{"id":2626,"date":"2011-03-18T00:00:00","date_gmt":"2011-03-18T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-18T00:00:00","modified_gmt":"2011-03-18T00:00:00","slug":"tarp-gyvybes-ir-mirties","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/tarp-gyvybes-ir-mirties\/2626\/","title":{"rendered":"Tarp gyvyb\u0117s ir mirties"},"content":{"rendered":"<div style=\"text-align:justify\">\n<div>\n<div>\n<h1>Tarp gyvyb\u0117s ir mirties<\/h1>\n<\/div>\n<div>\n<p>Donata Bani\u016bnien\u0117 <\/p>\n<\/div>\n<div>\n<p>\u201eTavo vaikas\u201c ne kart\u0105 ra\u0161\u0117 apie komplikuot\u0105 gimdym\u0105, kai kyla pavojus vaikelio ir mamos gyvybei. Bet kad vienai moteriai teks mirti ir gimti net tris kartus per de\u0161imt met\u0173, net \u012fsivaizduoti sunku. Istorija, kuri nepaliks abejing\u0173.<\/p>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>I\u0161 \u0161eimos dosj\u0117:<\/h3>\n<p>Nida (37 m.)<br \/>Vaikai: Laura (10 m.), Emilis (8 m.), Paulina Emilija (2 m. 6 m\u0117n.)<br \/>Santuoka: su vyru Evaldu susituok\u0119 12 m.<\/p>\n<div>\n<div>\n<div>\n<div>&nbsp;<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p>Laukdama interviu su Nida, bandau mintyse \u012fsivaizduoti, kokia ji, moteris, pabuvusi tarp \u0160iapus ir Anapus? Stipri? Li\u016bdna?.. Ne\u0161ina rausv\u0173 g\u0117li\u0173 puok\u0161te pro \u0161al\u012f praeina liauna it mergait\u0117 moteris ilga suknia. Ji? \u201eLabas, a\u0161 Nida. O \u010dia \u2013 tau. Buvo labai gra\u017eios, negal\u0117jau praeiti pro \u0161al\u012f\u201c, \u2013 i\u0161tiesia rausva\u017eiedes man. \u201eRomanti\u0161ka ir trapi lyg tas g\u0117l\u0117s \u017eiedas\u201c, \u2013 dar \u0161m\u0117k\u0161teli man galvoje, kai padedu diktofon\u0105 ant stalo. Nida leid\u017eiasi skausming\u0173 prisiminim\u0173 labirintais.<\/p>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>Pirmas n\u0117\u0161tumas<\/h3>\n<p>\u201eI\u0161tek\u0117jusi prie\u0161 12 met\u0173 panirau \u012f darbus ir karjer\u0105, nesiejau sav\u0119s su motinyste ar \u0161eima. Kai tuok\u0117m\u0117s, vyrui taip ir pasakiau: \u201eA\u0161 ind\u0173 neplausiu, valgyti negaminsiu, jei tinku tokia, pra\u0161au.\u201c Ne\u012fsivaizdavau, kad gali b\u016bti kitaip. Darbas, kursai, tobulinimasis. \u0116jau administrator\u0117s pareigas, bet i\u0161band\u017eiau ir rinkodaros, ir vadybos darbus. <br \/>Kai pasijutau besilaukianti, buvo 26-eri. Lank\u0117me n\u0117\u0161tumo kursus, tik\u0117jau ten i\u0161girsta informacija, o ne tuo, k\u0105 sak\u0117 k\u016bnas. Nemok\u0117jau \u012fsiklausyti \u012f j\u012f. O reik\u0117jo&#8230; Kaip su\u017einojau v\u0117liau, d\u0117l n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 preeklampsijos* man prasid\u0117jo tinimai, bet tada nekreipiau d\u0117mesio. Kai kojos i\u0161tino taip, kad nebesilankst\u0117, nu\u0117jau pas gydytoj\u0105. Ji nebei\u0161leido i\u0161 kabineto ir kuo grei\u010diau i\u0161siunt\u0117 \u012f ligonin\u0119. Nesupratau, kas vyksta, netgi pykau, nes po \u201enat\u016bralistini\u0173\u201c kurs\u0173 buvau \u012ftik\u0117jusi tik nat\u016braliu gimdymu. Kas yra narkoz\u0117, patyriau jau priimamajame, kai ve\u017e\u0117 operuoti, nes ir mano, ir vaiko gyvybei gr\u0117s\u0117 pavojus. Per plauk\u0105 nuo mirties. Buvo 28 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s. Po cezario pj\u016bvio gimusi dukryt\u0117 sv\u0117r\u0117 1150 g. <br \/>I\u0161kart \u0117m\u0117 vaistais stabdyti laktacij\u0105, nes netik\u0117jo, kad vaikelis i\u0161gyvens ir prireiks pienelio. Beje, v\u0117liau, kai