{"id":2583,"date":"2012-02-06T00:00:00","date_gmt":"2012-02-06T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-02-06T00:00:00","modified_gmt":"2012-02-06T00:00:00","slug":"cista","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/cista\/2583\/","title":{"rendered":"Cista"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\"><strong style=\"\" mso-bidi-font-weight:normal\"\"=\"\">CISTA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong style=\"\" mso-bidi-font-weight:normal\"\"=\"\"><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Cista liaudi\u0161kai vadinama p\u016bslele, kuri pripildyta tir\u0161to<br \/>\nskys\u010dio (riebal\u0173, gleivi\u0173, ragin\u0117s mas\u0117s). Cista gali susidaryti kiau\u0161id\u0117je,<br \/>\ninkstuose, plau\u010diuose, pieno ar seili\u0173 liaukose. Da\u017eniausiai ji susidaro<br \/>\nsutrikus liaukos i\u0161skyr\u0173 nutek\u0117jimui, kai sumink\u0161t\u0117ja audinys ir susidaro<br \/>\nertm\u0117s kraujagysl\u0117se. \u017dinoma, cistos susidarym\u0105 gali paskatinti \u012fvairios<br \/>\ntraumos. Susidarius cistai, da\u017enas nepajau\u010dia joki\u0173 negalavim\u0173, tai priklauso<br \/>\nnuo cistos dyd\u017eio. Ta\u010diau, jei cista u\u017eauga didel\u0117, ji ply\u0161ta ir jos turinys gali<br \/>\nu\u017eter\u0161ti krauj\u0105, sukelti p\u016bliavim\u0105. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Kiau\u0161id\u017ei\u0173<br \/>\ncistos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kiau\u0161id\u0117s cista \u2013 tai naujai atsirad\u0119s patologinis<br \/>\ndarinys kiau\u0161id\u0117je, kai nat\u016bralioje kiau\u0161id\u0117s ertm\u0117je susikaupia sekretas.<br \/>\nDa\u017eniausiai kiau\u0161id\u017ei\u0173 cistos yra gerybin\u0117s ir atsiranda d\u0117l kiau\u0161id\u017ei\u0173 veiklos<br \/>\nsutrikimo ir po tam tikro laiko pa\u010dios savaime, be jokio gydymo, i\u0161nyksta,<br \/>\nnepalikdamos \u017eym\u0117s. Cistos gali susidaryti vienoje kiau\u0161id\u0117je, bet tuo pa\u010diu<br \/>\nmetu gali susidaryti ir abejose kiau\u0161id\u0117se vienu metu. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Da\u017eniausiai cistos atsiradusios ant kiau\u0161id\u017ei\u0173 yra<br \/>\nnegydomos, nes jos yra nepavojingos ir i\u0161nyksta savaime, ta\u010diau kartais kai<br \/>\nkuriais atvejais, cistos u\u017eauga tokio dyd\u017eio, kad sutrikdo organ\u0173 veikl\u0105 ir<br \/>\ngali ply\u0161ti. Svarbu laiku pasteb\u0117ti cist\u0105, nes ji gali did\u0117ti sukeldama<br \/>\n\u012fvairius simptomus, tokius kaip: menstruacij\u0173 ciklo sutrikimai, gausios<br \/>\nm\u0117nesin\u0117s, dubens skausmai, juosmens maudimas, netgi pykinimas ar v\u0117mimas,<br \/>\nkr\u016bt\u0173 jautrumas, spaudimas \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0119, pakilusi auk\u0161ta temperat\u016bra. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">\u0160i liga, da\u017ena ir pasitaiko moterims vaisingam am\u017eiuje ir<br \/>\nda\u017eniausiai b\u016bna gerybin\u0117s. Kiau\u0161id\u017ei\u0173 cistos retais atvejais pasitaiko<br \/>\nmergait\u0117ms iki brendimo ir moterims menopauz\u0117s metu, tod\u0117l radus cist\u0105 b\u016btina<br \/>\nkruop\u0161\u010diai i\u0161tirti ar cista n\u0117ra piktybin\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Cistos da\u017eniausiai aptinkamos moterims tikrinantis<br \/>\nprofilakti\u0161kai, nes nedidel\u0117s cistos joki\u0173 simptom\u0173 nesukelia. Tikrinant moter\u012f<br \/>\nper mak\u0161t\u012f, prie gimdos de\u0161iniame ar kairiame \u0161one ap\u010diuopiamas apvalus<br \/>\nneskausmingas darinys. Tiriant mergaites, paaugles netur\u0117jusias lytini\u0173<br \/>\nsantyki\u0173, tiriama per tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105. Radus cist\u0105, diagnozei patvirtinti daromi<br \/>\npapildomi tyrimai ultragarsu. Echoskopijos metu i\u0161matuojamas cistos ilgis,<br \/>\nplotis, auk\u0161tis. Da\u017eniausiai galima matyti i\u0161karto ar cista piktybin\u0117 ar ne. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Cistos gydymas priklauso nuo ligon\u0117s am\u017eiaus ir \u017einoma<br \/>\ncistos dyd\u017eio ir did\u0117jimo intensyvumo. Cistos operuojamos tik kritiniu atveju,<br \/>\nkai matoma, jog ji savaime nei\u0161nyks. Vis\u0173 pirma, ji kelis m\u0117nesius stebima.