{"id":23,"date":"2020-10-21T14:44:08","date_gmt":"2020-10-21T14:44:08","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-10-21T14:44:08","modified_gmt":"2020-10-21T14:44:08","slug":"vaiku-galvos-skausmas-etiologijos-klinikines-israiskos-diagnostikos-ir-gydymo-gairiu-apzvalga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/vaiku-galvos-skausmas-etiologijos-klinikines-israiskos-diagnostikos-ir-gydymo-gairiu-apzvalga\/23\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 galvos skausmas: etiologijos, klinikin\u0117s i\u0161rai\u0161kos, diagnostikos ir gydymo gairi\u0173 ap\u017evalga"},"content":{"rendered":"<p>Galvos skausmas\u00a0\u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 vaik\u0173 nusiskundim\u0173 klinikin\u0117je praktikoje. \u0160is simptomas neretai sutrikdo daugel\u012f vaiko gyvenimo sri\u010di\u0173\u00a0\u2013 apsunkina mokym\u0105si, ma\u017eina socialin\u012f ir\u00a0\/\u00a0ar fizin\u012f vaiko aktyvum\u0105, sutrikdo gyvenimo kokyb\u0119. D\u0117l vaiko galvos skausmo psichologin\u0119 \u012ftamp\u0105 i\u0161gyvena ir jo t\u0117vai. Nepaisant galvos skausmo pob\u016bd\u017eio (trukm\u0117s, da\u017enio, stiprumo, kartu su skausmu pasirei\u0161kian\u010di\u0173 kit\u0173 simptom\u0173, kt.), j\u012f suk\u0117lusi prie\u017eastis da\u017eniausiai vaiko gyvybei n\u0117ra pavojinga, tod\u0117l i\u0161sam\u016bs\u00a0 tyrimai n\u0117ra b\u016btini. Detalesni tyrimai (laboratoriniai, instrumentiniai) atliekami norint atmesti organin\u0119 galvos skausmo prie\u017east\u012f.<\/p>\n<p>Vaiko galvos skausmo gydymas priklauso nuo j\u012f suk\u0117lusios prie\u017easties ir skausmo charakteristikos. Gydant vaiko galvos skausm\u0105, svarbu laikytis gydymo etap\u0173 ir \u012fvairius gydymo metodus taikyti individualiai.<\/p>\n<p>\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiamas vaik\u0173 galvos skausmas\u00a0\u2013 etiologija, klasifikacija, klinikin\u0117 i\u0161rai\u0161ka, diagnostikos ir gydymo gair\u0117s.<\/p>\n<p><b>\u012evadas<\/b><\/p>\n<p>Vaik\u0173 galvos skausmas yra da\u017enas simptomas, i\u0161sivystantis sergant \u012fvairiomis, varijuojan\u010diomis nuo lengvos iki sunkios, patologijomis. Kadangi galvos skausmas n\u0117ra patognominis ligos po\u017eymis, juo besiskund\u017eian\u010dio vaiko i\u0161tyrimas tur\u0117t\u0173 remtis diferencine lig\u0173 diagnostika. Literat\u016bros duomenimis, daugiau nei 50\u00a0proc. atvej\u0173 vaik\u0173 \u016bminis galvos skausmas yra lydintysis \u016bmin\u0117s vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos ir\u00a0\/\u00a0ar kar\u0161\u010diavimo simptomas\u00a0[1]. Da\u017eniausios vaik\u0173 l\u0117tinio galvos skausmo prie\u017eastys yra kitos\u00a0\u2013 tai \u012ftampos galvos skausmas ar migrena. Kitos patologijos, sukelian\u010dios \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio (\u016bmin\u012f ar l\u0117tin\u012f) vaik\u0173 galvos skausm\u0105, yra galvos ir\u00a0\/\u00a0ar aplinkini\u0173 sri\u010di\u0173 trauma, potrauminis galvos skausmas, somatoformin\u0117 autonomin\u0117 disfunkcija, navikas ir kt. \u017dinant vaik\u0173 galvos skausmo paplitim\u0105 ir da\u017eniausias jo prie\u017eastis, tiksli anamnez\u0117 ir i\u0161samus klinikinis vaiko i\u0161tyrimas gali b\u016bti svarbiausi ir vieninteliai diagnostiniai metodai galvos skausmo prie\u017eas\u010diai nustatyti (pvz., \u016bmin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, \u016bminis