Nevaisingumo statistika<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 i\u0161 6 reprodukcinio am\u017eiaus por\u0173 bent kart\u0105 gyvenime susiduria su tam tikromis vaisingumo problemomis. 9,0\u00a0proc. 20\u201344 met\u0173 moter\u0173 negali pastoti bent 1 metus laiko. Remiantis \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, 20\u201330,0\u00a0proc. nevaisingumo atvej\u0173 b\u016bna d\u0117l vyr\u0173 nevaisingumo, 20\u201335,0\u00a0proc.\u00a0\u2013 d\u0117l moter\u0173, 25\u201340,0\u00a0proc.\u00a0\u2013 d\u0117l abiej\u0173 partneri\u0173, o 10\u201320,0\u00a0proc. atvej\u0173 nevaisingumo prie\u017eastis lieka neai\u0161ki.<\/em><\/p>\n Da\u017eniausiai pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros atliekamos 30\u201339 met\u0173 moterims. Vidutini\u0161kai po pirmosios pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros pastoja ir pagimdo apie 25,2\u00a0proc. moter\u0173. Remiantis \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, pasaulyje kasmet \u012fvyksta apie 1,5\u00a0mln. apvaisinimo cikl\u0173, i\u0161 kuri\u0173 gimsta apie 350\u00a0t\u016bkst. naujagimi\u0173. Bendrojoje \u0161ali\u0173 gimstamumo statistikoje po pagalbinio apvaisinimo proced\u016br\u0173 gim\u0119 naujagimiai Belgijoje, \u010cekijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Slov\u0117nijoje ir \u0160vedijoje sudaro daugiau nei 3,0\u00a0proc. vis\u0173 naujagimi\u0173, o Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV)\u00a0\u2013 apie 1,0\u00a0proc.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Pagalbinio apvaisinimo istorija <\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Dom\u0117jimasis naujos gyvyb\u0117s u\u017esimezgimu ir vystymusi nuolat lyd\u0117jo \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 ir skirting\u0173 laikotarpi\u0173 mokslininkus. Vienas pirm\u0173j\u0173 \u0161ios srities darbus paskelb\u0117 oland\u0173 mokslininkas Antonie\u02bcas van Leeuwenhoekas, kuris jau 1684 metais atrado ir apra\u0161\u0117 \u017emogaus spermatozoidus\u00a0[1]. 1827 metais est\u0173 mokslininkas ir atrad\u0117jas Karlas Ernstas von Baeris atrado ir apra\u0161\u0117 \u017einduoli\u0173 kiau\u0161ial\u0105stes\u00a0[1]. Apibendrinus min\u0117t\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, 1843 metais paskelbta i\u0161vada, kad apvaisinimas \u012fvyksta tada, kai susijungia vyri\u0161koji ir moteri\u0161koji lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s\u00a0[2]. 1890 metais Did\u017eiosios Britanijos Kembrid\u017eo universiteto profesorius Walteris Heape\u02bcas prane\u0161\u0117 apie pirm\u0105 s\u0117kming\u0105 triu\u0161io embriono perk\u0117lim\u0105 triu\u0161io patelei\u00a0[1, 3].<\/p>\n XX am\u017eiaus prad\u017eioje mokslo pasaulyje kilo did\u017eiulis susidom\u0117jimas gyvyb\u0117s atsiradimo procesais. 1923 metais JAV pirm\u0105 kart\u0105 pasaulio istorijoje paskelbta apie moteri\u0161kojo lytinio hormono\u00a0\u2013 estrogeno\u00a0\u2013 atradim\u0105 ir jo grynos formos i\u0161skyrim\u0105\u00a0[1]. 1931 metais nustatytos folikulus stimuliuojan\u010dio ir liuteinizuojan\u010dio hormon\u0173 molekulin\u0117s strukt\u016bros\u00a0[1]. Prab\u0117gus 3 metais, 1934-aisiais, JAV pirm\u0105 kart\u0105 ne k\u016bne (in vitro<\/i>) buvo apvaisinta gyv\u016bno kiau\u0161ial\u0105st\u0117 [1]. 