{"id":2418,"date":"2010-08-26T19:00:00","date_gmt":"2010-08-26T19:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-08-26T19:00:00","modified_gmt":"2010-08-26T19:00:00","slug":"daugiameciai-augalai-sodo-puosmena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/daugiameciai-augalai-sodo-puosmena\/2418\/","title":{"rendered":"Daugiame\u010diai augalai &#8211; sodo puo\u0161mena"},"content":{"rendered":"<p>Be daugiame&#269;i&#371; augal&#371;, j&#371; &#303;vairiaspalvi&#371; \u017eied&#371;, form&#371; ir kvap&#371; bene ne&#303;manoma<br \/>\nsukurti gra\u017eaus sodo. Tinkamai parinkus g&#279;les ir suderinus jas pagal auk\u0161t&#303;,<br \/>\nspalv&#261;, lap&#371; form&#261;, galima sukurti &#303;sp&#363;ding&#261; i\u0161tisus metus \u017eydint&#303; g&#279;lyn&#261;. Be<br \/>\nto, daugiamet&#279;mis g&#279;l&#279;mis tinka papildyti med\u017ei&#371; ir kr&#363;m&#371; kompozicijas, jos<br \/>\ntinka balkonams papuo\u0161ti, skint&#371; g&#279;li&#371; puok\u0161t&#279;ms kurti.<\/p>\n<p>Pagal augimo b&#363;d&#261; ir i\u0161vaizd&#261; daugiame&#269;iai augalai yra labai &#303;vair&#363;s: kiliminiai<br \/>\n(\u0161ilokai, vald\u0161teinijos), auk\u0161ta&#363;giai (vernonijos, verbesinos), \u017ealiuojantys<br \/>\nvis&#261; vegetacijos period&#261; (vis\u017eal&#279;s rudgr&#363;d&#279;l&#279;s, balta\u017eied\u017eiai \u0161ilokai), \u017eydintys<br \/>\nlabai trumpai (eran&#269;iai). Yra ir itin kvapi&#371; (levandos, &#269;iobreliai), vaistini&#371; (e\u017eiuol&#279;s,<br \/>\n&#269;iobreliai), prieskonini&#371; (krienai, \u0161alavijai), itin &#303;sp&#363;ding&#371; form&#371; (akantai,<br \/>\n\u0161ilag&#279;l&#279;s). Kai kurie nat&#363;ralioje Lietuvos gamtoje aptinkami retai (paj&#363;rin&#279;s<br \/>\nzundos, did\u017eiosios astrancijos).<\/p>\n<p><b>Pirmieji pavasario prana\u0161ai<\/b><\/p>\n<p>Kalbant apie daugiame&#269;ius augalus, pavasar&#303; vieni pirm&#371;j&#371; pra\u017eysta eleborai,<br \/>\nylalapiai flioksai, uoliniai laibeniai, laumen&#279;s, tiesiarag&#279;s na\u0161lait&#279;s, plaut&#279;s,<br \/>\npluk&#279;s ir kt.<\/p>\n<p>Beje, yra nema\u017eai vis\u017eali&#371; daugiame&#269;i&#371; augal&#371;, kuri&#371; \u017ealuma pasimato vos tik<br \/>\nnutirpus sniegui. Pavyzd\u017eiui, sk&#279;tin&#279; rudgr&#363;d&#279;l&#279; (Iberis ubbellata), pas&#279;ta<br \/>\nvasar&#261;, su\u017eydi kit&#371; met&#371; ankstyv&#261; pavasar&#303;. Kiti daugiame&#269;iai paprastai suve\u0161a<br \/>\nbir\u017eel&#303;. Tada pats metas pa\u0161alinti \u017eiedus, kad pasirodyt&#371; nauji, arba nukarpyti<br \/>\njuos, kad v&#279;liau tais pa&#269;iais metais v&#279;l su\u017eyd&#279;t&#371;.