Senov\u0117s Graikijoje ypa\u010d r\u016bpintasi \u017emogaus k\u016bno tobulinimu. Senov\u0117s graik\u0173 i\u0161kilmi\u0173 ir sporto var\u017eyb\u0173 olimpiad\u0173 prad\u017eia laikomi 776 m. pr. Kr. \u017di\u016brovai, kaip minima ra\u0161ytiniuose \u0161aliniuose: \u201e(…) be \u017eado \u017ei\u016br\u0117jo \u012f atletus. Akys ryte rijo k\u016bno formas, i\u0161skobtas meno, kurio negal\u0117jo sukurti joks dailininkas pasaulyje. (…) J\u0173 tobulumas buvo \u017emogaus pastang\u0173 darinys.\u201c Suvokta, kad \u201efiziniai pratimai teikia sveiko kraujo apsivalymo j\u0117g\u0105 ir malonum\u0105, kurio niekaip kitaip kaip tik fiziniais pratimais nepatirsi\u201c.<\/p>\n
<\/p>\n
K\u016bno kult\u016bros pamokose \u0161iandien vaikai to beveik nepatiria. Visi daugiau d\u0117mesio skiriame \u017einioms, j\u0173 kaupimui, ir laiko aktyviam poilsiui stinga. Ko gi nor\u0117ti i\u0161 vaik\u0173?<\/strong><\/p>\n <\/strong><\/p>\n \u201e\u017dmogaus k\u016bnas yra sutvertas taip, kad jam jud\u0117jimas b\u016btinas. Jei s\u0117dime a\u0161tuonias valandas per dien\u0105 spoksodami \u012f monitori\u0173, m\u016bs\u0173 organizmas ken\u010dia. D\u0117l to imame negaluoti, kitaip ir b\u016bti negali \u2013 turi skaud\u0117ti. Vaiko k\u016bnas, kuris vystosi ir nuolat kinta, d\u0117l hipodinamijos ypa\u010d ken\u010dia\u201c, \u2013 argumentuoja Lietuvos olimpin\u0117s rinktin\u0117s vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.<\/p>\n <\/p>\n Kod\u0117l aktualu kalb\u0117ti apie vaik\u0173 fizinio aktyvumo stokos (ar fizinio neaktyvumo) problem\u0105?<\/strong><\/p>\n Vaik\u0173 sveikata prasta, \u0161eimos gydytojas 20-\u010diai vaik\u0173 i\u0161 savo apylink\u0117je turim\u0173 80-ties ra\u0161o ra\u0161tel\u012f \u201ek\u016bno kult\u016bros pamokose dalyvauti negali\u201c. Vaik\u0173 laikysenos sutrikim\u0173 statistika \u2013 tai tik ledkalnio vir\u0161\u016bn\u0117; 60\u201370 proc. vaik\u0173, at\u0117jusi\u0173 \u012f pirm\u0105j\u0105 klas\u0119, yra ydingos laikysenos. Tapusio mokinuku vaiko fizinis aktyvumas suma\u017e\u0117ja, nes per pamokas reikia s\u0117d\u0117ti, o per pertraukas nepab\u0117gioja, kiek nor\u0117t\u0173si. Namuose vaikas kelias valandas ruo\u0161ia pamokas, \u017eaid\u017eia kompiuteriu. Taigi, u\u017euot fizi\u0161kai stipr\u0117j\u0119, augdami vaikai silpn\u0117ja.<\/p>\n <\/p>\n Kokia galima prevencija?<\/strong><\/p>\n Pavyzdys gali b\u016bti JAV vykdoma iniciatyva Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui (angl. PE4life physical education for life). Viena tradicin\u0117 k\u016bno kult\u016bros pamoka per savait\u0119 pakeista mylios (1,6 kilometro) b\u0117gimu prie\u0161 pamokas. Tam i\u0161 prad\u017ei\u0173 prie\u0161inosi pedagogai ir t\u0117vai, net gydytojai. U\u017eduotis vaikams \u2013 ne rungtyniauti, o parodyti pastangas, tokias, kokias vaikas gali. Tod\u0117l vertinamas ne laikas, o pulso da\u017enis. \u0160ios iniciatyvos pradininkai i\u0161 Naperville mokyklos nusprend\u0117, kad tai turi b\u016bti 185 \u0161irdies tvinksniai per minut\u0119. Apibendrinus duomenis, pagr\u012fstai teigiama: padid\u0117jo vaik\u0173 darbingumas \u2013 po intensyvios fizin\u0117s veiklos jie geriau mok\u0117si matematikos, kalb\u0173, biologijos… Fiziniai