Nepra\u0161au nei pagalbos, nei patarimo nes tik pats \u017emogus sau gali padėti
\nar patarti tokiais atvejais. Papasakosiu galbūt eilinę istoriją apie tą patį,
\nvisą griaunantį pavydą. Niekada nesuprasdavau ir negalėjau įsivaizduoti, kad tai
\ngalėtų nutikti man. Niekada negalėjau nė pagalvoti, kad \u017emogus, kurį myli ir esi
\natsidavęs, bei paaukojęs jam gyvenimą, ne tik savo, gali taip tavim liguistai
\nnetikėti. Na, dėl netikėjimo tai dar niekai, bet kaip gali \u017eiūrėti, girdėti,
\nmatyti ir i\u0161girsti visai ne taip, kaip yra.<\/b><\/p>\n
Prie\u0161 dvejus metus nusprendėm gyventi bendrai jo namuose, kūrėm planus,
\ni\u0161nuomavom mano vaikų butą, pinigus investavom į jo, u\u017estačiau bankui savo butą,
\ninvestavom į jo verslą. Lyg ir viskas gra\u017eu… bet jau per visus trejus mūsų
\npa\u017einties metus i\u0161lįsdavo nekuo nemotyvuoti pavydo priepuoliai: pa\u017eiūrėjau į
\nprava\u017eiuojančią ma\u0161iną (jau kaltinimai, kad tai mano meilu\u017eis buvęs ar esamas);
\npaskambino draugė ir paklausė kur esu (jo galvoje jau kūrėsi istorija, kad su
\nka\u017ekuo planavau susitikti), sėd\u017eiu darbe moteri\u0161kam kolektyve, neatsiliepiu į
\ntelefono skambutį (jau vėl kaltinimai…).<\/p>\n
Na, visko vainikavimas, tai kai i\u0161va\u017eiavau pas draugę į gimtadienį, jis
\nneva\u017eiavo, nes nepatinka kompanija, per prasti \u017emonės, \u017eiūrėjo per langą ir
\nstebėjo kiekvieną mano judesį. Na, o a\u0161, \u017einodama jo charakterį, tai numačiau ir
\nvisi\u0161kai nedaviau pagrindo pavydui, bet jo fantazijai nėra ribų, kai a\u0161
\nnebepatekau į jo regimumo zoną, sukūrė savo istoriją ir vertė mane prisipa\u017einti
\nnebūtais dalykais (tai pasikartoja su lyg kiekvienu mėnulio prie\u0161pilniu,
\nkiekvieną mėnesį).<\/p>\n
Na, o jis savo ruo\u017etu nelieka tokiais atvejais skolingas – u\u017emezga su kokia
\nbarmene ar kirpėja romaną ir skaudina mane.<\/p>\n
Atrodo, viskas beprasmi\u0161ka, turėčiau susirinkti daiktus ir i\u0161eiti, bet
\nprisigalvoju visokių prie\u017easčių, kad dar negaliu: i\u0161nuomotas butas, negrą\u017einti
\nbankui pinigai, jam dabar sunkus laikotarpis, o dar vir\u0161ų paima jausmai ir
\natsiminimai apie mūsų beproti\u0161ką meilę, ir taip vis atidedu savo i\u0161ėjimą ir taip
\nsave gniu\u017edau ir menkinu, ir taip gadinu sau nervus ir sveikatą…<\/p>\n
Puikiai suprantu, kad jis prie\u0161 mane naudoja psichologinį spaudimą, puikai
\nsuprantu kad jis manim naudojasi. Bet a\u0161 vis i\u0161 naujo \u201eimu plytas ir vėl statau
\nnamą\u201c, ir nematau, kad jis neturi pamatų…<\/p>\n
Nesu silpna, bet ne\u017einau ką toliau daryti? Jei pradedam kalbėtis jis pradeda
\npriminti visokias nereik\u0161mingas frazes, kurios, anot jo rei\u0161kė ka\u017eką labai
\nsvarbaus, arba verčia mane prisipa\u017einti tuo, ko niekada nedariau, ir visi mūsų
\nbandymai pakalbėti baigiasi \u201emū\u0161iu smėlio dė\u017eėje\u201c, po kurio dar labiau jis mane
\nįbaugina, nes pradedu galvoti jau apie jo psichinę ligą. I\u0161eitį \u017einau \u2013 i\u0161eiti,
\npalikti, bet ką daryti su jausmais?<\/i><\/p>\n
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė<\/b><\/p>\n