<\/p>\n<p><b>Sodinimo ypatumai<\/b><\/p>\n<p>Daugiame&#269;ius augalus, jei gerai laistomi, galima sodinti i\u0161tis&#261; sezon&#261;, bet<br \/>\ngeriausia &#8211; pavasar&#303;. Daugelis prigyja per 8-10 dien&#371;. Jas galima derinti su<br \/>\nkitais augalais, pavyzd\u017eiui, labai tinka pasodinti &#303; ro\u017eyn&#261; &#8211; taip i\u0161ry\u0161kinamas<br \/>\nro\u017ei&#371; gro\u017eis, \u017eied&#371; spalvos. Puikiai atrodyt&#371; raudoni ro\u017ei&#371; ir m&#279;lyni \u0161alavij&#371;<br \/>\n\u017eiedai.<\/p>\n<p>Daugiametes g&#279;les, kurios greitai nu\u017eydi ir tada atrodo nedekoratyviai (auskar&#279;lius,<br \/>\naguonas), geriau sodinti tolimesniame sodo kampe ir po nedaug. \u0160alia vert&#279;t&#371;<br \/>\npasodinti \u017eydin&#269;i&#371; ilgiau. Auk\u0161tas, traukian&#269;ias ak&#303; daugiametes g&#279;les (t&#363;bes,<br \/>\narunkus, \u0161luotelinius flioksus) reik&#279;t&#371; sodinti pirmiausia nedidel&#279;mis<br \/>\ngrupel&#279;mis, po 3-4. Didesnes grupes galima sudaryti i\u0161 \u017eemesni&#371; g&#279;li&#371; (chrizantem&#371;,<br \/>\nviendieni&#371;, melsvi&#371;), suderint&#371; pagal spalvas, form&#261; ir \u017eyd&#279;jimo met&#261;. Beje,<br \/>\n\u0161alia l&#279;tai augan&#269;i&#371; nereik&#279;t&#371; sodinti greitai plintan&#269;i&#371; \u0161akniastiebiais.<\/p>\n<p>&#302; tu\u0161&#269;ias daugiame&#269;io g&#279;lyno vietas tinka sodinti \u017eema&#363;gius (auk\u0161t&#261;sias<br \/>\nrakta\u017eoles, aitriuosius \u0161ilokus) arba kiliminius (\u0161liau\u017eian&#269;i&#261;sias \u0161ilinges,<br \/>\nrakta\u017eoles) augalus.<\/p>\n<p><b>Daugiame&#269;i&#371; augal&#371; prie\u017ei&#363;ra<\/b><\/p>\n<p>* Bir\u017eel&#303; neleiskite itin i\u0161plisti kiliminiams daugiame&#269;iams augalams &#8211; \u0161ie turi<br \/>\nu\u017eimti tik jiems skirt&#261; viet&#261;.<\/p>\n<p>* Visas daugiametes g&#279;les, kuri&#371; auk\u0161tis 5-6 cm, gegu\u017e&#281; ir bir\u017eel&#303; reikia<br \/>\npatr&#281;\u0161ti kompleksin&#279;mis mineralin&#279;mis ar specialiai g&#279;l&#279;ms skirtomis tr&#261;\u0161omis.<\/p>\n<p>* Jei daugiame&#269;ius \u017eolinius augalus ketinate dauginti s&#279;klomis, bir\u017eelis &#8211;<br \/>\ntinkamiausias metas s&#279;ti. Beje, taip s&#279;jami tie daugiame&#269;iai \u017eoliniai augalai,<br \/>\nkuri&#371; s&#279;klos dygsta labai greitai. S&#279;klos beriamos pla&#269;iai, o aps&#279;ta lysv&#279;, kol<br \/>\naugalai sudygs, laistoma taip, kad \u017eem&#279; b&#363;t&#371; vienodai dr&#279;gna.<\/p>\n<p>* Pirmaisiais metais daugiame&#269;ius augalus svarbu itin r&#363;pestingai pri\u017ei&#363;r&#279;ti.<br \/>\nVegetacijos metu b&#363;tina \u0161alinti per\u017eyd&#279;jusius \u017eiedus, apmirusius lapus.<\/p>\n<p>* Kai daugiame&#269;iai augalai labai suve\u0161i ir ima spausti vieni kitus, arba kai<br \/>\nsenas daugiametis augalas pradeda blogiau \u017eyd&#279;ti, juos reikia atjauninti &#8211;<br \/>\ni\u0161kasti \u0161aknis ir padalyti rankomis ar peiliu &#303; ma\u017eesnes dalis, o paskui<br \/>\npasodinti kiekvien&#261; atskirai.