{"id":2620,"date":"2011-06-29T01:00:00","date_gmt":"2011-06-29T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-06-29T01:00:00","modified_gmt":"2011-06-29T01:00:00","slug":"stresa-seimoje-moterys-patiria-dazniau-nei-vyrai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/stresa-seimoje-moterys-patiria-dazniau-nei-vyrai\/2620\/","title":{"rendered":"Stres\u0105 \u0161eimoje moterys patiria da\u017eniau nei vyrai"},"content":{"rendered":"
\n
\n

Stres\u0105 \u0161eimoje moterys patiria da\u017eniau nei vyrai<\/a><\/h2>\n

   <\/p><\/div>\n<\/p><\/div>\n

Kasdienis
\n l\u0117kimas tapo tokia kasdienybe, kad jau seniai tur\u0117jome prie to
\npriprasti. Deja, tyrimai rodo, kad \u012ftamp\u0105 patiria devyni i\u0161 de\u0161imties
\n\u0161alies gyventoj\u0173, o kas penktas streso b\u016bsenoje atsiduria da\u017enai. <\/strong><\/p>\n

\n
\n
\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

 <\/p>\n

\u201eNuo ryto iki vakaro \u2013 irzl\u016bs klientai, viskuo nepatenkintas \u0161efas,
\nspaud\u017eiantys terminai, konkurencija ir baim\u0117, kad visai tai gali
\nprarasti, \u2013 pasakoja apie eilin\u0119 savo dien\u0105 vadybinink\u0117 Loreta. \u2013 Paskui
\n kam\u0161\u010diai, eil\u0117s parduotuv\u0117se, kar\u0161tligi\u0161kas skai\u010diavimas, k\u0105 gali sau
\nleisti nusipirkti ir kiek dar liko iki algos; gr\u012f\u017eus namo u\u017egri\u016bva
\nvaikai su savo b\u0117domis ir prastomis nuotaikomis, vyras, vakarien\u0117,
\nnetvarkyti namai, nelyginti skalbiniai…<\/p>\n

 <\/p>\n

Vakare da\u017enai jau\u010diuosi tokia pavargusi, kad atrodo akmeniu kris\u010diau \u012f
\n lov\u0105. Ta\u010diau pik\u010diausia, kad atsigulusi negaliu u\u017emigti \u2013 galvoje vis
\nsukasi tai, k\u0105 \u0161iandien pamir\u0161au ar nesp\u0117jau padaryti (nepaskambinau
\nmamai, nepakalb\u0117jau su dar\u017eelio aukl\u0117toja, nei\u0161\u0117miau far\u0161o i\u0161 \u0161aldiklio)
\n ir tai, k\u0105 tur\u0117siu padaryti rytoj (i\u0161si\u0173sti ataskait\u0105, paskambinti X,
\nnusi\u0173sti pasi\u016blym\u0105 Y). Vos sp\u0117ji u\u017emigti, jau reikia keltis. Jau\u010diuosi
\natsipalaidavusi tik akimirk\u0105 tarp sapno ir pabudimo, bet vos tik s\u0105mon\u0117
\nima orientuotis aplinkoje, naujas r\u016bpes\u010di\u0173 kamuolys u\u017espaud\u017eia gerkl\u0119.<\/p>\n

 <\/p>\n

Baisiausia yra tai, kad nebegaliu atsipalaiduoti nei per
\nsavaitgalius, nei per atostogas. Lyg ir n\u0117ra d\u0117l ko jaudintis, ta\u010diau
\njuntu nuolatin\u012f gumul\u0105 skrandyje, niekuo nepaai\u0161kinam\u0105 nerim\u0105. Atrodo,
\nkad ka\u017ek\u0105 pamir\u0161au, kad tuoj nutiks kas nors negero…\u201c<\/p>\n