1959 metais kin\u0173 reprodukcin\u0117s srities mokslininkas Minas Chuehas Changas pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje apra\u0161\u0117 proced\u016br\u0105, kai baltojo triu\u0161io patel\u0117s kiau\u0161ial\u0105stes apvaisinus juodojo triu\u0161io sperma in vitro<\/i> ir perk\u0117lus embrionus \u012f gimd\u0105 triu\u0161io patel\u0117 atsived\u0117 palikuoni\u0173 [1, 3].<\/p>\n 1971 metais Did\u017eiojoje Britanijoje paskelbta apie po apvaisinimo m\u0117gintuv\u0117lyje nustatyt\u0105 biochemin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105, o po 2 met\u0173 Australijos profesoriai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas apra\u0161\u0117 pirm\u0105j\u012f moters n\u0117\u0161tum\u0105 po pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros [1, 4]. 36 met\u0173 moters kiau\u0161ial\u0105st\u0117s buvo apvaisintos laboratorijoje, m\u0117gintuv\u0117lyje (angl.\u00a0in vitro fertilization\u00a0\u2013 <\/i>IVF), susiformav\u0119s 3 dien\u0173 am\u017eiaus embrionas buvo perkeltas \u012f gimd\u0105 [4]. Deja, n\u0117\u0161tumas t\u0119s\u0117si tik 9 dienas po embriono implantacijos gimdos gleivin\u0117je [1, 4].<\/p>\n \u017dmogaus apvaisinimo m\u0117gintuv\u0117lyje pradininkais \u012fvardijami angl\u0173 mokslininkai gydytojas ginekologas Patrickas Stept\u00f6e\u02bcas ir embriologas profesorius Robertas Edwardsas (1\u00a0pav<\/i>.). 1967 metais gydytojas ginekologas P.\u00a0Stept\u00f6e\u02bcas, dirb\u0119s Oldamo visuomenin\u0117je ligonin\u0117je, pristat\u0117 knyg\u0105 Laparoskopija ginekologijoje<\/i> (angl.\u00a0Laparoscopy in Gynaecology<\/i>), kurioje i\u0161samiai apra\u0161\u0117 pasteb\u0117jimus ir patirt\u012f, \u012fgyt\u0105 bendradarbiaujant su ginekologin\u0117s laparoskopijos pradininku vadinamu pranc\u016bz\u0173 gydytoju ginekologu Raoulu Palmeriu\u00a0[3]. Perskait\u0119s \u0161i\u0105 knyg\u0105, Kembrid\u017eo universiteto embriologas R.\u00a0Edwardsas pasi\u016bl\u0117 gydytojui ginekologui P.\u00a0Stept\u00f6e\u02bcui bendradarbiavim\u0105 vykdant \u017emogaus k\u016brimo laboratorijos s\u0105lygomis tyrimus. Jau 1976 metais mokslininkai P.\u00a0Stept\u00f6e\u02bcas ir R.\u00a0Edwardsas paskelb\u0117 pirm\u0105 istorijoje prane\u0161im\u0105 apie ektopin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105, i\u0161sivys\u010dius\u012f po v\u0117lyvosios stadijos embriono\u00a0\u2013 morul\u0117s \u2013 perk\u0117limo \u012f moters gimd\u0105, o dar po 2 met\u0173 j\u0173 darbus vainikavo tikroji s\u0117km\u0117 [5].<\/p>\n 1978 metais Bristolyje (Did\u017eioji Britanija) gyvenantys Lesley ir Johnas Brownai po 9 metus trukusi\u0173 nes\u0117kming\u0173 bandym\u0173 susilaukti vaik\u0173 d\u0117l moteriai diagnozuoto abiej\u0173 pusi\u0173 kiau\u0161intaki\u0173 u\u017eakimo ir i\u0161band\u0119 \u012fvairius gydymo metodus, atvyko konsultuotis su gydytoju ginekologu P.\u00a0Stept\u00f6e\u02bcu\u00a0[1]. Moteriai jis pasi\u016bl\u0117 i\u0161bandyti atlikti kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 surinkim\u0105 per pilvo sien\u0105 ir apvaisinti jas savo vyro sperma, i\u0161auginti embrionus inkubatoriuje [1, 3]. Porai sutikus, po keli\u0173 dien\u0173 8 l\u0105steli\u0173 dyd\u017eio embrionas buvo perkeltas \u012f pacient\u0117s gimd\u0105. 1978 metais liepos 25 dien\u0105 11\u00a0val. 47\u00a0min. Oldamo visuomenin\u0117je ligonin\u0117je planin\u0117s operacijos metu gim\u0117 pirmasis IVF k\u016bdikis pasaulyje. Tai buvo sveika, 2\u00a0700\u00a0g sverianti mergait\u0117 Louise Brown. Nuo \u0161io \u012fvykio skai\u010diuojama tikroji IVF apvaisinimo proced\u016br\u0173 prad\u017eia [1, 3].