otitas, \u016bminis sinusitas ar kt.) [1, 2]. Kita vertus, jeigu klinikiniais tyrimais nenustatoma joki\u0173 organin\u0117s patologijos po\u017eymi\u0173, d\u0117l kuri\u0173 vaikui gal\u0117t\u0173 skaud\u0117ti galv\u0105, papildomai reik\u0117t\u0173 atlikti laboratorinius ir instrumentinius diagnostikos tyrimus. Vaik\u0173 galvos skausmo gydymas priklauso nuo j\u012f suk\u0117lusios prie\u017easties ir pob\u016bd\u017eio. Vaikas gydomas tam tikrais etapais, o gydymo metodai kiekvienam vaikui parenkami individualiai.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Ligos paplitimas<\/b><\/p>\n<p>Vaik\u0173 galvos skausmo paplitimas, \u012fvairi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, skiriasi. Nustatyta, kad 37\u201382\u00a0proc. 7\u201315 met\u0173 vaik\u0173 bent kart\u0105 gyvenime skund\u0117si galvos skausmu [3]. Vaik\u0173 galvos skausmo paplitimas da\u017en\u0117ja su am\u017eiumi: apie 15\u00a0proc. 3 met\u0173 vaik\u0173, apie 40\u00a0proc. ikimokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 ir apie 70\u00a0proc. paaugli\u0173 yra patyr\u0119 galvos skausm\u0105 [1, 2]. Galv\u0105 skauda vienodai tiek berniukams, tiek mergait\u0117ms, i\u0161skyrus migrenin\u012f galvos skausm\u0105: iki lytinio brendimo migreninis galvos skausmas da\u017enesnis berniukams [3], o po lytinio brendimo\u00a0\u2013 mergait\u0117ms [1].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Patofiziologija<\/b><\/p>\n<p>Galvos skausmas yra skausmo receptori\u0173 dirginimo jutimin\u0117 i\u0161rai\u0161ka. \u0160ie receptoriai galvoje yra i\u0161sid\u0117st\u0119 mink\u0161tuosiuose smegen\u0173 dangaluose, intrakranijin\u0117se ir ekstrakranijin\u0117se arterijose, venose ir veniniuose sinusuose, kaukol\u0117s periostiume, kaukol\u0117s raumenyse, nosies ertm\u0117s, danten\u0173, sinus\u0173 gleivin\u0117je, dantyse, temporomandibuliariniame s\u0105naryje, galvos odoje bei poodyje [1\u20133]. Pa\u010diame smegen\u0173 audinyje skausmo receptori\u0173 n\u0117ra, tod\u0117l posakis, kad vaikui skauda smegenis, n\u0117ra teisingas.<\/p>\n<p>Skausmo receptori\u0173 dirginimas sukelia skausm\u0105, kur\u012f vaikai suvokia ir atpa\u017e\u012fsta nevienodai: ma\u017ei vaikai da\u017enai nesugeba lokalizuoti skausmo, o vegetacin\u0117 ir emocin\u0117 simptomatika (i\u0161sivystanti d\u0117l simpatin\u0117s, parasimpatin\u0117s, pogumburio ir limbin\u0117s sistemos dirginimo) neretai b\u016bna intensyvesn\u0117 ir sukelianti didesn\u012f diskomfort\u0105 nei pats galvos skausmas. Taigi kuo vaikas ma\u017eesnis, tuo sud\u0117tingesn\u0117 jo galvos skausmo diagnostika.<\/p>\n<p><b>Klasifikacija <\/b><\/p>\n<p>Tarptautin\u0117 galvos skausmo klasifikacija vaik\u0173 galvos skausm\u0105 skirsto \u012f pirmin\u012f ir antrin\u012f. Pirminis galvos skausmas n\u0117ra susij\u0119s su organine patologija. Pirminio galvos skausmo etiologija n\u0117ra ai\u0161kiai suprasta, ta\u010diau manoma, kad \u0161is skausmas i\u0161sivysto d\u0117l neuron\u0173 disfunkcijos, kuri\u0105 sukelia \u012fvair\u016bs vidiniai ir i\u0161oriniai veiksniai. Pirminiam arba idiopatiniam vaik\u0173 galvos skausmui priklauso migrena ir \u012ftampos tipo galvos skausmas\u00a0\u2013 tai da\u017eniausios l\u0117tinio vaik\u0173 galvos skausmo prie\u017eastys. Kiti idiopatiniai galvos skausmai yra klasterinis galvos skausmas, pirminis duriamasis galvos skausmas, pirminis kosulio sukeltas galvos skausmas ir kt. Jie vaikams i\u0161sivysto re\u010diau [1\u20133].