<\/strong><\/p>\n

Kas mums sukelia stres\u0105?<\/strong>
Naujausias UAB
\n\u201cValentis\u201d u\u017esakymu atliktas sociologinis tyrimas, kur\u012f vykd\u0117 bendra
\nLietuvos ir Did\u017eiosios Britanijos rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173
\nkompanija \u201eBaltijos Tyrimai\u201c, nepaneig\u0117 iki \u0161iol lyderiavusi\u0173 stresori\u0173 \u2013
\n anot psicholog\u0173, j\u0173 yra penki: skyrybos, konfliktai darbe ir padid\u0117j\u0119
\ndarb\u0173 mastai (45 proc. apklaust\u0173j\u0173), finansin\u0117s problemos ir konfliktai
\n\u0161eimoje (26 proc.).<\/p>\n

Tyrimo duomenimis stres\u0105 \u0161eimoje ar bendraujant su artimaisiais
\nda\u017eniau patiria moterys (31 proc.), o ypa\u010d \u2013 nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s (54
\nproc.).<\/p>\n

Ta\u010diau stres\u0105 gali sukelti ir tokie lyg ir nesusij\u0119 su mumis
\ndalykai, kaip per \u017einias i\u0161girstos naujienos. D\u0117l politini\u0173 naujien\u0173
\nstreso b\u016bsenoje da\u017eniausiai atsiduria bedarbiai (33 proc.), pensininkai
\n(30 proc.) ir tie \u017emon\u0117s, kurie savo \u0161eimos finansin\u0119 pad\u0117t\u012f apib\u016bdina
\nkaip blog\u0105 (27 proc.).<\/p>\n

Tarp da\u017eniausi\u0173 stresori\u0173 atsid\u016br\u0117 ir apsilankymai pas gydytojus
\n(savo sveikat\u0105 link\u0119 vertinti kaip blog\u0105 16 proc. \u017emoni\u0173), automobilio
\nvairavimas mieste bei vienatv\u0117 (7 proc.).<\/p>\n

Paai\u0161k\u0117jo, kad kur kas da\u017eniau u\u017e jaunim\u0105 stresuoja vyresni nei 30
\nmet\u0173 \u0161alies gyventojai Taip pat da\u017eniau u\u017e kitus stres\u0105 patiria \u017emon\u0117s
\nsu auk\u0161tesniu nei viduriniu i\u0161silavinimu, specialistai, tarnautojai ir
\nbedarbiai.<\/p>\n

Pasak socialini\u0173 moksl\u0173 daktaro psichologo Viktoro Keturakio,
\nstresas kartais gali b\u016bti pozityvus, ta\u010diau pastarieji tyrimo duomenys
\nrodo, kad jis jau per\u017eeng\u0117 pozityvumo rib\u0105. \u201eLietuvi\u0173 streso lygis yra
\nrimtas signalas, kad \u017emogi\u0161kieji \u0161alies resursai yra atsid\u016br\u0119 gana
\npavojingoje pad\u0117tyje\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n

<\/p>\n

Kaip susidraugauti su stresu<\/strong>
Streso s\u0105vokos
\ni\u0161rad\u0117jas Hansas Selye pavadino j\u012f \u201egyvenimo prieskoniu\u201d. Deja,
\npastaruoju metu \u0161ito prieskonio gauname tiek daug, kad jau baigiame
\npamir\u0161ti pagrindinio patiekalo \u2013 gyvenimo \u2013 skon\u012f. Kaip susidraugauti su
\n stresu, pataria \u012fmon\u0117s \u201eStreso redukcija\u201c vadov\u0117 psichoterapeut\u0117 Au\u0161ra Gri\u0161konyt\u0117<\/strong>.<\/p>\n

\n
\n
\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

 <\/p>\n

1. Jei negalite pakeisti situacijos, keiskite po\u017ei\u016br\u012f.<\/strong><\/p>\n

\u201eKiekvien\u0105 nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 situacij\u0105 priimkite kaip i\u0161\u0161\u016bk\u012f, \u2013 si\u016blo
\nAu\u0161ra Gri\u0161konyt\u0117. \u2013Yra daugyb\u0117 objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kuri\u0173 mes negalim
\npakeisti, ta\u010diau mes galim pasirinkti reagavimo b\u016bd\u0105. I\u0161orin\u0117s
\nprie\u017eastys patikrina, kiek mes esame stipr\u016bs viduje.\u201c
Gyvenimas
\nnuolat kvie\u010dia mus \u017eaisti. Kartais jo padalintos kortos yra visai
\nprastos. M\u016bs\u0173 tikslas \u2013 net ir su jomis su\u017eaisti maksimaliai gerai.
\nNepavyko? K\u0105 gi \u2013 m\u016bs\u0173 laukia kita partija.<\/p>\n

