien\u0173 ragav\u0119 alkoholio prisipa\u017eino 13,4\u00a0proc. berniuk\u0173 ir 18,8\u00a0proc. mergai\u010di\u0173, 2010 metais\u00a0\u2013 atitinkamai 26,1\u00a0proc. ir 26,4\u00a0proc., 2011 metais\u00a0\u2013 37,5\u00a0proc. ir 38,9\u00a0proc. 12,4\u00a0proc. berniuk\u0173 ir 4,6\u00a0proc. mergai\u010di\u0173 pernai per min\u0117t\u0105 laikotarp\u012f alkoholio vartojo 6 ar daugiau kart\u0173. 2009 metais toki\u0173 buvo tik 1,9\u00a0proc. berniuk\u0173 ir 1,1\u00a0proc. mergai\u010di\u0173. Dauguma \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 turin\u010di\u0173 paaugli\u0173 (65,5\u00a0proc.) supranta, kad, jeigu jie r\u016bkys ir kit\u0105 m\u0117nes\u012f, gali i\u0161sivystyti priklausomyb\u0117 nuo tabako. Nepaisydami to, jie r\u016bko toliau.<\/p>\n<p>Tyrimas parod\u0117, kad r\u016bkantys moksleiviai net 3 kartus da\u017eniau vartoja alkoholinius g\u0117rimus, palyginti su ner\u016bkan\u010diais j\u0173 bendraam\u017eiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro \u012ftak\u0105 tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais\u00a0\u2013 apie 40\u00a0proc. r\u016bkan\u010di\u0173 vaik\u0173 sutikt\u0173 su pasi\u016blymu r\u016bkyti kanapes. 58,4\u00a0proc. r\u016bkan\u010di\u0173 paaugli\u0173 turi ir r\u016bkan\u010dius t\u0117vus. Tarp ner\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 t\u0117vai r\u016bkaliai sudaro 43,4\u00a0proc. Valstybin\u0117s vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybos duomenimis, beveik dukart padaug\u0117jo vyresni\u0173 nei 7 met\u0173 nepilname\u010di\u0173, kurie darydami nusikalstamas veikas, nukent\u0117jo b\u016bdami neblaiv\u016bs.<\/p>\n<p>Lietuvoje dar ne visi \u017emon\u0117s supranta narkotini\u0173 ir psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u017eal\u0105, j\u0173 paplitimo mast\u0105 tarp nepilname\u010di\u0173. Kauno visuomen\u0117s sveikatos centro 2006 met\u0173 apklausa <i>T\u0117v\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105<\/i> atskleid\u0117, kad moksleivi\u0173 t\u0117vai yra ram\u016bs d\u0117l savo vaik\u0173 ir nemano, jog jie vartoja priklausomybes sukelian\u010dias med\u017eiagas. Dauguma t\u0117v\u0173, dalyvavusi\u0173 apklausoje, teig\u0117, kad tikimyb\u0117, jog j\u0173 vaikas vartoja narkotikus, r\u016bko ar geria, yra ma\u017ea [13\u201315].<\/p>\n<p>Tarptau\u00adtinio alkoholio ir kit\u0173 narkotik\u0173 vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, Lietuvos 15\u201316 met\u0173 paaugli\u0173 r\u016bkymo, alkoholio ir kit\u0173 narkotik\u0173 vartojimo rodikliai per 4 metus (2007\u20132011 metais) beveik nepakito. Pagal tai, kiek \u0161io am\u017eiaus jaunuoli\u0173 r\u016bko, vartoja alkoholio, narkotikus ir psichotropines med\u017eiagas, Lietuva tarp kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 yra ma\u017edaug ties viduriu. Per 4 metus \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo narkotik\u0173 prieinamumas. Narkotikus Lietuvoje da\u017eniau i\u0161bando miestuose gyvenantys berniukai. 2011 metais bent 1 ar 2 kartus gyvenime vartojusi\u0173 kok\u012f nors nelegal\u0173 narkotik\u0105 paaugli\u0173 Lietuvoje buvo \u0161iek tiek daugiau negu vidutini\u0161kai Europos \u0161alyse\u00a0\u2013 21\u00a0proc. (ESPAD vidurkis\u00a0\u2013 18\u00a0proc.). M\u016bs\u0173 \u0161alis pagal gydytojo nepaskirt\u0173 raminam\u0173j\u0173 ir migdom\u0173j\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105 u\u017eima gana auk\u0161t\u0105 viet\u0105 tarp Europos \u0161ali\u0173. Tokius vaistus bent kart\u0105 paband\u0117 13\u00a0proc. Lietuvos mokini\u0173: 7\u00a0proc.\u00a0\u2013 berniuk\u0173, 19\u00a0proc.\u00a0\u2013 mergai\u010di\u0173 [16].<\/p>\n<p>Nepilname\u010di\u0173 r\u016bkymas ir alkoholio vartojimas yra did\u017eiul\u0117 problema specialiuosiuose vaik\u0173 aukl\u0117jimo ir globos namuose. Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161i\u0173 vaik\u0173 globos nam\u0173 pateikt\u0105 informacij\u0105 apie r\u016bkan\u010dius nepilname\u010dius, matyti, kad daugumai globotini\u0173 reikalingos konsultacijos ir gydymas nuo priklausomyb\u0117s (1\u00a0lentel\u0117) [17].<\/p>\n<p>Kalbant apie \u012fvairi\u0173 narkotini\u0173 ir psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo plitim\u0105 Lietuvoje, pirmiausia susiduriama su nepatenkinama situacija, esan\u010dia Rom\u0173 tabore. \u012evairi\u0173 institucij\u0173 iniciatyva vyksta pasitarimai, siekiant efektyviai spr\u0119sti narkotik\u0173 problem\u0105 Vilniaus rom\u0173 bendruomen\u0117je, ta\u010diau bendros nuomon\u0117s, efektyvi\u0173 priemoni\u0173 iki \u0161iol nerasta\u00a0[18].<\/p>\n<p>Iki dabar gaji nuomon\u0117, kad \u012fra\u0161as sveikatos istorijoje apie psichologo konsultacij\u0105 vaikui paliks \u017eym\u0119 visam gyvenimui, sudarys kli\u016b\u010di\u0173 ateityje siekiant i\u0161silavinimo ar ie\u0161kant darbo. Psichologai ir psichoterapeutai pabr\u0117\u017eia, kad tai yra klaidingas po\u017ei\u016bris \u012f psichologin\u0119 pagalb\u0105. Alkohol\u012f, tabak\u0105 ir narkotikus jaunimas nori i\u0161bandyti kaip pasilinksminimo priemones arba kaip li\u016bdesio ar streso ma\u017einimo b\u016bdus\u00a0[19\u201321]. Tod\u0117l toki\u0173 problem\u0173 gali tur\u0117ti tiek labai gerai besimokantis vaikas i\u0161 tvarkingos \u0161eimos, tiek vaikas, kuris u\u017eaugo asocialioje ir girtuokliaujan\u010dioje \u0161eimoje. Svarbiausia\u00a0\u2013 laiku pasteb\u0117ti problem\u0105. Jei vaikui nuobodu, li\u016bdna, jis jau\u010dia stres\u0105 arba tai daro aplinkiniai, su kuriais praleid\u017eiama daug laiko ir \u0161ie tampa pseudoautoritetais, atsiranda noras svaigintis [22].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Aplinka<\/b><\/p>\n<p>Socializacija\u00a0\u2013 procesas, kurio metu suaugusieji ir vaikai mokosi vieni i\u0161 kit\u0173. Socializuodamiesi vaikai ir jaunuoliai perima visuomen\u0117s vertybes ir gyvenimo normas, o pats procesas apima \u012fvairias \u017emogaus interakcijos sritis [23]. \u017dmogus\u00a0\u2013 sociali b\u016btyb\u0117, negalinti ir nesugebanti gyventi visi\u0161koje socialin\u0117je izoliacijoje be nuolat vykstan\u010dios socialin\u0117s s\u0105veikos, bendradarbiavimo su kitais individais. Pozityvios asmenyb\u0117s formavimuisi labai reik\u0161minga \u0161eimos \u012ftaka, mokyklos kult\u016bra, suaugusi\u0173j\u0173 ir draug\u0173 pavyzdys, neformali\u0173j\u0173 bendraam\u017ei\u0173 grupi\u0173 \u012ftaka. Ne ma\u017eesn\u0119 reik\u0161m\u0119 jauno \u017emogaus ugdymo procesui turi aplinka, kurioje sudaromos galimyb\u0117s atsiverti. Mokini\u0173 socializacijai \u012ftak\u0105 daro daugelis veiksni\u0173.<\/p>\n<p>Vienas toki\u0173 tyrim\u0173 atskleid\u0117, kad moksleivi\u0173 socializacijai svarbiausiu veiksniu respondentai \u012fvardijo \u0161eim\u0105 (93,6\u00a0proc. pedagog\u0173 ir 95,3\u00a0proc. t\u0117v\u0173) [24]. Antroje vietoje pagal svarbum\u0105, pedagog\u0173 ir t\u0117v\u0173 nuomone, yra draugai (86,5\u00a0proc. pedagog\u0173 ir 89,2\u00a0proc. t\u0117v\u0173). Kaip svarbius socializacijai turin\u010dius \u012ftak\u0105 veiksnius abi respondent\u0173 grup\u0117s nurod\u0117 internet\u0105, televizij\u0105, mokytojus, neformal\u0173j\u012f ugdym\u0105, mokyklos kult\u016br\u0105, nevyriausybines organizacijas, knygas. Akivaizdu, kad \u0161eima, draugai, kartu su mokykla, televizija, internetu, mokyklos kult\u016bra, neformaliojo ugdymo institucijomis ir nevyriausybin\u0117mis organizacijomis, yra svarbiausi vaik\u0173 pozityviosios socializacijos veiksniai.<\/p>\n<p>\u0160iuolaikin\u0117je rinkos ekonomikos visuomen\u0117je vykstantys poky\u010diai kelia naujus i\u0161\u0161\u016bkius visose gyvenimo srityse. Vertybi\u0173 kriz\u0117, nedarbas, neu\u017etikrintumas d\u0117l darbo vietos lemia, kad t\u0117vai per ma\u017eai skiria laiko bendrauti su vaikais, j\u0173 prie\u017ei\u016brai. Sud\u0117tinga socialin\u0117 ir ekonomin\u0117 \u0161alies b\u016bkl\u0117 lemia dalies visuomen\u0117s kult\u016brini\u0173, ypa\u010d dorovini\u0173, vertybi\u0173 nuosmuk\u012f, tod\u0117l vis daugiau paaugli\u0173 niekur nesimoko, nedirba, valkatauja [25\u201326]. Nedori suaugusieji ir bendraam\u017eiais \u012ftraukia juos \u012f nusikalstam\u0105 veik\u0105, girtuokliavim\u0105, narkomanij\u0105. Suma\u017e\u0117j\u0119s vaik\u0173 ir paaugli\u0173 u\u017eimtumas socialiai reik\u0161minga veikla lemia mokyklos nelankym\u0105, nusikalstamum\u0105, d\u0117l to kyla didesn\u0117 gr\u0117sm\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 geno fondui, plinta socialin\u0117s na\u0161laityst\u0117s rei\u0161kinys. \u012etraukiant moksleiv\u012f \u012f aktyvi\u0105 praktin\u0119 veikl\u0105, ugdymo proces\u0105, kaupiant dorovinio elgesio \u012fpro\u010dius, svarbu kryptingai panaudoti mokymo ir nepamokin\u0117s veiklos galimybes mokini\u0173 elgesio kult\u016brai formuoti. Vaik\u0173 ir jaunimo laisvalaikio u\u017eimtumas tampa svarbiu prevenciniu veiksniu. Lietuvos Respublikos socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos u\u017esakymu atliktas tyrimas <i>Vaik\u0173 skurdo ir socialin\u0117s atskirties ma\u017einimo galimyb\u0117s ir priemon\u0117s Lietuvoje<\/i> parod\u0117, kad, siekiant spr\u0119sti vaik\u0173 skurdo ir socialin\u0117s atskirties problemas \u0161alyje, tikslinga ne tik didinti \u0161eimos pajamas, bet ir vaik\u0173 dalyvavim\u0105 visuomeniniame gyvenime, ple\u010diant vaik\u0173 u\u017eimtumo ir laisvalaikio organizavim\u0105, dienos centr\u0173 tinkl\u0105 ir juose teikiam\u0173 paslaug\u0173 pasi\u016bl\u0105 [4].