T\u0117vas ir motina gimstan\u010diam vaikui atstoja pirmin\u0119 bendruomen\u0119, nuo kurios nema\u017eai priklauso s\u0117kmingas tolesnis vaiko vystymasis, tod\u0117l skyrybos yra ne tik viena skaud\u017eiausi\u0173 patir\u010di\u0173 gyvenime (antra po sutuoktinio mirties), bet ir vaiko psichin\u0119 b\u016bkl\u0119 stipriai paveikianti patirtis. Skyrybos vaikui n\u0117ra staiga \u012fvyk\u0119s faktas, o ilgas, besit\u0119siantis procesas. Svarbiausi\u0105 vaidmen\u012f \u010dia atlieka artim\u0173j\u0173 ir specialist\u0173 tikslios \u017einios, tinkama pagalba. Ir t\u0117vas, ir motina yra svarb\u016bs darniam vaiko psichologiniam vystymuisi. Matydamas bendraujan\u010dius t\u0117vus, vaikas mokosi \u012fvairi\u0173 socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173: bendradarbiavimo, deryb\u0173, kompromiso meno ir pan. Besiskirian\u010di\u0173 ir i\u0161siskyrusi\u0173 t\u0117v\u0173 vaikams tenka daug skaud\u017ei\u0173 patir\u010di\u0173. Jiems reikia rasti naujus bendravimo su i\u0161siskyrusiais t\u0117vais b\u016bdus, susitaikyti su tuo, kad t\u0117vai nebegyvena kartu, palaikyti ry\u0161\u012f su abiem t\u0117vais, prisitaikyti prie gyvenimo poky\u010di\u0173.<\/p>\n
Pasaulyje po\u017ei\u016bris \u012f santuok\u0105 ir \u0161eim\u0105 spar\u010diai kinta. Tai atsispindi statistikoje. Dar XX am\u017eiaus viduryje skyrybos buvo gana retas ir i\u0161skirtinis rei\u0161kinys. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje 1960 metais buvo 0,9 i\u0161 1\u00a0t\u016bkst. i\u0161siskyrusi\u0173 asmen\u0173, o 2015 metais\u00a0\u2013 3,2, tai yra did\u017eiausias skyryb\u0173 rodiklis tarp Europos S\u0105jungos nari\u0173. Vertinant santuok\u0173 ir i\u0161tuok\u0173 santyk\u012f, \u0161iuo metu 100 santuok\u0173 Lietuvoje tenka 65 skyrybos. Taigi kasmet apie 10\u201316\u00a0t\u016bkst. vaik\u0173 palie\u010dia t\u0117v\u0173 skyrybos\u00a0[1].<\/p>\n
\u0160io straipsnio tikslas\u00a0<\/b>\u2013 i\u0161nagrin\u0117ti literat\u016br\u0105 skyryb\u0173 poveikio vaiko psichinei sveikatai tema, aptarti \u012fvairaus am\u017eiaus vaik\u0173 patiriamus sunkumus yrant \u0161eimai, pristatyti pagalbos principus, pateikti iliustratyvius klinikinius pavyzd\u017eius i\u0161 Psichikos sveikatos centro praktikos.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
T\u0117v\u0173 skyryb\u0173 \u012ftaka vaikui<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais: stebimi miego, maitinimosi poky\u010diai, padid\u0117j\u0119s nerimas, \u012fvairios baim\u0117s, mokyklinio am\u017eiaus vaikams kyla mokymosi sunkum\u0173, pablog\u0117ja santykiai su bendraam\u017eiais, da\u017enesnis vienatv\u0117s jausmas, nuotaikos svyravimai, elgesio problemos, \u017eema savivert\u0117, pada\u017en\u0117j\u0119s piktnaud\u017eiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis med\u017eiagomis, kokybiniai socialini\u0173 santyki\u0173 poky\u010diai, didesnis ateities santuokos nestabilumas [2, 3, 6, 10]. Simptom\u0173 ry\u0161kumas priklauso nuo apsaugini\u0173 veiksni\u0173. Apsaugini\u0173 veiksni\u0173 kompleksinis poveikis vaiko, kurio t\u0117vai i\u0161siskyr\u0117, sveikatai: \u00a0<\/p>\n
