\u017dinovai sako, kad gera gyvatvorė saugo daug patikimiau nei įprasta tvora. Be
\nto, ji atlieka ir daugiau funkcijų: įrėmina gėlių lysvę, baseino teritoriją,
\natskiria namą nuo ūkinių pastatų ar \u017eenklina sodybos ribas, gali būti tiesiog
\nsodą puo\u0161iantis elementas, poilsio vietų fonas.<\/p>\n
Gyvatvorių tipai ir paskirtis<\/b><\/p>\n
Gyvatvorės būna laisvai augančios arba karpomos (formuojamos), auk\u0161tos (2-4 m),
\nvidutinės (1-2 m), \u017eemos (0,6-1 m) ir labai \u017eemos – apvadinės (iki 0,5 m).
\nPastarosios naudojamos takelių, gėlynų, vejų ir klombų riboms \u017eymėti. Be to, jos
\ngali būti vis\u017ealės, suformuotos i\u0161 lapuočių ar spygliuočių, taip pat ir i\u0161
\n\u017eydinčių augalų.
\nVidutinės ir auk\u0161tos gyvatvorės sodinamos norint atsiriboti nuo gatvės, nuo
\nkaimynų sklypo, nuo ūkinių pastatų. Kadangi jos sodinamos arčiau gyvenamojo
\nnamo, geriausia, kai kasmet karpomos – tada atrodo tvarkingai.<\/p>\n
\u017demos gyvatvorės sodinamos norint atriboti vieną sodybos teritoriją nuo kitos,
\npvz., dar\u017eą nuo dekoratyvinės ar poilsio zonos, sodą nuo dar\u017eo ir t. t., taip
\npat pridengti negra\u017eius kampelius. Jos gali būti kaip fonas kitiems \u017eeldiniams,
\npvz., gėlynams, \u017eemų krūmų grupėms.\u017demos gyvatvorės retai karpomos, nes augalai
\ngra\u017eiai atrodo ir laisvai augdami.
\nGalima rinktis \u017eydinčią gyvatvorę kaip dekoratyvų sodo elementą. Krūmai \u017eydės
\nnuo gegu\u017eės prad\u017eios iki liepos pabaigos. \u0160ioms gyvatvorėms nereikia ypatingos
\nprie\u017eiūros, u\u017etenka tik reguliariai palaistyti.<\/p>\n
Labai puo\u0161niai atrodys gyvatvorė i\u0161 augalų spalvotais lapais. Paprastai jos
\nsodinamos arčiau pastatų, dekoratyvinėje sodo dalyje. Ypač dailiai atrodo
\ndidelių \u017ealių med\u017eių fone arba kruop\u0161čiai pri\u017eiūrimos vejos pakra\u0161tyje. Būtina
\nsąlyga – kuo daugiau saulės visą dieną. Da\u017eniausiai pasitaikančios spalvos –
\npurpurinė, geltona ir įvairūs jos atspalviai.<\/p>\n
Kokią gyvatvorę pasirinkti<\/b><\/p>\n
Pavasaris – tinkamiausias metas sodinti gyvatvorę. Kokią pasirinkti? Reikėtų
\natsi\u017evelgti į sklypo dydį. Jeigu jis didelis, rinkitės vidutinio auk\u0161čio
\naugalus, o erdvę padalykite siauromis \u017ealiomis gyvatvorėmis. Dideliame plote
\ntinka ir auk\u0161ta laisvai augančių augalų gyvatvorė, kurios nereikės daug
\npri\u017eiūrėti. Galima rinktis ir formuojamąją (ma\u017edaug 50 cm pločio), tačiau ji
\natrodys ne taip įspūdingai kaip auganti natūraliai. O jeigu gyvatvorė suformuota
\ni\u0161 gra\u017eiai \u017eydinčių krūmų ir med\u017eių, mezgančių dekoratyvius vaisius, karpyti
\npatartina retokai, antraip prasčiau \u017eydės.<\/p>\n
Mūsų klimato sąlygomis patvaresnės yra siauros gyvatvorės i\u0161 augalų tvirtomis,
\nnelanksčiomis \u0161akomis, pavyzd\u017eiui, tinka gudobelės, kauleniai ir kt.