<\/p>\n<p>* Daugel&#303; daugiame&#269;i&#371; augal&#371; reik&#279;t&#371; dalyti kas 3-4 metus, bet chrizantemas ir<br \/>\nmonardas geriau kasmet. Smulkesn&#279;s g&#279;l&#279;s turi b&#363;ti dalijamos anksti pavasar&#303;.<\/p>\n<p>* Dalyti geriausia v&#279;si&#261;, debesuot&#261; dien&#261; arba v&#279;lai vakare, kad geriau<br \/>\ni\u0161silaikyt&#371; dr&#279;gm&#279;. Dien&#261; prie\u0161 dalijant augalus patartina palaistyti.<\/p>\n<p>* Daugiametes g&#279;les, kuri&#371; \u017eiedai formuojasi ne stieb&#371; vir\u0161&#363;n&#279;se, galima gen&#279;ti,<br \/>\nt. y. patrumpinti vir\u0161&#363;n&#279;les &#8211; tada kerai bus tankesni. Jei \u017eiedai &#8211; stieb&#371;<br \/>\nvir\u0161&#363;n&#279;se, vert&#279;t&#371; pa\u0161alinti \u0161oninius &#363;glius su \u017eiedpumpuriais &#8211; \u017eiedai bus<br \/>\ndidesni<\/p>\n<p>* Ruden&#303; \u017eydin&#269;i&#371; daugiame&#269;i&#371; augal&#371; keras dalijamas pavasar&#303;, o \u017eydin&#269;i&#371; anksti<br \/>\npavasar&#303; &#8211; ruden&#303;.<\/p>\n<p><b>Ankstyvieji krokai<\/b><\/p>\n<p>Vienos populiariausi&#371; ir anks&#269;iausiai pra\u017eystan&#269;i&#371; daugiame&#269;i&#371; g&#279;li&#371; &#8211; krokai<br \/>\n(Crocus). U\u017e&#279;jus pavasarin&#279;ms \u0161alnoms, krokai nenunyksta &#8211; jie tik paguldo<br \/>\n\u017eiedelius ant \u017eem&#279;s ir laukia \u0161iltesnio oro.<\/p>\n<p>Krok&#371; \u017eiedeliai nedideli, gali b&#363;ti balti, kremin&#279;s spalvos, geltoni, oran\u017einiai,<br \/>\n\u0161viesiai arba tamsiai violetiniai, alyviniai, melsvi, da\u017enai dvispalviai ar<br \/>\ntrispalviai, su trimis ry\u0161kiai geltonomis ar raudonai oran\u017ein&#279;mis purkomis.<br \/>\nPriklausomai nuo r&#363;\u0161ies, i\u0161 gumbasvog&#363;nio gali i\u0161augti nuo 1 iki 15 \u017eiedeli&#371;.<\/p>\n<p>\u017dydi ankstyv&#261; pavasar&#303; (kov&#261;, baland&#303;) arba ruden&#303; (rugs&#279;j&#303;, spal&#303;).<\/p>\n<p>G&#279;lynuose auginama daug veisli&#371; ir r&#363;\u0161i&#371; krok&#371;. Ypa&#269; puo\u0161n&#363;s geltonai \u017eydintys<br \/>\nsiauralapiai (Crocus angustifolius Weston), geltonieji (Crocus flavus Weston),<br \/>\nauksa\u017eied\u017eiai (Crocus chrysanthus Herb.).<\/p>\n<p>Krokai auginami lengvose, humusingose, neu\u017emirkstan&#269;iose dirvose. Juos galima<br \/>\nsodinti po lapuo&#269;iais med\u017eiais ir kr&#363;mais, alpinariumuose, klombose, pievel&#279;se.<br \/>\nRudeniniai krokai sodinami vasaros pabaigoje, pavasariniai &#8211; rudens prad\u017eioje.<br \/>\nPriklausomai nuo veisl&#279;s ar r&#363;\u0161ies, krokai persodinami kas 2-5 metus, bir\u017eel&#303; ar<br \/>\nliep&#261;, kai nunyksta lapai.<\/p>\n<p>I\u0161 krok&#371; purk&#371; gaminamas vienas i\u0161 brangiausi&#371; maisto prieskoni&#371; ir da\u017e&#371; &#8211;<br \/>\n\u0161afranas.