| \n Skyrybos<\/b><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n Stres\u0105 sukeliantys veiksniai<\/b><\/p>\n Suaugusiesiems:<\/i><\/b><\/b><\/p>\n Tapimas vieni\u0161u t\u0117vu \/ vaiko globos ar kontakto su vaiku praradimas<\/p>\n Emocin\u0117s paramos netekimas<\/p>\n Besit\u0119siantis konfliktas su buvusiu sutuoktiniu<\/p>\n Ekonominiai sunkumai<\/p>\n Kiti stres\u0105 keliantys su skyrybomis susij\u0119 veiksniai<\/p>\n Vaikams:<\/i><\/b><\/b><\/p>\n Suma\u017e\u0117jusi t\u0117v\u0173 parama ir kontrol\u0117<\/p>\n Santykio su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173 nutr\u016bkimas<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n Padariniai<\/b><\/p>\n Trumpalaikiai<\/i><\/b>:<\/b> miego, maitinimosi poky\u010diai, nerimas, fobijos, mokymosi sunkumai, nuotaikos sutrikimai, elgesio problemos, piktnaud\u017eiavimas psichoaktyviosiomis med\u017eiagomis<\/p>\n Ilgalaikiai:<\/i><\/b> problemos u\u017emezgant ir palaikant santykius, nuotaikos sutrikimai<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n Apsauginiai veiksniai<\/b><\/span><\/p>\n Santuokos konflikti\u0161kumo lygis, t\u0117v\u0173 komunikacija, specialist\u0173 konsultacijos, tarpusavio palaikymo grup\u0117s<\/p>\n<\/p>\n Skyryb\u0173 poveikis vaiko emocinei raidai ir psichopatologijos formavimuisi<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Dauguma tyrim\u0173 patvirtina, kad skyrybos sietinos su padid\u0117jusia psichopatologijos rizika vaikyst\u0117je ir suaugus. Ta\u010diau svarbiausias psichopatologijos rizikos veiksnys\u00a0\u2013 tarpasmeniniai t\u0117v\u0173 konfliktai ir santyki\u0173 nutraukimas. Kuo vaikas labiau \u012ftraukiamas \u012f t\u0117v\u0173 konfliktus iki skyryb\u0173, skiriantis ar po skyryb\u0173, tuo didesn\u0117 psichopatologijos tikimyb\u0117. \u0160ioje situacijoje svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka t\u0117vo (da\u017eniausiai) i\u0161\u0117jimas, suprast\u0117jusi motinos ekonomin\u0117 pad\u0117tis (jei vaikas lieka su mama); jei vaikas lieka su t\u0117vu, galimi prierai\u0161umo kokyb\u0117s poky\u010diai [2\u20135, 12].<\/p>\n Skyryb\u0173 poveikis n\u0117ra vertinamas vienareik\u0161mi\u0161kai: dauguma tyrim\u0173 patvirtina \u017eal\u0105 darniam vaiko psichologiniam funkcionavimui, kitu atveju skyrybos tampa palankesniu problem\u0173 sprendimo b\u016bdu, nes i\u0161vengiama buvusi\u0173 konflikt\u0173 ar smurto. Yra duomen\u0173, kad santyki\u0173 kokyb\u0117 prie\u0161 skyrybas koreliuojasi su tam tikromis skyryb\u0173 situacijomis: vaikai, prie\u0161 skyrybas gyven\u0119 daugma\u017e nekonfliktin\u0117je aplinkoje, \u012f skyrybas reaguoja daug jautriau, palyginti su vaikais i\u0161 konfliktini\u0173 \u0161eim\u0173\u00a0[12].<\/p>\n Lietuvoje atlikto tyrimo apie pradini\u0173 klasi\u0173 moksleivi\u0173 psichikos sveikatos veiksnius rezultatai rodo, kad gerokai didesn\u0117 dalis vaik\u0173, kuriems diagnozuoti elgesio, emocij\u0173 sutrikimai, gyveno nepilnose \u0161eimose, kur vaik\u0105 augino viena motina ar t\u0117vas, \u0161ios \u0161eimos da\u017eniau priklaus\u0117 rizikos \u0161eim\u0173 grupei, o patys vaikai tur\u0117jo daugiau fizin\u0117s sveikatos problem\u0173, buvo patyr\u0119 negatyvi\u0173 gyvenimo \u012fvyki\u0173 ir i\u0161gyvenim\u0173. Nepilna \u0161eima vertintina kaip svarbus rizikos veiksnys psichikos sutrikimams formuotis [8].