Kaip suprantu, situacijos, kurioje esate, sprendimas lyg ir atrastas \u2013
\npasitraukti i\u0161 jos. Klausimas, ką daryti su i\u0161gyvenimais, kurie neretai
\napsunkina problemos sprendimus. Jausmai yra stiprus veiksnys, susijęs su mūsų
\npasirinkimais. Ypatingai tais atvejais, kai jų bijome. Paradoksalu tai, jog
\nbijodami vienų nemalonių jausmų, kurie neretai i\u0161blėsta per keltą mėnesių ar
\nmetų, pasiliekame tverti kitas neigiamas emocijas, su kuriomis taikstomės kone
\nkas dieną, ilgą laiką.<\/p>\n
Atliepdama į jūsų klausimą, \u201eKą daryti su jausmais?\u201d, galiu atsakyti labai
\ntrumpai: priimti juos. Svarbu \u017einoti, jog bet kuris jūsų sprendimas, tiek likti,
\ntiek i\u0161eiti, atne\u0161 ne tik palengvėjimą, bet ir daug skausmo, i\u0161siskyrimo ne\u0161amo
\npykčio, liūdesio, nusivylimo kitais, o neretai ir savimi. Klausimas yra tik tas,
\nkurios situacijos labiau bijote: i\u0161siskyrimo su mylimu \u017emogumi, su kuriuo
\nbuvimas nėra toks paprastas, ar palaipsninio savo gyvenimo atsi\u017eadėjimo. Tiek
\nvienu, tiek kitu atveju skaudės. Greičiausiai nei\u0161vengsite sunkumų net ir tuomet,
\njei ry\u017etumėtės nustatyti ai\u0161kias ribas savo partneriui ir dar bandytumėte likti
\nsu juo.<\/p>\n
Pasirinkimai retai kada atne\u0161a vien gra\u017eius jausmus. Kita vertus, blogi jausmai
\ntaip pat yra \u017emogi\u0161ko gyvenimo dalis. Neretai ra\u0161oma, jog \u017emogus prasmingiausias
\ni\u0161vadas, posūkius padaro apimtas tamsių jausmų. Jausmai mus griauna tuomet, kai
\nbandome juos i\u0161stumti. Svarbiausia leisti jiems būti, nenuneigti jų, nesislėpti
\nnuo jų. Ir jie palaipsniui silpnėja.<\/p>\n
Da\u017enai \u017emonės kalba, kad tiek d\u017eiaugsmu, tiek skausmu reikia dalintis. Tame yra
\nnema\u017eai tiesos. Kuo daugiau mes kalbame apie savo i\u0161gyvenimus, tuo ma\u017eesnį svorį
\njie turi. Jei pabandytumėte kokius de\u0161imt kartų papasakoti apie nuostabią
\nkelionę savo draugams, pamatytumėte, kad susi\u017eavėjimas, buvęs pirmo pokalbio
\nmetu, pama\u017eu nusilpo. Lygiai taip pat yra ir su skausmu supratus, kad mylimas
\n\u017emogus nėra tas, su kuriuo galėtumėte gyventi kartu.<\/p>\n
Stiprybės ir i\u0161minties. Vaida<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nepra\u0161au nei pagalbos, nei patarimo nes tik pats \u017emogus sau gali padėti
\nar patarti tokiais atvejais. Papasakosiu galbūt eilinę istoriją apie tą patį,
\nvisą griaunantį pavydą. Niekada nesuprasdavau ir negalėjau įsivaizduoti<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2608,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2607","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2607","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2607"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2607\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2608"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2607"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2607"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2607"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2607"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2607"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}