<\/p>\n<p>Neformalusis ugdymas tampa vis aktualesnis ir reik\u0161mingesnis Lietuvos \u0161vietimo kontekste, nes vien formaliojo ugdymo metu \u012fgyt\u0173 \u017eini\u0173 ir geb\u0117jim\u0173 nepakanka s\u0105moningai, visapusi\u0161kai asmenybei ugdyti. Laisvalaikio kult\u016bra turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119 asmenybei tobul\u0117ti arba degraduoti. Tinkamas neformaliojo vaik\u0173 \u0161vietimo organizavimas ir \u012fgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo, \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, nusikalstamumo. Dalyvaudami neformaliojo \u0161vietimo veikloje, vaikai ugdo kompetencijas, kurios leid\u017eia jiems tapti aktyviems visuomen\u0117s nariams, savaranki\u0161kai spr\u0119sti gyvenime kylan\u010dias problemas.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>T\u0117v\u0173 \u012ftaka<\/b><\/p>\n<p>Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtini\u0173 Taut\u0173 vaiko teisi\u0173 konvencija, Civilinis kodeksas bei Vaiko teisi\u0173 apsaugos pagrind\u0173 \u012fstatymas \u012ftvirtina prioritetin\u0119 t\u0117v\u0173 teis\u0119 ir pareig\u0105 dorai aukl\u0117ti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti vaikus, r\u016bpintis j\u0173 sveikata, i\u0161laikyti juos, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 fizin\u0119 ir protin\u0119 b\u016bkl\u0119, sudaryti s\u0105lygas visapusi\u0161kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas b\u016bt\u0173 parengtas savaranki\u0161kam gyvenimui visuomen\u0117je [14, 27\u201329]. T\u0117vams tenka did\u017eiul\u0117 atsakomyb\u0117 u\u017e gyvenimo s\u0105lyg\u0173, b\u016btin\u0173 vaikui vystytis, sudarym\u0105 pagal j\u0173 sugeb\u0117jimus ir finansines galimybes, u\u017e vaiko aukl\u0117jim\u0105 ir vystym\u0105si. Taigi t\u0117vai yra pirmoji grandis, kuri turi ugdyti nepilname\u010dius vaikus, mokyti juos sveikai gyventi, ai\u0161kinti apie tabako, alkoholio, narkotini\u0173 ir psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo \u017eal\u0105 ir padarinius. T\u0117vai turi paai\u0161kinti vaikams, kad su\u017einoj\u0119, pasteb\u0117j\u0119 savo draugus r\u016bkant, vartojant alkoholio ar narkotines ar psichotropines med\u017eiagas jie nebijot\u0173 apie tai prane\u0161ti savo \u0161vietimo \u012fstaigos darbuotojams, t\u0117vams.<\/p>\n<p>Vaiko teisi\u0173 apsaugos atstov\u0173 nuomone, pirmieji vaiko \u012fg\u016bd\u017eiai, elgsena ir supratimas yra formuojami \u0161eimoje. Vaikas, augdamas \u0161eimoje, stebi t\u0117v\u0173 \u012fpro\u010dius, papro\u010dius \u0161eimoje, da\u017enai, ypa\u010d paauglyst\u0117je, vaikai stengiasi elgtis taip, kaip elgiamasi jo artimiausioje aplinkoje. Dar da\u017eniau vaikas, nor\u0117damas pasijusti suaugusiuoju, kopijuoja t\u0117v\u0173 elges\u012f, taip bandydamas u\u017esitarnauti bendraam\u017ei\u0173 ar vyresni\u0173 paaugli\u0173 pagarb\u0105. Kalbant apie vaiko \u017ealingus \u012fpro\u010dius, pirmiausia d\u0117mesys turi b\u016bti nukreipiamas \u012f aplink\u0105, kurioje vaikas leid\u017eia daugiausiai laiko,\u00a0t.\u00a0y. \u0161eim\u0105. Svarbu, kad vaikas \u0161eimoje b\u016bt\u0173 ugdomas elgtis saugiai ir savaranki\u0161kai, galvot\u0173 apie poelgi\u0173 padarinius, sugeb\u0117t\u0173 savaranki\u0161kai vertinti r\u016bkymo, alkoholio ir narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u017eal\u0105 savo ir aplinkini\u0173 sveikatai. Be to, vaikas nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 turi suprasti, kad bendraam\u017ei\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 gretose jis teigiamai turi b\u016bti vertinamas u\u017e savo \u017einias, laim\u0117jimus, o ne u\u017e neigiamas emocijas sukelian\u010dius poelgius.<\/p>\n<p>\u0160eima yra pirmoji grandis, kurioje vaikas yra ugdomas, aukl\u0117jamas, i\u0161 jos jis perima patirt\u012f, \u012fpro\u010dius\u00a0ir pan. [30]. Vaikas, ypa\u010d ankstyvojoje raidoje, yra labai pa\u017eeid\u017eiamas, tod\u0117l tai, kaip j\u012f gyvenimui ruo\u0161ia artimiausia jo aplinka\u00a0\u2013 \u0161eima, vaikui labai svarbu. V\u0117liau \u0161is vaiko supratimas yra tobulinamas ugdymo \u012fstaigose. Jose vaikai perima \u012fpro\u010dius i\u0161 savo bendraam\u017ei\u0173, ta\u010diau yra mokomi atsakingiau pasirinkti tai, kas jiems gera ir naudinga. Stokojant t\u0117v\u0173 d\u0117mesio ar mokyklos pedagogams nesugeb\u0117jus pakreipti vaik\u0105 reikiama linkme, miest\u0173\u00a0\/\u00a0rajon\u0173 savivaldybi\u0173 Vaiko teisi\u0173 apsaugos tarnybos privalo u\u017etikrinti ir organizuoti kompleksin\u0119 pagalb\u0105 nepilname\u010diams.<\/p>\n<p>\u0160iandien svarbu kalb\u0117ti ir apie tai, kad vis jaunesni \u017emon\u0117s pradeda lytin\u012f gyvenim\u0105 (da\u017eniausiai pavartoj\u0119 alkoholio, narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173), tod\u0117l nestebina rei\u0161kinys, kai t\u0117vais tampa asmenys, kurie dar patys yra vaikai [31]. Jaunos merginos, kurios dar n\u0117ra fizi\u0161kai subrendusios, ta\u010diau jau yra reproduktyvios, da\u017enai netinkamai r\u016bpinasi savo mityba, poilsio re\u017eimu, nevartoja vitamin\u0173, turi kit\u0173 \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 (r\u016bko, vartoja alkoholio ar narkotikus), d\u0117l to did\u0117ja nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173, apsigimim\u0173, alkoholiniu sindromu sergan\u010di\u0173 naujagimi\u0173, negyvagimi\u0173 skai\u010dius [24]. Jauni t\u0117vai netinkamai aukl\u0117ja vaikus, diegia jiems \u012fpro\u010dius, kurie jau i\u0161 esm\u0117s yra savaime \u017ealingi tolesnei radai.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Fizinis aktyvumas<\/b><\/p>\n<p>Tai yra griau\u010di\u0173 raumen\u0173 sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramyb\u0117s b\u016bsenoje [32]. Bendrasis fizinis aktyvumas gali reik\u0161tis 5 gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesin\u0117je (vaikams ir paaugliams\u00a0\u2013 mokykla), nam\u0173 ruo\u0161os (\u016bkio darbai), mobilumo (transporto) ir, \u017einoma, sporto. Tai galima b\u016bt\u0173 pavadinti 5 pagrindin\u0117mis fizinio aktyvumo formomis. Pla\u010di\u0105ja prasme, \u0161vietimo sistemoje visas \u0161ias formas galima b\u016bt\u0173 suskirstyti \u012f 2 grupes: fizinis aktyv\u0105 mokykloje ir u\u017e jos rib\u0173 (formalusis ir neformalusis ugdymas). Fizinis aktyvumas mokykloje:<\/p>\n<ul>\n<li>rytin\u0117 mank\u0161ta;<\/li>\n<li>\u012fvair\u016bs judrieji \u017eaidimai;<\/li>\n<li>sportiniai ir \u0161oki\u0173 b\u016breliai;<\/li>\n<li>\u017eygiai, \u0161vent\u0117s, akcijos, var\u017eybos, i\u0161kylos;<\/li>\n<li>k\u016bno kult\u016bros pamokos;<\/li>\n<li>aktyvi veikla per pertraukas ir pan.<\/li>\n<\/ul>\n<p>U\u017e mokyklos rib\u0173 galima dar didesn\u0117 fizinio aktyvumo r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117. B\u016btent ji sudaro bendrojo fizinio aktyvumo pagrind\u0105 [33\u201335].<\/p>\n<p>Gausi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenys rodo, kad pasaulyje dauguma vaik\u0173 yra nepakankamai fizi\u0161kai aktyv\u016bs, be to, fizinio aktyvumo lygis ma\u017e\u0117ja visose am\u017eiaus grup\u0117se [35\u201337]. Fizinis aktyvumas labai suma\u017e\u0117ja vaikams augant. Fizinis pasyvumas pla\u010diai pripa\u017eintas kaip vienas pagrindini\u0173 rizikos veiksni\u0173, \u0161alia \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, netinkamos mitybos ir pan., susirgti \u012fvairiomis l\u0117tin\u0117mis neinfekcin\u0117mis ligomis. Daugelyje tyrim\u0173 fizinis pasyvumas vaikyst\u0117je nurodomas kaip vienas svarbi\u0173 veiksni\u0173, kuris tiesiogiai prisideda prie vaik\u0173 ir paaugli\u0173 globalaus nutukimo paplitimo Europoje ir pasaulyje [35\u201336]. Nutukimas ir fizinis pasyvumas yra laikomi pa\u010diais did\u017eiausiais XXI am\u017eiaus visuomen\u0117s sveikatos i\u0161\u0161\u016bkiais. Taigi fizinis aktyvumas, kaip b\u016btina sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikia vaiko sveikat\u0105 (o v\u0117liau ir suaugusiojo) ir mokymosi rezultatus.<\/p>\n<p>Fizinis aktyvumas da\u017enai siejamas ir su laiku, kur\u012f individas praleid\u017eia gryname ore. Didelis kompiuterini\u0173 technologij\u0173 paplitimas \u0161iandien suma\u017eino vaik\u0173 ir paaugli\u0173 praleid\u017eiam\u0105 laik\u0105 lauke, atvirose erdv\u0117se, jis prisid\u0117jo ir prie fizinio aktyvumo suma\u017e\u0117jimo [38].<\/p>\n<p>Lietuvoje atlikta nema\u017eai vaik\u0173 ir paaugli\u0173 fizinio aktyvumo tyrim\u0173 [2, 39\u201342]. Pamin\u0117sime tik reprezentatyvius, didel\u0117s imties ir tikslumo tyrimus. K\u016bno kult\u016bros ir sporto departamento u\u017esakymu, 2005 met\u0173 Lietuvos k\u016bno kult\u016bros akademijos studijoje <i>Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 vidurini\u0173 mokykl\u0173 mokini\u0173 fizinio aktyvumo tyrimas<\/i> nustatyta, kad tik 9,8\u00a0proc. mergai\u010di\u0173 ir 18,6\u00a0proc. berniuk\u0173, gyvenan\u010di\u0173 did\u017eiuosiuose miestuose, fizinis aktyvumas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas normas.