<\/p>\n<p><b>Flioksai &#8211; nereikl&#363;s augalai<\/b><\/p>\n<p>Vienas i\u0161 anks&#269;iausiai pra\u017eystan&#269;i&#371; ir nereikli&#371; dirvai augal&#371; &#8211; ylalapis<br \/>\nflioksas (Phlox subulata).<\/p>\n<p>U\u017eauga iki 10-15 cm auk\u0161&#269;io. Gegu\u017e&#281; \u017eydi baltais, violetiniais arba rausvais<br \/>\n\u017eiedais. Dauginamas v&#279;lyv&#261; vasar&#261;. Dekoratyvai atrodo 5-10 met&#371;, paskui reikia<br \/>\natnaujinti.<\/p>\n<p>Flioksai &#8211; nereikl&#363;s augalai: tereikia rav&#279;ti pikt\u017eoles, purenti \u017eem&#281;, laistyti,<br \/>\ntr&#281;\u0161ti, mul&#269;iuoti, saugoti nuo lig&#371; ir kenk&#279;j&#371;. V&#279;lai ruden&#303; stiebai nupjaunami<br \/>\nir sudeginami, kad nelikt&#371; &#303;vairi&#371; lig&#371; suk&#279;l&#279;j&#371;.<\/p>\n<p>Ankstyv&#371; veisli&#371; flioksai pradeda \u017eyd&#279;ti gegu\u017e&#279;s pabaigoje arba bir\u017eelio<br \/>\nprad\u017eioje. V&#279;lyv&#371; &#8211; rugpj&#363;t&#303;. Flioksai m&#279;gsta saul&#279;t&#261; viet&#261;, tinka ir dalinis<br \/>\npav&#279;sis. Saul&#279;s atokaitoje kai kuri&#371; veisli&#371; flioks&#371; \u017eiedai i\u0161blunka, jie<br \/>\ntrumpiau \u017eydi. Netinka \u0161lapios dirvos, kur pavasar&#303; ilgiau u\u017esistovi vanduo.<br \/>\nGerai auga priesm&#279;lio ir priemolio \u017eem&#279;je, ji turi b&#363;ti puri ir dr&#279;gna. Flioksus<br \/>\ngeriausia sodinti taip, kad saul&#279; jiems nuolat \u0161viest&#371; i\u0161 ryt&#371; arba vakar&#371;, nes<br \/>\nnuo pietin&#279;s i\u0161bluks kai kuri&#371; veisli&#371; \u017eied&#371; spalva. Sodinama anksti pavasar&#303;<br \/>\narba rugs&#279;j&#303;. Giliai sodinti nerekomenduojama, nes \u0161aknys auga dviem auk\u0161tais,<br \/>\ntad v&#279;liau gali b&#363;ti sunku i\u0161skirstyti ker&#261;. Vienoje vietoje flioksai gali augti<br \/>\n6-8 metus ir ilgiau. Jeigu reikia, kerelius galima dalyti kas 3 metus.<\/p>\n<p><b>\u0160ilokas &#8211; nelepus daugiametis augalas<\/b><\/p>\n<p>Ne visi \u0161ilokai (Sedum) vienodai atspar&#363;s \u0161al&#269;iui. Jie gerai auga saul&#279;toje,<br \/>\nsausoje vietoje, laid\u017eioje vandeniui lengvoje dirvoje. Ji gali b&#363;ti sm&#279;linga,<br \/>\nskurdoka, bet tokiu atveju augalai bus \u0161iek tiek \u017eemesni. D&#279;l augimo ypatybi&#371;<br \/>\n\u0161ilokus ypa&#269; tinka auginti alpinariumuose ar lysvi&#371; pakra\u0161&#269;iuose.<\/p>\n<p>Uolinis \u0161ilokas (Sedum rupestre) pra&#279;jusiais am\u017eiais buvo itin populiarus.<br \/>\nViduram\u017eiais laikytas netgi magi\u0161ku. Tai vis\u017ealis daugiametis augalas,<br \/>\ni\u0161augantis iki 10 cm auk\u0161&#269;io. Ma\u017ei geltoni \u017eiedai skleid\u017eiasi nuo bir\u017eelio iki<br \/>\nrugpj&#363;&#269;io.