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Skyryb\u0173 etapai<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n I\u0161skiriami 3 skyryb\u0173 proceso etapai:<\/p>\n Kai kur \u0161ie poky\u010diai apra\u0161omi per K\u00fcbler-Ross i\u0161skirtas ged\u0117jimo d\u0117l artim\u0173j\u0173 netekties fazes:<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Trumpalaikiai ir ilgalaikiai skyryb\u0173 padariniai<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Skyryb\u0173 poveikis sukelia ilgalaikius ir trumpalaikius padarinius.<\/p>\n Trumpalaikiai padariniai apima laikotarp\u012f, per kur\u012f vaikas fizi\u0161kai prisitaiko prie t\u0117v\u0173 i\u0161siskyrimo, patiria netikrum\u0105 d\u0117l ateities, \u016bm\u0173 buvusio gyvenimo ritmo praradim\u0105. Toks poveikis b\u016bdingas visiems vaikams. Jis trunka \u00a0apytiksliai iki pus\u0117s met\u0173.<\/p>\n Ilgalaikiai padariniai yra susij\u0119 su tam tikru psichologin\u0117s raidos pa\u017eeidimu ir gali pasireik\u0161ti jau suaugus sunkumais kuriant, puosel\u0117jant santykius, nuotaikos sutrikimais\u00a0[3].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Vaiko psichin\u0117s sveikatos veiksniai skiriantis t\u0117vams <\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Vaiko psichinei b\u016bklei skiriantis t\u0117vams \u012ftak\u0105 daro daugelis svarbi\u0173 veiksni\u0173: vaiko am\u017eius, lytis, t\u0117v\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis, vaiko geb\u0117jimas \u012fveikti stres\u0105, psichologin\u0117 pagalba vaikui, t\u0117v\u0173 santykiai po skyryb\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n Vaiko am\u017eius <\/i><\/b><\/p>\n Svarbus aspektas nagrin\u0117jant skyryb\u0173 poveik\u012f yra vaiko am\u017eius: kuo ma\u017eesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti t\u0117v\u0173 ir savo vaidmen\u012f. Da\u017enai vaikai kaltina save, bijo prarasti ne tik t\u0105 t\u0117v\u0105, kuris i\u0161eina gyventi kitur, bet ir kartu pasiliekant\u012f, svajoja apie t\u0117v\u0173 susitaikym\u0105. Apra\u0161yti skirtingo am\u017eiaus vaik\u0173 reagavimo \u012f t\u0117v\u0173 skyrybas ypatumai:<\/p>\n Apibendrinant svarbu pamin\u0117ti bendr\u0105 tendencij\u0105: kuo ma\u017eesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra \u017ealingesni\u00a0[5, 6]. 1\u00a0lentel\u0117je pateikti skirtingo am\u017eiaus vaikams pasirei\u0161kiantys simptomai.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n 1 lentel\u0117. Skyryb\u0173 metu vaikams pasirei\u0161kiantys emocini\u0173 sutrikim\u0173 po\u017eymiai<\/b><\/p>\n 0\u20131 met\u0173<\/p>\n<\/td>\n Bendras dirglumas, stiprus atsiskyrimo nerimas, didesnis fizinio kontakto poreikis, maitinimosi, miego sutrikimai<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n 1\u20133 met\u0173<\/p>\n<\/td>\n Atsiskyrimo nerimas, \u012fvairios fobijos, tikai, stipr\u016bs pyk\u010dio priepuoliai, miego sutrikimai<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n 3\u20136 met\u0173<\/p>\n<\/td>\n Traumin\u0117s patirties pasirei\u0161kimas \u017eaidybin\u0117je veikloje, regresas tam tikroje raidos srityje, miego sutrikimai, verksmingumas, agresyvus elgesys<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n 6\u201312 met\u0173<\/p>\n<\/td>\n Kalt\u0117, li\u016bdesys, somatiniai simptomai, mokymosi sutrikimai, nerimas, sustipr\u0117j\u0119 konfliktai tarp broli\u0173 ir sesi\u0173, nag\u0173 grau\u017eimas<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n 