dukryt\u0117 i\u0161gyveno, band\u017eiau maitinti pati, bet pienukas nebesigamino. Kaip ir dauguma nei\u0161ne\u0161iotuk\u0173, Laura nemok\u0117jo pati kv\u0117puoti, ryti, u\u017eklupo ma\u017eakraujyst\u0117, plau\u010di\u0173 u\u017edegimas. Du m\u0117nesius \u201egyvenome\u201c nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 skyriuje. <\/p>\n<div>\n<div>\n<div>\n<div>&nbsp;<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>Antras n\u0117\u0161tumas <\/h3>\n<p>Kai Laurai buvo ma\u017edaug pusantr\u0173, \u0117m\u0117me svajoti apie antr\u0105 vaik\u0105. Gydytoj\u0173 nuomone, preeklampsija da\u017eniau pasitaiko per pirm\u0105 n\u0117\u0161tum\u0105, tod\u0117l surizikavau. Deja, preeklampsija v\u0117l pasikartojo, ta\u010diau v\u0117liau nei pirm\u0105 kart\u0105. Emilis gim\u0117 32 savai\u010di\u0173 ir sv\u0117r\u0117 2200 g. Jis, palyginti su sesut\u0117mis, ma\u017eiausiai laiko praleido inkubatoriuje, vadinu j\u012f stipriausiu. Medikai gal b\u016bt\u0173 ilgiau mus steb\u0117j\u0119, bet pra\u0161iausi namo. Juk vien\u0105 nei\u0161ne\u0161iotuk\u0119 jau auginau, \u017einojau, kas ir kaip. Manimi patik\u0117jo ir i\u0161leido. <br \/>Emil\u012f pienu maitinau iki ketveri\u0173 met\u0173. M\u0117ginau atjunkyti, kai sulauk\u0117 metuk\u0173 \u2013 nepavyko, kalbinau j\u012f atsisakyti dvej\u0173, trej\u0173, irgi niekaip. \u017di\u016briu, art\u0117ja ketvirtas gimtadienis, o a\u0161 dar maitinu. T\u0117velis mainais pri\u017ead\u0117jo Emiliui nupirkti \u017eaislini\u0173 ginkl\u0173, jo am\u017eius buvo toks, kad be ginkl\u0173 \u2013 n\u0117 dienos, \u0161iaip ne taip susitar\u0117me. B\u016bdavo, prisiglaud\u017eia prie man\u0119s, paverkia, bet taip ir atsisveikino su mamos pienu. <br \/>Emilis netoleravo joki\u0173 vaist\u0173, i\u0161vemdavo ne tik antibiotikus, bet ir \u201enekaltas\u201c mikst\u016br\u0117les nuo temperat\u016bros. Kar\u0161\u010diuojant\u012f gydydavome \u012ftrindami ledukais, actu, spiritu. Kai susirg\u0119 patekome \u012f ligonin\u0119, manimi nepatik\u0117jo. Sudav\u0117 vaist\u0173 \u2013 jie atgal&#8230; <\/p>\n<div>\n<div>\n<div>\n<div>&nbsp;<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>Tre\u010dias n\u0117\u0161tumas <\/h3>\n<p>Kod\u0117l po dviej\u0173 skaud\u017ei\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 ry\u017eausi tre\u010diam vaikui? Labai nor\u0117jome, jo tikrai tr\u016bko m\u016bs\u0173 namuose. Nors sakiau, kad negimdysiu, nes sveikata neleid\u017eia, bet&#8230; Pra\u0117jo 5 m. po Emilio gimimo ir i\u0161girdau, kaip viena gydytoja sako, kad organizmas atsinaujina kas 5 m. Man tie \u017eod\u017eiai suteik\u0117 nauj\u0105 vilt\u012f. Labai nor\u0117jome vaikelio ir nusprend\u0117me bandyti, nors ir dreb\u0117dami. <br \/>Preeklampsija u\u017egri\u016bva lyg \u017eaibas i\u0161 giedro dangaus \u2013 gyveni sau ramiai ir niekada ne\u017einai, kada nugriaud\u0117s. Per tre\u010di\u0105 n\u0117\u0161tum\u0105 buvau itin atidi savo k\u016bnui ir pajutusi, kad tinsta kojos, i\u0161 karto nuskub\u0117jau \u012f ligonin\u0119 atlikti \u0161lapimo tyrimo. Rado did\u017eiul\u012f kiek\u012f baltymo&#8230; Gr\u012f\u017etu namo, a\u0161aros akyse, kraunuosi daiktus, s\u0117du \u012f ma\u0161in\u0105 ir va\u017eiuoju ligonin\u0117n. \u0116jo 24-a n\u0117\u0161tumo savait\u0117. Gimdymo namuose pra\u0161au dar neoperuoti, leisti laukti iki paskutin\u0117s \u012fmanomos minut\u0117s. Su\u0161auk\u0117 konsilium\u0105, pilnut\u0117lis kambarys gydytoj\u0173. Kelis kartus klausia, ar tikrai planavome ir norime k\u016bdikio. Kai patvirtinu, nusileid\u017eia: \u201eGerai, guldome ir stebime.