\nPlačialapius, lanksčiomis \u0161akomis augalus sunkiau formuoti, greičiau lū\u017einėja
\n\u0161akos, jos ne taip gra\u017eiai atrodo.<\/p>\n
Jeigu gyvatvore norite aptverti teritoriją, labiausiai tiks nepraeinamos,
\ntankios ir dygios, pavyzd\u017eiui, i\u0161 gudobelių (Crataegus). Auk\u0161toms, sodą
\njuosiančioms gyvatvorėms suformuoti tinka ir įprastos eglės (Picea abies),
\nma\u017ealapės liepos (Tilia cordata), vakarinės tujos (Thuja occidentalis), skroblai
\n(Carpinus betulus). \u0160ie augalai ilgaam\u017eiai, tad tikėtina, kad ir gyvatvorės bus
\ntokios pat.<\/p>\n
Kaip sodinti?
\n<\/b>
\nPirmiausia reikia tinkamai parengti sodinimo vietą – prastą dirvo\u017eemį pagerinti
\nkompostu, durpėmis, sunkų – smėliu, pasirūpinti, kad nestovėtų vanduo kaskart
\npalijus (nes mirks augalų \u0161aknys), i\u0161rinkti daugiamečių pikt\u017eolių \u0161aknis.<\/p>\n
Jei gyvatvorę sodinsite rudenį, pavasarį pats metas i\u0161kasti griovį, į kurį per
\nvisą vasarą meskite i\u0161rautas pikt\u017eoles. Jas retkarčiais palaistykite,
\npamai\u0161ykite, kad greičiau supūtų. Rudeniop galima įberti trą\u0161ų, vėl permai\u0161yti.<\/p>\n
Sodinkite jaunus augalus (vienmečiai ar dvimečiai geriau sutankėja nei senesni)
\n– gyvatvorė bus dailesnė, ją galėsite įvairiai apkarpyti.<\/p>\n
Jei norite tiesios gyvatvorės, duobes arba griovį kaskite pagal virvę. Augalus
\nsodinkite viena eile – gyvatvorė bus siaura. Jeigu norite plačios – dviem
\neilėmis \u0161achmatų principu. Tik tujų ir kitų vis\u017ealių spygliuočių nereikėtų
\nsodinti dviem eilėmis. Sodinant vis\u017ealius augalus geriausias atstumas tarp jų –
\n70-80 cm.<\/p>\n
Lapuočius galima sodinti tankiau – viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis
\n\u0161achmatų principu – 30 x 30 cm.<\/p>\n
Kaip pri\u017eiūrėti?
\n<\/b>
\nPirmuosius porą metų gyvatvorių prie\u017eiūra vienoda. Svarbiausia laiku i\u0161rauti
\npikt\u017eoles, i\u0161purenti \u017eemę ir periodi\u0161kai laistyti. Krūmų ir medelių geriau
\nnegenėti, kol jie gerai neįsi\u0161akniję. Svarbu taisyklingai genėti, antraip, jei
\ngyvatvorė auk\u0161ta, gerai augs tik vir\u0161utinė krūmų dalis, o apatinė gaus per ma\u017eai
\n\u0161viesos ir ims nykti. Tokiu atveju gyvatvorėms reikia suteikti kūgio ar
\ntrapecijos formą. Derėtų nepamir\u0161ti, kad ne visus augalus galima genėti ir
\nkirpti. Pavyzd\u017eiui, netinkami formuoti augalai retais, \u0161akotais vainikais – gali
\npradėti d\u017eiūti, lū\u017einėti. Taip pat svarbu nepamir\u0161ti reguliariai i\u0161pjaustyti
\nsausas ir ligotas \u0161akas, stambius ma\u017eai besi\u0161akojančius ūglius. Nauji ūgliai
\naugs sparčiau, jei augalai bus reguliariai trę\u0161iami ir laistomi. Gyvatvorę
\ngalima trę\u0161ti lapų pūdiniu arba azotinėmis trą\u0161omis (pavasarį ir vasarą).