<\/p>\n Pagalbinio apvaisinimo technologij\u0173 vystymasis pasaulyje<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Po tokio stulbinamo rezultato, u\u017e kur\u012f R.\u00a0Edwardsas 2010 metais buvo apdovanotas presti\u017eine Nobelio premija u\u017e rezultatus pagalbinio apvaisinimo srityje [3], IVF technologija \u0117m\u0117 plisti visame pasaulyje. 1979 metais sausio m\u0117nes\u012f Did\u017eiojoje Britanijoje gim\u0117 antrasis IVF k\u016bdikis\u00a0\u2013 Alastairas McDonaldas, o 1980-\u0173j\u0173 bir\u017eel\u012f mokslininko gydytojo ginekologo Carlo Woodo vadovaujamos komandos d\u0117ka gim\u0117 tre\u010diasis IVF k\u016bdikis pasaulyje ir pirmasis IVF k\u016bdikis Australijoje [4]. 1981 ir 1982 metais gim\u0117 pirmieji pasaulyje IVF dvyniai (Karalien\u0117s El\u017ebietos ligonin\u0117, Did\u017eioji Britanija) bei pirmasis pasaulyje naujagimis po atliktos intrauterinin\u0117s inseminacijos (IUI) proced\u016bros, kai \u012f moters gimd\u0105 buvo su\u0161virk\u0161ta paruo\u0161tos spermatozoid\u0173 suspensijos [3, 6]. Tais pa\u010diais metais Did\u017eiojoje Britanijoje prad\u0117ta kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 aspiracija i\u0161 kiau\u0161id\u017ei\u0173 kontroliuojant echoskopu [1]. 1983 metais Australijoje profesoriaus Alano Trounsono vadovaujama darbo grup\u0117 pristat\u0117 pirm\u0105j\u012f prane\u0161im\u0105 pasaulyje apie n\u0117\u0161tum\u0105, i\u0161sivys\u010dius\u012f panaudojus donorines kiau\u0161ial\u0105stes IVF proced\u016bros metu moteriai, kuriai buvo pa\u0161alintos abi kiau\u0161id\u0117s [7]. \u0160ie mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje apra\u0161\u0117 atvej\u012f, kai moteris, kuriai buvo diagnozuotas pirminis kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumas, pastojo panaudojus donorinius embrionus [8]. Tais pa\u010diais metais mokslininkas Christipheris Chenas apra\u0161\u0117 pirm\u0173j\u0173 pasaulyje IVF trynuk\u0173 gimim\u0105, o po met\u0173 pasaul\u012f i\u0161vydo pirmasis IVF ketvertukas\u00a0[1].<\/p>\n 1984 metais kovo 28 dien\u0105 Australijoje, Karalien\u0117s Viktorijos Medicinos centre (Melburnas) profesoriaus A.\u00a0Trounsono ir gydytojo ginekologo C.\u00a0Woodo vadovaujamos darbo grup\u0117s pastangomis gim\u0117 pirmasis pasaulyje naujagimis, panaudojus u\u017e\u0161aldytus ir at\u0161ildytus embrionus\u00a0\u2013 Zoe Leyland [6]. 1985 metais \u0161ved\u0173 gydytojas ginekologas Mattsas Wiklandas pasi\u016bl\u0117 ultragarsinio tyrimo per mak\u0161t\u012f naudojim\u0105 kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 aspiracijai [9]. Pritaikius \u0161\u012f echoskopijos metod\u0105, buvo geriau vizualizuotos kiau\u0161id\u0117s su jose subrendusiais folikulais, tokiu b\u016bdu buvo \u012fmanoma gauti ma\u017eesnio dyd\u017eio kiau\u0161ial\u0105stes, nei punktuojant kiau\u0161ides per pilvo sien\u0105. Tai buvo ma\u017eiau invazinis, ma\u017eiau skausmingas ir ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 sukeliantis kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 pa\u0117mimo i\u0161 moters kiau\u0161id\u017ei\u0173 b\u016bdas. Kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 aspiracija per mak\u0161t\u012f kontroliuojant echoskopu dabar yra vienas pagrindini\u0173 metod\u0173 pasaulyje atliekant IVF.