<br \/>\nOperacijos metu cista i\u0161pjaunama i\u0161 kiau\u0161id\u0117s, ta\u010diau jei matoma, jog kiau\u0161id\u0117<br \/>\npa\u017eeista, \u0161alinama kartu su ja arba tik jos dalimi. Jei cista piktybin\u0117,<br \/>\ngalimas atvejis, jog bus pa\u0161alinama ir gimda. Po cistos operacijos b\u016btina<br \/>\nsaugoti save, nekelti sunki\u0173 daikt\u0173, vengti pervargimo.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Patarimai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Pradin\u0117je cistos stadijoje gali pad\u0117ti gintaro r\u016bg\u0161tis.<br \/>\nPo operacijos r\u016bg\u0161tis greitina gijim\u0105, organ\u0173 atsistatym\u0105 ir funkcionalum\u0105.<br \/>\nGintaro r\u016bg\u0161tis savo antibakterin\u0117m savyb\u0117m u\u017ekerta keli\u0105 cistos<br \/>\natsinaujinimui. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kiekviena moteris, ypa\u010d moterys vir\u0161 30 met\u0173 am\u017eiaus<br \/>\nprivalo tikrintis bent kart\u0105 metuose pas ginekolog\u0105. Ultragarsiniu tyrimu bus<br \/>\nlaiku pasteb\u0117ta cista ir nustatyta jos b\u016bsena. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Jau\u010diant maudim\u0105 pilvo apa\u010dioje ar nugaroje, jokiu b\u016bdu<br \/>\nnemasa\u017euokite, nes galite i\u0161judinti gimd\u0105 ir kiau\u0161ides ir taip pakenkti cistai,<br \/>\nsupiktybinti j\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Inkst\u0173 cistos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Inkst\u0173 cista, tai vandeninga p\u016bslel\u0117 ant inkst\u0173. Yra<br \/>\natvej\u0173, kai ant inkst\u0173 yra kelios cistos, ta\u010diau jos nekenksmingos ir greit<br \/>\ni\u0161nykstan\u010dios. Ta\u010diau daugybin\u0117s cistos abejuose inkstuose gali b\u016bti paveldima<br \/>\nliga.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Atsiradus cistai ant inkst\u0173, da\u017eniausiai liga pasirei\u0161kia<br \/>\nkar\u0161\u010diavimu ir skausmu ties juosmeniu. Kartais, cistoje susikaupus didesniam<br \/>\nskys\u010dio kiekiui, jau\u010diamas maudimas inkstuose. Retais atvejais cistai<br \/>\nsup\u016bliavus, pakyla temperat\u016bra ir tyrimo metu \u0161lapime randama leukocit\u0173 ir<br \/>\nbakterij\u0173. Konsultacijos pas gydytoj\u0105 metu, cista nustatoma ultragarsu arba<br \/>\nkompiuterin\u0117s tomografijos b\u016bdu. Rekomenduojama tyrimus d\u0117l inkst\u0173 cistos<br \/>\ndarytis bent kart\u0105 per metus. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Radus cist\u0105, panikuoti neder\u0117t\u0173, nes nedidel\u0117s cistos<br \/>\ni\u0161nyksta savaime ir specialaus gydymo nereikia. Ta\u010diau, jei pastebima, kad<br \/>\ncista did\u0117ja, galima i\u0161 cistos i\u0161traukti skys\u010dius. I\u0161traukus cistos turin\u012f, bus<br \/>\nsuleid\u017eiama specialios med\u017eiagos, kuri sutrauks cistos sieneles ir u\u017ekirs keli\u0105<br \/>\nskys\u010di\u0173 kaupimuisi. Ta\u010diau tokia proced\u016bra negali u\u017etikrinti, kad cista po<br \/>\nkurio laiko nebeatsinaujins. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kadangi m\u0117soje daug hormon\u0173, kurie provokuoja cist\u0173<br \/>\nsusidarym\u0105 rekomenduojama valgyti ma\u017eiau gyvulin\u0117s kilm\u0117s m\u0117sos, riebal\u0173, cukr\u0173<br \/>\npakeisti medumi. Ma\u017einti kofeino kiekius, geriau rinktis gr\u016bdinius maisto<br \/>\nproduktus, augalin\u012f maist\u0105. Der\u0117t\u0173 reguliariai mank\u0161tintis, numesti antsvor\u012f,<br \/>\nstiprinti imunin\u0119 sistem\u0105, daugiau valgyti vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Cista liaudi\u0161kai vadinama p\u016bslele, kuri pripildyta tir\u0161to skys\u010dio (riebal\u0173, gleivi\u0173, ragin\u0117s mas\u0117s). Cista gali susidaryti kiau\u0161id\u0117je, inkstuose, plau\u010diuose, pieno ar seili\u0173 liaukose<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2584,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2583","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2583","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2583"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2583\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2584"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2583"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2583"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2583"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2583"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2583"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}