{"id":228,"date":"2019-12-16T15:29:59","date_gmt":"2019-12-16T15:29:59","guid":{"rendered":""},"modified":"2019-12-16T15:29:59","modified_gmt":"2019-12-16T15:29:59","slug":"moterys-ir-inkstu-ligos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/moterys-ir-inkstu-ligos\/228\/","title":{"rendered":"Moterys ir inkst\u0173 ligos"},"content":{"rendered":"

L\u0117tin\u0117 inkst\u0173 liga (LIL) palie\u010dia apie 10\u00a0proc. suaugusi\u0173j\u0173 populiacijos\u00a0\u2013 tai viena i\u0161 20 da\u017eniausi\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 pasaulyje\u00a0[1]. Pasaulin\u0117 inkst\u0173 ir Tarptautin\u0117 moters dienos 2018 metais sutapo, tod\u0117l tai buvo puiki proga padiskutuoti apie moter\u0173 sveikat\u0105, ypa\u010d inkst\u0173. \u012evairiuose pasaulio regionuose i\u0161lieka ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117 sveikatos prie\u017ei\u016bros prieinamumo klausimais, be to, neretai moterims daugelyje klinikini\u0173 tyrim\u0173 atstovaujama pras\u010diau, o tai trukdo kurti rekomendacijas, siekiant geriausi\u0173 sveikatos i\u0161ei\u010di\u0173. Straipsnyje apibendrinama, kas yra \u017einoma ir k\u0105 dar reik\u0117t\u0173 su\u017einoti apie moter\u0173 inkst\u0173 sveikat\u0105, ligas ir k\u0105 gal\u0117tume i\u0161mokti ateityje.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

K\u0105 \u017einome ir ko dar ne\u017einome?<\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 N\u0117\u0161tumas yra unikalus i\u0161\u0161\u016bkis ir viena svarbiausi\u0173 vaisingo am\u017eiaus moter\u0173 \u016bminio inkst\u0173 pa\u017eeidimo (\u016aIP) prie\u017eas\u010di\u0173. \u016aIP ir preeklampsija (PE) gali lemti LIL\u00a0[2]. LIL turi neigiam\u0105 poveik\u012f n\u0117\u0161tumui net ir labai ankstyvomis stadijomis\u00a0[3]. Rizika did\u0117ja progresuojant LIL, tod\u0117l gali i\u0161kilti potencialiai sunki\u0173 etini\u0173 klausim\u0173 d\u0117l gimdymo ar n\u0117\u0161tumo nutraukimo. Yra \u017einoma, kad sulaukus vyresnio am\u017eiaus PE didina hipertenzijos ir LIL tikimyb\u0119, ta\u010diau n\u0117ra ai\u0161ku, ar yra strategij\u0173, galin\u010di\u0173 suma\u017einti inkst\u0173 funkcijos silpn\u0117jimo progresavim\u0105\u00a0[4].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Specifin\u0117s sistemin\u0117s b\u016bkl\u0117s, tokios kaip sistemin\u0117 raudonoji vilklig\u0117 (SRV), reumatoidinis artritas (RA), sistemin\u0117 skleroz\u0117 (SS), da\u017enesn\u0117s moterims nei vyrams. N\u0117ra \u017einoma, kiek moterims \u0161ios \u016bmin\u0117s ir l\u0117tin\u0117s b\u016bkl\u0117s\u00a0 prisideda prie galutin\u0117s stadijos inkst\u0173 ligos (GSIL) progresavimo.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 LIL paplitimas tarp moter\u0173 visada yra ma\u017eesnis nei tarp vyr\u0173, be to, moterims \u0161i liga l\u0117\u010diau pasiekia GSIL\u00a0[5]. Ne\u017einoma, kiek tai lemia skirtingas lig\u0173 identifikavimas, sveikatos prie\u017ei\u016bros prieinamumas ar skirtumas tarp lig\u0173 paplitimo ir sunkumo tarp ly\u010di\u0173. \u012evairiuose pasaulio regionuose i\u0161lieka ly\u010di\u0173 skirtum\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros prieinamumo klausim\u0173, ta\u010diau n\u0117ra duomen\u0173, tiesiogiai \u012fvertinan\u010di\u0173 \u0161iuos skirtumus, ypa\u010d vargingiausiose \u0161alyse.<\/p>\n

Moterys, sergan\u010dios LIL, turi didesn\u0119 kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105, palyginti su ja nesergan\u010dios, ta\u010diau j\u0173 rizika vis tiek yra ma\u017eesn\u0117 nei vyr\u0173, kuriems diagnozuotas pana\u0161us inkst\u0173 sutrikimo laipsnis\u00a0[6]. Tarp hemodializuojam\u0173 moter\u0173 ir vyr\u0173 nustatomas skirtingas kraujagyslin\u0117s prieigos da\u017enis\u00a0\u2013 taip gali b\u016bti d\u0117l biologini\u0173 ar sistemini\u0173 veiksni\u0173. Kai kuriuose pasaulio regionuose peritonin\u0117s dializ\u0117s ir hemodializ\u0117s pasirinkimas moterims ir vyrams yra skirtingas.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Labiau tik\u0117tina, kad moterys bus inkst\u0173 donor\u0117s nei recipient\u0117s. Deja, n\u0117ra \u017einoma, ar taip yra d\u0117l skirtingo vyr\u0173 ir moter\u0173 sergamumo LIL, kult\u016brini\u0173 ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p>\n