 <\/p>\n

2. Nesureik\u0161minkite rezultat\u0173<\/strong>.
Enciklopedija
\nstres\u0105 apib\u016bdina kaip harmonijos tr\u016bkum\u0105 tarp mums keliam\u0173 reikalavim\u0173
\nir m\u016bs\u0173 galimybi\u0173 tuos reikalavimus patenkinti. Kuo svarbesnis mums
\nrezultatas ir kuo labiau nepasitikime savimi, tuo didesn\u012f stres\u0105
\npatiriame.<\/p>\n

 <\/p>\n

Paradoksalu, bet ignoruodami rezultat\u0105, kartais j\u012f pasiekiame netgi
\nlengviau nei dau\u017eydami galva \u012f sien\u0105. Nustatyta, kad stres\u0105 patirian\u010di\u0173
\n \u017emoni\u0173 smegenys veikia blogiau, jie da\u017eniau klysta. Jei jau\u010diam, kad
\nka\u017ekokia u\u017eduotis jau ne pirm\u0105 nakt\u012f mums neleid\u017eia u\u017emigti, imkit ir
\npaklauskim sav\u0119s: \u201eO kas blogiausia gali nutikti, jei jos neatliksiu
\ntobulai?\u201c Paai\u0161k\u0117s, kad nieko tragi\u0161ka.<\/p>\n

 <\/p>\n

3. I\u0161mokite m\u0117gautis procesu.<\/strong>
Jei jau prabilome
\napie \u017eaidimus, pasvarstykim, kas \u017eaid\u017eiant teikia did\u017eiausi\u0105 malonum\u0105.
\nPergal\u0117? O gal vis d\u0117lto pats procesas? \u201eMes gyvenam rezultato siekimo
\nlaikme\u010diu, \u2013 pastebi psicholog\u0117. \u2013 Mu\u0161am kitus ir save per pakau\u0161\u012f jo
\nreikalaudami, bet nesuvokiam, kad i\u0161 ties\u0173 laim\u0117 \u2013 tai n\u0117ra stov\u0117jimas
\nkalno vir\u0161\u016bn\u0117je, tai \u2013 kopimas \u012f j\u0105. Dar mokykloje \u012fprantame d\u017eiaugtis
\npa\u017eymiais, o ne tuo, kaip smagu ka\u017ek\u0105 su\u017einoti, atrasti. I\u0161mok\u0119 m\u0117gautis
\n procesu, nesvarbu, ar dirbdami, ar augindami vaikus, ar bendraudami,
\nstreso patirtume kur kas ma\u017eiau.\u201c<\/p>\n


<\/strong><\/p>\n

4. Prisiminkite teigiamas patirtis<\/strong>.
Prisiminkite \u2013
\n juk ne kart\u0105 atrod\u0117, kad viskas gri\u016bva, kad nieko nebesp\u0117site, o
\nproblemos ne\u012fveikiamos, bet ka\u017ekaip \u0117m\u0117te ir susitvark\u0117te, ar ne? Tokie
\nprisiminimai labai padeda didinti pasitik\u0117jim\u0105 savo galimyb\u0117mis \u2013 jei
\nkada nors jau tur\u0117jote pana\u0161i\u0173 situacij\u0173 ir i\u0161 j\u0173 s\u0117kmingai
\ni\u0161sikapst\u0117te, tik\u0117tina, kad ir \u0161\u012fkart tai pavyks.<\/p>\n