\u201c \u201eI\u0161tempiau\u201c tik por\u0105 dien\u0173, tyrimai vis blog\u0117jo, nusprend\u0117 operuoti. Ateina budinti gydytoja, \u017ei\u016briu, net virpa i\u0161 baim\u0117s. I\u0161sigandau, kaip ji paj\u0117gs operuoti, pra\u0161au palaukti ryto, o mintyse meld\u017eiu, kad pasikeist\u0173 pamaina ir ateit\u0173 labiau pasitikintis savimi, ramesnis, \u017emogus. <\/p>\n<div>\n<div>\n<div>\n<div>&nbsp;<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>Atsisveikinimas ir&#8230; prad\u017eia<\/h3>\n<p>24-\u0105 savait\u0119 gimusi Paulina sv\u0117r\u0117 650 g. Vilties ma\u017eai. A\u0161 guliu reanimacijoje, gydytojas skambina vyrui ir klausia, ar nori atsisveikinti su k\u016bdikiu prie\u0161 skrodim\u0105. V\u0117liau vyras pasakojo, kaip nu\u0117jo, mat\u0117 nuo dukryt\u0117s atjungtus gyvyb\u0119 palaikan\u010dius aparatus&#8230; Ma\u017eyl\u0117 tyl\u0117jo, tyl\u0117jo ir&#8230; \u012fkv\u0117p\u0117. Medikai greitai prijung\u0117 laidus, aparatus ir taip prasid\u0117jo antras Paulinos Emilijos kelias \u012f gyvenim\u0105. <br \/>Man ta naktis irgi buvo sunkiausia, maniau, nei\u0161gyvensiu. U\u017esit\u0119susi preeklampsija ir toliau veik\u0117 visus vidaus organus. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, kr\u0117t\u0117 drebulys, prad\u0117jo paraly\u017eiuoti, kad net galvos nepaj\u0117giau pasukti. Steb\u0117jausi slaugu\u010di\u0173 gerumu. Prad\u0117jo gamintis pienukas, reik\u0117jo jo nutraukti Paulinai, o a\u0161 nepakeliu rank\u0173, nepajudu. Visk\u0105 dar\u0117 slaugut\u0117s: ir pien\u0105 nutraukin\u0117jo, ir praus\u0117, ir maitino. Baisus jausmas gul\u0117ti priklausomai nuo kit\u0173. Kai pagalvoji, k\u0105 patiria ne\u012fgal\u016bs \u017emon\u0117s&#8230; <\/p>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>Keturios moterys, viena kan\u010dia<\/h3>\n<p>Kai i\u0161 reanimacijos perk\u0117l\u0117 \u012f skyri\u0173, ilgai dar netur\u0117jau j\u0117g\u0173. Nor\u0117josi tik verkti. Palatoje gul\u0117jome keturios. Vienos vaikelis gim\u0117 negyvas, kita pagimd\u0117 600 g Mantuk\u0105, bet jis netrukus mir\u0117&#8230; Tre\u010dios mamos vaikutis gim\u0117 tur\u0117damas nesveik\u0105 \u0161irdut\u0119. Na, o mani\u0161k\u0117 \u2013 reanimacijoje. Visos turin\u010dios b\u0117d\u0173, tad supratome viena kit\u0105. Visos kartu traukiame pien\u0105, tik ketvirtoji moteris \u2013 ne, ji laidotuv\u0117mis r\u016bpinasi. Gyvenimas tarp toki\u0173 ken\u010dian\u010di\u0173 man buvo didel\u0117 paguoda. Supratau, kad su ken\u010dian\u010diais \u017emon\u0117mis gera b\u016bti. <br \/>Paulina reanimacijoje i\u0161buvo 2 m\u0117n. Nemok\u0117jo pati kv\u0117puoti, tad pad\u0117jo special\u016bs aparatai. Gydytojai buvo sutrik\u0119, man u\u017esimin\u0117, kad pasitaiko atvej\u0173, kai vaikams tenka \u012f mokykl\u0105 eiti su kv\u0117pavimo aparatais, jie taip ir nei\u0161moksta kv\u0117puoti. Paulyt\u0117 tarsi nenor\u0117jo gyventi, buvo pasyvi ir nesileido gydoma. Medikai s\u0117jo nevilt\u012f. Sustoja b\u016bdavo ratu, \u017ei\u016bri, linksi galvomis, o j\u0173 gydymas Paulinos neveikia, jie ne\u017eino, k\u0105 daryti. Buvo labai sunku. <br \/>Du m\u0117nesius Paulinos svarbiausias \u201emaistas\u201c buvo antibiotikai. Gydytojai patar\u0117 pirmus trejus metus neiti su ja \u012f \u017emones, nes jos imunitetas \u2013 nulis. <\/p>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>Nuo zondo \u2013 prie kr\u016bties<\/h3>\n<p>Pirmus du m\u0117nesius