N\u0117\u0161tumas, preeklampsija, n\u0117\u0161tumo sukelti hipertenziniai sutrikimai ir vaisiaus sveikata<\/b><\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

PE yra pagrindin\u0117 \u016aIP ir motin\u0173 mirties prie\u017eastis, ypa\u010d besivystan\u010diose \u0161alyse [7]. N\u0117\u0161tumas yra da\u017eniausia vaisingo am\u017eiaus moter\u0173 \u016aIP prie\u017eastis\u00a0[4]. Kelios ligos ir b\u016bkl\u0117s be PE, n\u0117\u0161tumo hipertenzini\u0173 sutrikim\u0173 ir LIL gali lemti su n\u0117\u0161tumu susijus\u012f \u016aIP. \u012evairiuose regionuose \u016aIP sukelian\u010dios prie\u017eastys skiriasi. Sepsinis abortas po nelegalios proced\u016bros yra pagrindin\u0117 ankstyvojo \u016aIP prie\u017eastis \u0161alyse, kuriose n\u0117ra legali\u0173 abort\u0173 galimyb\u0117s, o PE po pagalbinio apvaisinimo tampa pagrindine \u016aIP prie\u017eastimi i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse\u00a0[8].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 PE ir hipertenziniai n\u0117\u0161tumo sutrikimai pasirei\u0161kia 3\u201310\u00a0proc. vis\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173\u00a0[7]. I\u0161sivys\u010dius \u0161iems sutrikimams, inkstai yra pagrindinis nesubalansuot\u0173 pro- ir antiangiogenini\u0173 veiksni\u0173 taikinys, tod\u0117l galiausiai vystosi hipertenzija, proteinurija ir i\u0161plit\u0119s endotelio pa\u017eeidimas. Sergamumas PE yra didesnis ma\u017eas ir vidutines pajamas gaunan\u010diose \u0161alyse (d\u0117l nediagnozuojam\u0173 predisponuojan\u010di\u0173 lig\u0173), o pik\u0105 pasiekia reprodukcinio am\u017eiaus prad\u017eioje ir pabaigoje\u00a0[8].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Inkst\u0173 ir placentos ry\u0161ys yra abipusis, o LIL yra rizikos veiksnys PE ir hipertenziniams n\u0117\u0161tumo sutrikimams i\u0161sivystyti. Kitos b\u016bkl\u0117s, kurios skatina PE (diabetas, imunologiniai sutrikimai, hipertenzija, nutukimas ir metabolinis sindromas), taip pat yra rizikos veiksniai LIL i\u0161sivystyti. Inkst\u0173 funkcija sutrikdoma i\u0161sivys\u010dius daugeliui \u0161i\u0173 sutrikim\u0173, tod\u0117l \u0161io organo svarba netiesiogiai pripa\u017e\u012fstama vystantis PE. Naujesni PE apibr\u0117\u017eimai pagal naujus angiogeninius ir antiangiogeninius \u017eymenis, kurie gali b\u016bti svarb\u016bs gydant lig\u0105 per ir po n\u0117\u0161tumo, i\u0161skiria placentines ir motinines PE prie\u017eastis\u00a0[9].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Nustatytas ilgalaikis PE poveikis tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Tiesa, jis dar yra tiriamas, tod\u0117l lieka daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173. PE sukelia rizik\u0105 motinai, nes jai gali i\u0161sivystyti LIL ir GSIL\u00a0[2]. To prie\u017eastys n\u0117ra i\u0161samiai nustatytos\u00a0\u2013 podocit\u0173 netekimas yra PE po\u017eymis, rodantis negr\u012f\u017etam\u0105 glomerul\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Endotelioz\u0117, susijusi su PE, nors ir nustatoma esant normaliam n\u0117\u0161tumui, gali prognozuoti glomeruloskleroz\u0119\u00a0[10].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 PE, be keliamos rizikos motinai, yra susijusi su intrauterinine ir perinataline mirtimi, prie\u0161laikiniu gimdymu ir sutrikusiu intrauteriniu augimu. Ma\u017eiems ir nei\u0161ne\u0161iotiems naujagimiams kyla didesn\u0117 neurologinio deficito, postnatalini\u0173 komplikacij\u0173, ypa\u010d sepsio, i\u0161sivystymo rizika\u00a0[11]. Didesn\u0117 rizika yra da\u017enesn\u0117 ma\u017eas pajamas gaunan\u010diose \u0161alyse, nes k\u016bdiki\u0173 i\u0161gyvenamumas priklauso nuo postnatalin\u0117s intensyviosios prie\u017ei\u016bros teikimo. Vertinant ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105, naujagimiai turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti diabetu, metaboliniu sindromu, kardiovaskulin\u0117mis ligomis ir LIL. Inkstai baigia formuotis paskutiniu n\u0117\u0161tumo etapu, tod\u0117l u\u017etruk\u0119s, nepakankamas inkst\u0173 augimas, lemiantis ma\u017e\u0105 nefron\u0173 skai\u010di\u0173, ma\u017eo gestacinio am\u017eiaus ir nei\u0161ne\u0161iotiems naujagimiams suteikia didesn\u012f pagrind\u0105 LIL ir hipertenzijai i\u0161sivystyti\u00a0[12, 13].<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