<\/p>\n<p>Smulkios s&#279;klos s&#279;jamos anksti pavasar&#303; &#8211; jos tik prispaud\u017eiamos, bet<br \/>\nneu\u017eberiamos \u017eeme. Ta&#269;iau kur kas papras&#269;iau i\u0161 sodinink&#371; &#303;sigyti jau paaugint&#261;<br \/>\naugal&#261; arba jo augini&#371;. Vasaros prad\u017eioje nuo ne\u017eydin&#269;i&#371; stieb&#371; galima paimti<br \/>\n\u017eali&#371; augini&#371; &#8211; jie spar&#269;iai &#303;si\u0161aknija. Augalus reikia sodinti ma\u017edaug 15 cm<br \/>\natstumu ir palaistyti.<\/p>\n<p>&#302;domu tai, kad uolinio \u0161iloko sul&#269;i&#371; sud&#279;tyje yra raugini&#371; med\u017eiag&#371;, kurios<br \/>\nma\u017eina kraujosp&#363;d&#303; ir ateroskleroz&#281;. Seniau lapai buvo naudojami i\u0161ori\u0161kai<br \/>\nkraujavimui sustabdyti ir odos u\u017edegimui gydyti.<\/p>\n<p><b>Atspar&#363;s \u0161al&#269;iui daugiame&#269;iai augalai, kuri&#371; nereikia ypatingai pri\u017ei&#363;r&#279;ti<\/b><\/p>\n<p><b>Akantas<\/b> (Acanthus). Tinka saul&#279;ta vieta arba dalinis pav&#279;sis, vandeniui<br \/>\nlaidi dirva. Da\u017eniausiai auginamas dygliuotasis akantas (A. spinoza), auk\u0161tis &#8211;<br \/>\n1,2 m, sodinant atstumas tarp augal&#371; turi b&#363;ti apie 75 cm. \u017dydi nuo liepos iki<br \/>\nrugs&#279;jo baltai purpuriniais \u017eiedais.<\/p>\n<p><b>Paprastoji krauja\u017eol&#279; <\/b>(Achillea millefolium). Tinka saul&#279;ta vieta,<br \/>\nvandeniui laidi dirva. \u017dydi plok\u0161&#269;iais geltonais \u017eiedynais nuo bir\u017eelio iki<br \/>\nrugs&#279;jo. Yra \u017eema&#363;gi&#371; veisli&#371; (60 cm auk\u0161&#269;io).<\/p>\n<p><b>Japonin&#279; pluk&#279; <\/b>(Anemone japonica). Tinka saul&#279;ta vieta arba dalinis<br \/>\npav&#279;sis, vandeniui laidi dirva. \u017dydi l&#279;k\u0161tel&#279;s pavidalo \u017eiedais rugpj&#363;t&#303; ir<br \/>\nspal&#303;, auk\u0161tis &#8211; 90 cm, atstum&#261; tarp augal&#371; sodinant turi b&#363;ti 45 cm.<\/p>\n<p><b>\u0160iu\u0161el&#279;<\/b> (Erigeron). Tinka saul&#279;ta vieta arba dalinis pav&#279;sis, vandeniui<br \/>\nlaidi dirva. Pana\u0161i &#303; smulk&#371; astr&#261;, \u017eydi nuo bir\u017eelio iki rugpj&#363;&#269;io. Auk\u0161tis &#8211;<br \/>\n45 cm, atstumas tarp augal&#371; &#8211; 30 cm.<\/p>\n<p><b>Heleboras<\/b> (Helleborus). Tinka dalinis pav&#279;sis, dr&#279;gna dirva. Juodasis<br \/>\nheleboras (H. niger) \u017eydi nuo sausio iki kovo, kaukazinis (H. rientalis) &#8211; nuo<br \/>\nvasario iki baland\u017eio. Auk\u0161tis &#8211; 30 cm, atstumas sodinant &#8211; 45 cm.<\/p>\n<p><b>Kat\u017eol&#279; <\/b>(Nepeta). Tinka saul&#279;ta vieta, paprasta dirva. Paplit&#281;s augalas,<br \/>\npaprastai sodinamas g&#279;lyno pakra\u0161&#269;iuose, \u017eydi smulkiais \u0161viesiai violetiniais<br \/>\n\u017eiedeliais nuo gegu\u017e&#279;s iki rugs&#279;jo. Auk\u0161tis &#8211; 60 cm, atstumas sodinant &#8211; 45 cm.<\/p>\n<p><b>Tiarel&#279; <\/b>(Tiarellla). Tinka saul&#279;ta vieta arba dalinis pav&#279;sis, paprasta<br \/>\ndirva. Geras kiliminis augalas su vis\u017ealiais lapais ir smulkiais baltais<br \/>\n\u017eiedeliais, \u017eydi gegu\u017e&#281; ir bir\u017eel&#303;, auk\u0161tis &#8211; 22,5 cm, atstumas sodinant 45 cm.