12\u201318 met\u0173<\/p>\n<\/td>\n G\u0117da, kalt\u0117, d\u0117mesio koncentracijos sutrikimai, sav\u0119s \u017ealojimas<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n Vaiko lytis<\/i><\/b><\/p>\n Nustatyta, kad, po skyryb\u0173 \u0161eim\u0105 palikus t\u0117vui, s\u016bnums b\u016bdingi da\u017enesni ir ilgiau u\u017esit\u0119s\u0119 elgesio sutrikimai, palyginti su mergait\u0117mis. Stebimi ir prastesni mokymosi rezultatai. Mergait\u0117ms b\u016bdingesni nerimo, depresijos simptomai [6].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Tolimieji skyryb\u0173 padariniai <\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Skyrybos paveikia ir vaik\u0173 gyvenim\u0105 suaugus\u00a0\u2013 jie da\u017eniau skiriasi. Viena vertus, skyrybas jie \u00a0naudoja kaip i\u0161 vaikyst\u0117s \u017einom\u0105 sunkum\u0173 sprendimo b\u016bd\u0105, antra vertus, skyrybos n\u0117ra tabu. Jei abu sutuoktiniai yra i\u0161 i\u0161irusi\u0173 \u0161eim\u0173, santuokos prad\u017eioje skyryb\u0173 rizika padid\u0117ja iki 500 kart\u0173\u00a0[10].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Potrauminio streso sutrikimas <\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Kai kuriais atvejais skyrybos tampa ir potrauminio streso sutrikimo prie\u017eastimi, ypa\u010d kai vaikas \u012ftraukiamas \u012f t\u0117v\u0173 konfliktus, neturi galimyb\u0117s susitikti su t\u0117vu, kuris gyvena atskirai. \u012evairiais am\u017eiaus tarpsniais sutrikimo klinika skirsis. K\u016bdikiams bus b\u016bdingesnis bendras dirglumas, su fiziologija susij\u0119 sunkumai, ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams\u00a0\u2013 traumin\u0117s patirties pasirei\u0161kimas \u017eaidybin\u0117je veikloje ar regresas tam tikroje raidos srityje, atsiskyrimo nerimas, miego sutrikimai, mokyklinio am\u017eiaus vaikas da\u017eniau reaguos kalte, li\u016bdesiu, somatiniais simptomais, nerimu d\u0117l ateities ar mokymosi sunkumais. Paaugliams b\u016bdingesnis g\u0117dos, kalt\u0117s jausmas, u\u017esisklendimas, d\u0117mesio koncentracijos sutrikimas, sav\u0119s \u017ealojimas [9].<\/p>\n \u012evairi\u0173 \u0161ali\u0173 mokslin\u0117je literat\u016broje ie\u0161koma b\u016bd\u0173, kaip pad\u0117ti vaikams ir suaugusiesiems kuo skland\u017eiau \u012fveikti skyrybas, i\u0161laikyti kuo darnesnius \u0161eimos santykius, net jei skyryb\u0173 prevencijos b\u016bdai neveikia ir pora apsisprend\u017eia skirtis. Vaikams, patiriantiems ar patyrusiems skyrybas, reikalinga vaik\u0173 psichologo, o kartais ir vaik\u0173 psichiatro pagalba.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Klinikini\u0173 atvej\u0173 pavyzd\u017eiai<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Pirmasis atvejis <\/i><\/b><\/p>\n 9 met\u0173 berniukas. I\u0161 medicinin\u0117s dokumentacijos \u017einoma, kad gim\u0117 ir pirmuosius metus augo konfliktuojan\u010dioje \u0161eimoje; kai berniukui buvo 3 metai, \u0161eima i\u0161iro (teisini\u0173 skyryb\u0173 nebuvo, nes pora nebuvo susituokusi). Pra\u0117jus m\u0117nesiui po skyryb\u0173, vaikui diagnozuota F95.0\u00a0trumpalaikis tikas, kartotinai konsultuojant po met\u0173\u00a0\u2013 F95.1\u00a0l\u0117tiniai judesi\u0173 arba balso tikai, Z63.8 emocin\u0117 \u012ftampa \u0161eimoje. Teismo psichiatrai ekspertai diagnozavo berniukui