N\u0117\u0161tumas sergant LIL, dializ\u0117s ir transplantacijos atvejais<\/b><\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

LIL<\/b><\/p>\n

LIL yra rizikos veiksnys nepalankioms n\u0117\u0161tumo i\u0161eitims ankstyvosiomis jo stadijomis. Rizika priklauso nuo LIL stadijos ir yra didesn\u0117 sergant autoimunin\u0117mis ligomis, diabetine nefropatija\u00a0[14]. N\u0117\u0161tumo po inkst\u0173 donoryst\u0117s rezultatai rodo, kad suma\u017e\u0117jusi inkst\u0173 parenchima gali b\u016bti susijusi su didesne PE ir hipertenzini\u0173 n\u0117\u0161tumo sutrikim\u0173 rizika\u00a0[15].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Hipertenzija ir proteinurija yra svarb\u016bs su n\u0117\u0161tumu susijusi\u0173 b\u016bkli\u0173 rizikos veiksniai. Yra \u017einoma, kad n\u0117\u0161tumo metu sergant LIL malformacij\u0173 da\u017enis n\u0117ra didesnis, palyginti su bendr\u0105ja populiacija. Motin\u0173 mirtys \u0161alyse, kuriose yra gana gera ir prieinama sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema, n\u0117ra da\u017enos, nors nei\u0161ne\u0161iot\u0173 ir ma\u017eo gestacinio am\u017eiaus naujagimi\u0173 da\u017enis i\u0161 esm\u0117s yra padid\u0117j\u0119s moteriai sergant LIL ir did\u0117ja prast\u0117jant inkst\u0173 funkcijai. N\u0117\u0161tumo poveikis LIL progresuoti n\u0117ra i\u0161samiai i\u0161tirtas\u00a0[3, 6].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Kai kuriose \u0161alyse n\u0117\u0161tumas yra potenciali galimyb\u0117 diagnozuoti pirmin\u0119 LIL. Valstyb\u0117se, kurios sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161tekliai riboti, pa\u017eengusi LIL kartais gali b\u016bti diagnozuojama tik n\u0117\u0161tumo laikotarpiu, tod\u0117l dializ\u0117s prad\u017eia gali lemti svarbi\u0173 klinikini\u0173 ir etini\u0173 problem\u0173. \u0160alyse, kuriose \u012ftvirtinta kokybi\u0161ka prenatalin\u0117 prie\u017ei\u016bra, ankstyv\u0173j\u0173 LIL stadij\u0173 diagnostika lemia ankstyvesn\u0119 ir intensyvesn\u0119 terapij\u0105, tolesn\u012f ligoni\u0173\u00a0steb\u0117jim\u0105\u00a0[16].<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Dializ\u0117 ir transplantacija<\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Sergant GSIL, vaisingumas yra suma\u017e\u0117j\u0119s. Pirmieji s\u0117kmingo n\u0117\u0161tumo dializuojamoms pacient\u0117ms atvejai buvo apra\u0161yti 1970 metais, bet tik naujajame t\u016bkstantmetyje tai tapo realia klinikine galimybe\u00a0[17]. \u0160iuo metu yra apra\u0161yta daugiau nei 1\u00a0t\u016bkst. dializuojam\u0173 pacien\u010di\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173. Did\u017eiausia pa\u017eanga \u0161ioje srityje buvo stipraus ry\u0161io tarp dializ\u0117s intensyvumo (da\u017enio ir trukm\u0117s) bei pozityvi\u0173 n\u0117\u0161tumo rezultat\u0173 supratimas, tod\u0117l kasdien\u0117s dializ\u0117s n\u0117\u0161tumo metu jau yra standartas\u00a0[17]. Konsultuojant moteris, sergan\u010dias pa\u017eengusia LIL, svarbu atsi\u017evelgti \u012f \u0161iuos duomenis apie teigiamas dializ\u0117s i\u0161eitis moterims ir j\u0173 naujagimiams.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Vaisingumas i\u0161 dalies yra atkuriamas po inkst\u0173 transplantacijos, ta\u010diau net ir esant idealiai situacijai (normaliai inkst\u0173 funkcijai, hipertenzijos ar proteinurijos nebuvimui bent 2 metus po transplantacijos) komplikacij\u0173 rizika joms yra didesn\u0117, palyginti su bendr\u0105ja populiacija. I\u0161vengus teratogeni\u0161k\u0173 vaist\u0173 (mikofenolio r\u016bg\u0161ties, rapamicino), n\u0117\u0161tumo i\u0161eitys po inkst\u0173 transplantacijos priklauso nuo t\u0173 pa\u010di\u0173 rizikos veiksni\u0173, kaip ir sergant LIL (inkst\u0173 funkcijos, hipertenzijos, proteinurijos) [18].