\nPasenusias gyvatvores reikėtų atjauninti – nukirpti nuo \u017eemės paliekant 10-15
\ncm, tada patrę\u0161ti mineralinėmis trą\u0161omis.<\/p>\n
Kokie augalai tinka?<\/b><\/p>\n
Gyvatvorėms tinkamų augalų rū\u0161ių yra daugybė. Prie\u0161 renkantis reikėtų
\npasvarstyti, kokie labiau tiktų – vasar\u017ealiai ar vis\u017ealiai, dideli ar ma\u017ei, reti
\nar tankūs, \u017eydintys, tiesiog lapuočiai ar turintys spyglius, taip pat patartina
\nįvertinti sklypo mikroklimatą, dirvo\u017eemio mechaninę sudėtį, sunkumą, derlingumą,
\ndrėgnumą, numatyti ap\u0161vietimą ir, \u017einoma, kiek lė\u0161ų ir darbo galite skirti
\ngyvatvorei įveisti ir pri\u017eiūrėti.<\/p>\n
Įvairių gyvatvorių galima u\u017esiauginti i\u0161 spygliuočių ir lapuočių. Pavyzd\u017eiui,
\npaprastieji kadagiai labiau tiks laisvoms, nekarpomoms gyvatvorėms, europiniai
\nkukmed\u017eiai – siauroms, formuojamoms, o vakarinės tujos itin populiarios, be to,
\ngreitai auga. Lapuočiai krūmai bus gra\u017eesni, jei augs saulėje. Kai kurių
\nlapuočių gyvatvorė suteiks dvigubos naudos – pavyzd\u017eiui, aronijos u\u017edengs ir
\npapuo\u0161 sklypą, o rudenį subrandins valgomas vitaminingas uogas.<\/p>\n
Auk\u0161tą gyvatvorę galite sodinti i\u0161 \u0161ių med\u017eių:<\/b><\/p>\n
Kaukazinių slyvų (Prunus cerasifera); gudobelių: vienapiestės (Crataegus
\nmonogyna), po\u0161velnės (C. submollis), ilgadyglės (C. macrantha); ginalinių klevų
\n(Acer ginnala); sedulų: raudonosios (Cornus sanguinea), palaipinės (C. sericea),
\nCornus pumila; \u017evilgančiųjų kaulenių (Cotoneaster lucidus), paprastųjų ligustrų
\n(Ligustrum vulgare), pilkųjų lanksvų (Spiraea cinerea), vakarinių tujų (Thuja
\noccidentalis).<\/p>\n
\u017demai gyvatvorei tiks \u0161ie:<\/b><\/p>\n
Japoninės lanksvos (Spiraea japonica), buksmed\u017eiai (Buxus sempervirens),
\nkalniniai serbentai (Ribes alpinum), sidabrakrūmiai (Potentilla fruticosa),
\nTunbergo rauger\u0161kiai (Berberis thunbergii), mahonijos (Mahonia aquifolium).<\/p>\n
Jei norite nekarpomos gyvatvorės, rinkitės \u0161iuos:<\/b><\/p>\n
Auk\u0161toms gyvatvorėms – paprastąsias karaganas (Caragana arborescens),
\npaprastąsias alyvas (Syringa vulgaris), varpines medlievas arba ameliankius (Amelanchier
\nspicata), putinalapius pūslenius (Physocarpus opulifolius), kamuolėtuosius
\npūslenius (P. capitatus), vidutiniuosius pūslenius (P. intermedius),
\npaprastąuosius lazdynus (Corylus avellana).
