{"id":2572,"date":"2011-06-16T01:00:00","date_gmt":"2011-06-16T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-06-16T01:00:00","modified_gmt":"2011-06-16T01:00:00","slug":"ar-mano-vaikas-ne-per-zemas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-mano-vaikas-ne-per-zemas\/2572\/","title":{"rendered":"Ar mano vaikas ne per \u017eemas?"},"content":{"rendered":"
\n
\n

Ar mano vaikas ne per \u017eemas?<\/a>
\n <\/h2>\n<\/div><\/div>\n
\n <\/p>\n
\n

Medikai
\n da\u017eniausiai nepagiria mam\u0173 u\u017e tai, kad savo vaik\u0105 lygina su kitais
\nma\u017eyliais, nes tai tik kelia nerim\u0105 ir \u012ftamp\u0105. Juk pirmieji \u017eodeliai ar
\n\u017eingsneliai gali b\u016bti \u012fveikti \u012fvairiu laiku. Ta\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f
\nat\u017eal\u0117l\u0117s \u016bg\u012f ir palyginti j\u012f su kitais vaikais kartais verta.<\/strong><\/p>\n

\n
\n

<\/a><\/div>\n<\/div>\n

 <\/p>\n

Konsultuoja vaik\u0173 endokrinolog\u0117 medicinos moksl\u0173 daktar\u0117 Rasa Verkauskien\u0117<\/p>\n

 <\/p>\n

Kokio \u016bgio vaikas yra laikomas \u017eemo \u016bgio? Kuri procentil\u0117 br\u0117\u017eia normos ir \u017eema\u016bgyst\u0117s rib\u0105?<\/strong><\/p>\n

Vaiko \u016bgis vertinamas pagal jo am\u017ei\u0173, lyt\u012f ir nacionalinius ypatumus.
\n Lietuvos vaik\u0173 \u016bgis vertinamas pagal profesor\u0117s J.Tutkuvien\u0117s
\nsudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Vaikas laikomas
\n\u017eema\u016bgiu, jei jo \u016bgis yra \u017eemiau tre\u010diosios procentil\u0117s.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kas dar padeda t\u0117veliams suprasti, kad j\u0173 vaikas per \u017eemas?<\/strong><\/p>\n

Kai t\u0117veliai matuoja, kiek per metus \u016bgtel\u0117jo vaikas, turi
\natsi\u017evelgti \u012f am\u017ei\u0173. Ma\u017eas vaikas stiebiasi grei\u010diau, laikotarpiu iki
\nbrendimo auga l\u0117\u010diausiai, o br\u0119sdamas pasiekia augimo pik\u0105. T\u0117vai,
\npasteb\u0117j\u0119, kad at\u017eala labai atsilieka nuo bendraam\u017ei\u0173 \u016bgiu, ilgai
\nnei\u0161auga drabu\u017e\u0117li\u0173, per metus stybteli ma\u017eiau nei 5 cm ar laiku
\nnei\u0161krinta pieniniai dantukai, tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 ar
\npediatr\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar manekeni\u0173 ir krep\u0161inink\u0173 \u0161alyje daug \u017eema\u016bgi\u0173 vaik\u0173?<\/strong><\/p>\n

Palyginti su bendraam\u017eiais, apie 3 proc. vaik\u0173 \u016bgis yra \u017eemiau
\ntre\u010dios procentil\u0117s. Atrodyt\u0173, pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti gana
\ndaug. Ta\u010diau realiai gyvenime didesn\u0117 dalis \u017eema\u016bgi\u0173 vaik\u0173 po ka\u017ekurio
\nlaiko tampa normalaus \u016bgio. Kita dalis d\u0117l tam tikr\u0173 lig\u0173, sutrikim\u0173 ar
\nnevisavert\u0117s mitybos lieka \u017eemi.<\/p>\n

 <\/p>\n

O kas yra normalus \u017eemas \u016bgis?<\/strong><\/p>\n

Tai paveld\u0117tas \u017eemesni\u0173 t\u0117v\u0173 \u017eemesnis vaiko \u016bgis. Tarp t\u0117v\u0173 ir j\u0173
\nat\u017ealos \u016bgio yra tiesioginis ry\u0161ys. Jei vaikas yra sveikas, neserga
\nendokrinin\u0117mis ligomis, hormon\u0173 pusiausvyra gera, jo \u016bgis laikomas
\nnormaliu \u017eemu \u016bgiu.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kokie hormonai turi \u012ftakos vaiko \u016bgiui?<\/strong><\/p>\n