<\/p>\n<p>Antrinis, arba simptominis, vaik\u0173 galvos skausmas yra patologinio proceso organizme i\u0161rai\u0161ka. Jis kyla d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 [1]:<\/p>\n<ul>\n<li>galvos, kaklo, sprando, galvos ar nugaros smegen\u0173 traumos;<\/li>\n<li>kraujotakos sutrikimo (kraujosruvos, vaskulito);<\/li>\n<li>infekcin\u0117s ligos (neuroinfekcijos, sinusito, otito ir kt.);<\/li>\n<li>nekraujagyslin\u0117s kilm\u0117s intrakranijinio pa\u017eeidimo (naviko, epilepsijos);<\/li>\n<li>d\u0117l homeostaz\u0117s sutrikimo;<\/li>\n<li>d\u0117l chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo ar j\u0173 nutraukimo;<\/li>\n<li>d\u0117l psichikos sutrikimo ir kt.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Pagal pob\u016bd\u012f vaik\u0173 galvos skausmas skirstomas \u012f \u016bmin\u012f epizodin\u012f arba l\u0117tin\u012f, lokal\u0173 ar i\u0161plitus\u012f [3].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Migrena<\/b><\/p>\n<p>Migrena\u00a0\u2013 tai pirminis epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasirei\u0161kia \u012fvair\u016bs kiti simptomai. Migren\u0105 sukelia \u0161ie aplinkos veiksniai: nuovargis, alkis, stresas, jutiminiai dirgikliai (kvapai, kar\u0161tis, \u0161altis), maisto produktai (\u0161okoladas, kava, rie\u0161utai, a\u0161tr\u016bs prieskoniai, kt.). Migrenai reik\u0161mingas ir genetinis polinkis bei lytini\u0173 hormon\u0173 poky\u010diai\u00a0[1, 2].<\/p>\n<p>Migrena klasifikuojama \u012f (1):<\/p>\n<ul>\n<li>migren\u0105 be auros;<\/li>\n<li>migren\u0105 su aura;<\/li>\n<li>kitas migrenos formas: periodinius vaikyst\u0117s sindromus (ciklin\u012f v\u0117mim\u0105, abdominalin\u0119 migren\u0105, gerybin\u012f paroksizmin\u012f svaigim\u0105 (vertigo)), tinklain\u0117s migren\u0105, migrenos komplikacijas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Da\u017eniausios migrenos formos yra migrena be ir su aura.<\/p>\n<p>Migrenos be auros simptomai [1]:<\/p>\n<ul>\n<li>vienpusis ar abipusis skausmas kaktos ir smilkini\u0173 srityje;<\/li>\n<li>galvos skausmas yra pulsuojantis, da\u017eniausiai stiprus, stipr\u0117jantis nuo kasdien\u0117s fizin\u0117s veiklos (\u0117jimo, lipimo laiptais);<\/li>\n<li>galvos skausmo priepuolis, pasikartojantis ma\u017eiausiai 5 kartus;<\/li>\n<li>galvos skausmo priepuolis, trunkantis 1\u201372\u00a0val.;<\/li>\n<li>galvos skausm\u0105 lydi bent 1 i\u0161 neurologini\u0173, vir\u0161kinimo trakto ar vegetacini\u0173 sutrikim\u0173: pykinimas, v\u0117mimas, fotofobija, fonofobija;<\/li>\n<li>galvos skausmas yra nepriskiriamas prie kit\u0173 lig\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Migrena su aura\u00a0\u2013 tai migrenos r\u016b\u0161is, kai prie\u0161 prasidedant migrenai b\u016bdingam galvos skausmo priepuoliui ar jau patiriant skausm\u0105 pasirei\u0161kia aura\u00a0\u2013 \u017eidininiai neurologiniai simptomai. Aura gali t\u0119stis 5\u201360\u00a0min., jai b\u016bdingas bent 1 \u0161i\u0173 simptom\u0173 [1, 2]:<\/p>\n<ul>\n<li>praeinantis reg\u0117jimo sutrikimas (blyksniai, d\u0117m\u0117s, zigzagai, geometrin\u0117s fig\u016bros, did\u0117jan\u010dios skotomos ir kita);<\/li>\n<li>praeinantis, da\u017eniausiai vienpusis jutimo sutrikimas;<\/li>\n<li>vienpusis raumen\u0173 silpnumas;<\/li>\n<li>praeinantis kalbos sutrikimas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>\u012etampos tipo galvos skausmas<\/b><\/p>\n<p>\u012etampos tipo galvos skausmas\u00a0\u2013 pirminis (idiopatinis) galvos skausmas, i\u0161sivystantis d\u0117l \u012ftampos, ilgalaikio perikranijini\u0173 raumen\u0173 \u012ftempimo, nuovargio [1, 2].