\nVidutinio auk\u0161čio gyvatvorei tiks lanksvos: Bumaldo (Spiraea x bumalda),
\npilkosios (S. x cinerea), smulkialapės (S. sargentiana) ir kt., auksuotieji
\nserbentai (Ribes aureum), juodavaisės aronijos (Aronia melanocarpa), purpuriniai
\ngluosniai (Salix purpurea \u2018Nana’) ir dar daug kitų.<\/p>\n
\u017demoms nekarpomoms gyvatvorėms – triskiautės lanksvos (S. trilobata), Tunbergo
\nrauger\u0161kiai \u2018Erecta’, dyglialapės mahonijos (Mahonia aquifolium), da\u017einiai
\npro\u017eirniai (Genista tinctoria) ir jo varietetas alpestris bei kt.<\/p>\n
Nors tokios gyvatvorės neformuojamos, tačiau jas reikia pri\u017eiūrėti kaip ir kitus
\nkrūmus, t. y. i\u0161pjaustyti ligotas, pasenusias ir aplau\u017eytas \u0161akas, kad krūmai
\nkuo gausiau \u017eydėtų ir leistų naujus ūglius.<\/p>\n
Turėsite \u017eydinčią gyvatvorę, jei pasodinsite \u0161iuos augalus:<\/p>\n
Gausia\u017eied\u017eius er\u0161kėčius (Rosa multiflora Thunb. ex Murray) – u\u017eauga iki 4 m,
\n\u017eydi nuo bir\u017eelio pabaigos iki liepos, sodinkite kas 3 metrus vienas nuo kito;
\npilkąsias lanksvas (Spirea x cinerea) – u\u017eauga iki 1 m, \u017eydi baltais \u017eiedeliais,
\nsodinkite kas 1-1,5 m; dar\u017eelinius jazminus (Philadelphus coronarius) – u\u017eauga
\niki 3 m, \u017eydi gegu\u017eę, bir\u017eelį kvapniais baltais, tu\u0161čiaviduriais \u017eiedais,
\nsodinkite kas 2 m; gra\u017eia\u017eiedes veigeles (Weigela florida) – u\u017eauga iki 1-2 m,
\n\u017eiedai bly\u0161kiai rausvi arba rausvi, \u017eydi nuo gegu\u017eės iki bir\u017eelio, sodinkite kas
\n2 m.
\n\u0160iaurinėje pusėje sodinkite \u0161altam vėjui ir \u0161alčiams atsparius lapuočius –
\nligustrus, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius. \u0160iuos
\nmed\u017eius ir krūmus galima karpyti.
\nSaulėtoje vietoje tinka sodinti vis\u017ealius, spygliuočius kadagius, kolonines
\ntujas. Nepatartina rinktis puskiparisių, nes tokia gyvatvorė neilgaam\u017eė – po
\n\u0161altesnės \u017eiemos puskiparisiai gali i\u0161\u0161alti. \u0160alčiui jautrios ir raudonlapės
\nkaukazinės slyvos.<\/p>\n
Didelės prie\u017eiūros nereikalaujantys gyvatvorių augalai<\/b><\/p>\n
Klevas<\/b> (Acer). Greitai auga bet kokioje dirvoje, karpomas rudenį.<\/p>\n
Rauger\u0161kis<\/b> (Bergeris). Vis\u017ealiai rauger\u0161kiai \u017eydi pavasarį geltonais
\n\u017eiedais, Tunbergo rauger\u0161kis (B. Thunbergii) meta lapus.<\/p>\n
Skroblas<\/b> (Carpinus). Nekarpomas greitai pasiekia 2,5 m auk\u0161tį. Gerai auga
\nmolingose dirvose, rudenį parudavę lapai paprastai \u017eiemoja. Karpoma vasaros
\npabaigoje.<\/p>\n
Eskalonija <\/b>(Escallonia). Vis\u017ealė eskalonija (E. macrantha) gerai pakelia
\ndruskingą orą,todėl da\u017enai auginama pjūryje. \u017dydi bir\u017eelį raudonais \u017eiedais,
\nkarpoma, kai jie nuvysta.<\/p>\n
Bukas <\/b>(Fagus). Yra paprastojo buko (F. Sylvatica) veislių, kurių augalai
\nsu \u017ealiais ir purpuriniais lapais. I\u0161 jų galima suformuoti auk\u0161tą gyvatvorę.