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 N\u0117\u0161\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173, kurioms inkst\u0173 funkcija yra suma\u017e\u0117jusi ar buvo atmestas transplantatas, konsultavimas da\u017enai yra grind\u017eiamas daugiau asmenine patirtimi ir netiesioginiais \u012frodymais. Pagalbinis apvaisinimas yra vis populiaresnis, ta\u010diau tyrim\u0173, skirt\u0173 LIL sergan\u010dioms pacient\u0117ms, tr\u016bksta. Daugybiniai n\u0117\u0161tumai gali sukelti papildom\u0105 rizik\u0105 LIL sergan\u010dioms pacient\u0117ms tiek turin\u010dioms savo, tiek transplantuotus inkstus\u00a0[19].<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Autoimunin\u0117s ligos, moterys ir inkst\u0173 liga<\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Autoimunin\u0117s ligos, tokios kaip SRV, RA ir SS, da\u017eniau paveikia moteris ir yra apib\u016bdinamos kaip sisteminis u\u017edegimas, lemiantis organ\u0173 taikini\u0173, tarp j\u0173 ir inkst\u0173, disfunkcij\u0105. Sergamumo ir lig\u0173 sunkumo skirtum\u0173 tarp ly\u010di\u0173 atsiranda d\u0117l sud\u0117tingos hormonini\u0173, genetini\u0173 ir epigenetini\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veikos. Autoimunini\u0173 lig\u0173 na\u0161ta visuomen\u0117s sveikatai yra reik\u0161minga, nes jos yra da\u017eniausia suaugusi\u0173 moter\u0173 sergamumo ir mir\u0161tamumo prie\u017eastis [20].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 SRV yra autominunin\u0117 liga, sutrikdanti daugyb\u0119 organ\u0173. Ja serga apie 5\u00a0mln. \u017emoni\u0173 pasaulyje, moter\u0173 ir vyr\u0173 santykis\u00a0\u2013 9:1. Did\u017eiausias sergamumas stebimas tarp reprodukcinio am\u017eiaus moter\u0173 (santykis padid\u0117ja iki 15:1). \u0160io skirtumo biologiniai veiksniai dar tyrin\u0117jami (pvz., X chromosom\u0173 skai\u010dius ir genetiniai X chromosomos variantai, estrogeno svarba SRV). Imlumas SRV n\u0117\u0161tumo laikotarpiu yra daugiaveiksnis\u00a0\u2013 viena prie\u017eas\u010di\u0173 yra padid\u0117j\u0119s jautrumas interferonui alfa (INF-\u03b1). SRV inkstus pa\u017eeid\u017eia apie 50\u00a0proc. pacient\u0173 (glomerulinis, intersticinis, vaskulinis pa\u017eeidimas). Lupus<\/i> nefritas kelia did\u017eiausi\u0105 bendrojo sergamumo ir mir\u0161tamumo rizik\u0105 sergant SRV ir, nepaisant veiksmingos terapijos, daugeliui pacient\u0173 lemia ry\u0161k\u0173 inkst\u0173 funkcijos sutrikim\u0105. Inkst\u0173 liga yra kritin\u0117 problema konsultuojant planuojan\u010dias n\u0117\u0161tum\u0105 moteris, sergan\u010dias SRV, kurios anks\u010diau tur\u0117jo inkst\u0173 pa\u017eeidimo po\u017eymi\u0173 ir turi \u017eemesn\u0119 \u00a0C4 koncentracij\u0105; tai rodo didesn\u0119 aktyvaus nefrito i\u0161sivystymo rizik\u0105 n\u0117\u0161tumo metu\u00a0[21, 22].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 RA taip pat daugiau serga moterys (moter\u0173 ir vyr\u0173 santykis 4:1). Sergamumo pikas yra 45\u201355 metai. Tai sutampa su perimenopauz\u0117s periodu ir rodo galimas estrogeno tr\u016bkumo ir ligos prad\u017eios s\u0105sajas. Moter\u0173 ir vyr\u0173, vyresni\u0173 nei 60 met\u0173, sergamumo santykis vienod\u0117ja. Inkst\u0173 \u012ftraukimas sergant RA yra gana da\u017enas. LIL rizika pacientams, sergantiems RA, yra gerokai didesn\u0117, palyginti su bendr\u0105ja populiacija. LIL gali sukelti keletas u\u017esit\u0119susi\u0173 proces\u0173, pavyzd\u017eiui, specifinis inkst\u0173 \u012ftraukimas sergant RA (glomerulonefritas, intersticinis nefritas), l\u0117tinis u\u017edegimas, gretutin\u0117s ligos ir nefrotoksini\u0173 vaist\u0173 vartojimas sergant RA. Stiprus ry\u0161ys su RA aktyvumu ir amiloido A amiloidoze padidina sergamum\u0105 ir yra pagrindin\u0117 prie\u017eastis i\u0161sivystyti GSIL su RA ir nefropatija. Reikia prisiminti, kad ilgalaik\u0117 RA farmakoterapija gali sukelti nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, kurie pa\u017eeid\u017eia inkstus\u00a0[23, 24].