 <\/p>\n

5. \u012esitikinkite, ar tikrai s\u0117dite savo k\u0117d\u0117je.<\/strong>
\u017dmon\u0117s,
\n kurie jau\u010diasi es\u0105 savo vietoje, net ir i\u0161tikus vienai kitai nes\u0117kmei,
\nstreso patiria ma\u017eiau. Tiems, kurie mano es\u0105 neverti to, k\u0105 turi
\n(nesvarbu, darb\u0105, turt\u0105 ar partner\u012f), kiekviena nes\u0117km\u0117 kelia baim\u0119 tai
\nprarasti. \u201eTie, kurie tiesiog yra gab\u016bs, energingi, turi id\u0117j\u0105, j\u0105
\nrealizuoja ir nat\u016braliai tampa lyderiais, streso patiria kur kas ma\u017eiau
\nnei tie, kurie siekia karjeros d\u0117l pa\u010dios karjeros, netur\u0117dami tam
\nreikiam\u0173 duomen\u0173\u201c, \u2013 teigia A.Gri\u0161konyt\u0117.<\/p>\n


<\/strong><\/p>\n

6. I\u0161mokite atsiriboti nuo aplinkini\u0173 nuomon\u0117s.<\/strong>
\u201eDidesn\u012f
\n stres\u0105 i\u0161gyvena \u017emon\u0117s, kurie labiau priklausomi nuo visuomen\u0117s
\nnuomon\u0117s, nes j\u0173 sav\u0119s vertinimas priklauso nuo statuso, pripa\u017einimo ir
\npan.\u201c, \u2013 pastebi psicholog\u0117.
Akivaizdu, kad daugiausia nerimo mums
\nkelia aplinkini\u0173 reakcija \u012f m\u016bs\u0173 nes\u0117kmes, baim\u0117 nuvilti j\u0173 l\u016bkes\u010dius ir
\n pan. Susitaikykite su tuo, kad visiems geri neb\u016bsite, tod\u0117l kai kuriais
\n atvejais reik\u0117t\u0173 pirmiausia pasir\u016bpinti savimi.<\/p>\n

 <\/p>\n

7. U\u017eklupkite prie\u0161\u0105 laiku.<\/strong>
Auk\u0161\u010diau papasakota
\nLoretos istorija atspindi tipi\u0161k\u0105 m\u016bs\u0173 problem\u0105 \u2013 kai stresas pernelyg
\nu\u017esit\u0119sia ir virsta distresu, jo atsikratyti tampa sunkiau. Kad tai
\nnenutikt\u0173, svarbu laiku pasteb\u0117ti jo po\u017eymius ir j\u012f neutralizuoti.
\n\u201eKiekvienas organizmas turi tam tikr\u0173 rezerv\u0173, kompensuojan\u010di\u0173 streso
\ndarom\u0105 \u017eal\u0105, bet ilgainiui tie rezervai i\u0161senka ir tuomet einame ligos
\nkeliu, \u2013 teigia psicholog\u0117. \u2013 Deja, \u017emon\u0117s pirm\u0173j\u0173 organizmo signal\u0173
\nda\u017eniausiai nei\u0161girsta. Mes atkreipiam d\u0117mes\u012f \u012f savo k\u016bn\u0105 tik tuomet,
\nkai jis ima klykte klykti.\u201c<\/p>\n

Pirmieji po\u017eymiai, rodantys, kad m\u016bs\u0173 sargas virsta prie\u0161u, yra \u0161ie:
\n raumen\u0173 \u012fsitempimas, pasirei\u0161kiantis galvos, sprando, nugaros
\nskausmais, vir\u0161kinimo sutrikimai, nemiga, suma\u017e\u0117jusi d\u0117mesio
\nkoncentracija bei pasitik\u0117jimas savimi, pyk\u010dio protr\u016bkiai, irzlumas,
\nagresyvumas, verksmingumas.<\/p>\n