<\/p>\n<p><b>Daugiamet&#279;s dar\u017eov&#279;s<\/b><\/p>\n<p><b>Krienai.<\/b> J&#371; ver&#269;iau neauginti dar\u017eo viduryje, nes nukasus greit at\u017eels (dirvoje<br \/>\nlieka smulki&#371; \u0161akneli&#371;) &#8211; bus sunku i\u0161naikinti. Maistui krien&#371; \u0161aknys kasamos<br \/>\nv&#279;lai ruden&#303;, po \u0161aln&#371;.<\/p>\n<p><b>\u0160paragai (smidrai).<\/b> Jie vienoje vietoje gerai auga 10-15 met&#371;. Nors tai<br \/>\ndaugiame&#269;iai augalai, bet jauni daigai bijo \u0161aln&#371;, tod&#279;l nak&#269;iai juos reik&#279;t&#371;<br \/>\npridengti. Per pavasario ir vasaros sezon&#261; \u0161parag&#371; &#363;gli&#371; derli&#371; galima imti<br \/>\n12-18 kart&#371;.<\/p>\n<p><b>Rabarbarai. <\/b>Gerai auga silpnai r&#363;g\u0161&#269;ioje, gerai patr&#281;\u0161toje organin&#279;mis<br \/>\ntr&#261;\u0161omis priesm&#279;lio arba priemolio dirvoje. Rabarbarams augant reikia daug<br \/>\ndr&#279;gm&#279;s. Maistui vartojami tik jauni lapko&#269;iai, kol juose dar nedaug oksalo<br \/>\nr&#363;g\u0161ties.<\/p>\n<p><b>R&#363;g\u0161tyn&#279;s.<\/b> R&#363;g\u0161tyn&#279;s neblogai auga bet kokioje dirvoje, bet labiausiai<br \/>\ntinka puveningi priemoliai, svarbu, kad neb&#363;t&#371; pikt\u017eoli&#371;. Prie\u0161 s&#279;jant dirv&#261;<br \/>\nb&#363;tina gausiai patr&#281;\u0161ti m&#279;\u0161lu, pabarstyti mineralini&#371; tr&#261;\u0161&#371;. R&#363;g\u0161tyn&#279;s m&#279;gsta<br \/>\ndr&#279;gm&#281;. Skinant ant kiekvieno kerelio reik&#279;t&#371; palikti bent po 1 lap&#261;. Maistui<br \/>\nvartojami tik jauni r&#363;g\u0161tyni&#371; lapai, kol dar nei\u0161aug&#281; \u017eiedynai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Be daugiame&#269;i&#371; augal&#371;, j&#371; &#303;vairiaspalvi&#371; \u017eied&#371;, form&#371; ir kvap&#371; bene ne&#303;manoma<br \/>\nsukurti gra\u017eaus sodo. Tinkamai parinkus g&#279;les ir suderinus jas pagal auk\u0161t&#303;,<br \/>\nspalv&#261;, lap&#371; form&#261;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2419,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27335],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2418","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2418","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2418"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2418\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2419"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2418"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2418"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2418"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2418"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2418"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}