<\/p>\n<p>Klinika: reguliarus, paprastai kaktos, smilkini\u0173 srities, da\u017eniausiai vidutinio intensyvumo galvos skausmas, ypa\u010d mokykloje, stipresnis antroje dienos pus\u0117je. Kit\u0173 kartu pasirei\u0161kian\u010di\u0173\u00a0 simptom\u0173 (neurologini\u0173, vir\u0161kinimo trakto ar vegetacini\u0173) gali ir neb\u016bti. \u012etampos tipo galvos skausmas yra nuolatinis (trunka bent savait\u0119), da\u017eniau yra ver\u017eian\u010dio ar spaud\u017eian\u010dio pob\u016bd\u017eio [1, 2].<\/p>\n<p><b>Potrauminis galvos skausmas <\/b><\/p>\n<p>\u016aminis potrauminis galvos skausmas sudaro tik apie 6\u00a0proc. vis\u0173 \u016bminio galvos skausmo atvej\u0173. \u012e \u0161\u012f galvos skausm\u0105 reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, nes jis gali tapti l\u0117tiniu, varginan\u010diu galvos skausmu, stipriai sutrikdyti vaiko gyvenimo kokyb\u0119. L\u0117tin\u012f potraumin\u012f galvos skausm\u0105 lydi vegetacin\u0117 simptomatika, tod\u0117l \u0161is skausmas da\u017enai primena idiopatin\u012f galvos skausm\u0105\u00a0\u2013 migren\u0105 ar \u012ftampos tipo galvos skausm\u0105. Manoma, kad galvos trauma veikia kaip pirmin\u012f galvos skausm\u0105 provokuojantis veiksnys [1, 3].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Vaik\u0173 galvos skausmo diagnostika <\/b><\/p>\n<p>Diagnozuojant vaik\u0173 galvos skausm\u0105, svarbiausia yra atskirti pirmin\u012f idiopatin\u012f galvos skausm\u0105 nuo antrinio simptominio. Pagrindiniai diagnostiniai kriterijai yra [1\u20135]:<\/p>\n<ul>\n<li>detali anamnez\u0117\u00a0\u2013 skausmo charakteristika; gyvenimo, \u0161eimos anamnez\u0117;<\/li>\n<li>skausmo dienynai ir anketos vaikams ir t\u0117vams\u00a0\u2013 fiksuojama skausmo charakteristika; naudingesni l\u0117tinio galvos skausmo atvejais;<\/li>\n<li>specialios skausmo intensyvumo vertinimo skal\u0117s: ma\u017eiems\u00a0\u2013 Veiduk\u0173 skal\u0117, vyresniems\u00a0\u2013 \u017dodin\u0117 ar skaitmenin\u0117 10 bal\u0173 skausmo skal\u0117; skausmo intensyvumo skal\u0117s turi b\u016bti vertinamos reguliariai, fiksuojant rezultatus dienynuose, poliklinikoje vizito metu ar ligonin\u0117je. \u0160is metodas yra paprastas ligos dinamikos, gydymo efektyvumo ir vaiko savijautos vertinimo b\u016bdas;<\/li>\n<li>klinikinis vaiko i\u0161tyrimas;<\/li>\n<li>laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai, specialist\u0173 konsultacijos reikalingos, kai \u012ftariama antrin\u0117 vaiko galvos skausmo prie\u017eastis. Neurovizualiniai tyrimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekami tik esant pagr\u012fstai indikacijai, nes kiekvienas tyrimas gali sukelti spinduliuot\u0119, stres\u0105 vaikui ir t\u0117vams, o atsitiktiniai ir gerybiniai radiniai gali b\u016bti interpretuojami klaidingai ir sukelti dar didesn\u0119 \u012ftamp\u0105;<\/li>\n<li>psichoemocin\u0117s vaiko b\u016bkl\u0117s \u012fvertinimas b\u016btinas \u012ftariant \u012ftampos tipo, psichogenin\u012f ar somatoformin\u012f galvos skausm\u0105, emocij\u0173 sutrikimus.