Hormon\u0173 pusiausvyra \u2013 vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 vaiko
\naugim\u0105. Svarbiausias \u017eema\u016bgyst\u0117s veiksnys \u2013 sutrik\u0119s augimo hormono
\ni\u0161skyrimas arba organizmo nejautrumas \u0161iam hormonui. J\u012f gamina galvos
\nsmegenyse esanti liaukut\u0117 (hipofiz\u0117). Smegenys reguliuoja liaukut\u0117s
\nveikl\u0105, o hormonas, i\u0161siskyr\u0119s \u012f krauj\u0105, skatina i\u0161siskirti augimo
\nfaktori\u0173 toliau esan\u010diuose audiniuose, kepenyse, kauluose, smegenyse bei
\n kt.<\/p>\n

Skydliauk\u0117s hormonai, kurie aktyviai dalyvauja vykstant med\u017eiag\u0173
\napykaitai, taip pat turi daug \u012ftakos augimui. Kai \u0161i\u0173 hormon\u0173 stinga,
\nvaiko augimas sul\u0117t\u0117ja.<\/p>\n

\u016agiui svarb\u016bs ir lytiniai hormonai. Jei vaikas br\u0119sta anks\u010diau laiko,
\n \u0161ie hormonai skatina labai augti. Spar\u010diai augant gana greitai u\u017esidaro
\n kaul\u0173 zonos ir vaikas nustoja augti, lieka \u017eemas. Kai branda b\u016bna
\nv\u0117lyva, prie\u0161 brendim\u0105 vaiko augimas sul\u0117t\u0117ja, labai atsilieka nuo
\nbendraam\u017ei\u0173, kurie br\u0119sdami daro didel\u012f augimo \u0161uol\u012f. Tada v\u0117lyvos
\nbrandos vaiko \u016bgis gali atsidurti \u017eemiau tre\u010dios procentil\u0117s. Ta\u010diau jei
\n tai atsitinka ne d\u0117l ligos, vaikas, pagaliau prad\u0117j\u0119s br\u0119sti, ima
\naugti.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kaip susijusi \u017eema\u016bgyst\u0117 ir imunitetas? <\/strong><\/p>\n

I\u0161sami\u0173 tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 tiesiogin\u0119 \u017eema\u016bgyst\u0117s ir imuniteto s\u0105saj\u0105,
\n n\u0117ra. Ai\u0161ku, da\u017eniau sergantis vaikas nenoriai valgo, nes suma\u017e\u0117ja jo
\napetitas. Sergant sutrinka ir augimo faktoriaus sekrecija
\n(i\u0161siskyrimas), tod\u0117l tik\u0117tina, kad vaikas gali l\u0117\u010diau augti. Ta\u010diau
\ndideliam augimo sutrikimui tikrai nepakanka keli\u0173 slog\u0173 ar bronchito per
\n metus. Augimas nuken\u010dia tada, kai vaikas serga l\u0117tine sistemine, pvz.,
\nsunkia \u0161irdies, plau\u010di\u0173, vir\u0161kinimo sistemos, inkst\u0173 arba autoimunine
\nliga, kuri lemia tai, kad organizme \u012fsivyrauja ne audini\u0173 statyba, o j\u0173
\nirimas. L\u0117tesn\u012f vaiko augim\u0105 gali nulemti ne tik pati liga, bet ir
\nvaistai, kuriais ji gydoma, tarkim, didel\u0117mis doz\u0117mis skiriami
\ngliukokortikoidai, kurie slopina u\u017edegiminius poky\u010dius organizme.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u017dema\u016bgyst\u0119 gali \u201epri\u0161aukti\u201c ir kraujomai\u0161a. Ar tai da\u017ena prie\u017eastis <\/strong>\u201epusbroli\u0173\u201c kra\u0161te?<\/strong><\/p>\n

Kai t\u0117vai yra labai artimi giminai\u010diai, j\u0173 vaikams i\u0161ry\u0161k\u0117ja tam
\ntikros paveldimosios ligos, kurios nepasireik\u0161t\u0173, jei nesusieit\u0173 \u017emon\u0117s,
\n kurie abu turi tam tikr\u0105 gen\u0105. Ta\u010diau palyginti su \u0160iaur\u0117s Afrika ar
\nVidur\u017eemio j\u016bros baseino \u0161alimis, Turkija, kraujomai\u0161a Lietuvoje n\u0117ra
\nda\u017enas rei\u0161kinys.<\/p>\n