\nRudenį paruduojantys lapai \u017eiemoja. karpoma rugpjūtį. Jeigu būtina, smarkiai
\napkarpoma vasarį.<\/p>\n
Bugienis<\/b> (Ilex). Dyglialapis bugienis (I.aquifolium) sudaro tankią
\ngyvatvorę, ją gali puo\u0161ti vaisiai arba margi lapai. Karpoma vasaros pabaigoje.<\/p>\n
Levanda<\/b> (Lavandula). Populiarus \u017eemos gyvatvorės augalas, \u017eydi \u0161viesiai
\nvioletiniais \u017eiedeliais. Lapai pilki ir kvapūs. Stiebai nukerpami, kai per\u017eydi,,
\ngyvatvorė karpoma balandį.<\/p>\n
Dygioji slyva<\/b> (Prunus spinosa). Pavasarį \u017eydi baltais \u017eiedais. Karpomos
\n\u017eiemą.<\/p>\n
Dyglainė<\/b> (Pyracantha). Galima sodinti labai paplitusią raudonvaisę
\ndyglainę (P. Coccinea), da\u017eniau patariama rinktis Rod\u017eerso dyglainę (P.
\nRogersiana). Retinama vasarą, paliekant ūglius su vaisių u\u017euomazgomis.<\/p>\n
\u017dydintis serbentas <\/b>(Ribes). Paprastai auginamas kaip krūmas, tačiau
\nsusodinti tankiai (kas 30 cm) serbentai gali sudaryti dailią gyvatvorę. Karpoma,
\nkai per\u017eydi.<\/p>\n
Ro\u017eė <\/b>(Rosa). Galima rinktis krūmines arba parko ro\u017ees – gyvatvorė bus
\nnekarpoma ir daili. Praretinamos pavasarį.<\/p>\n
Kukmedis<\/b> (Taxus). Labiausiai mėgstamas gyvatvorių augalas. Yra ry\u0161kiais
\ngeltonais spygliais kukmed\u017eių. Lėtai įsi\u0161aknija. Karpoma vasaros gale.<\/p>\n
Tuja<\/b> (Thuja). Did\u017eioji tuja (T. Plicata) pana\u0161i į kiparisą. Skirtingai
\nnei paplitusi Cupressocyparis leylandii, ji karpoma tik kartą per metus,
\npavasarį.<\/p>\n
Da\u017eniausiai daromos klaidos sodinant gyvatvorę:<\/b><\/p>\n
■ Perkami įspūdingos i\u0161vaizdos augalai prie\u0161 tai nepasidomėjus apie jų savybes
\nir prie\u017eiūrą.<\/p>\n
■ Sodinukas per ma\u017eai arba per giliai įki\u0161amas į \u017eemę (\u0161aknų kaklelis turi būti
\nlygiai su \u017eemės pavir\u0161iumi arba 1-2 cm giliau).<\/p>\n
■ Griovelis i\u0161kasamas per seklus (turėtų būti apie 40-60 cm) arba per siauras
\n(plotis priklauso nuo eilučių kiekio, vienos eilės gyvatvorei reikia 50-60 cm
\npločio, dviejų eilių – 80 -100 cm ir platesnio), griovelis, dirva nepatrę\u0161iama.<\/p>\n
■ Augalai susodinami per tankiai arba per retai. Greitai augančius augalus
\nreikia sodinti rečiau, lėtai augančius – tankiau. Kai sodinama viena eilutė,
\ntarp sodinukų paliekami 20-25 cm tarpai, kai gyvatvorė dviejų eilių – 30-50 cm,
\no tarp eilių – 30-60 cm.<\/p>\n
■ Gyvatvorė pasodinta kitų augalų pavėsyje. Tokiu atveju augalams bus per ma\u017eai
\n\u0161viesos ir jie nunyks. Po med\u017eiais galima sodinti \u017eemų augalų gyvatvores. Tiks
\npavėsį mėgstantys krūmeliai, pavyzd\u017eiui, lanksvos.<\/p>\n
■ Spygliuočiai pasodinti trimis ar daugiau eilių. Patartina viena arba dviem,
\nantraip bus sudėtinga nupjauti viduryje esančių med\u017eių sud\u017eiūvusias \u0161akas.
\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dinovai sako, kad gera gyvatvorė saugo daug patikimiau nei įprasta tvora. Be
\nto, ji atlieka ir daugiau funkcijų: įrėmina gėlių lysvę, baseino teritoriją,
\natskiria namą nuo ūkinių pastatų ar \u017eenklina sodybos ribas,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2449,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27335],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2448","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2448","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2448"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2448\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2449"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2448"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2448"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2448"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2448"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2448"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}