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Vyr\u0173 nevaisingumo gydymas pagalbinio apvaisinimo metodais<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Toliau pa\u017eanga vyst\u0117si ne tik gydant moter\u0173 nevaisingum\u0105, bet ir atrandant bei pritaikant naujas technologijas vyr\u0173 nevaisingumui gydyti. 1985 metais pasirod\u0117 pirmas prane\u0161imas apie dar vien\u0105 naujov\u0119 IVF <\/i>srityje\u00a0\u2013 spermatozoid\u0173 aspiracij\u0105 i\u0161 ants\u0117klid\u017eio, PESA\u00a0[10]. 1986 metais Monash<\/i> darbo grup\u0117 prane\u0161\u0117 apie pirm\u0105j\u012f pasaulyje apvaisinim\u0105, atlikt\u0105 invaziniu b\u016bdu aspiravus spermatozoidus i\u0161 vyro s\u0117klid\u017ei\u0173 (transepidermin\u0117 spermatozoid\u0173 aspiracija\u00a0\u2013 TESA), kuriam buvo diagnozuota abipus\u0117 s\u0117klini\u0173 latak\u0173 obstrukcija [6]. 1992 metais \u012fvyko vadinamoji antroji revoliucija \u017emogaus pagalbinio apvaisinimo srityje\u00a0\u2013 gydytojas Jeanas Pierre\u02bcas Palermas i\u0161 Briuselio laisvojo universiteto (Belgija) paskelb\u0117 apie vienintelio spermatozoido injekcij\u0105 \u012f kiau\u0161ial\u0105st\u0119 panaudojant sud\u0117ting\u0105 Hoffmano mikromanipuliacijos sistem\u0105. Nuo to laiko pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros tapo s\u0117kmingomis ir tais atvejais, kai poros nevaisingum\u0105 l\u0117m\u0117 vyro faktorius\u00a0\u2013 spermoje buvo randama tik pavieni\u0173 spermatozoid\u0173, kurie nesugeb\u0117davo savaime apvaisinti kiau\u0161ial\u0105st\u0117s net ir laboratorijos s\u0105lygomis. Atlikus \u0161i\u0105 proced\u016br\u0105 1992 metais J.\u00a0P.\u00a0Palermas ir Andre\u02bciu Van-Steirteghemas paskelb\u0117 apie pirm\u0105j\u012f s\u0117kming\u0105 n\u0117\u0161tum\u0105 po ICSI [11]. 1993 metais mokslininko Shermano Silberio vadovaujama darbo grup\u0117 prane\u0161\u0117 apie pirm\u0105j\u012f atvej\u012f, kai nevaisingas vyras, kuriam diagnozuota azospermija (spermatozoid\u0173 nebuvimas spermoje), tapo t\u0117vu panaudojus spermatozoid\u0173 aspiracij\u0105 i\u0161 s\u0117klid\u017ei\u0173\u00a0\u2013 TESE kartu su ICSI [12]. Pasaulyje pla\u010diai i\u0161plito intracitolplazmin\u0117s spermatozoido injekcijos proced\u016bra (ICSI).<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Pagalbinio apvaisinimo i\u0161takos Lietuvoje<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n 1993 metais Lietuvoje prasid\u0117jo Vilniaus universiteto moter\u0173 klinikos gydytoj\u0173 aku\u0161eri\u0173-ginekologi\u0173 Gra\u017einos Bogdanskien\u0117s, J\u016brat\u0117s Masili\u016bnien\u0117s, Dianos Rama\u0161auskait\u0117s ir Londono universitetin\u0117s Karali\u0161kosios ligonin\u0117s medicinos moksl\u0173 daktaro Ged\u017eio Grudzinsko inicijuotas bendradarbiavimas. Tuo metu nevaisingos \u0161eimos buvo tiriamos ir ruo\u0161iamos Lietuvoje, o apvaisinimo proced\u016bros atliekamos Londone. 1994 metais Lietuvoje gim\u0117 pirmieji naujagimiai\u00a0\u2013 seserys dvyn\u0117s po Londone atliktos IVF proced\u016bros [1].<\/p>\n 1997 metais Lietuvoje Kauno medicinos universiteto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikoje, vadovaujant gydytojai ginekologei Reginai Janickienei ir biologei V.\u00a0Naujokaitei, gim\u0117 pirmasis naujagimis po atliktos intrauterinin\u0117s inseminacijos (IUI). Po met\u0173 Kauno Moters ir vaiko klinikoje \u012fsteigta pirmoji Lietuvoje apvaisinimo ne moters k\u016bne laboratorija. 1998 metais pagalbinio apvaisinimo laboratorij\u0105 Vilniuje \u012fk\u016br\u0117 gydytoja aku\u0161er\u0117 ginekolog\u0117 G.