<\/p>\n<p>Tarptautinio \u0161eim\u0173 gyvensenos tyrimo duomenimis, ma\u017edaug pus\u0117s Lietuvos ikimokyklinuk\u0173 fizinis aktyvumas yra per ma\u017eas, t.\u00a0y. jie i\u0161 viso nesimank\u0161tina (41,4\u00a0proc.) arba mank\u0161tinasi retai (12,5\u00a0proc.). Daug laiko vaikai praleid\u017eia pasyviai, prie televizoriaus ar kompiuterio. Kitu tyrimu nustatyta, kad daugiau nei pus\u0117 tirt\u0173 vaik\u0173 (10\u201311 met\u0173) lanko sporto mokykl\u0105 ar klub\u0105 ir skiria tam 1\u20133\u00a0val. per savait\u0119; kasdien arba kelis kartus per savait\u0119 aktyv\u016bs lauke b\u016bna 83,5\u00a0proc. berniuk\u0173 ir 76,3\u00a0proc. mergai\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Pagal tarptautinio 2000\u20132001 met\u0173 tyrimo duomenis, PSO rekomendacijas atitinkantis Lietuvos ir kit\u0173 tyrime dalyvavusi\u0173 valstybi\u0173 vaik\u0173 ir paaugli\u0173 fizinis aktyvumas 11 met\u0173 grup\u0117je tarp mergai\u010di\u0173 buvo 45\u00a0proc., o tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173 mergai\u010di\u0173\u00a0\u2013 33,1\u00a0proc., berniuk\u0173\u00a0\u2013 atitinkamai\u00a054\u00a0proc. ir 43,8\u00a0proc. 15 met\u0173 grup\u0117je: tarp mergai\u010di\u0173\u00a0\u2013 27,3 proc., tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173\u00a0\u2013 22,3\u00a0proc., tarp berniuk\u0173\u00a0\u2013 atitinkamai\u00a044,6\u00a0proc. ir 35,3\u00a0proc. Palyginus Lietuvos moksleivi\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105 su Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 moksleivi\u0173 fiziniu aktyvumu (2009\u20132010 metais), nustatyta, kad jis n\u0117ra geras, ta\u010diau pana\u0161us \u012f Europos S\u0105jungos vidurk\u012f (2\u00a0lentel\u0117).<\/p>\n<p>Gana didelis Lietuvos vaik\u0173 fizinio aktyvumo tyrim\u0173 duomen\u0173 neatitikimas gaunamas, nes tyr\u0117jai naudojasi labai skirtinga tyrimo metodologija ir metodika. Da\u017enai naudojami pa\u010di\u0173 sukurti klausimynai (skirti ne vien fiziniam aktyvumui, bet ir gyvensenai, \u012fpro\u010diams tirti), kuri\u0173 tikslumas n\u0117ra patvirtintas objektyviais matavimo metodais. Taip pat tyrimams naudojama \u012franga ar instrumentai, kurie n\u0117ra sertifikuoti.<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 PSO Europos regiono b\u016bstin\u0117 pateikia tokias sveikat\u0105 stiprinan\u010dio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir paaugliams: visi mokiniai turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizin\u0117je veikloje ne ma\u017eiau kaip 60\u00a0min. kasdien. Nema\u017ea dalis mokslinink\u0173 \u0161ias rekomendacijas laiko minimalistin\u0117mis ir si\u016blo jas padidinti. Rekomendacijose pabr\u0117\u017eiama, kad per dien\u0105 visa fizin\u0117 veikla gali b\u016bti padalyta \u012f trumpesnius nei 60\u00a0min. periodus (pvz., 2 kartus po 30\u00a0min. ar 3 kartus po 20\u00a0min.). Ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuo \u012fvairesn\u0117, patrauklesn\u0117 ir \u012fkvepianti tolesn\u012f nor\u0105 mank\u0161tintis, nes vaik\u0173 nuostatoms, \u012fpro\u010diams ir motyvacinei sistemai b\u016bdingas labilumas, b\u016btinos nuolatin\u0117s teigiamos paskatos i\u0161 i\u0161or\u0117s [43].<\/p>\n<p>B\u016btina pabr\u0117\u017eti, kad fizin\u0117 veikla turi b\u016bti reguliari, kad teigiamai paveikt\u0173 fizin\u012f paj\u0117gum\u0105 ir sveikat\u0105. Mank\u0161tindamiesi vien\u0105 dien\u0105 per savait\u0119, vaikai nepagerins nei fizinio paj\u0117gumo, nei sveikatos, o tik padidins perkrovimo ir traum\u0173 galimyb\u0119. PSO si\u016blo kasdien\u0119 bent jau vidutinio intensyvumo fizin\u0119 veikl\u0105, kuriai nereik\u0117t\u0173 ypating\u0173 s\u0105lyg\u0173 ar dideli\u0173 pastang\u0173. Juk ne kiekvienas vaikas ar paauglys m\u0117gsta sunkiai fizi\u0161kai dirbti. Beje, 2 treniruot\u0117s per savait\u0119 padidina fizin\u012f paj\u0117gum\u0105, jei fizin\u0117 veikla (treniruot\u0117, pratybos) yra intensyvi (60\u201380\u00a0proc. \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enio rezervo) ir ilgai trunka (ne ma\u017eiau kaip 1,5\u00a0val.). Tai gan\u0117tinai intensyvus treniruo\u010di\u0173 re\u017eimas (priimtinas ne kiekvienam), siekiant sportini\u0173 rezultat\u0173, pavyzd\u017eiui, lavinant raumen\u0173 j\u0117g\u0105. Daugelis mokslini\u0173 \u0161altini\u0173 teigia, kad optimaliausias kr\u016bvis yra ne ma\u017eiau kaip 3 treniruot\u0117s (pratybos) per savait\u0119, o sportuojant 4\u20135 kartus per savait\u0119 galima grei\u010diau pasiekti auk\u0161tesn\u012f fizinio paj\u0117gumo lyg\u012f, ypa\u010d lavinant raumen\u0173 j\u0117g\u0105.<\/p>\n<p>Veiksnius, turin\u010dius \u012ftak\u0105 vaik\u0173 ir paaugli\u0173 fiziniam aktyvumui, galima suskirstyti \u012f 4 pagrindines grupes:<\/p>\n<ul>\n<li>asmenin\u0117s psichin\u0117s, fizin\u0117s ir raidos ypatyb\u0117s;<\/li>\n<li>\u0161eimos (artim\u0173j\u0173) \u012ftaka;<\/li>\n<li>fizin\u0117 aplinka;<\/li>\n<li>socialin\u0117 aplinka.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Kiekvienas vaikas ir paauglys turi unikali\u0173 fizini\u0173, psichologini\u0173 ir dvasini\u0173 savybi\u0173. Jo fizin\u0117 ir psichin\u0117 raida priklauso nuo ekonomini\u0173, socialini\u0173, psichologini\u0173, genetini\u0173 ir kitoki\u0173 veiksni\u0173. Tod\u0117l svarbu, kad kiekvienas pagal galimybes pats pasirinkt\u0173 fizinio aktyvumo formas, r\u016b\u0161is, atitinkan\u010dias asmeninius polinkius, nuostatas bei individualias savybes. Tada fizinis aktyvumas teiks pasitenkinim\u0105, gerins savivert\u0119, suteiks galimyb\u0119 bendrauti su bendramin\u010diais. O kvalifikuot\u0173 specialist\u0173 priederm\u0117 pad\u0117ti tai padaryti, patarti, kaip ir kokiomis priemon\u0117mis fizin\u012f aktyvum\u0105 galima \u012fgyvendinti [36].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Miegas<\/b><\/p>\n<p>Netinkami miego \u012fpro\u010diai yra viena da\u017en\u0173 problem\u0173, su kuria susiduria m\u016bs\u0173 visuomen\u0117, ypa\u010d vaikai ir paaugliai. PSO teigia, kad miegas yra vienas svarbiausi\u0173 fizin\u0117s sveikatos komponent\u0173, kurio pagrindin\u0117 funkcija atkurti organizmo j\u0117gas [44]. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties miegas gyvybi\u0161kai b\u016btinas kiekvieno \u017emogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis mieg\u0105 apib\u016bdinantis po\u017eymis yra miego kokyb\u0117. Tik visavertis ir kokybi\u0161kas miegas turi neabejotin\u0105 naud\u0105 \u017emogaus sveikatai.<\/p>\n<p>\u0160iandien ne tik suaugusieji, bet ir jaunimas da\u017enai pamir\u0161ta \u017eod\u017eius <i>poilsis<\/i> ir <i>normalus, sveikas miegas<\/i>. Tyr\u0117jai teigia, kad labai daug paaugli\u0173, ma\u017eai miegodami bei u\u017emigdami prie veikian\u010di\u0173 elektros prietais\u0173, kenkia savo sveikatai. Tre\u010ddalis apklaust\u0173 12\u201316 met\u0173 paaugli\u0173 miega tik 4\u20137\u00a0val. per nakt\u012f. Tuo tarpu ekspertai rekomenduoja miegoti bent 8\u00a0val. [45\u201346].<\/p>\n<p>Miego taryba, atlikusi 1\u00a0t\u016bkst. paaugli\u0173 apklaus\u0105, teigia, kad tokie prietaisai miegamuosiuose kaip kompiuteriai ir televizoriai yra svarbiausi prasto miego veiksniai [46]. Beveik ketvirtadalis paaugli\u0173 prisipa\u017eino, kad bent kart\u0105 per savait\u0119 u\u017emigo \u017ei\u016br\u0117dami televizori\u0173, klausydami muzikos ar su kitu veikian\u010diu elektros prietaisu.<\/p>\n<p>Beveik visi miegamuosiuose turi telefon\u0105, muzikos centr\u0105 ar televizori\u0173, o du tre\u010ddaliai\u00a0\u2013 visus 3 prietaisus. 3 i\u0161 4 (58\u00a0proc.) 12\u201314 met\u0173 berniuk\u0173 savo miegamuosiuose tur\u0117jo telefon\u0105, muzikos grotuv\u0105, televizori\u0173 bei \u017eaidim\u0173 valdymo pult\u0105. 40\u00a0proc. paaugli\u0173 prisipa\u017eino, kad dien\u0105 jie da\u017enai jau\u010diasi pavarg\u0119, o tik 10\u00a0proc. daug d\u0117mesio skyr\u0117 geram nakties miegui.<\/p>\n<p>Miegas svarbus tiek fiziniam, tiek psichiniam organizmo funkcionavimui. Ankstesni tyrimai rodo, kad ma\u017eai miegantiems \u017emon\u0117ms paprastai kyla problem\u0173 d\u0117l antsvorio, jie link\u0119 nutukti [9, 44, 47]. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s tyr\u0117jai nustat\u0117, kad miego tr\u016bkumas gali lemti hormon\u0173 pakitimus, kurie skatina valgyti saldumynus, daug krakmolo turint\u012f maist\u0105 [48]. Deja, klysta manant, kad nei\u0161simiegojus t\u0105 bus galima padaryti savaitgaliais ar \u0161ven\u010di\u0173 dienomis ir taip kompensuoti miego tr\u016bkum\u0105 darbo dienomis. \u017dmogaus cirkadinis ritmas (cirkadiniu ritmu vadinami organizme vykstantys ir ma\u017edaug kas 24\u00a0val. pasikartojantys biologiniai procesai. Tai tokie procesai kaip hormon\u0173 i\u0161skyrimas, mityba, miegas ir kt. \u0160iuos procesus reguliuoja vadinamasis biologinis laikrodis. Jis priklauso nuo \u0161viesos ir tamsos poky\u010di\u0173 aplinkoje. \u017dinduoli\u0173 biologinis laikrodis yra i\u0161sid\u0117st\u0119s tam tikruose vir\u0161 schiazmos i\u0161sid\u0117s\u010diusiuose pagumburio branduoliuose) kompensuojam\u0173j\u0173 fazi\u0173 neturi ir yra i\u0161balansuojamas daug lengviau negu atkuriamas [9]. Be to, tik pajutusios visi\u0161k\u0105 tams\u0105 smegenys pradeda gaminti melatonin\u0105, padedant\u012f u\u017emigti [49].