pratimai smegenims yra tr\u0105\u0161a: kuo daugiau judame, tuo efektyviau mokom\u0117s, \u012fsimename. Iniciatyvos Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui pradininkai teigia, kad fizinis aktyvumas skatina smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010diaus augim\u0105, taigi kit\u0173 disciplin\u0173 mokytojams tenka tas l\u0105steles \u2013 jau paruo\u0161tas \u2013 \u012fdarbinti. Kitaip tariant, k\u016bno kult\u016bros mokytojai rengia darbui ne k\u016bn\u0105, o smegenis.<\/p>\n <\/p>\n Pamin\u0117jote, kad kas ketvirtas m\u016bs\u0173 vaikas k\u016bno kult\u016bros pamok\u0173 lankyti negali d\u0117l silpnos sveikatos.<\/strong><\/p>\n Kitaip sakant, did\u017eioji dalis vaik\u0173, kuriems fizinis aktyvumas reikalingas labiausiai, lieka nuo\u0161alyje. K\u016bno kult\u016bra, kai reikalaujama tiek kart\u0173 prisitraukti, per tiek minu\u010di\u0173 nub\u0117gti (o jei to nesugebi \u2013 patirsi paty\u010dias), n\u0117ra ir negali b\u016bti vaikui patraukli. Kas kita, kai vertinamos pastangos. Myli\u0105 vienas vaikas nub\u0117gs grei\u010diau, kitas \u2013 l\u0117\u010diau, bet dirbti jie turi daugma\u017e vienodai: kaip min\u0117jau, stebima, kad b\u0117gan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdut\u0117s mu\u0161t\u0173 185 tvinksnius per minut\u0119. Nepaisant, kiek laiko u\u017etrukta \u012fveikiant nuotol\u012f, vis\u0173 vaik\u0173 kr\u016bvis buvo treniruojamo lygio. Gamtos apdovanotas atletas b\u0117go daug grei\u010diau nei tur\u012fs antsvorio; tas, kuriam b\u0117gimas \u2013 vienas malonumas, tur\u0117jo b\u0117gti grei\u010diau, kad netinginiaut\u0173. Labai svarbus teisingas atlygis u\u017e pastangas.<\/p>\n <\/p>\n Ko link\u0117tum\u0117t m\u016bs\u0173 vaikams ir k\u016bno kult\u016bros mokytojams?<\/strong><\/p>\n Vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pastar\u0173j\u0173 jiems vis ma\u017eiau, ir tai negerai. Jaunam \u017emogui para\u0161yti sakin\u012f be klaid\u0173 tampa problema. Nepaisant, kad reikalavimai mokytojams auga, juos \u012fvykdyti galin\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117ja, ir ne mokytojai d\u0117l to kalti.<\/p>\n Fizinis aktyvumas turi b\u016bti \u012fskiepytas laiku \u2013 nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173. Mank\u0161tintis \u2013 nat\u016bralus poreikis, kaip pavalgyti, kaip ir pas\u0117d\u0117ti tam tikr\u0105 laik\u0105 prie kompiuterio. Vaik\u0173 am\u017eiuje lengviausiai formuojami \u012fg\u016bd\u017eiai, dar neturima i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173. Ta\u010diau v\u0117liau net patys svarbiausi gyvenime \u012fg\u016bd\u017eiai, taip pat ir fizinio aktyvumo, neprigis arba nebus veiksmingai priimti. Linkiu ugdytis ir ugdyti nor\u0105 b\u016bti fizi\u0161kai aktyviems.<\/p>\n Gal pad\u0117t\u0173 dar viena k\u016bno kult\u016bros savaitin\u0117 pamoka, kurioje, kaip si\u016blo specialistai, jie pasakot\u0173 apie tai, kaip reikia jud\u0117ti?<\/strong><\/p>\n Jeigu \u017emogus nori i\u0161mokti plaukti, net ir daug valand\u0173 skait\u0119s plaukimo vadov\u0117l\u012f, nei\u0161moks. Reikia nerti \u012f vanden\u012f ir plaukti. Fizinis aktyvumas \u2013 tai praktika, ne teorija. V\u0117liau galima imtis diskusij\u0173, kaip tai daryti, kaip individualizuoti fizin\u012f aktyvum\u0105, bet i\u0161 prad\u017ei\u0173 reikia tiesiog dirbti.