\u00a0Bogdanskien\u0117. Abiejose laboratorijose i\u0161 karto buvo atliekamos visos pagrindin\u0117s pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros\u00a0\u2013 IUI, IVF ir ICSI. Ir jau 2001 metais Lietuvoje gim\u0117 pirmieji naujagimiai po ICSI proced\u016br\u0173. \u0160ias ICSI proced\u016bras s\u0117kmingai atliko: Vilniuje\u00a0\u2013 gydytoja ginekolog\u0117 G.\u00a0Bogdanskien\u0117 ir embriolog\u0117 \u017divil\u0117 Gudlevi\u010dien\u0117, Kaune\u00a0\u2013 gydytojas ginekologas Arvydas Gudonavi\u010dius ir embriolog\u0117 Au\u0161ra Bla\u017e\u0117nien\u0117. 2002 met\u0173 saus\u012f, bendradarbiaujant gydytojui ginekologui A.\u00a0Gudonavi\u010diui ir embriologei A.\u00a0Bla\u017e\u0117nienei, Lietuvoje gim\u0117 pirmasis naujagimis, panaudojus at\u0161ildyt\u0105 embrion\u0105. N\u0117\u0161\u010dioji buvo stebima ir gimd\u0117 Kauno medicinos universiteto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikoje. 2002 met\u0173 \u00a0spal\u012f, bendradarbiaujant gydytojui andrologui Pauliui Bosui, gydytojai ginekologei Genovaitei Ro\u017eukienei ir embriologei A.\u00a0Bla\u017e\u0117nienei, pasaul\u012f i\u0161vydo pirmoji Lietuvoje naujagim\u0117 po TESA proced\u016bros [1]. Vilniuje tuo pa\u010diu metu buvo \u012fdiegta ir TESA proced\u016bra. Bendradarbiaujant gydytojai ginekologei G.\u00a0Bogdanskienei, gydytojai embriologei \u017d.\u00a0Gudlevi\u010dienei ir gydytojui urologui Algimantui Sruogiui, taip pat gim\u0117 naujagimiai po TESA proced\u016br\u0173 [13].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Iki 2016 met\u0173 pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros buvo atliekamos tik priva\u010diose medicinos \u012fstaigose. 2016 metais Lietuvos Respublikos Seimui pri\u0117mus Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatym\u0105, t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikose buvo \u012fkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras ir pirmoji valstybin\u0117 pagalbinio apvaisinimo laboratorija. \u0160iame centre pagalb\u0105 nevaisingoms poroms teikia jungtin\u0117 gydytoj\u0173 aku\u0161eri\u0173, ginekolog\u0173, urolog\u0173, genetik\u0173, psicholog\u0173, embriolog\u0173, laboratorin\u0117s medicinos gydytoj\u0173 ir kit\u0173 medicinos specialist\u0173 komanda. 2017 metais Santaros vaisingumo centras tapo pirm\u0105ja \u012fstaiga Lietuvoje, atnaujinusia pagalbinio apvaisinimo ir gavusia lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 banko licencijas, kurios suteik\u0117 teis\u0119 teikti valstyb\u0117s kompensuojamas pagalbinio pavaisinimo paslaugas.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Pagalbinio apvaisinimo metodai Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Santaros vaisingumo centre<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Kadangi Santaros vaisingumo centre buvo surinkta profesionali ir did\u017eiul\u0119 nevaisingumo gydymo srityje patirt\u012f turinti gydytoj\u0173 komanda, jame i\u0161 karto buvo atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros.<\/p>\n Pagalbiniai apvaisinimo metodai, priklausomai nuo to, kur vyksta apvaisinimas\u00a0\u2013 kiau\u0161ial\u0105st\u0117s ir spermos susijungimas\u00a0\u2013 skiriami \u012f 2 grupes:<\/p>\n Da\u017eniausias \u0161iuo metu in vivo<\/i> apvaisinimo metodas yra IUI, apvaisinimo in vitro\u00a0<\/i>\u2013 IVF, ICSI \u012f kiau\u0161ial\u0105st\u0117s citoplazm\u0105. Taip pat atliekamos ir papildomos pagalbinio apvaisinimo proced\u016bros, tokios kaip blastocist\u0173 auginimas, perteklini\u0173 embrion\u0173 ir blastocist\u0173 \u0161aldymas, spermos ir kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 \u0161aldymas, kiau\u0161id\u017ei\u0173 ar s\u0117klid\u017ei\u0173 audinio \u0161aldymas. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad tik Santaros vaisingumo centre, \u012fsigal\u0117jus Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymui, \u0161iuo metu atliekama embriono preimplantacin\u0117 genetin\u0117 diagnostika (PGD) ar atliekamos proced\u016bros su donoro lytin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis.<\/p>\n Pagrindinis pagalbinio apvaisinimo metodo pasirinkimo kriterijus yra nevaisingum\u0105 suk\u0117lusi prie\u017eastis. IUI da\u017eniausiai renkamasi, kai yra: neai\u0161kios kilm\u0117s nevaisingumas, moteriai diagnozuota endometrioz\u0117, nesunk\u016bs vyro vaisingumo sutrikimai ir antispermini\u0173 antik\u016bn\u0173 buvimas vyro spermoje [14\u201316]. Pana\u0161ios yra IVF proced\u016bros indikacijos: kiau\u0161intaki\u0173 nepraeinamumas, b\u016bkl\u0117 po kiau\u0161intakio (-i\u0173) pa\u0161alinimo, neai\u0161kios kilm\u0117s nevaisingumas, endometrioz\u0117, ovuliacijos sutrikimai, pirminis kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumas, gimdos miomos, nesunk\u016bs vyro vaisingumo sutrikimai, moteris ir\u00a0\/\u00a0ar vyras turi genetini\u0173 sutrikim\u0173 [14\u201316]. Bendrasis pastojimo da\u017enis po IVF proced\u016bros priklauso nuo moters am\u017eiaus ir priklausomai nuo perkeliam\u0173 embrion\u0173 skai\u010diaus gali svyruoti nuo 20,0 iki 45,0\u00a0proc. [17].<\/p>\n Esant vyro nevaisingumui, kaip nepakanka spermatozoid\u0173 savaiminiam kiau\u0161ial\u0105st\u0117s apvaisinimui, visuomet atliekama sud\u0117tinga mikromanipuliacin\u0117 proced\u016bra ICSI. Vyr\u0173 spermatogenez\u0117s sutrikimai, kai si\u016bloma atlikti ICSI, yra \u0161ios: ma\u017eas spermatozoid\u0173 skai\u010dius (oligospermija), blogas spermatozoid\u0173 judrumas (astenospermija), didelis kiekis patologini\u0173 spermatozoid\u0173 form\u0173 (teratospermija), anks\u010diau atliekant IVF kiau\u0161ial\u0105st\u0117s neapsivaisino, imunologinis nesuderinamumas, vyrams diagnozuota obstrukcin\u0117 ar idiopatin\u0117 azoospermija (tokiais atvejais panaudojami spermatozoidai i\u0161 s\u0117klid\u017ei\u0173 prielipo ar s\u0117klid\u017ei\u0173,[14\u201316]. Nors atliekant ICSI kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 apvaisinimo procentas da\u017eniausiai b\u016bna yra didesnis, palyginti su IVF (daugiau kaip 70,0\u00a0proc. ICSI palyginus su 60,0\u00a0proc. IVF), ta\u010diau embrion\u0173 vystymosi greitis, kokyb\u0117s ir moter\u0173 pastojimo da\u017enis bei pagimd\u017eiusi\u0173 moter\u0173 procentas po abiej\u0173 proced\u016br\u0173 yra labai pana\u0161us\u00a0\u2013 pagimdo apie 25\u00a0proc. moter\u0173 [17].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Apibendrinimas<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Reprodukcin\u0117 medicina\u00a0\u2013 viena spar\u010diausiai besivystan\u010di\u0173 medicinos sri\u010di\u0173. Nuolat kuriamos ir tobulinamos \u012fvairios pagalbinio apvaisinimo technologijos. Prasid\u0117jus pagalbinio apvaisinimo erai\u00a0\u2013 po pirmosios in vitro<\/i> naujagim\u0117s L.\u00a0Brown gimimo Did\u017eiojoje Britanijoje\u00a0\u2013 reprodukcin\u0117s technologijos Lietuv\u0105 pasiek\u0117 po beveik 20 met\u0173.