<\/p>\n<p>Kad jaust\u0173si pails\u0117j\u0119s, vaikas savaitgaliais tur\u0117t\u0173 miegoti tiek pat kiek ir darbo dienomis. \u017dmogaus miego poreikis yra individualus, miego trukm\u0117 gali skirtis, ta\u010diau naujausi mokslini tyrimai pateikia tokios miego trukm\u0117s rekomendacijos:<\/p>\n<ul>\n<li>naujagimiai (0\u20133 m\u0117nesi\u0173) \u2013 14\u201317 val.;<\/li>\n<li>k\u016bdikiai (4\u201311 m\u0117nesi\u0173) \u2013 12\u201315 val.;<\/li>\n<li>vaikai (1\u20132 met\u0173) \u2013 11\u201314 val.;<\/li>\n<li>ikimokyklinio am\u017eiaus vaikai (3\u20135 met\u0173) \u2013 10\u201313 val.;<\/li>\n<li>mokyklinio am\u017eiaus vaikai (6\u201313 met\u0173) \u2013 9\u201311 val.;<\/li>\n<li>paaugliai (14\u201317 met\u0173) \u2013 8\u201310 val.;<\/li>\n<li>jauni suaugusieji (18\u201324 met\u0173) \u2013 7\u20139 val.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad pateiktos miego normos yra rekomendacinio pob\u016bd\u017eio, tod\u0117l galimi nedideli nukrypimai. Jei kiekvien\u0105 nakt\u012f vaikas miega 4\u00a0val. arba daugiau nei 10\u00a0val., tai jau galima vadinti miego sutrikimu, tod\u0117l b\u016btina surasti jo prie\u017eastis [44, 47, 49].<\/p>\n<p>Ma\u017eiau nei 7\u00a0val. miegantys vaikai ir paaugliai pasi\u017eymi silpnesniu imunitetu, jau\u010dia didesnio intensyvumo skausm\u0105, da\u017eniau daro klaid\u0173 darbin\u0117je veikloje [47]. Svarbu pamin\u0117ti, kad ne tik miego tr\u016bkumas, bet ir jo perteklius neigiamai veikia fizin\u0119 ir psichologin\u0119 \u017emogaus sveikat\u0105. D\u0117l to gali atsirasti i\u0161sibla\u0161kymas, d\u0117mesio koncentracijos ar atminties sutrikim\u0173, padid\u0117ti nerimas, dirglumas ir irzlumas [44].<\/p>\n<p>Miego tr\u016bkumas itin svarbus veiksnys patiriantiems stres\u0105, jau\u010diantiems didel\u012f nerim\u0105, sergantiems depresija pacientams, nes gali i\u0161vystyti ne tik absoliutus miego sutrikimas\u00a0\u2013 insomnij\u0105 (kai visi\u0161kai nemiegama, nors \u017emogus jau\u010diasi itin pavarg\u0119s), bet ir reik\u0161mingai prisid\u0117ti prie dirgliosios \u017earnos sindromo i\u0161sivystymo, kit\u0173 somatoformini\u0173 sutrikim\u0173 [50]. Literat\u016broje apra\u0161omi mechanizmai, kai d\u0117l miego sutrikim\u0173 did\u0117ja rizika i\u0161vystyti obsesinam-kompulsiniam sindromui, migrenai, tikams, kurie vaikams nustatomi vis da\u017eniau [51\u201352].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Mityba<\/b><\/p>\n<p>Pastaruoju metu daugel\u012f vaik\u0173 ir paaugli\u0173 vargina l\u0117tinis nuovargis ne tik d\u0117l miego sutrikim\u0173 [53]. Did\u017eiausiu kaltininku galima laikyti ir netinkam\u0105 mityb\u0105.<\/p>\n<p>Aptariant \u017ealingus vaik\u0173 ir paaugli\u0173 mitybos \u012fpro\u010dius, tenka kalb\u0117ti apie 2 lazdos galus. Vis labiau \u012fsigalint liekam k\u016bno kultui, vaikai ir paaugliai imasi drasti\u0161k\u0173 priemoni\u0173, nesuvokdami, kad taip jie alina savo organizm\u0105\u00a0[32]. Tai labai aktualu merginoms, pradedan\u010dioms anksti laikytis diet\u0173 ar net galiausiai susergan\u010dioms anoreksija [54]. Nors \u0161ie sutrikimai labiau aktualesni mergait\u0117ms, nuolat did\u0117ja ir sergan\u010di\u0173 berniuk\u0173 skai\u010diai. Dietos laikymasis ar visi\u0161kas maisto atsisakymas da\u017enai n\u0117ra laikomas \u017ealingu \u012fpro\u010diu, teisinantis, kad tai tik laikinas periodas tikslui pasiekti. Deja, <i>laikinas periodas<\/i> i\u0161 ties\u0173 gali trukti m\u0117nes\u012f, kelis ar net metus ir ilgiau, tod\u0117l yra sutrikdomas jauno organizmo vystymasis, i\u0161sivysto avitaminoz\u0117, alpimas, raumen\u0173 atrofija, miego sutrikimai, depresija, lytinio brendimo sutrikimai, m\u0117nesini\u0173 nebuvimas, odos ligos ir pan. [34]. \u012edomus tyrimas atskleid\u0117, kad merginos, perd\u0117tai linkusios r\u016bpintis i\u0161vaizda, ypa\u010d besilaikan\u010dios diet\u0173, statisti\u0161kai patikimai labiau piktnaud\u017eiauja ir dirbtin\u0117s saul\u0117s \u0161viesa\u00a0\u2013 soliariumais. Deginimasis soliariumuose tampa dar vienu \u017ealingu jaunyst\u0117s \u012fpro\u010diu, kuris kelia rizik\u0105 susirgti melanoma [55].<\/p>\n<p>Kitas lazdos galas\u00a0\u2013 persivalgymas, netinkam\u0173 produkt\u0173 per didelis suvartojimas ir nutukimas. <b>Nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010diaus did\u0117jimas pastebimas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje <\/b><b>[56\u201358]<\/b><b>. Teigiama, kad antsvoris\u00a0\u2013 antras pagal mir\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 sveikatos sutrikimas Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose <\/b><b>[57]<\/b><b>. Europoje pad\u0117tis kiek geresn\u0117, ta\u010diau pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f nutukimo atvej\u0173 skai\u010dius \u0117m\u0117 augti <\/b><b>[59]<\/b><b>. Nutukimas yra susij\u0119s ne tik su k\u016bno mas\u0117s did\u0117jimu, bet ir su \u017eala sveikatai. Ilgainiui tai gali lemti sunki\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 i\u0161sivystym\u0105: 2 tipo cukrin\u012f diabet\u0105, \u0161irdies ir kraujotakos sutrikimus, insult\u0105, kaul\u0173 ir s\u0105nari\u0173 ligas. Nors \u0161ios ligos b\u016bdingesn\u0117s suaugusiesiems, ta\u010diau vis daug\u0117ja atvej\u0173, kai jas tenka diagnozuoti vaikams ar paaugliams <\/b><b>[10, 56, 60\u201361]<\/b><b>. <\/b><\/p>\n<p>Nesaikingas cukraus vartojimas gali b\u016bti pervargimo, kit\u0173 negalavim\u0173 prie\u017eastis. I\u0161 saldumyn\u0173, perdirbt\u0173 ar greitai paruo\u0161iam\u0173 produkt\u0173 vaikas gauna daug kalorij\u0173 ir nebenori sveikesnio maisto\u00a0\u2013 vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, pieno. Da\u017eniausi vaik\u0173 vartojami angliavandeniai yra cukrumi saldinti g\u0117rimai, pyrag\u0117liai, sausainiai, saldintos vaisi\u0173 sultys, modifikuoti pusfabrika\u010diai, greitasis maistas [56, 57]. Nustatyta, kad vaikai, valgantys daug cukraus, daug ma\u017eiau gauna baltym\u0173, vitamin\u0173 B ir E, gele\u017eies ir cinko [62]. Toks maitinimasis kei\u010dia mitybos \u012fpro\u010dius, vaikas nei\u0161moksta sveikai maitintis.<\/p>\n<p>Be vis\u0173 galim\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, nutuk\u0119 vaikai patiria ir daugiau paty\u010di\u0173, o tai gali sukelti psichologini\u0173 sunkum\u0173. \u012erodyta, kad nutuk\u0119 vaikai ateityje turi daugiau socialini\u0173 problem\u0173, j\u0173 savivert\u0117 b\u016bna menkesn\u0117 nei kit\u0173 bendraam\u017ei\u0173 [59, 63]. Nustatyta, kad daugelis vaikyst\u0117je nutukusi\u0173 vaik\u0173 lieka nutuk\u0119 net ir suaug\u0119 [34]. Taigi tiek fizini\u0173, tiek psichologini\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 tikimyb\u0117 suaugus ir neatsikra\u010dius antsvorio i\u0161lieka didel\u0117.\u00a0\u012edomus faktas\u00a0\u2013 nutuk\u0119 vaikai yra statisti\u0161kai patikimai labiau link\u0119 ir r\u016bkyti, da\u017eniau gydosi dant\u0173 karies\u0105, palyginti su normalaus svorio bendraam\u017eiais [64].<\/p>\n<p>Nutukimo prevencija gali prasid\u0117ti tik gimus vaikeliui. Daugeliu mokslini\u0173 tyrim\u0173 \u012frodyta, kad motinos pienu \u017eindyti vaikai paaug\u0119 \u00a0re\u010diau b\u016bna nutuk\u0119 [34, 59, 65]. Tod\u0117l moter\u0173 skatinimas \u017eindyti k\u016bdikius gali b\u016bti viena priemoni\u0173 apsaugoti vaik\u0105 nuo nutukimo.\u00a0Tolesniu vaiko raidos periodu t\u0117vai daro \u012ftak\u0105 formuodami vaiko mitybos \u012fpro\u010dius, nes gali kontroliuoti vartojam\u0105 maist\u0105, fizin\u012f aktyvum\u0105. Svarbu pratinti vaik\u0105 prie kuo \u012fvairesnio sveiko maisto\u00a0\u2013\u00a0vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, gr\u016bdin\u0117s kult\u016bros produkt\u0173, \u017euvies, rie\u0161ut\u0173, s\u0117men\u0173, pupeli\u0173, vandens (ne limonado!).\u00a0Pradini\u0173 klasi\u0173 (6\u201312 met\u0173) vaikus reik\u0117t\u0173 stengtis sudominti papildoma fizine veikla, kad tai tapt\u0173 nuolatiniu u\u017esi\u0117mimu: krep\u0161iniu, futbolu, plaukiojimu, tenisu,\u00a0ryt\u0173 kovos menais, \u0161okiais, teatro b\u016breliais. Ne ma\u017eiau svarbu tai, kaip patys t\u0117vai leid\u017eia laisvalaik\u012f su vaiku. Tokiu b\u016bdu formuojamas vaiko gyvenimo b\u016bdas, \u012fpro\u010diai, kuriuos bus sunku pakeisti suaugus.\u00a013\u201318 met\u0173 paaugliai da\u017eniau renkasi greit\u0105j\u012f maist\u0105. Tod\u0117l mokykla u\u017eima svarbi\u0105 viet\u0105 formuojant vaik\u0173 sveik\u0105 gyvensen\u0105. Tai apima ne tik kruop\u0161\u010diai sudarytus valgiara\u0161\u010dius, bet ir fizin\u0117s veiklos skatinim\u0105 fizinio lavinimo pamokose ar u\u017eklasin\u0117je veikloje, b\u016breliuose [34, 59, 66\u201367].