<\/p>\n Vaik\u0173 ligos \u2013 t\u0117v\u0173 klaidos. Ko gal\u0117tume tik\u0117tis i\u0161 \u0161eimos formuojant sveikus \u012fpro\u010dius?<\/strong><\/p>\n Labai daug. Vaikas yra labai greitai besikei\u010dianti ir lanksti asmenyb\u0117. Jeigu mokykla suteikt\u0173 reikiam\u0105 post\u016bm\u012f, vaikas pats paragint\u0173 t\u0117t\u012f: gal va\u017eiuojam dvira\u010diu, gal einam pa\u017eaisti krep\u0161in\u012f. B\u0117da, kad mokykloje ma\u017eoka t\u0173 paskat\u0173. Vaiko fizinis lavinimas tur\u0117t\u0173 rastis pedagog\u0173 d\u0117mesio centre. Konkursai \u201eDr\u0105s\u016bs. Stipr\u016bs. Vikr\u016bs\u201c ragindavo pasitempti, bet \u0161iais laikais toki\u0173 organizuoti beveik ne\u012fmanoma, nes vaikai netreniruoti, estafet\u0117se nema\u017eai j\u0173 patirt\u0173 traumas. Ir reikt\u0173 ne siekti normatyv\u0173 \u012fvykdymo, o paskatinti jud\u0117ti \u2013 kad vaikas nes\u0117d\u0117t\u0173 per k\u016bno kult\u016bros pamok\u0105 ant suoliuko. Kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 reikia pasikelti nuo k\u0117d\u0117s ir pajud\u0117ti: reguliariai ir maloniai, iki lengvo nuovargio.<\/p>\n JAV mokykla, prad\u0117jusi diegti mylios b\u0117gim\u0105, taip pat prad\u0117jo nuo ma\u017e\u0173 dalyk\u0173, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo net pyk\u010dio, priekai\u0161t\u0173, es\u0105 kam gi reikia entuziazmo ir papildom\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, stokota inventoriaus. \u0160iuo metu atsirado \u012fmoni\u0173, organizacij\u0173, kurios dovanoja iniciatyvioms mokykloms \u012frang\u0105 ir priemones vaikams fizi\u0161kai lavinti. Amerikos pas mus gal nesukursime, bet kai kuriuos dalykus galime padaryti labai nesud\u0117tingai, reikia daryti.<\/p>\n <\/p>\n Ar po keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 met\u0173 sveikos gyvensenos pasek\u0117j\u0173 ir fizi\u0161kai aktyvi\u0173 \u017emoni\u0173 Lietuvoje bus daugiau, ar suskubsime su profilaktika ir sirgsime ma\u017eiau?<\/strong><\/p>\n 90 proc.nt\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173, kaip rodo apklausa, vartoja vaist\u0173. \u201eTabletinis\u201c m\u0105stymas yra gajus, o s\u0105moningas po\u017ei\u016bris \u012f lig\u0173 prevencij\u0105 ir asmenin\u0117s pastangos (aktyvi gyvensena, sveikesn\u0117, racionalesn\u0117 mityba) vardan sveikesnio gyvenimo \u2013 kol kas nepopuliari koncepcija ar bent ne tokio lygio, kad po de\u0161imtme\u010dio arba dviej\u0173 gal\u0117tume tik\u0117tis teigiam\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n <\/p>\n Kas vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173 s\u0105mon\u0117jimui gali suteikti impuls\u0105?<\/strong><\/p>\n Da\u017eniausiai konkretaus \u017emogaus m\u0105stym\u0105 ir elges\u012f koreguoja svarb\u016bs gyvenimo \u012fvykiai, liga. O visuomenei reikia tam tikr\u0173 paskat\u0173 per aplinkos pritaikym\u0105 ir orientavim\u0105 ne \u012f gydym\u0105, o \u012f prevencij\u0105. Prevencijos metodai reikalauja didelio darbo, atkaklumo, o rezultatas n\u0117ra matomas i\u0161 karto. Fizinio aktyvumo mokymas, skatinimas, \u017einios apie racionali\u0105 mityb\u0105 gali ma\u017einti table\u010di\u0173 vartojim\u0105.