<\/li>\n<\/ul>\n<p><b>Vaik\u0173 galvos skausmo gydymas<\/b><\/p>\n<p>Jau min\u0117jome, kad vaik\u0173 galvos skausmo gydym\u0105 sudaro etapai, be to, gydoma individualiai pagal vaiko am\u017ei\u0173, vyraujan\u010di\u0105 simptomatik\u0105, gretutines ligas ir kt. Gydymas priklauso nuo etiologini\u0173 veiksni\u0173: esant antriniam galvos skausmui, svarbiausia adekva\u010diai gydyti skausm\u0105 suk\u0117lusi\u0105 prie\u017east\u012f (traum\u0105, neuroinfekcij\u0105, homeostaz\u0117s disbalans\u0105, epilepsijos priepuol\u012f, kt.) ir skirti simptomin\u0119 analgetin\u0119 terapij\u0105 [1\u20133].<\/p>\n<p>Pirminio vaik\u0173 galvos skausmo gydymas remiasi informavimo ir gyvensenos korekcija, skausmo priepuolio ir profilaktiniu gydymu [1, 2].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Informavimas ir gyvensenos korekcija<\/b><\/p>\n<p>T\u0117vams ir vaikui svarbu paai\u0161kinti apie lig\u0105, jos nepiktybi\u0161kum\u0105, gydymo metodik\u0105 ir efektyvum\u0105. Be to, b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti galvos skausm\u0105 sukelian\u010dius veiksnius ir j\u0173 vengti (nuovargis, netinkama mityba, stresas, miego sutrikimai, kt.). Vaikus b\u016btina mokyti laikytis darbo ir miego re\u017eimo, mitybos pagrind\u0173, skatinti aktyviai jud\u0117ti ir adekva\u010diai ils\u0117tis. Nema\u017eai daliai vaik\u0173, besiskund\u017eian\u010di\u0173 l\u0117tiniu galvos skausmu, nustatomi emocij\u0173 ar somatoforminis sutrikimas, tod\u0117l jiems b\u016btinas nuoseklus psichologinis stiprinimas (streso valdymo pamokos, mokymasis ils\u0117tis, vaik\u0173 psichologo, psichiatro konsultacijos, psichoterapija ar medikamentinis gydymas). Kai kuriems vaikams, sergantiems l\u0117tiniu galvos skausmu, reikalingas ir reabilitacinis gydymas [1\u20134].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Skausmo priepuolio gydymas<\/b><\/p>\n<p>Skausmo epizodo metu vaikas tur\u0117t\u0173 gul\u0117ti ramioje, silpnai ap\u0161viestoje patalpoje, su v\u0117siu kompresu ant kaktos. Pasirei\u0161kus skausmo priepuoliui, gali b\u016bti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU), pavyzd\u017eiui, paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas, sud\u0117tiniai analgetikai (NVNU kartu su simpatomimetikais, raminamaisiais). Esant lydin\u010diai galvos skausmo simptomatikai, vartojami antiemetikai, neuroleptikai [1, 2].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Profilaktinis gydymas <\/b><\/p>\n<p>L\u0117tiniam galvos skausmui gydyti skiriamas triciklis antidepresantas amitriptilinas. Profilaktinis migrenos gydymas skiriamas esant da\u017eniems ir sunkiems migrenos priepuoliams: skiriami beta adrenoblokatoriai, tricikliai antidepresantai, antiepileptikai. Kitas profilaktinis gydymas (raminamieji, migdomieji, mineralai, vitaminai) n\u0117ra pagr\u012fstas ar paneigtas moksliniais tyrimais, tod\u0117l gali b\u016bti skiriamas individualiai [1, 2].<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Prognoz\u0117<\/b><\/p>\n<p>Remiantis Brna ir bendraautori\u0173 atliktu klinikiniu tyrimu, 73\u00a0proc. atvej\u0173 vaik\u0173 l\u0117tinis galvos skausmas t\u0119s\u0117si vaikams sulaukus pilnametyst\u0117s. Kituose moksliniuose tyrimuose apskai\u010diuota, kad 38\u00a0proc. vaik\u0173, kuriems nustatyta \u012ftampos tipo galvos skausmo diagnoz\u0117, ilgainiui galvos skausmas i\u0161nyksta, 41\u00a0proc. vaik\u0173 diagnoz\u0117 i\u0161lieka ta pati, o 21\u00a0proc. i\u0161sivysto migrena [3].