\u00a0Puikus pavyzdys\u00a0\u2013 greitojo ir nesveiko maisto aparat\u0173 atsisakymas ugdymo \u012fstaigose.<\/p>\n<p>Formuojant tinkamus mitybos \u012fpro\u010dius, vaikui svarbu ai\u0161kinti ne tik apie sveiko maisto naud\u0105, pasirinkimo galimybes, bet ir paties valgymo principus, tvarkara\u0161t\u012f (pusry\u010diai, piet\u016bs, vakarien\u0117, u\u017ekand\u017eiai prie\u0161 pagrindinius valgymus)\u00a0\u2013 tai u\u017etikrina cirkadinio ritmo vientisum\u0105, apsaugo nuo toki\u0173 lig\u0173 kaip viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, pilvo p\u016btimas, d\u0117mesio koncentracijos sutrikimai ir kt. [68\u201369].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Medijos<\/b><\/p>\n<p>Specialist\u0173 teigimu, per ilgai praleid\u017eiamas laikas prie televizoriaus, kompiuterio \u00a0kelia susir\u016bpinim\u0105 ne vien d\u0117l to, kad per televizij\u0105 ar internet\u0105 rodoma daug smurto. Paaugliai, kurie ilgiau nei 4\u00a0val. vakare praleid\u017eia prie televizoriaus, nar\u0161o po netinkamus interneto puslapius, labiau link\u0119 nusikalsti, vartoti narkotikus ir atsiriboti nuo visuomen\u0117s bei t\u0117v\u0173, kuriems tampa prie\u0161i\u0161ki [63]. Jie nesistengia aktyviai dalyvauti gyvenime, mokytis, dirbti, rasti savo viet\u0105 ir u\u017e j\u0105 kovoti. Be to, televizijos laid\u0173 ar kitos vaizdin\u0117s med\u017eiagos internete \u017ei\u016br\u0117jimas yra \u012ftemptas darbas. Pavargsta ne tik akys, bet ir nerv\u0173 sistema\u00a0\u2013 jautresniems vaikams kyla \u012fvairi\u0173 baimi\u0173, gali i\u0161sivystyti neuroz\u0117s [70].<\/p>\n<p>4\u201310 met\u0173 vaikams si\u016bloma leisti \u017ei\u016br\u0117ti tik jiems skirtas laidas ir ne ilgiau nei 20\u201330\u00a0min. per dien\u0105. JAV medikai \u012frod\u0117, kad televizijos \u017ei\u016br\u0117jimas vidutini\u0161kai 4\u00a0val. per par\u0105 trukdo pasir\u016bpinti fizine b\u016bkle, susitelkti \u0161eimoje, rasti laiko aktyvesnei veiklai [71]. Amerikie\u010di\u0173 vaikai yra labiau nutuk\u0119 nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Taip yra d\u0117l to, kad laisvalaik\u012f jie leid\u017eia prie televizoriaus ar kompiuterio. Vykstant skaitmenin\u0117s technikos revoliucijai, darbe ir namuose vis da\u017eniau naudojam\u0117s kompiuteriu. T\u0117vai neretai klausia, ar vaikams verta kuo anks\u010diau prad\u0117ti juo naudotis, ar geriau vengti jo \u012ftakos?\u00a0Reik\u0117t\u0173 su vaiku susitarti, kad t\u0105 dien\u0105, kai \u017eais ar dirbs kompiuteriu, ne\u017ei\u016br\u0117s televizoriaus. Ta\u010diau tiek televizorius, tiek kompiuteris neturi u\u017ego\u017eti vaiko fizinio aktyvumo, atimti i\u0161 jo viso laisvalaikio. Be regos, nerv\u0173 sistemos sutrikim\u0173, svarbu pamin\u0117ti ir ortopedin\u012f aspekt\u0105\u00a0\u2013 netinkama laikysena, stuburo i\u0161krypimai, skolioz\u0117s sudaro didel\u0119 dal\u012f sveikatos sutrikim\u0173, sukeliam\u0173 netinkamai naudojantis medijos priemon\u0117mis [9, 72].<\/p>\n<p>Mokslininkai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f smurtin\u0117s informacijos \u017einias\u00adklaidoje ir smurtinio elgesio gyvenime ry\u0161\u012f. Moksliniai tyri\u00admai parod\u0117, kad imliausi \u017einiasklaidos poveikiui yra b\u016btent vaikai ir paaugliai [11, 73\u201374]. Elgesio modelius vaikui pateikia \u0161eima, subkult\u016bra ir \u017einiasklaida. Ypa\u010d per vaizdines informacijos priemones \u012fvairaus am\u017eiaus \u017ei\u016brovams tapo prieinami nepageidautino elgesio modeliai, nes normaliame gyvenime \u017emon\u0117s retai mato brutali\u0105 agresij\u0105, sunkius nusikaltimus. Daug\u0117ja ir duomen\u0173 apie \u017ealing\u0105 smurtini\u0173 kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 ar interneto poveik\u012f. Visose demokratin\u0117se \u0161alyse yra sukurti ir nuolat tobulinami teisiniai apsaugos nuo \u017ealingo \u017einiasklaidos poveikio mechanizmai [74].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Azartiniai lo\u0161imai<\/b><\/p>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Tai \u017eaidimai i\u0161 pinig\u0173, kuri\u0173 rezultat\u0105 lemia visi\u0161kai atsitiktinis \u012fvykis. Tuo jie i\u0161 esm\u0117s skiriasi nuo kit\u0173 \u017eaidim\u0173, kuri\u0173 rezultatai priklauso nuo \u017eaid\u0117j\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, sugeb\u0117jim\u0173 \u017eaisti ir laim\u0117ti \u017eaidim\u0105. Priklausomyb\u0117 nuo azartini\u0173 lo\u0161im\u0173 vadinama <i>ludomanija<\/i> ir pasi\u017eymi liguistu potraukiu azartiniams lo\u0161imams, o tarptautini\u0173 lig\u0173 kod\u0173 (TLK-10-AM) klasifikacijoje priskiriama prie \u012fpro\u010di\u0173 ir potrauki\u0173 sutrikim\u0173 (F63.0) [75]. \u0160i priklausomyb\u0117 formuojasi pama\u017eu, pradedant nuo pirmojo patyrimo. Jei pirmasis lo\u0161imo patyrimas buvo neigiamas, suk\u0117l\u0117 daug sunki\u0173 jausm\u0173 ar finansini\u0173 nuostoli\u0173, tik\u0117tina, kad susidom\u0117jimas juo nebegr\u012f\u0161. Ir, atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 jei lo\u0161imas suk\u0117l\u0117 subjektyviai malon\u0173 ar ne\u012fprast\u0105 euforin\u012f jausm\u0105, tik\u0117tina, kad \u0161i\u0105 patirt\u012f paauglys nor\u0117s pakartoti dar kart\u0105. Priklausomyb\u0117s nuo lo\u0161imo simptomai labai pana\u0161\u016bs \u012f priklausomyb\u0119 nuo psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173: tolerancija arba abstinencija. Da\u017en\u0117ja lo\u0161im\u0173 skai\u010dius\u00a0\u2013 did\u0117ja poreikis lo\u0161ti ar dalyvauti lo\u0161ime, o bandant sustabdyti lo\u0161im\u0105 ar nesant galimyb\u0117s j\u012f t\u0119sti pastebimas abstinencijos sindromas: nuotaik\u0173 kaita, neadekvatus elgesys, m\u0105stymo, atminties, miego, somatiniai sutrikimai, apatija, mintys apie savi\u017eudyb\u0119. Ludomanijos gydymas yra ilgas ir labai sud\u0117tingas, tam reikia daug pastang\u0173 tiek i\u0161 lo\u0161ian\u010diojo, tiek i\u0161 jo artim\u0173j\u0173.<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lietuvoje priklausomyb\u0117 nuo azartini\u0173 lo\u0161im\u0173 yra paplitusi, ta\u010diau kol kas re\u010diau tyrin\u0117jama problema [76]. Paaugli\u0173 lo\u0161imas yra kur kas ma\u017eiau tyrin\u0117ta sritis, ta\u010diau, remiantis rastais duomenimis, galima teigti, kad paaugliai ne tik lo\u0161ia (nepaisant \u012fstatym\u0173 apribojim\u0173), bet ir susiduria su priklausomyb\u0117s nuo lo\u0161im\u0173 padariniais dar prie\u0161 sulaukdami savo teis\u0117to am\u017eiaus lo\u0161ti. Paaugli\u0173 \u012fsitraukimas \u012f lo\u0161im\u0105 priklauso nuo am\u017eiaus, raidos stadijos, lyties, lo\u0161im\u0173 prieinamumo aplinkoje (3\u00a0lentel\u0117). Jaunesni paaugliai i\u0161 pinig\u0173 da\u017eniau lo\u0161ia savo namuose, su \u0161eimos nariais ar draugais. Ankstyvoji sutrikimo prad\u017eia b\u016bdingesn\u0117 vaikinams nei merginoms. Vaikinai kaip pagrindin\u012f lo\u0161imo tiksl\u0105 da\u017eniau pabr\u0117\u017eia pat\u012f laim\u0117jim\u0105. Ankstyvoji lo\u0161imo sutrikimo prad\u017eia siejama su impulsyvumu ir alkoholio bei narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimu. Pana\u0161iai kaip ir suaugusieji, paaugliai pasi\u017eymi norm\u0173, \u012fstatym\u0173 neatitinkan\u010diu elgesiu, da\u017eniau r\u016bko, vartoja alkoholio ar psichotropines med\u017eiagas, jiems pras\u010diau sekasi mokykloje, bendraujant su draugais, \u0161eima. Patologi\u0161kai lo\u0161iantys paaugliai nuo kit\u0173 paaugli\u0173 skiriasi da\u017enesn\u0117mis suicidin\u0117mis mintimis. Dauguma lo\u0161imo sutrikim\u0173 turin\u010di\u0173 jaunuoli\u0173 j\u012f i\u0161auga, ta\u010diau daliai lieka viso gyvenimo problema. Nors visose am\u017eiaus grup\u0117se i\u0161skiriama labai nedidel\u0117 dalis t\u0173, kurie kreipiasi pagalbos d\u0117l lo\u0161imo problem\u0173, tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173 pagalbos ie\u0161kan\u010di\u0173j\u0173 yra itin ma\u017eai, nes neretai jie to nesuvokia kaip problemos.<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 I\u0161tyrus Kauno paauglius, pasteb\u0117ta, kad dauguma j\u0173 yra bent kart\u0105 \u017eaid\u0119 televizijos loterijoje (53,9\u00a0proc. vis\u0173 tirt\u0173 paaugli\u0173), kitose loterijose (36,8\u00a0proc.). Remiantis panaudotais tyrimo \u012frankio kriterijais (i\u0161skyrus patologi\u0161kus lo\u0161\u0117jus), pasteb\u0117ta, kad dauguma Kauno paaugli\u0173 lo\u0161ia lo\u0161imo automatais (51,4\u00a0proc.), nema\u017ea dalis\u00a0\u2013 kortomis (17,1\u00a0proc.).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>K\u0105 daryti?<\/b><\/p>\n<p>Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 komitetas pa\u017eym\u0117jo, kad m\u016bs\u0173 valstybei reikia stiprinti priemones, nukreiptas \u012f alkoholio vartojim\u0105 ir narkomanijos tarp vaik\u0173 problem\u0105 ir \u0161ioje srityje vykdyti projektus [65]. Vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolieriai pabr\u0117\u017e\u0117, kad b\u016btina u\u017etikrinti socialin\u0119 pagalb\u0105 tiek vaikams, vartojantiems psichik\u0105 veikian\u010dias med\u017eiagas, tiek j\u0173 t\u0117vams, t.