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 SS da\u017eniau serga moterys. \u012evairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, moter\u0173 ir vyr\u0173 sergamumo santykis kinta nuo 3:1 iki 14:1. Sergamumo pikas\u00a0\u2013 sulaukus 50\u201360 met\u0173. Vaskulopatija yra viena svarbiausi\u0173 SS ir estrogen\u0173 tr\u016bkumo b\u016bsena, susijusi su menopauze. SS gali sukelti \u012fvairi\u0173 inkst\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173\u00a0\u2013 sklerodermin\u0119 inkst\u0173 kriz\u0119, t.\u00a0y. piktybin\u0119 hipertenzij\u0105 su \u016bmiu inkst\u0173 nepakankamumu, ar i\u0161emin\u0119 nefropatij\u0105, lemian\u010di\u0105 l\u0117t\u0105 LIL progresavim\u0105, kai kartu susergama hipertenzija ir albuminurija. \u016aIP (esant normotenzijai) pacientams, sergantiems SS, gali sukelti intersticinis nefritas ar su antineutrofiliniais citoplazminiais antik\u016bnais (ANCA) susij\u0119s vaskulitas, sukeliantis blogas i\u0161eitis\u00a0[25].<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Moterys, LIL ir pakaitin\u0117s inkst\u0173 terapijos prieinamumas<\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/b>Nors pakaitin\u0117 inkst\u0173 terapija (PIT), tarp j\u0173 dializ\u0117 ir transplantacija, padeda palaikyti paciento gyvyb\u0119, ji prieinama ne visiems. GSIL, gydomos PIT, da\u017enis \u012fvairiose \u0161alyse ir regionuose skiriasi ir priklauso nuo \u0161alies ekonomikos bei sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos. Pasaulyje tik 50\u00a0proc. pacient\u0173, kuriems reikalinga PIT, gauna gydym\u0105, o ma\u017eas bei vidutines pajamas gaunan\u010diose \u0161alyse bei regionuose \u0161is procentas yra dar ma\u017eesnis (pvz., Afrikoje \u012f pietus u\u017e Sacharos ma\u017eiau nei 2\u00a0proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 GSIL yra gydomi PIT) [26]. PIT prieinamumo lygyb\u0117 moterims ir mergait\u0117ms kelia susir\u016bpinim\u0105 daugelyje visuomeni\u0173, nes d\u0117l kult\u016brose \u012fsi\u0161aknijusios diskriminacijos j\u0173 pad\u0117tis yra nepalanki [26, 27].<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Dializ\u0117s prieinamumas skirtingoms lytims<\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Yra ma\u017eai duomen\u0173, lyginan\u010di\u0173 gydymo PIT prieinamum\u0105 tarp ly\u010di\u0173. Tyrimai Afrikoje rodo, kad vyrai turi didesn\u0119 tikimyb\u0119 gauti PIT nei moterys [28, 29]. Japonijoje GSIL sergan\u010di\u0173 ir gydom\u0173 moter\u0173 da\u017enis buvo perpus ma\u017eesnis nei vyr\u0173 (3\u00a0287 vyrai, palyginti su 1\u00a0764 moterimis 1\u00a0mln. gydyt\u0173 asmen\u0173); autoriai nepateik\u0117 joki\u0173 \u0161i\u0173 fakt\u0173 paai\u0161kinim\u0173 [30].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Tiek dializuojam\u0173 vyr\u0173, tiek moter\u0173 mirtingumo da\u017enis yra pana\u0161us, ta\u010diau su dialize susijusi\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis yra didesnis tarp moter\u0173. JAV prane\u0161ime apie 111\u00a0653 hospitalizuotus pacientus, gaunan\u010dius palaikom\u0105j\u0105 hemodializ\u0119, ra\u0161oma apie didesn\u012f moter\u0173 hospitalizacijos da\u017en\u012f ir didesn\u0119 pakartotinio hospitalizavimo rizik\u0105\u00a0[31]. Be to, arteriovenin\u0117s fistul\u0117s suformavimas, kuris yra susij\u0119s su suma\u017e\u0117jusiu mirtingumu, komplikacijomis ir i\u0161laidomis, yra retesnis tarp moter\u0173, palyginti su hemodializuojamais vyrais. Kod\u0117l taip yra, n\u0117ra \u017einoma\u00a0[32]. Dializuojam\u0173 moter\u0173 klinikiniai rezultatai yra prastesni. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti apie anemij\u0105, mityb\u0105 ir gyvenimo kokyb\u0119. Deja, to prie\u017eastys taip pat n\u0117ra \u017einomos [33].