Kod\u0117l pavojingi saldumynai?
\n<\/b>
\nSaldumynai yra malonaus skonio, bet ar jie tokie naudingi J\u016bs\u0173 dantims ir
\norganizmui? Saldainiai, pyrag\u0117liai, sausainiai ir kiti gard\u0117siai, kuriuos tarp
\nvalgi\u0173 m\u0117gsta valgyti vaikai, gali kenkti dantims. Kai kuriuose sald\u017eiuose
\nmaisto produktuose taip pat yra daug riebal\u0173.<\/p>\n
Vaikai, kurie valgo daug saldumyn\u0173, kiekvien\u0105 dien\u0105 gauna \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 cukraus,
\n\u012fskaitant sacharoz\u0119, fruktoz\u0119. Krakmolas, esantis produktuose, taip pat
\nskaidomas burnos ertm\u0117je, i\u0161 jo susidaro cukrus. Ar \u017einote, kad vidutinis
\namerikietis per metus suvalgo apie 147 svarus cukraus? Tai did\u017eiulis cukraus
\nkiekis! <\/p>\n
Kaip cukrus veikia dantis?
\n<\/b>
\nBurnos ertm\u0117je gyvena nematomi mikroorganizmai, vadinami bakterijomis. Kai
\nkurios i\u0161 j\u0173 ant dant\u0173 pavir\u0161iaus suformuoja lipni\u0105 substancij\u0105, vadinam\u0105 dant\u0173
\napna\u0161omis. Kai \u012f burnos ertm\u0119 patenka cukraus, apna\u0161\u0173 bakterijos fermentuoja j\u012f,
\nir susidaro r\u016bg\u0161tys. \u0160ios r\u016bg\u0161tys yra pakankamai stiprios, kad i\u0161tirpint\u0173 emal\u012f,
\ndengiant\u012f J\u016bs\u0173 dantis. Tai skatina \u0117duonies vystym\u0105si.<\/p>\n
Kaip teisingai maitintis, kad apsaugotume dantis nuo \u0117duonies?
\n<\/b>
\nPirmiausia, prie\u0161 s\u0117sdami valgyti, paklauskite sav\u0119s, kokia maisto, kur\u012f
\nruo\u0161iat\u0117s valgyti, sud\u0117tis. Ar jame yra cukrus? Jei taip, pagalvokite dar kart\u0105
\n\u2013 kit\u0173 produkt\u0173 pasirinkimas b\u016bt\u0173 naudingesnis J\u016bs\u0173 dantims.<\/p>\n
Tur\u0117kite omenyje, kad kai kurios saldumyn\u0173 r\u016b\u0161ys gali b\u016bti kenksmingesn\u0117s u\u017e
\nkitas. Lipn\u016bs ir kramtomi saldainiai ilgesn\u012f laiko tarp\u0105 b\u016bna burnos ertm\u0117je,
\npalyginus su produktais, kuriuos lengva sukramtyti ir kuriuos greitai praryjate.
\nTaigi valgant lipnius ir kramtomus saldumynus cukrus ilgiau veikia dantis.<\/p>\n
Be to, svarbu ir tai, kaip da\u017enai vartojate saldumynus: ar valgote daug kart\u0173
\nper dien\u0105, ar tik kaip desert\u0105 po piet\u0173. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai valgote
\nsaldumynus, J\u016bs\u0173 burnoje susidaro kenksmingos r\u016bg\u0161tys. Jos veikia J\u016bs\u0173 dantis
\nbent 20 minu\u010di\u0173 (kol neutralizuojamos). Taigi kuo da\u017eniau per dien\u0105 valgote
\nsaldumyn\u0173, tuo didesn\u0119 \u017eal\u0105 darote savo dantims.<\/p>\n
Jei m\u0117gstate saldumynus, geriau vartokite juos kaip desert\u0105 po pagrindinio
\nvalgymo, o ne daug kart\u0173 per dien\u0105 tarp valgi\u0173. Ir kiekvien\u0105 kart\u0105 suvalg\u0119 ko
\nnors saldaus kruop\u0161\u010diai i\u0161sivalykite dantis dant\u0173 pasta su fluoru. Jei
\nnusprend\u0117te u\u017ek\u0105sti po darbo, pamaitinti i\u0161 mokyklos gr\u012f\u017eus\u012f vaik\u0105, u\u017ekrimsti
\nprie\u0161 mieg\u0105 arba kitu dienos metu, suvalgykite k\u0105 nors, kur n\u0117ra didelio cukraus
\nir riebal\u0173 kiekio. Juk tarp toki\u0173 u\u017ekand\u017ei\u0173 taip pat gali b\u016bti daug skanumyn\u0173.