 <\/p>\n

O kaip miegas veikia vaiko augim\u0105?<\/strong><\/p>\n

Vaik\u0173, paaugli\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 miego tyrimai atskleid\u0117, kad jo stoka
\nturi \u012ftakos nutukimui, med\u017eiag\u0173 apykaitos ligoms, taip pat ir
\nendokrininei sistemai, nes daugelis hormon\u0173 i\u0161siskiria vadinamuoju
\ncirkadiniu paros ritmu, kai nusistovi miego ir b\u016bdravimo ciklai. Jei
\nvaikui yra l\u0117tinis miego sutrikimas, gali sutrikti augimo hormono
\npusiausvyra. Kad taip nenutikt\u0173, vaik\u0105 patartina migdyti anks\u010diau. Apie
\n21-22 val. jis jau turi miegoti, nes pirmoje nakties pus\u0117je miegas pats
\n sveikiausias.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kokia tur\u0117t\u0173 b\u016bti vaiko mityba, kad nesutrikt\u0173 augimas? Ar ji tikrai visagal\u0117?<\/strong><\/p>\n

Mityba did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f turi vaisiui ir k\u016bdikiui iki 2 m. V\u0117liau ji
\n svarbi, bet neturi lemiamos \u012ftakos. Ai\u0161ku, vaikui turi pakakti
\nkalorij\u0173, baltym\u0173, vitamin\u0173, kalcio, fosforo. Patartina nepiktnaud\u017eiauti
\n saldumynais. Sveiko vaiko organizmas sugeba palaikyti normal\u0173 cukraus
\nkiek\u012f kraujyje, nes i\u0161skiria daugiau insulino. Ta\u010diau negaluojan\u010dio
\nvaiko organizmas nesusidoroja su per dideliu cukraus kiekiu. Be to,
\nprisismaguriav\u0119s vaikas ma\u017eiau valgo vertingo maisto, kyla gr\u0117sm\u0117
\nnutukti.<\/p>\n

Kokie tyrimai atliekami vaikui \u012ftariant \u017eema\u016bgyst\u0119?<\/strong><\/p>\n

Nepakanka \u017ei\u016br\u0117ti, ar vaikas atitinka paprastos kreiv\u0117s standartus.
\nTod\u0117l \u0161eimos gydytojas ir pediatras kart\u0105 per metus matuoja vaiko \u016bg\u012f,
\nkur\u012f \u017eymi individualioje augimo kreiv\u0117je. \u0160ie duomenys labai vertingi,
\njie gali b\u016bti signalas, kad vaikui ka\u017ekas negerai jau tada, kai \u016bgis dar
\n nenukrinta u\u017e apatin\u0117s augimo kreiv\u0117s ribos, tik pradeda leistis \u017eemyn.
\n Tada gydytojas tur\u0117t\u0173 atlikti bendr\u0105j\u012f kraujo tyrim\u0105, i\u0161tirti
\nelektrolit\u0173 pusiausvyr\u0105 ir si\u0173sti vaik\u0173 endokrinologo konsultacijos. Jis
\n sprend\u017eia, ar b\u016btina nustatyti kaul\u0173 am\u017ei\u0173 (atlikti pla\u0161takos rentgeno
\nnuotrauk\u0105), bazin\u0119 hormon\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje ir kt.<\/p>\n

 <\/p>\n

Nuo kokio am\u017eiaus vaikas jau gali b\u016bti gydomas? <\/strong><\/p>\n

Jei yra gyvybei gr\u0117sming\u0173 po\u017eymi\u0173, pavyzd\u017eiui, hipoglikemija (\u017eemas
\ncukraus kiekis kraujyje), \u017eemas kraujosp\u016bdis ir nustatoma \u012fgimta augimo
\nhormono stoka, gali b\u016bti gydomas net ir k\u016bdikis. Esame gyd\u0119 jau pirm\u0173j\u0173
\ngyvenimo dien\u0173 vaiku\u010dius. Ta\u010diau vaikas iki 2 m. da\u017eniausiai dar tik
\nrenkasi savo augimo \u201etunel\u012f\u201c (kreiv\u0119). Jei ma\u017eylis sulaukia 2 m. ir jo
\n\u016bgis \u201ei\u0161krinta\u201c i\u0161 bendraam\u017ei\u0173 \u016bgio kreiv\u0117s, tada tiriamas ir gydomas.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kai kurios mamos bijo, kad skyrus gydym\u0105 hormonais vaiko
\nrankos ir kojos gali augti nevienodu grei\u010diu, viena koja ar ranka i\u0161t\u012fs,
\n o kita bus trumpa.<\/strong><\/p>\n