F93.8\u00a0kiti emocij\u0173 sutrikimai vaikyst\u0117je (perd\u0117to nerimo sutrikimas). I\u0161 psichikos b\u016bkl\u0117s apra\u0161ymo: berniukas \u012fsitemp\u0119s, susikaust\u0119s, emocijos slopinamos, veido i\u0161rai\u0161koje atsispindi li\u016bdesys. \u017daisdamas vaikas i\u0161lieka susikaust\u0119s, jo ned\u017eiugina \u017eaidimas. Berniuko neigiama nuostata t\u0117vo at\u017evilgiu itin kategori\u0161ka, nemotyvuota. <\/i><\/p>\n Jau 5 metus tarp t\u0117v\u0173 t\u0119siasi konfliktin\u0117 situacija, motina vengia dalytis vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra su t\u0117vu, juo nepasitiki, abejoja jo kompetencija r\u016bpintis vaikais. Rekomenduota teikti \u0161eimai psichologines konsultacijas ir \u012f problem\u0105 orientuot\u0105 terapij\u0105, o vaikui\u00a0\u2013 lankyti ilgalaik\u0119 psichoterapij\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Antrasis atvejis <\/i><\/b><\/p>\n 8 met\u0173 berniukas. Mama atvyko \u012f konsultacij\u0105 skusdamasi epizodine agresija prie\u0161 ma\u017eesn\u012f brol\u012f, ypa\u010d gr\u012f\u017eus i\u0161 atskirai skyrium gyvenan\u010dio t\u0117vo, pasidar\u0117 itin dirglus, prad\u0117jo grau\u017eti nagus. Skyrybos \u012fvyko prie\u0161 ma\u017edaug m\u0117nes\u012f d\u0117l sutuoktinio fizinio smurto. Vaikas su t\u0117vu susitinka, ta\u010diau berniuk\u0105 susitikimai erzina, nes, anot berniuko, per juos t\u0117vas visuomet kalba apie santykius su motina, bando i\u0161siai\u0161kinti, ar motina turi naujus romantinius santykius. T\u0119siamos konsultacijos Psichikos sveikatos centre.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Tre\u010diasis atvejis <\/i><\/b><\/p>\n 12 met\u0173 mergait\u0117. T\u0117vai i\u0161siskyr\u0117 prie\u0161 ma\u017edaug 11 met\u0173, motinai laukiantis dukros. I\u0161 prad\u017ei\u0173 t\u0117vyst\u0117s vyras nenor\u0117jo pripa\u017einti. Nustatyta, kad \u0161i mergait\u0117\u00a0\u2013 jo dukra. 10 met\u0173 t\u0117vas veng\u0117 bendrauti su dukra. Pastaruoju metu kontakto siekia, ta\u010diau mergait\u0119 g\u0105sdinan\u010diu b\u016bdu: ateina \u012f mokykl\u0105 ir bando i\u0161sivesti j\u0117ga; jei kur nors kartu nusiveda, palieka pavojingose gyvybei situacijose.<\/p>\n Vyksta teismo procesas d\u0117l t\u0117vo vald\u017eios apribojimo. Mergait\u0117 nurodo jo bijanti, nenorinti su juo bendrauti. Klini\u0161kai mergaitei pasirei\u0161k\u0117 miego sutrikimai, sunkumai susikaupti ir mokytis, da\u017eni pilvo ir galvos skausmai. Mergait\u0117 lanko psichologo konsultacijas, vyksta \u0161eimos terapija.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Klinikini\u0173 atvej\u0173 apibendrinimas<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Visuose klinikini\u0173 atvej\u0173 pavyzd\u017eiuose stebimi emocij\u0173 sutrikim\u0173 po\u017eymiai, palaikomi t\u0117v\u0173 konfliktin\u0117s situacijos, ilgai besit\u0119siantys ir darantys \u017eal\u0105 vaiko sveikam psichologiniam vystymuisi. Psichikos sveikatos centro specialist\u0173 teikiama kompleksin\u0117 pagalba dirbant ir su vaiku, ir su t\u0117vais veikia kaip apsauginis veiksnys, suma\u017eina ilgalaiki\u0173 padarini\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Apibendrinimas<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Klinikin\u0117je praktikoje susiduriant su vaikais \u012fvairiose j\u0173 gyvenimo situacijose, svarbu pasteb\u0117ti j\u0173 emocin\u0117s ir fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s galim\u0105 ry\u0161\u012f su j\u0173 \u0161eimos i\u0161gyvenimais. Pasteb\u0117jus funkcionavimo sutrikimus, vaikams b\u016btina suteikti specializuot\u0105 pagalbq.