<\/p>\n \u0160iuo metu Lietuvoje yra prieinamos visos reprodukcin\u0117s technologijos, poros gali gauti vis\u0105 reikaling\u0105 pagalb\u0105 diagnozuojant ir gydant nevaisingum\u0105, o pri\u0117mus pagalbinio apvaisinimo \u012fstatym\u0105 proced\u016bros kompensuojamos ir valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis. Taip pat susik\u016brus pagalbinio apvaisinimo centrams universiteto klinikose ir Lietuvoje bus atliekami \u0161ios srities moksliniai tyrimai, vystomos ir diegiamos naujos technologijos.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Dr. \u017divil\u0117 Gudlevi\u010dien\u0117, R. Bau\u0161yt\u0117<\/b><\/b><\/p>\n Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Santaros vaisingumo centras,<\/p>\n \u00a0<\/p>\n LITERAT\u016aRA\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Assisted reproductive technology and intrauterine inseminations in Europe, 2011: results generated from European registers by ESHRE [interaktyvus]. Miunchenas, 2014. Prieiga internetu [2016-03-16]: https:\/\/www.eshre.eu\/guidelines-and-legal\/art-fact-sheet.aspx<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 i\u0161 6 reprodukcinio am\u017eiaus por\u0173 bent kart\u0105 gyvenime susiduria su tam tikromis vaisingumo problemomis. 9,0\u00a0proc. 20\u201344 met\u0173 moter\u0173 negali pastoti bent 1 metus laiko. Remiantis \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, 20\u201330,0\u00a0proc. nevaisingumo atvej\u0173 b\u016bna d\u0117l vyr\u0173 nevaisingumo, 20\u201335,0\u00a0proc.\u00a0\u2013 d\u0117l moter\u0173, 25\u201340,0\u00a0proc.\u00a0\u2013 d\u0117l abiej\u0173 partneri\u0173, o 10\u201320,0\u00a0proc. atvej\u0173 nevaisingumo prie\u017eastis lieka neai\u0161ki.<\/em><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":206,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[26331,1364,26352,26262,26337,26345,26350,267,26334,26342,26344,26341,26353,441,1731,25394,205,26347,26351,26339,2732,6902,353,513,407,26273,26338,2094,328,26335,26333,15363,569,26336,26267,26266,25946,26349,7547,26340,26348,26346,26343],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-205","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-proc","tag-apvaisinimas","tag-apvaisinimo-proceduros","tag-assisted","tag-britanija","tag-chronology","tag-devroey","tag-diagnozuota","tag-embriologas","tag-embriologe","tag-fertilization","tag-g-bogdanskiene","tag-gime-naujagimis","tag-ginekologas","tag-ginekologe","tag-gudleviciene","tag-gydytojai","tag-hamberger","tag-intracytoplasmic","tag-karalienes","tag-kiausialastes","tag-kiausides","tag-komanda","tag-kudikis","tag-laboratorija","tag-ligonines-santaros","tag-louise","tag-naujagimis","tag-nepakankamumas","tag-p-steptoeas","tag-perkeltas","tag-prieiga","tag-proceduros","tag-r-edwardsas","tag-reprod","tag-reproductive","tag-santaros","tag-sperm","tag-sperma","tag-srityje","tag-transfer","tag-trounson","tag-zivile"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/205","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=205"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/205\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/206"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=205"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=205"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=205"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=205"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=205"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n
\n
\n
\n