\u00a0y. reabilitacijos paslaug\u0173 prieinamum\u0105, imtis priemoni\u0173 institucij\u0173 tarpusavio bendradarbiavimui ir veiksm\u0173 koordinavimui vykdant prevencines programas [76]. B\u016btina sukurti bendr\u0105 sistem\u0105, kuri pad\u0117t\u0173 kovoti su psichik\u0105 veikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 neteis\u0117tu vartojimu, pa\u0161alinti spragas visuomen\u0117s (ypa\u010d t\u0117v\u0173) informavimo ir \u0161vietimo srityje, didinti kompetenting\u0173 specialist\u0173 (vaik\u0173 psichiatr\u0173, psicholog\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173), galin\u010di\u0173 suteikti kvalifikuot\u0105 pagalb\u0105 \u012fvairias psichik\u0105 veikian\u010dias med\u017eiagas vartojantiems asmenims bei j\u0173 \u0161eimoms, skai\u010di\u0173, kelti mokykl\u0173 administracij\u0173, mokytoj\u0173, psicholog\u0173, socialini\u0173 pedagog\u0173, medik\u0173 kvalifikacij\u0105 narkotini\u0173 ar psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo prevencijos, veiksmingos ir specializuotos pagalbos vaikui teikimo klausimais.<\/p>\n<p>Svarbu, kad kiekvienas asmuo neb\u016bt\u0173 abejingas nepilname\u010di\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidimams, jaust\u0173 atsakomyb\u0119 u\u017e nepilname\u010dius visuomen\u0117s narius ir, pasteb\u0117j\u0119 tokius faktus, informuot\u0173 atsakingas institucijas.<\/p>\n<p>Lietuvoje iki \u0161iol n\u0117ra specializuotos \u012fstaigos, kurioje b\u016bt\u0173 sudarytos visos s\u0105lygos gydyti vaikus, sergan\u010dius atitinkama priklausomybe, tod\u0117l b\u016btina sukurti speciali\u0105 vaik\u0173, piktnaud\u017eiaujan\u010di\u0173 psichik\u0105 veikian\u010diomis med\u017eiagomis, ilgalaik\u0117s reabilitacijos ir socialin\u0117s integracijos sistem\u0105 (kur vaikas gaut\u0173 reikiamas medicinines, socialines bei psichologines reabilitacijos paslaugas). \u0160iuo metu turimais duomenimis, \u0161alyje yra labai nedaug stacionari\u0173 narkoman\u0173 reabilitacijos bendruomeni\u0173, galin\u010di\u0173 suteikti pagalb\u0105 vaikui, vaikams tr\u016bksta ilgalaik\u0117s psichologin\u0117s ir socialin\u0117s reabilitacijos paslaug\u0173. Tokioms \u012fstaigoms kurtis kliudo visuomen\u0117s pasiprie\u0161inimas, smerkiamas po\u017ei\u016bris \u012f tokio tipo reabilitacines \u012fstaigas [27]. Svarbus yra kiekvieno bendruomen\u0117s nario po\u017ei\u016bris, visi sprendimai turi b\u016bti priimami adekva\u010diai \u012fvertinant pad\u0117t\u012f, ypa\u010d tai, kad tokio centro paslaug\u0173 jau seniai laukiama, asmenims n\u0117ra teikiama reabilitacin\u0117 pagalba ir pan.<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<ul>\n<li>Nepilname\u010di\u0173 tabako, alkoholio ir psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas Lietuvoje<\/li>\n<\/ul>\n<p>yra didel\u0117 problema:<\/p>\n<ul>\n<li>nepakankamas bendradarbiavimas tarp institucij\u0173, veiksm\u0173 koordinavimas sprend\u017eiant nepilname\u010di\u0173 priklausomyb\u0117s nuo tabako, alkoholio ar kit\u0173 narkotini\u0173 ir psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 klausimus, tr\u016bksta kompetenting\u0173 specialist\u0173 (vaik\u0173 psichiatr\u0173, psicholog\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173), galin\u010di\u0173 laiku suteikti kvalifikuot\u0105 pagalb\u0105 \u012fvairias psichik\u0105 veikian\u010dias med\u017eiagas vartojantiems asmenims, j\u0173 \u0161eimoms;\n<ul>\n<li>did\u0117ja nusikalstam\u0173 veik\u0173, kurias padar\u0117 neblaiv\u016bs nepilname\u010diai, ir atvej\u0173, kai nusikalstamos veikos padarymo metu nukent\u0117jo neblaiv\u016bs nepilname\u010diai, skai\u010dius;<\/li>\n<li>\u0161vietimo \u012fstaig\u0173, vaik\u0173 globos \u012fstaig\u0173 darbuotojai, t\u0117vai n\u0117ra mokomi prakti\u0161kai atpa\u017einti priklausomyb\u0119 turin\u010dius vaikus, ypa\u010d vartojan\u010dius narkotines ar psichotropines med\u017eiagas.<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<li>Pozityvios asmenyb\u0117s formavimuisi reik\u0161minga \u0161eimos \u012ftaka, mokyklos kult\u016bra,<\/li>\n<\/ul>\n<p>suaugusi\u0173j\u0173 ir draug\u0173 pavyzdys, neformali\u0173j\u0173 bendraam\u017ei\u0173 grupi\u0173 \u012ftaka. Ne ma\u017eesn\u0119 reik\u0161m\u0119 jauno \u017emogaus ugdymo procesui turi aplinka, kurioje jam sudaromos galimyb\u0117s atsiverti.<\/p>\n<ul>\n<li>\u0160eima (t\u0117vai, glob\u0117jai) yra pirmoji grandis, kurioje vaikas yra ugdomas,<\/li>\n<\/ul>\n<p>aukl\u0117jamas, i\u0161 kurios jis perima patirt\u012f, \u012fpro\u010dius ir pan.<\/p>\n<ul>\n<li>Tarptautinio \u0161eim\u0173 gyvensenos tyrimo duomenimis, ma\u017edaug pus\u0117s Lietuvos<\/li>\n<\/ul>\n<p>ikimokyklinuk\u0173 fizinis aktyvumas yra per ma\u017eas, t.\u00a0y. jie i\u0161 viso nesimank\u0161tina arba mank\u0161tinasi retai. Palyginus Lietuvos moksleivi\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105 su kitomis \u0161alimis nustatyta, kad jis n\u0117ra geras, ta\u010diau pana\u0161us \u012f Europos S\u0105jungos vidurk\u012f.<\/p>\n<ul>\n<li>Ma\u017eiau nei 7\u00a0val. miegantys vaikai ir paaugliai pasi\u017eymi silpnesniu imunitetu,<\/li>\n<\/ul>\n<p>jau\u010dia didesnio intensyvumo skausm\u0105, da\u017eniau daro klaid\u0173 darbin\u0117je veikloje. Miego perteklius taip pat neigiamai veikia fizin\u0119 ir psichologin\u0119 \u017emogaus sveikat\u0105\u00a0\u2013 gali atsirasti i\u0161sibla\u0161kymas, d\u0117mesio koncentracijos ar atminties sutrikim\u0173, padid\u0117ti nerimas, dirglumas ir irzlumas.<\/p>\n<ul>\n<li>L\u0117tin\u012f daugelio vaik\u0173 ir paaugli\u0173 pervargim\u0105 sukelia \u017ealingi mitybos<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u012fpro\u010diai: nereguliarus valgymas, ankstyvos dietos, tukinantis, daug cukraus, prid\u0117tini\u0173 da\u017eikli\u0173 ir kit\u0173 nesveik\u0173 med\u017eiag\u0173 turintis maistas.<\/p>\n<ul>\n<li>Paaugliai, kurie ilgiau nei 4\u00a0val. vakare praleid\u017eia prie televizoriaus, nar\u0161o po<\/li>\n<\/ul>\n<p>netinkamus interneto puslapius, labiau link\u0119 nusikalsti, vartoti narkotikus ir atsiriboti nuo visuomen\u0117s bei t\u0117v\u0173, kuriems tampa prie\u0161i\u0161ki.<\/p>\n<ul>\n<li>Lietuvoje paaugli\u0173 azartinis lo\u0161imas yra kur kas ma\u017eiau tyrin\u0117ta sritis, ta\u010diau paaugliai<\/li>\n<\/ul>\n<p>ne tik lo\u0161ia, bet ir susiduria su priklausomyb\u0117s nuo lo\u0161im\u0173 padariniais dar prie\u0161 sulaukdami savo teis\u0117to am\u017eiaus lo\u0161ti, tod\u0117l prevencin\u0117s priemon\u0117s nepilname\u010diams reikalingos ir \u0161ioje sferoje.<\/p>\n<ul>\n<li>Svarbu, kad kiekvienas asmuo neb\u016bt\u0173 abejingas nepilname\u010di\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidimams, jaust\u0173 atsakomyb\u0119 u\u017e nepilname\u010dius visuomen\u0117s narius ir pasteb\u0117j\u0119 tokius faktus informuot\u0173 atsakingas institucijas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Keywords:<\/b> harmful habits, children, adolescents, drugs, smoking, alcohol, narcotic substances, sleeping disorders, inadequate nutrition, fast-food, smart technologies.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Summary<\/b><\/p>\n<p>Risky behavioral syndrome is a health-related behavior associated with traditional risk<\/p>\n<p>factors of various diseases: smoking, alcohol and drug use, unhealthy diet, low physical activity or gambling, early onset of sexual intercourse etc., especially seen in children and adolescents due to poor experience of life and misunderstanding risk. Researches, assessing the peculiarities of juvenile lifestyle in Lithuania, suggest that the prevalence of health risk factors is particularly high. While various preventive programs are being developed and implemented, the problem of children and adolescents&#8217; health-related behavior remains very relevant as the measures are not sufficiently effective due to public opposition.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>R\u016bta Ma\u010diulyt\u0117<\/b><b><\/b><\/p>\n<p>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n<\/p>\n<p><b>Literat\u016bra <\/b><\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<ol>\n<li>Call Kathleen Thiede, Riedel Aylin Altan, Hein Karen, McLoyd Vonnie, Petersen Anne, Kipke Michele. Adolescent Health and Well\u2010Being in the Twenty\u2010First Century: A Global Perspective. J Res Adolesc. 2003 m. vasario 24 d.;12(1):69\u201398.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/leidiniai\/2011\/1-SveikatosMokslai-2.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/leidiniai\/2011\/2-Medicina-47.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/www.esparama.lt\/es_parama_pletra\/failai\/ESFproduktai\/2_SADM_tyrimas_paslaugos-seimos-gerovei_2013-07.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/informacine_medzega\/3-MTP%281%29.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/informacine_medzega\/6-Kita_Informacija\/02-moksliniai_str\/12-VAS.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/informacine_medzega\/2-Moksliniai_straipsniai\/3-53-60%282%29.pdf.<\/li>\n<li>Pinilla J, Gonz\u00e1lez B, Barber P, Santana Y. Smoking in young adolescents: an approach with multilevel discrete choice models. J Epidemiol Community Health. 