<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Inkst\u0173 transplantacijos prieinamumo skirtumai pagal lyt\u012f<\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Transplantacija atspinti geriausi\u0105 PIT form\u0105 pacientams, neturintiems kontraindikacij\u0173. Tyrim\u0173 duomenimis, ma\u017eiau tik\u0117tina, kad moterys bus inkst\u0173 transplantato recipientai tiek kadaverinio, tiek gyvo donoro; labiau tik\u0117tina, kad jos da\u017eniau bus gyvos donor\u0117s, palyginti su vyrais [34]. Skirting\u0173 \u0161ali\u0173 duomenys, \u012fskaitant JAV, Pranc\u016bzij\u0105, Kinij\u0105, Indij\u0105, patvirtina, kad tikimyb\u0117 moterims b\u016bti registruotoms nacionaliniuose transplantat\u0173 laukimo s\u0105ra\u0161uose yra ma\u017eesn\u0117, be to, laikas nuo dializ\u0117s prad\u017eios iki \u012ftraukimo \u012f laukian\u010di\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 moterims yra ilgesnis.<\/p>\n

Ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117 egzistuoja ir vaik\u0173 populiacijoje. 35 \u0161ali\u0173, dalyvavusi\u0173 ESPN\u00a0\/\u00a0ERA-EDTA registre (angl.\u00a0European Society for Pediatric Nephrology\/ European Renal Association-European Dialysis and Transplant Association Registry<\/i>), duomenys rodo, kad mergait\u0117ms, palyginti su berniukais, inkst\u0173 transplantacija yra sunkiau prieinama\u00a0[35, 36].<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Transplantacijos prieinamumui svarb\u016bs socioekonominiai veiksniai, ypa\u010d \u017eemas ir vidutines pajamas gaunan\u010diose \u0161alyse. Pavyzd\u017eiui, vyrai da\u017eniau u\u017edirba did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u0161eimos pajam\u0173, tod\u0117l nesiry\u017eta inkst\u0173 donorystei. Svarbi ir statuso darbe ir gaunamo atlyginimo nelygyb\u0117 tarp ly\u010di\u0173, nes \u012fsidarbinimas ir atlyginimas paprastai yra susij\u0119 su palankesniais sveikatos prie\u017ei\u016bros draudimais, kurie padengia transplantacijos i\u0161laidas [37].<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

I\u0161liekan\u010dios problemos<\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Atsi\u017evelgiant \u012f duomenis apie n\u0117\u0161tum\u0105, \u016aIP, autoimunines ligas, LIL, dializ\u0119 ir transplantacij\u0105, i\u0161lieka daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173. Dideles pajamas gaunan\u010diose \u0161alyse moterys pastoja vyresn\u0117s ar naudojasi pagalbiniu apvaisinimu, tod\u0117l PE da\u017enis taip pat gali did\u0117ti. Da\u017enesnis pagalbinio apvaisinimo taikymas vyresnio am\u017eiaus moterims gali lemti daugybinius n\u0117\u0161tumus, kurie sukelia PE ir intrauterinio augimo sul\u0117t\u0117jim\u0105. Kyla klausimas, ar ateityje tai lems padid\u0117jus\u012f LIL ir kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 da\u017en\u012f moterims?<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 D\u0117l didelio LIL heterogeni\u0161kumo n\u0117ra \u017einoma, kaip n\u0117\u0161tumo i\u0161eitis paveikia \u012fvairios nefropatijos. Indikacijos prad\u0117ti dializ\u0119 n\u0117\u0161tumo metu n\u0117ra gerai apibr\u0117\u017etos, \u012fskaitant dializ\u0117s da\u017en\u012f ir trukm\u0119. N\u0117ra ai\u0161ku, ar yra skirtum\u0173 tarp ly\u010di\u0173, kurioms taikomas specifinis LIL gydymas ar progresavimo stabdymas, atsako \u012f angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitorius (AKFI) ir angiotenzino II receptori\u0173 blokatorius (ARB)? Ar pritaikydami vaist\u0173 dozes tur\u0117tume atsi\u017evelgti \u012f lyt\u012f?<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Apibendrinimas<\/b><\/p>\n

Moterims sergamum\u0105 inkst\u0173 ligoms didina ne tik \u012fvairios inkst\u0173 ligos, bet ir su sveikatos prie\u017ei\u016bros prieinamumu susijusios problemos. Tai turi \u012ftak\u0105 tiek \u0161iai, tiek ateinan\u010dioms kartoms. Svarbu sutelkti tyrimus \u012f lytini\u0173 hormon\u0173 \u012ftak\u0105 inkst\u0173 ligoms, fiziologijai, nes tai svarbu ple\u010diant supratim\u0105 apie inkst\u0173 lig\u0173 progresavim\u0105.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 2018 metais Pasaulio inkst\u0173 ir Tarptautin\u0117 moters dienos buvo minimos t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105. Tai buvo puiki proga pabr\u0117\u017eti moters, ypa\u010d inkst\u0173, sveikatos svarb\u0105.<\/p>\n<\/p>\n