\n
\n
\n
\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

 <\/p>\n

8. I\u0161mokite i\u0161girsti save.<\/strong>
\u017diniasklaidoje galima
\n rasti daug b\u016bd\u0173 stresui suvaldyti \u2013 pradedant specialiais kv\u0117pavimo
\npratimais, baigiant meditacine praktika, ta\u010diau nereikia persistengti j\u0173
\n laikantis. \u201eBandydami skrupulingai laikytis taisykli\u0173 stresui pa\u017eaboti,
\n galim \u012fklimpti \u012f dar vien\u0105 stres\u0105\u201c, \u2013 sako A.Gri\u0161konyt\u0117.<\/p>\n

 <\/p>\n

Psicholog\u0117 si\u016blo tiesiog \u012fsiklausyti \u012f save: \u201eVidin\u0117 kult\u016bra \u2013 tai ne
\n tik teatr\u0173 lankymas ir knyg\u0173 skaitymas. Tai ir sugeb\u0117jimas gird\u0117ti
\nsave. Paklauskime sav\u0119s, ko a\u0161 \u0161iuo metu noriu? Pajud\u0117ti? Pagul\u0117ti?
\nSuvalgyti ko nors saldaus? Ir neb\u016btina kaskart raitytis \u012fmantriomis
\njogos pozomis \u2013 toks pat efektyvus gali b\u016bti papras\u010diausias
\npasivaik\u0161\u010diojimas.\u201c<\/p>\n


<\/strong><\/p>\n

9. Nukreipkite smegenis kita kryptimi.<\/strong>
Paskutin\u012f
\nvakar\u0105 prie\u0161 svarb\u0173 projekt\u0105 ar egzamin\u0105 psicholog\u0117 A.Gri\u0161konyt\u0117 si\u016blo
\npad\u0117ti knygas ar dokumentus \u012f \u0161al\u012f ir imtis veiklos, kuri pad\u0117t\u0173
\nnukreipti mintis \u2013 susitikti su draugais, paskaityti knyg\u0105. Taip ne tik
\nsuma\u017einsite \u012ftamp\u0105, bet ir leisite smegenims apdoroti surinkt\u0105
\ninformacij\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

10. Daugiau jud\u0117kite.<\/strong>
Bet kokia fizin\u0117 veikla
\npadeda atpalaiduoti raumenis, kurie d\u0117l streso \u012fsitempia. Atsipalaidav\u0119
\nraumenys duodas signal\u0105 atsipalaiduoti ir smegenims. Ta\u010diau svarbu
\nnepersistengti \u2013 jei pervarg\u0119 darbe, dar alinsime save ir sunkiomis
\ntreniruot\u0117mis, sulauksime prie\u0161ingo rezultato. Toji fizin\u0117 veikla turi
\nteikti malonum\u0105, nesvarbu, kas tai b\u016bt\u0173 \u2013 pasivaik\u0161\u010diojimas, g\u0117li\u0173
\nsodinimas ar seksas.<\/p>\n

 <\/p>\n

11. Nebijokite kreiptis pagalbos.<\/strong>
Pasitaiko, kad
\napimti rimto streso, nenorim nieko \u2013 nei b\u0117gioti, nei myl\u0117tis, nei su
\ndraugais susitikin\u0117ti. Anot psicholog\u0117s, taip nutinka d\u0117l to, kad streso
\n nualintas organizmas stokoja vidin\u0117s energijos i\u0161jungti jaudinimo
\nre\u017eim\u0105 ir \u012fjungti slopinim\u0105. Kyla rizika pereiti \u012f \u201eperdegimo\u201c sindrom\u0105,
\n kai i\u0161sekimas tampa pernelyg didelis, kad pats paj\u0117gtum atsistatyti.
\nTada gali prireikti ir medik\u0173 pagalbos.<\/p>\n<\/div>\n

<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\n

Kasdienis l\u0117kimas tapo tokia kasdienybe, kad jau seniai tur\u0117jome prie to priprasti. Deja, tyrimai rodo, kad \u012ftamp\u0105 patiria devyni i\u0161 de\u0161imties \u0161alies gyventoj\u0173, o kas penktas streso b\u016bsenoje atsiduria da\u017enai. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2621,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2620","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2620","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2620"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2620\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2621"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2620"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2620"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2620"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2620"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2620"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}