Ateina toks metas, kai gali ir \u0161imtąjį kartą sakyti \u201enegalima", vaikas lyg
\nnegirdi. Ką daryti su neklau\u017eada?<\/p>\n
Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė<\/p>\n
Bausti nereikia<\/b><\/p>\n
Juliukas labai judrus. Jam dabar dveji su puse ir visur jo pilna. Pristūmęs kėdę
\nlipa ant palangės, stalo ir virtuvės spintelių. Ir būtinai daro tai, ko mama
\nneleid\u017eia. Neseniai prisilietęs prie kar\u0161tos laidynės nusidegino rankytę.
\nAtrodo, jo net nebuvo \u0161alia, kai mama lygino drabu\u017eius. Sėdėjo ir \u017eaidė kitame
\nkambaryje. Bet vos mama nusisuko paimti drabu\u017eio – jau priki\u0161ęs delniuką prie
\nlaidynės! Ką daryti su ma\u017euoju neklau\u017eada? Bausti?<\/p>\n
Vaikui svarbu \u017einoti, kokių ribų negali per\u017eengti. Jeigu per\u017eengia – turi
\n\u201epajusti" padarinius. Tai paprastai atsitinka natūraliai, tarkim, kai vaikas
\nprisiliečia prie kar\u0161tos laidynės, nors mama ir sakė, kad liesti negalima.
\nNepaklusęs patiria skausmą. Tačiau ne visi netinkamo elgesio padariniai gali
\nbūti natūralūs. Neleisime vaikučiui i\u0161bėgti į judrią gatvę tam, kad pats
\nįsitikintų, jog tai pavojinga. Tėvai turi sugalvoti, kokių ribų neleis vaikui
\nper\u017eengti, kurioms nepaklusęs pajus tam tikrus padarinius. Apie tai, kad yra
\nbaud\u017eiamas, ma\u017eyliui, ko gero, sakyti nereikia. Svarbu, kad pyplys suvoktų, jog
\nkiekvienas poelgis turi padarinius.
\nRibas, ką galima daryti ir ko ne, reikėtų nubrė\u017eti kuo anksčiau. Ma\u017edaug nuo
\npusantrų metukų. Tačiau prie\u017easties ir pasekmės ry\u0161į sugeba suprasti tik tada,
\nkai pradeda formuotis ma\u017eylio savimonė, kai pradeda kalbėti ir pama\u017eu suvokia,
\njog yra atskiras \u017emogus (tai periodas, kai vaikutis atsiskiria nuo mamos). Jei
\nma\u017eylis prisilietė prie laidynės ir nusidegino rankytę, nereikia daug
\nmoralizuoti. Vaikui ir taip skauda. Pakanka ramiai pasakyti, kad laidynės tikrai
\nnegalima liesti, matai, dabar skauda rankytę. Nereikia verk\u0161lenti, bučiuoti ir
\nper daug gailėti vaiko, juo labiau kaltinti laidynės. Svarbiausia, kad ma\u017eylis
\nsuprastų, jog skausmą sukėlė jo paties netinkamas poelgis.<\/p>\n
Mamos daro dar ir kitą klaidą. Vakare atsisėda ir tokiam ma\u017eam, vos kelerių
\nmetukų, bambliukui ilgai pasakoja apie jo netinkamą poelgį bei patirtą skausmą.
\nTaip jos sustiprina baimę ir ilgainiui ma\u017eylis apskritai gali imti bijoti ką
\nnors daryti.<\/p>\n
Per daug reikalavimų<\/b><\/p>\n
Gabrielei – treji. Ji puiki mergaitė, labai judri, protinga, nuovoki, gra\u017eiai
\nbendrauja su savo a\u0161tuonių mėnesių sesyte. Mielai paduoda jai čiulptuką, o kai
\nma\u017eoji verkia, atbėga pakalbinti. Bet, pasak mamos, Gabrielė yra nepaklusni.
\nGrį\u017eusi i\u0161 kiemo o\u017eiuojasi ir nenori persirengti kitais drabu\u017eiais. Rankas dar
\nsutinka nusiplauti, bet persirengti nenori. Pradeda garsiai verkti, rėkti,
\nspardytis. Tėvams svarbu, kad ma\u017eylė pasikeistų lauko drabu\u017eius ir namuose būtų
\n\u0161vari.<\/p>\n
\u0160iuo atveju tėvų reikalavimai mergaitei per dideli. Ir, ai\u0161ku, kad trimetė juos
\npa\u017eeis. Pirmiausia tėvams reikėtų susimąstyti, ar taip svarbu, kad vaikas kas
\nvakarą i\u0161sivalytų dantukus ir persirengtų kaskart grį\u017eęs i\u0161 lauko. \u0160io vaiko
\ngyvenime yra per daug draudimų. Jis girdi vien: negalima, negalima, negalima.