Parengta pagal Piccoli GB, Alrukhaimi M, Liu ZH, et al. What we do and do not know about women and kidney diseases\u00a0\u2013 questions unanswered and answers unquestioned: Reflection on World Kidney Day and International Woman’s Day. Nephrology (Carlton). 2018;23(3):199-209.<\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Gyd. Mindaugas Petra\u0161i\u016bnas<\/b><\/p>\n

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n

    \n
  1. GBD 2015 Disease and Injury Incidence and Prevalence Collaborators. Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 310 diseases and injuries, 1990\u20132015: a systematic analysis for the global burden of disease study 2015. Lancet 2016; 388(10053): 1545\u20131602<\/li>\n
  2. Theilen LH, Fraser A, Hollingshaus MS, et al. All-cause and cause-specific mortality after hypertensive disease of pregnancy. Obstet Gynecol 2016; 128(2): 238\u2013244.<\/li>\n
  3. Zhang JJ, Ma XX, Hao L, et al. A systematic review and meta-analysis of outcomes of pregnancy in CKD and CKD outcomes in pregnancy. Clin J Am Soc Nephrol 2015; 10(11): 1964\u20131978.<\/li>\n
  4. Liu Y, Ma X, Zheng J, et al. Pregnancy outcomes in patients with acute kidney injury during pregnancy: a systematic review and meta-analysis. BMC Pregnancy Childbirth 2017; 17(1): 235.<\/li>\n
  5. Nitsch D, Grams M, Sang Y, et al. Associations of estimated glomerular filtration rate and albuminuria with mortality and renal failure by sex: a meta-analysis. BMJ 2013; 346: f324.<\/li>\n
  6. Weiner DE, Tighiouart H, Elsayed EF, et al. The Framingham predictive instrument in chronic kidney disease. J Am Coll Cardiol 2007; 50(3): 217\u2013224.<\/li>\n
  7. Von Dadelszen P, Payne B, Li J, et al. Prediction of adverse maternal outcomes in pre-eclampsia: development and validation of the fullPIERS model. Lancet 2011; 377(9761): 219\u2013227<\/li>\n
  8. Acharya A. Management of acute kidney injury in pregnancy for the obstetrician. Obstet Gynecol Clin North Am 2016; 43(4): 747\u2013765.<\/li>\n
  9. O\u2019Gorman N, Wright D, Poon LC, et al. Multicenter screening for pre-eclampsia by maternal factors and biomarkers at 11\u201313 weeks\u2019 gestation: comparison with NICE guidelines and ACOG recommendations. Ultrasound Obstet Gynecol 2017; 49(6): 756\u2013760.<\/li>\n
  10. Wide-Swensson D, Strevens H and Willner J. Antepartum percutaneous renal biopsy. Int J Gynaecol Obstet 2007; 98(2): 88\u201392.<\/li>\n
  11. Linsell L, Malouf R, Morris J, et al. Risk factor models for neurodevelopmental outcomes in children born very preterm or with very low birth weight: a systematic review of methodology and reporting. Am J Epidemiol 2017; 185(7): 601\u2013612.<\/li>\n
  12. Castanys Mu\u00f1oz E, Kennedy K, Casta\u00f1eda Guti\u00e9rrez E, et al. Systematic review indicates postnatal growth in term infants born small-for-gestational-age being associated with later neurocognitive and metabolic outcomes. Acta Paediatr 2017; 106(8): 1230\u20131238.<\/li>\n
  13. Low Birth Weight Nephron Number Working Group. The impact of kidney development on the life course: a consensus document for action. Nephron 2017; 136(1): 3\u201349.<\/li>\n
  14. Piccoli GB, Cabiddu G, Attini R, et al. Risk of adverse pregnancy outcomes in women with CKD. J Am Soc Nephrol 2015; 26(8): 2011\u20132022.<\/li>\n
  15. Garg AX, Nevis IF, McArthur E, et al. Gestational hyper- tension and preeclampsia in living kidney donors. N Engl J Med 2015; 372(2): 124\u2013133.<\/li>\n
  16. Eswarappa M, Rakesh M, Sonika P, et al. Spectrum of renal injury in pregnancy-induced hypertension: experience from a single center in India. Saudi J Kidney Dis Transpl 2017; 28(2): 279\u2013284.<\/li>\n