2002 m. kovo 1 d.;56(3):227\u201332.<\/li>\n<li>Media C on CA. Children, Adolescents, and the Media. Pediatrics. 2013 m. lapkri\u010dio 1 d.;132(5):958\u201361.<\/li>\n<li>St-Onge M-P, Keller KL, Heymsfield SB. Changes in childhood food consumption patterns: a cause for concern in light of increasing body weights. Am J Clin Nutr. 2003 m. gruod\u017eio 1 d.;78(6):1068\u201373.<\/li>\n<li>Guerra Nancy G., Williams Kirk R., Sadek Shelly. Understanding Bullying and Victimization During Childhood and Adolescence: A Mixed Methods Study. Child Dev. 2011 m. vasario 3 d.;82(1):295\u2013310.<\/li>\n<li>https:\/\/www.delfi.lt\/news\/daily\/education\/tyrimas-beveik-30-proc-13-14-metu-moksleiviu-ruko-beveik-40-proc-vartoja-alkoholi.d?id=60282817.<\/li>\n<li>http:\/\/www.manosveikata.lt\/lt\/temos\/toksikologai-narkologai\/kodel-nuolat-reikia-kalbeti-apie-rukyma.<\/li>\n<li>http:\/\/www.tavovaikas.lt\/mokinys\/mokslai-ir-laisvalaikis\/lietuvos-vaiku-tyrimas-sveikiausios-yra-vidutinio-pragyvenimo-lygio-seimos.d?id=63114702.<\/li>\n<li>http:\/\/www.sakiaivsb.lt\/8921\/straipsniai\/sveikos-gyvensenos-propagavimas.html?read=12024.<\/li>\n<li>http:\/\/www.hi.lt\/uploads\/pdf\/visuomenes%20sveikata\/2017.1(76)\/VS%202017%201(76)%20LIT%20A%20Psichoaktyviosios%20medziagos.pdf.<\/li>\n<li>Alexander HM, Callcott R, Dobson AJ, Hardes GR, Lloyd DM, O\u2019connell DL, et al. Cigarette Smoking and Drug Use in Schoolchildren: IV\u2014Factors Associated with Changes in Smoking Behaviour. Int J Epidemiol. 1983 m. kovo 1 d.;12(1):59\u201366.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/leidiniai\/METODINE_MEDZIAGA\/Siuolaikiski_rukymo_prevencijos_metodai.pdf.<\/li>\n<li>Giannakopoulos G., Panagiotakos D., Mihas C., Tountas Y. Adolescent smoking and health\u2010related<\/li>\n<\/ol>\n<p>\u00a0\u00a0 \u00a0behaviours: interrelations in a Greek school\u2010based sample. Child Care Health Dev. 2008 m.<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 lapkri\u010dio 4 d.;35(2):164\u201370.<\/p>\n<ol>\n<li>Huurre T, Lintonen T, Kaprio J, Pelkonen M, Marttunen M, Aro H. Adolescent risk factors for excessive alcohol use at age 32 years. A 16-year prospective follow-up study. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2010 m. sausio 1 d.;45(1):125\u201334.<\/li>\n<li>MacD. Hunter S, Webber LS, Berenson GS. Cigarette smoking and tobacco usage behavior in children and adolescents: Bogalusa heart study. Prev Med. 1980 m. lapkri\u010dio 1 d.;9(6):701\u201312.<\/li>\n<li>PhD DB, PhD KAM. A Developmental Perspective on Adolescent Drug Abuse. Adv Alcohol Subst Abuse. 1985 m. kovo 1 d.;4(3\u20134):41\u201366.<\/li>\n<li>Gillham J, Reivich K. Cultivating Optimism in Childhood and Adolescence. Ann Am Acad Pol Soc Sci. 2004 m. sausio 1 d.;591(1):146\u201363.<\/li>\n<li>Garmien\u0117 A, \u017demaitien\u0117 N, Zaborskis A. Family time, parental behaviour model and the initiation of smoking and alcohol use by ten-year-old children: an epidemiological study in Kaunas, Lithuania. BMC Public Health. 2006 m. lapkri\u010dio 23 d.;6:287.<\/li>\n<li>Stea TH, Torstveit MK. Association of lifestyle habits and academic achievement in Norwegian adolescents: a cross-sectional study. BMC Public Health. 2014 m. rugpj\u016b\u010dio 11 d.;14:829.<\/li>\n<li>O\u2019Dea JA, Caputi P. Association between socioeconomic status, weight, age and gender, and the body image and weight control practices of 6- to 19-year-old children and adolescents. Health Educ Res. 2001 m. spalio 1 d.;16(5):521\u201332.<\/li>\n<li>http:\/\/www.nmva.smm.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/12\/Jaunimo-psichin%C4%97-sveikata-ir-savi%C5%BEudyb%C4%97s.pdf.<\/li>\n<li>Vereecken CA, Keukelier E, Maes L. Influence of mother\u2019s educational level on food parenting practices and food habits of young children. Appetite. 2004 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d.;43(1):93\u2013103.<\/li>\n<li>Baumrind D. Parental Disciplinary Patterns and Social Competence in Children. Youth Soc. 1978 m. kovo 1 d.;9(3):239\u201367.<\/li>\n<li>Rudasill KM, Reio TG, Stipanovic N, Taylor JE. A longitudinal study of student\u2013teacher relationship quality, difficult temperament, and risky behavior from childhood to early adolescence. J Sch Psychol. 2010 m. spalio 1 d.;48(5):389\u2013412.<\/li>\n<li>Hanson MD, Chen E. Socioeconomic Status and Health Behaviors in Adolescence: A Review of the Literature. J Behav Med. 2007 m. bir\u017eelio 1 d.;30(3):263.<\/li>\n<li>Kelishadi R, Ardalan G, Gheiratmand R, Gouya MM, Razaghi EM, Delavari A, et al. Association of physical activity and dietary behaviours in relation to the body mass index in a national sample of Iranian children and adolescents: CASPIAN Study. Bull World Health Organ. 2007 m. sausio;85:19\u201326.<\/li>\n<li>Ekelund U, Luan J, Sherar LB, Esliger DW, Griew P, Cooper A, et al. Moderate to Vigorous Physical Activity and Sedentary Time and Cardiometabolic Risk Factors in Children and Adolescents. JAMA. 2012 m. vasario 15 d.;307(7):704\u201312.<\/li>\n<li>Flodmark C-E, Lissau I, Moreno LA, Pietrobelli A, Widhalm K. New insights into the field of children and adolescents\u2019 obesity: the European perspective. Int J Obes. 2004 m. spalio;28(10):1189\u201396.<\/li>\n<li>Nelson MC, Gordon-Larsen P. Physical Activity and Sedentary Behavior Patterns Are Associated With Selected Adolescent Health Risk Behaviors. Pediatrics. 2006 m. baland\u017eio 1 d.;117(4):1281\u201390.<\/li>\n<li>Al-Hazzaa HM, Abahussain NA, Al-Sobayel HI, Qahwaji DM, Musaiger AO. Physical activity, sedentary behaviors and dietary habits among Saudi adolescents relative to age, gender and region. Int J Behav Nutr Phys Act. 2011 m. gruod\u017eio 21 d.;8:140.<\/li>\n<li>Friedman Howard S. Long\u2010Term Relations of Personality and Health: Dynamisms,<\/li>\n<\/ol>\n<p>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Mechanisms, Tropisms. J Pers. 2001 m. gruod\u017eio 25 d.;68(6):1089\u2013107.<\/p>\n<ol>\n<li>Viner RM, Cole TJ. Television Viewing in Early Childhood Predicts Adult Body Mass Index. J Pediatr. 2005 m. spalio 1 d.;147(4):429\u201335.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/informacine_medzega\/6-Kita_Informacija\/02-moksliniai_str\/3.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/old.ntakd.lt\/files\/informacine_medzega\/2-Moksliniai_straipsniai\/4.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/www.biblioteka.vpu.lt\/bibl\/elvpu\/48329.pdf.<\/li>\n<li>http:\/\/journals.sagepub.com\/doi\/pdf\/10.1177\/10253823020090010115.<\/li>\n<li>Tammelin T, N\u00e4yh\u00e4 S, Laitinen J, Rintam\u00e4ki H, J\u00e4rvelin M-R. Physical activity and social status in adolescence as predictors of physical inactivity in adulthood. Prev Med. 2003 m. spalio 1 d.;37(4):375\u201381.<\/li>\n<li>Giannotti Flavia, Cortesi Flavia, Sebastiani Teresa, Vagnoni Cristina. Sleeping habits in Italian children and adolescents. Sleep Biol Rhythms. 2005 m. sausio 18 d.;3(1):15\u201321.<\/li>\n<li>Moore M. Behavioral Sleep Problems in Children and Adolescents. J Clin Psychol Med Settings. 2012 m. kovo 1 d.;19(1):77\u201383.<\/li>\n<li>Nielsen TA, Laberge L, Paquet J, Tremblay RE, Vitaro F, Montplaisir J. Development of Disturbing Dreams During Adolescence and Their Relation to Anxiety Symptoms. Sleep. 2000 m. rugs\u0117jo 1 d.;23(6):1\u201310.<\/li>\n<li>http:\/\/www.technologijos.lt\/n\/mokslas\/zmogus_ir_medicina\/straipsnis\/Prastas-miegas-zaloja-paaugliu-sveikata?name=straipsnis-4006<\/li>\n<li>Stores G. Aspects of sleep disorders in children and adolescents. Dialogues Clin Neurosci. 2009 m. kovo;11(1):81\u201390.<\/li>\n<li>http:\/\/www.sveikatostinklas.lt\/straipsniai\/2017-08-16-miegas-nemiga-rekomendacijos<\/li>\n<li>Dong L, Dingguo L, Xiaoxing X, Hanming L. An Epidemiologic Study of Irritable Bowel Syndrome in Adolescents and Children in China: A School-Based Study. Pediatrics. 2005 m. rugs\u0117jo 1 d.;116(3):e393\u20136.<\/li>\n<li>March JS, Mulle K, Herbel B. Behavioral Psychotherapy for Children and Adolescents with Obsessive-Compulsive Disorder: An Open Trial of a New Protocol-Driven Treatment Package. J Am Acad Child Adolesc Psychiatry. 1994 m. kovo 1 d.;33(3):333\u201341.<\/li>\n<li>Bruni O, Galli F, Guidetti V. Sleep Hygiene and Migraine in Children and Adolescents. Cephalalgia. 1999 m. gruod\u017eio 1 d.;19(25_suppl):57\u20139.<\/li>\n<li>Huurre TM, Aro HM. Long-term psychosocial effects of persistent chronic illness. Eur Child Adolesc Psychiatry. 2002 m. baland\u017eio 1 d.;11(2):85\u201391.<\/li>\n<li>Middleman AB, Vazquez I, Durant RH. Eating patterns, physical activity, and attempts to change weight among adolescents. J Adolesc Health. 1998 m. sausio 1 d.;22(1):37\u201342.<\/li>\n<li>Grob JJ, Guglielmina C, Gouvernet J, Zarour H, No\u00e9 C, Bonerandi JJ. Study of Sunbathing Habits in Children and Adolescents: Application to the Prevention of Melanoma. Dermatology. 1993 m.;186(2):94\u20138.<\/li>\n<li>Ebbeling CB, Feldman HA, Chomitz VR, Antonelli TA, Gortmaker SL, Osganian SK, et al. A Randomized Trial of Sugar-Sweetened Beverages and Adolescent Body Weight. N Engl J Med. 2012 m. spalio 11 d.;367(15):1407\u201316.