\nKas įvyksta? Trejų metukų ma\u017eylis ir taip į bet kurį draudimą reaguoja
\nneigiamai, viskam prie\u0161inasi.<\/p>\n
Ai\u0161ku, da\u017enai judrūs vaikai i\u0161vargina tėvus, norisi juos sudrausti, tačiau per
\ndaug draudimų ma\u017eylio gyvenime neturi būti. Ma\u017eas vaikas sutrinka, kai jam
\nprakti\u0161kai viską daryti yra draud\u017eiama. Draudimai gali būti tik keli. Tarkim,
\nnegalima pačiam bėgti per gatvę, lipti ant palangės ir pan. Į tai, kad ma\u017eylis
\nvalgo ne vietoje, ar garsiai bar\u0161kina \u0161auk\u0161tais, nereikėtų kreipti dėmesio. Ir
\ndar labai svarbu, kad jis būtų giriamas. Negali jo gyvenime dominuoti \u017eodelis
\n\u201ene". Tėvams reikėtų pastebėti gerus poelgius ir u\u017e juos pagirti, kad vaikas
\ngautų kuo daugiau gerų emocijų.<\/p>\n
Agnė savo ketverių sūnui draud\u017eia \u017eiūrėti filmukus, jeigu nesilaiko taisyklių ir
\nneklauso. Bet berniukas labai verkia, labai pra\u0161o ir da\u017enai mamai sumink\u0161tėja
\n\u0161irdis. Įjungia televizorių. Pati Agnė pripa\u017eįsta, kad elgiasi negerai, nes
\nsūnus ėmė tuo naudotis. Kaskart rėkia vis stipriau, spardo stalą, kad tik mama
\nleistų daryti tai, ką nori.<\/p>\n
Auklėjant vaiką labai svarbu būti nuosekliems. Ma\u017eylis būtinai patikrins, ar
\nnegali per\u017eengti tėvų nustatytų ribų. Jis pabando jas apeiti. Jeigu tėvai
\nbaud\u017eia ir neleid\u017eia \u017eiūrėti filmuko, vaikas būtinai pabandys padaryti viską,
\nkad jie nusileistų. Kuo ma\u017eylis judresnis, i\u0161radingesnis, tuo stipriau
\nprie\u0161insis tėvų valiai. Todėl labai svarbu, kad jų nubrė\u017etos ribos būtų
\nnekeičiamos. Jeigu nusprendėme, kad blogai pasielgęs vaikutis negalės \u017eiūrėti
\nfilmuko, taip turi būti \u0161iandien ir rytoj. Tai padaryti nėra lengva, tačiau
\njeigu ma\u017eylis vieną antrą dieną nieko nepe\u0161, susitaikys su mintimi, kad filmuko
\nu\u017e netinkamą elgesį tikrai ne\u017eiūrės. Ai\u0161ku, jis kitaip bandys tėvų kantrybę.<\/p>\n
Beje, kai kurie vaikai yra labai i\u0161radingi ir gali ilgai bandyti tėvų kantrybę.
\nTačiau i\u0161 tiesų tai darydami ma\u017eyliai nori įsitikinti, kad tėvai tvirtai laikosi
\nsavo nuostatų ir jų nubrė\u017etos ribos yra tvirtos. Tik tada jie jaučiasi saugūs.<\/p>\n
TAI ĮDOMU
\n<\/b>
\nNorėdami sudrausminti vaiką, galite rinktis kelis i\u0161bandytus būdus. Paimkite du
\nstiklainius, į vieną jų dėkite vienos spalvos akmenukus. Jie bus atlygis u\u017e
\ngerus darbus. Į kitą – kitos spalvos akmenėlius, t. y. u\u017e netinkamą elgesį. Kai
\nbus daugiau \u201egerų" akmenėlių, ma\u017eylį kuo nors apdovanokite. Kol vaikutis ma\u017eas,
\ngeriausia kasdien per\u017eiūrėti, kiek kokių akmenėlių prisikaupė. Didesnis vaikas
\ngali per\u017eiūrėti kas dvi tris dienas, o penkiametis jau gali akmenėlius (arba ant
\nlapo sura\u0161ytus pliusus ir minusus) rinkti visą savaitę. Labai svarbu prie\u0161
\nįvedant pliusų minusų arba spalvotų akmenukų sistemą susėsti su ma\u017eyliu ir
\naptarti, u\u017e ką gaus \u201egerą" akmenuką, o u\u017e ką – nuobaudą. Vaikai, kaip ir
\nsuaugusieji, mėgsta, kad viskas būtų ai\u0161ku.<\/p>\n
Svarbu<\/b><\/p>\n
*- Labai svarbu, kad vaikas suprastų, u\u017e ką yra baud\u017eiamas. Jeigu mama
\ni\u0161silieja, nes ir \u0161iaip yra suirzusi, pavargusi, pamina vaiko i\u0161didumą ir orumą.
\nJeigu ma\u017eylis ką nors ne taip padaro, o mama ar tėtis prapliumpa \u0161aukti, vaikui
\npridaro daug \u017ealos. Jam atrodo, kad tėvų elgesys yra nenuspėjamas, o jis pats
\nyra blogas ir gali prarasti jų meilę.<\/p>\n
*- Jeigu tėvai mėgsta daug moralizuoti, vaiko galvelėje viskas susijaukia. Jis
\nnegali ilgam sukaupti dėmesio, vadinasi, suprasti sugeba tik trumpą tekstą.
\nJeigu norime ką nors svarbaus pasakyti, turėtume tai i\u0161sakyti keliais trumpais
\nsakinukais. Jeigu kalbame per ilgai, vaikui i\u0161sivysto atmetimo reakcija.
\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ateina toks metas, kai gali ir \u0161imtąjį kartą sakyti \u201enegalima", vaikas lyg
\nnegirdi. Ką daryti su neklau\u017eada?<\/p>\n
Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė<\/p>\n
Bausti nereikia<\/p>\n
Juliukas labai judrus<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2594,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2593","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2593","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2593"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2593\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2594"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2593"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2593"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2593"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2593"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2593"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}