pien\u0105 nusitraukin\u0117jau kas dvi valandas \u2013 d\u0117jau \u012f \u0161aldikl\u012f, pyliau \u012f kriaukl\u0119. Kai dukryt\u0117 sustipr\u0117jo ir nuo maitinimo per zond\u0105 reik\u0117jo pereiti prie buteliuko, u\u017esispyriau maitinti kr\u016btimi. Medikai nerekomendavo, bet sakiau, kad nei\u0161eisiu i\u0161 ligonin\u0117s, kol pabandysiu. \u017dindymo konsultant\u0117 pamok\u0117, kaip elgtis. Paulina nesuvalgydavo reikiamos normos, bet patraukdavo kelis la\u0161us i\u0161 kr\u016bties ir man tai buvo did\u017eiulis laim\u0117jimas. Taip nuo zondo pavyko pereiti prie kr\u016bties, nors tuo netik\u0117jo niekas&#8230; Kai po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 reanimacijos dukryt\u0119 perk\u0117l\u0117 \u012f palat\u0105, pieno gaminosi nedaug, bet pama\u017eu susireguliavo. Paulin\u0105 kr\u016btimi maitinu iki \u0161iol. <\/p>\n<p><a><\/a><\/p>\n<h3>Gyvenimo pamokos<\/h3>\n<p>Kad ir kaip atrodyt\u0173 keista, sunkiausia buvo ne ligonin\u0117je, o po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 gr\u012f\u017eus namo. Pama\u010diau, kad \u017emon\u0117s gyvena \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, o po ilgos izoliacijos ir patirtos kan\u010dios buvo sunku \u012fsilieti \u012f j\u0173 gretas. Viskas taip susijauk\u0117&#8230; Tada u\u017esira\u0161iau \u012f psichologo konsultacij\u0105.<br \/>\u0160iandien d\u017eiaugiuosi, kad vaikai auga sveiki. Didieji per\u0161alimo ligomis sirgo, kol gim\u0117 ma\u017eyl\u0117, paskui lyg ranka nu\u0117m\u0117. Nepaklaus\u0117me patarim\u0173 niekur neiti su Paulyte ir gyvenome \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. D\u017eiaugiuosi, kad ji auga beveik nesirgusi. Tiesa, teko operuoti akytes \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 gydyti da\u017en\u0105 nei\u0161ne\u0161iotuk\u0173 aki\u0173 lig\u0105 \u2013 retinopatij\u0105, neseniai operavo ir \u012fgimt\u0105 \u017evairum\u0105. Daugiau lyg ir viskas gerai. <br \/>Manau, kad d\u0117l ypatingos gimties ir to, k\u0105 patyr\u0117 vos gim\u0119, m\u016bs\u0173 vaikai yra gerokai jautresni u\u017e kitus. Jie labai k\u016brybingi, nuostab\u016bs, bet yra individualistai, turi savo nuomon\u0119 ir jos reikia paisyti. Vaikai labai myli ir jau\u010dia vienas kit\u0105. M\u016bs\u0173 namuose n\u0117ra pe\u0161tyni\u0173 ar gin\u010d\u0173, d\u017eiaugiuosi, kad vaikai auga mok\u0117dami suprasti, u\u017ejausti kit\u0105. <br \/>Per tiek met\u0173 i\u0161mokau vien\u0105 pamok\u0105 \u2013 visi atsakymai \u012f mums r\u016bpimus klausimus slypi mumyse. Bet yra s\u0105lyg\u0173, kad mes i\u0161girstume, k\u0105 sako \u0161irdis. Tai teisingai elgtis, b\u016bti gailestingam ir tik\u0117ti Dievu. Tokios yra s\u0117kmingo gyvenimo s\u0105lygos. <\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eTavo vaikas\u201c ne kart\u0105 ra\u0161\u0117 apie komplikuot\u0105 gimdym\u0105, kai kyla pavojus vaikelio ir mamos gyvybei. Bet kad vienai moteriai teks mirti ir gimti net tris kartus per de\u0161imt met\u0173, net \u012fsivaizduoti sunku. Istorija, kuri nepaliks abejing\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2627,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2626","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2626"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2626\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2627"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2626"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2626"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}