<\/li>\n<li>French SA, Story M, Neumark-Sztainer D, Fulkerson JA, Hannan P. Fast food restaurant use among adolescents: associations with nutrient intake, food choices and behavioral and psychosocial variables. Int J Obes. 2001 m. gruod\u017eio;25(12):1823\u201333.<\/li>\n<li>Tremblay L, Lariviere M. The influence of puberty onset, Body Mass Index, and pressure to be thin on disordered eating behaviors in children and adolescents. Eat Behav. 2009 m. baland\u017eio 1 d.;10(2):75\u201383.<\/li>\n<li>Friedman HL. The health of adolescents: Beliefs and behaviour. Soc Sci Med. 1989 m. sausio 1 d.;29(3):309\u201315.<\/li>\n<li>Smalley SE, Wittler RR, Oliverson RH. Adolescent assessment of cardiovascular heart disease risk factor attitudes and habits. J Adolesc Health. 2004 m. lapkri\u010dio 1 d.;35(5):374\u20139.<\/li>\n<li>Williams CL, Hayman LL, Daniels SR, Robinson TN, Steinberger J, Paridon S, et al. Cardiovascular Health in Childhood: A Statement for Health Professionals From the Committee on Atherosclerosis, Hypertension, and Obesity in the Young (AHOY) of the Council on Cardiovascular Disease in the Young, American Heart Association. Circulation. 2002 m. liepos 2 d.;106(1):143\u201360.<\/li>\n<li>Birch LL, Fisher JO. Development of Eating Behaviors Among Children and Adolescents. Pediatrics. 1998 m. kovo 1 d.;101(Supplement 2):539\u201349.<\/li>\n<li>Vereecken CA, Todd J, Roberts C, Mulvihill C, Maes L. Television viewing behaviour and associations with food habits in different countries. Public Health Nutr. 2006 m. baland\u017eio;9(2):244\u201350.<\/li>\n<li>Story M, French S. Food Advertising and Marketing Directed at Children and Adolescents in the US. Int J Behav Nutr Phys Act. 2004 m. vasario 10 d.;1:3.<\/li>\n<li>Janssen I, Boyce WF, Simpson K, Pickett W. Influence of individual- and area-level measures of socioeconomic status on obesity, unhealthy eating, and physical inactivity in Canadian adolescents. Am J Clin Nutr. 2006 m. sausio 1 d.;83(1):139\u201345.<\/li>\n<li>Marmorstein NR, Iacono WG, Legrand L. Obesity and depression in adolescence and beyond: reciprocal risks. Int J Obes. 2014 m. liepos;38(7):906\u201311.<\/li>\n<li>Duckworth AL, Tsukayama E, Geier AB. Self-controlled children stay leaner in the transition to adolescence. Appetite. 2010 m. baland\u017eio 1 d.;54(2):304\u20138.<\/li>\n<li>Timlin MT, Pereira MA, Story M, Neumark-Sztainer D. Breakfast Eating and Weight Change in a 5-Year Prospective Analysis of Adolescents: Project EAT (Eating Among Teens). Pediatrics. 2008 m. kovo 1 d.;121(3):e638\u201345.<\/li>\n<li>Szajewska H, Ruszczy\u0144ski M. Systematic Review Demonstrating that Breakfast Consumption Influences Body Weight Outcomes in Children and Adolescents in Europe. Crit Rev Food Sci Nutr. 2010 m. sausio 29 d.;50(2):113\u20139.<\/li>\n<li>Ph.D CJ, Ph.D JDB, Ph.D CJP. A TV in the Bedroom: Implications for Viewing Habits and Risk Behaviors During Early Adolescence. J Broadcast Electron Media. 2008 m. rugpj\u016b\u010dio 8 d.;52(3):349\u201367.<\/li>\n<li>Boynton-Jarrett R, Thomas TN, Peterson KE, Wiecha J, Sobol AM, Gortmaker SL. Impact of Television Viewing Patterns on Fruit and Vegetable Consumption Among Adolescents. Pediatrics. 2003 m. gruod\u017eio 1 d.;112(6):1321\u20136.<\/li>\n<li>Strasburger VC, Jordan AB, Donnerstein E. Health Effects of Media on Children and Adolescents. Pediatrics. 2010 m. baland\u017eio 1 d.;125(4):756\u201367.<\/li>\n<li>LaRose R, Lin CA, Eastin MS. Unregulated Internet Usage: Addiction, Habit, or Deficient Self-Regulation? Media Psychol. 2003 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d.;5(3):225\u201353.<\/li>\n<li>Browne KD, Hamilton-Giachritsis C. The influence of violent media on children and adolescents: a public-health approach. The Lancet. 2005 m. vasario 19 d.;365(9460):702\u201310.<\/li>\n<li>Phillips CA, Rolls S, Rouse A, Griffiths MD. Home video game playing in schoolchildren: a study of incidence and patterns of play. J Adolesc. 1995 m. gruod\u017eio 1 d.;18(6):687\u201391.<\/li>\n<li>Mulhern Raymond K., Tyc Vida L., Phipps Sean, Crom Deborah, Barclay Deborah, Greenwald Carol, et al. Health\u2010related behaviors of survivors of childhood cancer. Med Pediatr Oncol. 2006 m.<\/li>\n<\/ol>\n<p>\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Rizikingos elgsenos sindromas\u00a0\u2013 tai sveikatai \u017ealinga elgsena, susijusi su tradiciniais lig\u0173 rizikos veiksniais, pavyzd\u017eiui, r\u016bkymu, alkoholio ir narkotik\u0173 vartojimu, nesveika mityba, ma\u017eu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (azartiniai lo\u0161imai, atsitiktiniai lytiniai santykiai, pan.). Sindromas labai b\u016bdingas vaikams ir paaugliams d\u0117l menkos gyvenimi\u0161kos patirties ir rizikos nesuvokimo. Lietuvoje atlikti nepilname\u010di\u0173 gyvensenos ypatum\u0173 tyrimai rodo, kad sveikatos rizikos veiksni\u0173 paplitimas itin didelis. Nors rengiamos ir vykdomos \u012fvairios prevencines programos, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 su sveikata susijusios elgsenos problema i\u0161lieka labai aktuali, nes priemon\u0117s n\u0117ra labai efektyvios d\u0117l visuomenini\u0173 prie\u0161prie\u0161\u0173.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":198,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[16604,24505,26428,26440,26464,26451,26458,18890,26492,19,26470,26215,26487,26436,26472,26446,26445,26424,26435,26491,10746,26481,26214,459,26459,26456,26488,109,10299,10802,26480,26430,26447,26453,26494,26478,26483,26474,26467,26482,26441,411,26461,26489,26493,26462,26477,6678,1462,9486,1173,944,26438,26449,20927,26423,52,10740,14635,101,26454,11346,26427,26429,107,212,683,108,26434,26485,157,26452,10823,26465,26457,26216,26219,26450,10741,26468,26437,7256,26426,26471,18988,26490,11893,18913,26444,125,26425,26460,26473,9401,26279,26443,26442,25591,26431,26466,26484,26455,20726,6006,19589,26486,26475,6175,26479,5991,26439,26433,26448,26283,26463,26432,26469,26476,25504],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":{"0":"post-197","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-vaiko-psichologija","8":"tag-lentele","9":"tag-proc","11":"tag-abejingas","12":"tag-abuse","13":"tag-adolesc","14":"tag-adolescence","15":"tag-adolescents","16":"tag-adolescents-pediatrics","17":"tag-alkoholis","18":"tag-appetite","19":"tag-approach","20":"tag-associations","21":"tag-atitinkamai-proc","22":"tag-behav","23":"tag-behavior","24":"tag-behavioral","25":"tag-behaviour","26":"tag-berniuku","27":"tag-body-mass","28":"tag-breakfast","29":"tag-change","30":"tag-childhood","31":"tag-cigaretes","32":"tag-cigarette","33":"tag-consumption","34":"tag-deborah","35":"tag-depresija","36":"tag-dietary","37":"tag-during","38":"tag-eating","39":"tag-espad","40":"tag-factors","41":"tag-files","42":"tag-files-informacine-medzega","43":"tag-flavia","44":"tag-french","45":"tag-friedman","46":"tag-gender","47":"tag-gortmaker","48":"tag-habits","49":"tag-health","50":"tag-healthrelated","51":"tag-http-oldntakdlt","52":"tag-http-oldntakdlt-files","53":"tag-huurre","54":"tag-inactivity","55":"tag-informacija","56":"tag-iprociai","57":"tag-itaka","58":"tag-jaunimas","59":"tag-kultura","60":"tag-lazdos","61":"tag-lifestyle","62":"tag-lithuania","63":"tag-losimai","64":"tag-maistas","65":"tag-measures","66":"tag-media","67":"tag-medicina","68":"tag-medzega","69":"tag-medziagos","70":"tag-mergaiciu","71":"tag-metais","72":"tag-miegas","73":"tag-moksleiviai","74":"tag-nepilnameciai","75":"tag-nerimas","76":"tag-nesimankstina","77":"tag-neumark","78":"tag-nutukimas","79":"tag-oldntakdlt","80":"tag-onset","81":"tag-parental","82":"tag-patterns","83":"tag-pediatr","84":"tag-pediatrics","85":"tag-perspective","86":"tag-physical","87":"tag-practices","88":"tag-pratybos","89":"tag-priemones","90":"tag-project","91":"tag-psychol","92":"tag-public","93":"tag-public-health","94":"tag-related","95":"tag-relation","96":"tag-risky","97":"tag-rukymas","98":"tag-school","99":"tag-schoolchildren","100":"tag-sedentary","101":"tag-seima","102":"tag-siandien","103":"tag-sleeping","104":"tag-smoking","105":"tag-social","106":"tag-socializacijai","107":"tag-socioeconomic","108":"tag-story","109":"tag-straipsniai","110":"tag-straipsnis","111":"tag-sveikata","112":"tag-sveikatai","113":"tag-sztainer","114":"tag-television","115":"tag-tikimybe","116":"tag-tremblay","117":"tag-tyrimas","118":"tag-tyrineta","119":"tag-ugdomas","120":"tag-unhealthy","121":"tag-uploads","122":"tag-usage","123":"tag-uzimtumas","124":"tag-vereecken","125":"tag-viewing","126":"tag-visapusiskai"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/197","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=197"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/197\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/198"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=197"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=197"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=197"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=197"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=197"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}