\nTa\u010diau \u0161ie bus ma\u017eiau kenksmingi J\u016bs\u0173 dantims ir organizmui palyginus su maisto
\nproduktais, kuriuose yra daug riebal\u0173 ir angliavandeni\u0173 ir kurie da\u017enai pasi\u017eymi
\nma\u017eesne maistine verte.<\/p>\n
Geras pasirinkimas – \u0161vie\u017eios dar\u017eov\u0117s ir vaisiai, duona ir sausainiai i\u0161
\nstambaus malimo milt\u0173 ir t.t.<\/p>\n
\u017demiau yra pateiktas "sveik\u0173 produkt\u0173", kuriuose ma\u017eai riebal\u0173 ir
\nangliavandeni\u0173, s\u0105ra\u0161as. Pagal j\u012f gal\u0117site sudaryti savo meniu.<\/p>\n
Sveiki produktai \u2013 sveikai mitybai:
\n<\/b>
\n\u0160vie\u017ei vaisiai ir dar\u017eov\u0117s:
\nUogos, apelsinai, greipfrutai, melionai, ananasai, kriau\u0161\u0117s, mandarinai,
\nbrokoliai, salierai, morkos, agurkai, pomidorai.<\/p>\n
Vaisi\u0173 bei dar\u017eovi\u0173 sultys be cukraus:
\nKonservuoti vaisiai bei dar\u017eov\u0117s savo sultyse<\/p>\n
Varpiniai augalai:
\nDuona, kruopos be cukraus, kepti kukur\u016bzai be aliejaus, sausainiai i\u0161 stambaus
\nmalimo milt\u0173, makaronai, krekeriai.<\/p>\n
Pienas ir pieno produktai:
\nLiesas pienas arba pienas, kuriame ma\u017eiau riebal\u0173, liesas jogurtas arba
\njogurtas, kuriame ma\u017eiau riebal\u0173, liesi s\u016briai arba s\u016briai, kuriuose ma\u017eiau
\nriebal\u0173, liesa arba var\u0161k\u0117, kurioje ma\u017eiau riebal\u0173.<\/p>\n
M\u0117sa, rie\u0161utai ir s\u0117klos:
\nVi\u0161\u010diukas, kalakutiena, didkepsnis, moli\u016bgo s\u0117klos, saul\u0117gr\u0105\u017eos s\u0117klos, rie\u0161utai<\/p>\n
Atsiminkite:
\n<\/b>Kuo re\u010diau vartokite produkt\u0173, turin\u010di\u0173 cukraus. Venkite saldumyn\u0173 tarp
\nvalgi\u0173. Valgykite ma\u017eiau kaloringus arba liesus produktus. <\/p>\n
Pavalg\u0119 i\u0161sivalykite dantis dant\u0173 pasta su fluoru arba bent jau i\u0161siskalaukite
\nburn\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kod\u0117l pavojingi saldumynai?<\/p>\n
Saldumynai yra malonaus skonio, bet ar jie tokie naudingi J\u016bs\u0173 dantims ir
\norganizmui? Saldainiai, pyrag\u0117liai, sausainiai ir kiti gard\u0117siai, kuriuos tarp
\nvalgi\u0173 m\u0117gsta valgyti vaikai, gali kenkti dantims. Kai kuriuose sald\u017eiuose
\nmaisto produktuose taip pat yra daug riebal\u0173.<\/p>\n
Vaikai, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2262,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-2261","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-grozis-ir-sveikata"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2261","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2261"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2261\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2262"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2261"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2261"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2261"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2261"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2261"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}