Gydymas, vaikui skiriamas pagal poreik\u012f, tinkamomis doz\u0117mis ir dar
\nneu\u017esiv\u0117rus kaul\u0173 zonoms, tikrai nekenkia. Mamoms nereikia bijoti, kad
\nstaiga padid\u0117s vaiko nosis ar pan.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kada gydyti hormonais yra jau per v\u0117lu?<\/strong><\/p>\n

Kai mergai\u010di\u0173 kaul\u0173 am\u017eius pasiekia 14-os, o berniuk\u0173 \u2013 16-os met\u0173.
\nTa\u010diau kaul\u0173 am\u017eiaus nereikia painioti su faktiniu vaiko am\u017eiumi, nes
\nmergait\u0117 gali b\u016bti jau 18-os, o jos kaulai \u2013 tik 14-os met\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kokios dar priemon\u0117s padeda vaikui u\u017eaugti?<\/strong><\/p>\n

Pirmiausia reikia prad\u0117ti nuo paprast\u0173 dalyk\u0173: visavert\u0117s mitybos,
\nmiego, fizinio kr\u016bvio, l\u0117tini\u0173 lig\u0173 gydymo, o radus augimo hormono stok\u0105
\n skirti gydym\u0105 hormonais. Vaiko, kuriam nustatomi tam tikri sindromai
\n(pvz., Ternerio) ir b\u016bna ai\u0161ku, kad jis pats savaime neu\u017eaugs, gydymas
\nkompensuojamas.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar galima genus pergudrauti? <\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausiai ne. Ta\u010diau jei matyti, kad vaiko branda labai ankstyva ir augimo prognoz\u0117 bloga, tada sprend\u017eiama pagal vaik\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Taigi t\u0117veliai netur\u0117t\u0173 numoti ranka: <\/strong>\u201eAi, mes visi ma\u017eiukai, tai ir m\u016bs\u0173 vaikas ma\u017eas<\/strong>\u201c?<\/strong><\/p>\n

Pasitarti su gydytoju visada galima ir net reikia. Kartais po \u0161eimos
\n\u201e\u017eema\u016bgyst\u0117s v\u0117liava\u201c slepiasi kai kurios kaul\u0173 ligos, kurias galima
\ngydyti.<\/p>\n

 <\/p>\n

TAI \u012eDOMU<\/strong><\/p>\n

Kaip auga sveikas vaikas <\/strong><\/em><\/p>\n

    \n
  • Pirmais gyvenimo metais ma\u017eylis paauga 18-25 cm. <\/li>\n
  • Antrais \u2013 10-13 cm. <\/li>\n
  • Tre\u010diais \u2013 5-10 cm. <\/li>\n
  • Iki brendimo likus trejiems metams augimas sul\u0117t\u0117ja iki 5-6 cm <\/li>\n
  • Kai mergaitei 12-13 m., o berniukui-14-15 m., jie auga po 8-10 cm per metus. <\/li>\n<\/ul>\n

     <\/p>\n

    Kokio \u016bgio u\u017eaugs vaikas<\/strong><\/em><\/p>\n

    Vaiko \u016bg\u012f labai lemia vidutinis t\u0117v\u0173 \u016bgis. Tod\u0117l savo at\u017eal\u0117l\u0117s \u016bg\u012f galima paskai\u010diuoti pagal tam tikr\u0105 pagal formul\u0119.<\/p>\n

    \u2022Berniuko numatomas \u016bgis (cm): prie t\u0117vo \u016bgio ir motinos \u016bgio (cm) prid\u0117ti 13 ir padalyti i\u0161 2.<\/p>\n

    \u2022Mergait\u0117s numatomas \u016bgis (cm): i\u0161 t\u0117vo ir motinos \u016bgio sumos atimti 13 ir padalyti i\u0161 2.<\/p>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n

    \n
    \n <\/div>\n<\/p><\/div>\n
    <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Medikai da\u017eniausiai nepagiria mam\u0173 u\u017e tai, kad savo vaik\u0105 lygina su kitais ma\u017eyliais, nes tai tik kelia nerim\u0105 ir \u012ftamp\u0105. Juk pirmieji \u017eodeliai ar \u017eingsneliai gali b\u016bti \u012fveikti \u012fvairiu laiku. Ta\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f at\u017eal\u0117l\u0117s \u016bg\u012f ir palyginti j\u012f su kitais vaikais kartais verta.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2573,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2572","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2572","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2572"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2572\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2573"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2572"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2572"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2572"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2572"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2572"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}