<\/p>\n<p>Pirminis vaik\u0173 galvos skausmas gali paskatinti i\u0161sivystyti kitas psichines b\u016bkles\u00a0\u2013 depresij\u0105, nerim\u0105, emocij\u0173 sutrikim\u0105 [3].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Apibendrinimas<\/b><\/p>\n<p>Vaik\u0173 galvos skausmas yra vienas da\u017eniausi\u0173 nusiskundim\u0173. Nors vaik\u0173 galvos skausmas sukelia didel\u012f stres\u0105 t\u0117vams ir vaikui, da\u017eniausiai j\u012f suk\u0117lusios prie\u017eastys yra gerybin\u0117s. Diagnozuojant vaik\u0173 galvos skausm\u0105, svarbiausia atmesti antrin\u0119 \u0161io simptomo prie\u017east\u012f. B\u016btina laiku skirti adekvat\u0173 vaiko galvos skausmo gydym\u0105, taikyti tiek nemedikamentinius, tiek medikamentinius gydymo metodus.<\/p>\n<p><b>Evelina Liukpetryt\u0117<\/b><\/p>\n<p><b>Vilniaus miesto klinikin\u0117s ligonin\u0117s Vaik\u0173 lig\u0173 klinika<\/b><\/p>\n<p><b><\/b><\/p>\n<p><b>Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as<\/b><\/p>\n<p>1. Pediatrijos praktikos vadovas. Vilnius: \u201eBaltijos id\u0117j\u0173 grup\u0117\u201c, 2015, 420-428.<\/p>\n<p>2. Vaik\u0173 galvos skausmai, diagnostikos ir gydymo protokolas. 2013 m. Vaik\u0173 ligonin\u0117, V\u0160\u012e Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 filialas.<\/p>\n<p>3. Pediatric Headache. J Ivan Lopez, MD, FAAN, FAHS\u00a0Professor of Neurology, Medicine and Pediatrics, University of Nevada School of Medicine; Director, Renown Regional Medical Center Stroke Center. Updated: Jan 06, 2017. Prieiga internetu: <span>https:\/\/emedicine.medscape.com\/article\/2110861-overview<\/span><span>.<\/span><\/p>\n<p>4. Vaik\u0173 galvos skausmas. Prof. dr. Nerija Vai\u010dien\u0117-Magistris, LSMU MA Neurologijos klinika. Lietuvos gydytojo \u017eurnalas, 2017.<\/p>\n<p>5. Vaik\u0173 galvos skausmas: kada reikalingi vaizdiniai tyrimai? S. Melnik J. Grikinien\u0117 Neurologijos seminarai 2014;18(62):243-248.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Galvos skausmas\u00a0\u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 vaik\u0173 nusiskundim\u0173 klinikin\u0117je praktikoje. \u0160is simptomas neretai sutrikdo daugel\u012f vaiko gyvenimo sri\u010di\u0173\u00a0\u2013 apsunkina mokym\u0105si, ma\u017eina socialin\u012f ir\u00a0\/\u00a0ar fizin\u012f vaiko aktyvum\u0105, sutrikdo gyvenimo kokyb\u0119. D\u0117l vaiko galvos skausmo psichologin\u0119 \u012ftamp\u0105 i\u0161gyvena ir jo t\u0117vai. Nepaisant galvos skausmo pob\u016bd\u017eio (trukm\u0117s, da\u017enio, stiprumo, kartu su skausmu pasirei\u0161kian\u010di\u0173 kit\u0173 simptom\u0173, kt.), j\u012f suk\u0117lusi prie\u017eastis da\u017eniausiai vaiko gyvybei n\u0117ra pavojinga, tod\u0117l i\u0161sam\u016bs\u00a0 tyrimai n\u0117ra b\u016btini.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[27212,27214,689,275,9732,6035,13998,26210,9295,234,148,5,27213,1458,126,1235,26538,991,6100],"site":[27309],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-23","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","tag-aura","tag-charakteristika","tag-diagnostika","tag-diagnoze","tag-galvos","tag-gydymas","tag-individualiai","tag-issivystantis","tag-itampos","tag-klinika","tag-migrena","tag-nuovargis","tag-praeinantis","tag-priepuolis","tag-saltis","tag-skauda","tag-skausmas","tag-stresas","tag-trauma","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=23"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=23"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}