  17. Alkhunaizi A, Melamed N and Hladunewich MA. Pregnancy in advanced chronic kidney disease and end-stage renal disease. Curr Opin Nephrol Hypertens 2015; 24(3): 252\u2013259.<\/li>\n
  18. Piccoli GB, Cabiddu G, Attini R, et al. Outcomes of pregnancies after kidney transplantation: lessons learned from CKD. A comparison of transplanted, nontransplanted chronic kidney disease patients and low-risk pregnancies: a multicenter nationwide analysis. Transplantation 2017; 101(10): 2536\u20132544.<\/li>\n
  19. Pietrzak B, Mazanowska N, Kociszewska-Najman B, et al. Successful pregnancy outcome after in vitro fertilization in a kidney graft recipient: a case report and literature review. Ann Transplant 2015; 20: 338\u2013341.<\/li>\n
  20. Ortona E, Pierdominici M, Maselli A, et al. Sex-based differences in autoimmune diseases. Ann Ist Super Sanita 2016; 52(2): 205\u2013212.<\/li>\n
  21. Scofield RH, Bruner GR, Namjou B, et al. Klinefelter\u2019s syndrome (47,XXY) in male systemic lupus erythematosus patients: support for the notion of a gene-dose effect from the X chromosome. Arthritis Rheum 2008; 58(8): 2511\u20132517.<\/li>\n
  22. Buyon JP, Kim MY, Guerra MM, et al. Kidney outcomes and risk factors for nephritis (Flare\/De Novo) in a multiethnic cohort of pregnant patients with lupus. Clin J Am Soc Nephrol 2017;12(6):940\u2013946.<\/li>\n
  23. Chiu HY, Huang HL, Li CH, et al. Increased risk of chronic kidney disease in rheumatoid arthritis associated with cardiovascular complications\u2014a national population-based cohort study. PLoS ONE 2015; 10(9): e0136508.<\/li>\n
  24. Sammaritano LR. Menopause in patients with autoimmune diseases. Autoimmun Rev 2012; 11(6\u20137): A430\u2013436.<\/li>\n
  25. Penn H and Denton CP. Diagnosis, management and prevention of scleroderma renal disease. Curr Opin Rheumatol 2008; 20(6): 692\u2013696.<\/li>\n
  26. Ojo A. Addressing the global burden of chronic kidney disease through clinical and translational research. Trans Am Clin Climatol Assoc 2014; 125: 229\u2013243; discussion 243\u2013246.<\/li>\n
  27. Eguavoen ANT, Odiagbe SO and Obetoh GI. The status of women, sex preference, decision-making and fertility control in Ekpoma community of Nigeria. J Soc Sci 2007; 15(1): 43\u201349.<\/li>\n<\/ol><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    L\u0117tin\u0117 inkst\u0173 liga (LIL) palie\u010dia apie 10\u00a0proc. suaugusi\u0173j\u0173 populiacijos\u00a0\u2013 tai viena i\u0161 20 da\u017eniausi\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 pasaulyje.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":229,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[20954,26254,26255,26252,10772,26256,26247,7170,26253,26241,26249,431,26246,611,26243,26251,6004,3795,26250,26244,329,157,26248,26245,1261,26242,9040,211,7644,2001],"site":[27309,27238],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-228","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-arthritis","tag-attini","tag-autoimmune","tag-birth","tag-cause","tag-cohort","tag-diseases","tag-funkcija","tag-gestational","tag-gsil","tag-gynecol","tag-hipertenzija","tag-incidence","tag-inkstai","tag-inkstus","tag-maternal","tag-moterys","tag-nefritas","tag-nephrol","tag-nephrology","tag-nestumas","tag-nutukimas","tag-obstet","tag-piccoli","tag-prevalence","tag-priezastis","tag-rizika","tag-sergamumas","tag-transplantacija","tag-vaisingumas","site-imunitetas-lt","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238,27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/228","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=228"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/228\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"},{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/229"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=228"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=228"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=228"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=228"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=228"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}