<\/p>\n Kita: ar ap\u0161viestos b\u0117gimo ir slid\u017ei\u0173 trasos, ar galima jomis saugiai va\u017eiuoti riedu\u010diais, dvira\u010diu?.. Kai sukurta infrastrukt\u016bra, fizinis aktyvumas n\u0117ra keistuoli\u0173 u\u017esi\u0117mimas, jis tampa elementaria kasdien\u0117s dienotvark\u0117s dalimi. M\u016bs\u0173 k\u016bnas sutvertas ne s\u0117d\u0117ti ir ne stoviniuoti, o jud\u0117ti. Kol stadion\u0173 vietoje statome prekybos centrus, ne skatiname fizin\u012f aktyvum\u0105, o ugdome vartotoj\u0173 kart\u0105. Kokia, pavyzd\u017eiui, Dvira\u010diu \u2013 \u012f darb\u0105 dienos prasm\u0117, jei dvira\u010di\u0173 tak\u0173 mieste n\u0117ra? Juk jei i\u0161riedu dvira\u010diu, reikia, vaizd\u017eiai tariant, namuose palikti testament\u0105, nes gatv\u0117je labai nesaugu. Kai kuri\u0173 miest\u0173 sveikatintojai dvi linijas, nubr\u0117\u017etas per p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 bulvar\u0105, vadina taku, kur galima va\u017eiuoti dvira\u010diu. Miestai turi tapti draugi\u0161ki fizi\u0161kai aktyviems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n Po konferencijos ar diskusijos apie k\u016bno kult\u016br\u0105 fizi\u0161kai aktyvesni\u0173 \u017emoni\u0173 daugiau nesiranda. Bet jeigu skvere, jaunimo susib\u016brimo vietoje atsiras lygiagret\u0117s, skersinis prisitraukimams, jei \u012frenginiai bus tvarkingi ir pri\u017ei\u016brimi, gyventoj\u0173 fizinis aktyvumas did\u0117s. Kam reikia skersinio? Toje vietoje vaikinai dabar geria al\u0173, o \u012frengus paprast\u0105 treniruokl\u012f \u010dia vyks rungtyn\u0117s, kuris daugiau kart\u0173 prisitrauks prie skersinio. Ir alaus g\u0117rimo toje vietoje nebelikt\u0173, nes j\u012f m\u0117gdamas kaip atletas ne k\u0105 padarysi. Veikime, kurkime sveikatingumo zonas, saugius dvira\u010di\u0173 takus ir pamatysime, kad pavyko, kad \u017emon\u0117s tampa fizi\u0161kai aktyvesni \u2013 daug labiau nei atsakingoms komisijoms ir taryboms tik diskutuojant ar agituojant.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Senov\u0117s Graikijoje ypa\u010d r\u016bpintasi \u017emogaus k\u016bno tobulinimu. Senov\u0117s graik\u0173 i\u0161kilmi\u0173 ir sporto var\u017eyb\u0173 olimpiad\u0173 prad\u017eia laikomi 776 m. pr. Kr. \u017di\u016brovai, kaip minima ra\u0161ytiniuose \u0161aliniuose: \u201e(…) be \u017eado \u017ei\u016br\u0117jo \u012f atletus. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2364,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27335],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2363","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2363","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2363"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2363\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2364"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2363"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2363"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2363"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2363"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2363"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n
<\/strong><\/p>\n