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Pagalbos principai<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Patarimai vaikams ir t\u0117vams<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Kai t\u0117vai skiriasi, vaikams visuomet skauda dvasi\u0161kai, emoci\u0161kai. I\u0161siskyrusi\u0173 t\u0117v\u0173 vaikams reikia prisitaikyti prie daugyb\u0117s gyvenimo poky\u010di\u0173. Vieniems tai pavyksta lengviau, kitiems\u00a0\u2013 sunkiau. S.\u00a0Lesinskien\u0117 (2011) apra\u0161\u0117 kelet\u0105 pagrindini\u0173 dalyk\u0173, kuriuos vaikams reik\u0117t\u0173 \u017einoti apie t\u0117v\u0173 skyrybas:<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Rekomendacijos vaik\u0173 gydytojams<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0Loreta Jackevi\u010dien\u0117*, Virginija Karalien\u0117** Sigita Lesinskien\u0117*** Sofja Vasiliauskien\u0117*<\/b><\/p>\n *Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n ** Karolini\u0161ki\u0173 poliklinikos Psichikos sveikatos centras<\/p>\n *** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Psichiatrijos klinika<\/p>\n<\/p>\n Literat\u016bra<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vis daugiau \u0161eim\u0173 susiduria su skyrybomis, kurios, nesuteikus tinkamos pagalbos, palie\u010dia vaikus, sukelia jiems \u012fvairi\u0173 sunkum\u0173\u00a0\u2013 nerim\u0105, li\u016bdes\u012f, pykt\u012f, mokymosi sunkum\u0173, bendravimo su bendraam\u017eiais problem\u0173. Straipsnyje aptariamas skyryb\u0173 poveikis vaiko psichikos sveikatai, emocinei raidai, pateikiami klinikini\u0173 atvej\u0173 pavyzd\u017eiai, pagalbos principai ir rekomendacijos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":200,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[6884,21226,26415,6767,26420,26421,26416,20121,51,26414,26417,234,26418,2241,26419,108,20,1093,26413,26422,9401,9524,6891,1235,2015,22434,6031],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-199","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija","tag-agresija","tag-apibendrinimas","tag-berger","tag-bukle","tag-divorce","tag-dovydaitiene","tag-gravillon","tag-ilgalaikiai","tag-jausmas","tag-kalte","tag-karaliene","tag-klinika","tag-lesinskiene","tag-liudesys","tag-marriage","tag-nerimas","tag-psichikos","tag-pyktis","tag-regresas","tag-rutter","tag-seima","tag-simptomai","tag-situacija","tag-skauda","tag-skyrybos","tag-trumpalaikiai","tag-veiksniai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/199","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=199"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/199\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/200"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=199"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=199"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=199"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=199"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=199"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}} |