Artimiausi paprastai mums būna giminaičiai. Kodėl? Dėl kraujo ry\u0161io ar
\nvadinamosios \u201egiminės atminties\u201c? Ir kodėl taip skausmingai i\u0161gyvename barnius
\nsu artimais \u017emonėmis? Ir ar tikrai artimiausi mums yra jie? Ar jums \u017einoma, kad
\npačias skausmingiausias dvasines \u017eaizdas mums padaro būtent artimieji?<\/b><\/p>\n
Tėvų ir vaikų nesirenkame \u2013 taip pat, kaip ir brolių bei seserų. Kokius jau
\ngavome, su tokiais ir tenka taikstytis.<\/p>\n
Ka\u017ekuo mes pana\u0161ūs, turime bendrus genus. Tačiau ka\u017ekuo tokie skirtingi, kad
\nartimas bendravimas netgi tampa pavojingas mūsų psichinei sveikatai.<\/p>\n
Kitus giminaičius pasirenkame sau patys. Ir mūsų gyvenimas kartu visi\u0161kai
\npriklauso nuo \u0161io svarbaus pasirinkimo. Klaidos kaina gali būti labai didelė.<\/p>\n
Kodėl turime būtent tokius giminaičius?<\/b><\/p>\n
Kai kurių ezoterikų manymu, giminaičiai mums pakliūna ne atsitiktinai. Kodėl gi
\njie atsiduria \u0161alia? Galbūt \u2013 kad i\u0161gydytų mus nuo puikybės, godumo,
\ntinginystės, savimylos ir kitų nuodėmių, kurių nemokame slėpti nuo artimiausių
\n\u017emonių.<\/p>\n
Galbūt kai kuriuos dalykus gyvenime pernelyg idealizuojame, suteikdami jiems
\nperdėtą reik\u0161mę, ir mūsų giminaičiai i\u0161vaduoja mus i\u0161 mūsų idealizacijų.
\nBaigusios mokyklą aukso medaliu moters vaikai būna trejetukininkai ar net
\ndvejetukininkai. O perdėtai taupus vyras į \u017emonas pasirenka \u0161vaistūnę.<\/p>\n
Giminaičiai \u2013 mūsų veidrodis, kuris atspindi mūsų problemas ir nurodo mums
\ntikrąjį kelią, koreguodamas mūsų elgesį, gyvenimo būdą, mintis ir t.t. Bet jie
\ntai daro savo nuo\u017eiūra, visai ne taip, kaip mums norėtųsi. Bet kokiu atveju
\nartimieji parodo, kas mes esame. U\u017e tai jiems \u2013 ačiū. Jei jų nebūtų, kas apie
\nmus papasakotų visą tiesą?<\/p>\n
Pabandykite padėkoti savo \u201eįkyrėjusiems\u201c giminaičiams ir pamatysite, kad jie
\ntaps geresni ir lojalesni jums. Nes dalį savo misijos jūsų auklėjimui jie jau
\nbus atlikę, ra\u0161o "\u017denskije strasti".<\/p>\n
Tačiau jie turi dar vieną itin svarbią funkciją. Būti artimais. Dalintis su
\njumis problemomis ir d\u017eiaugsmais, atjausti, i\u0161klausyti, suprasti, įvertinti,
\npadėti ir net i\u0161gelbėti…<\/p>\n
Giminės įstatymai<\/b><\/p>\n
Kaip manote, kodėl giminaičiai taip mėgsta koreguoti vienas kito elgesį? Jie
\nnori suderinti jį su savo giminės atmintimi, jos tradicijomis ir įstatymais.
\n\u0160tai ir auginamas naujas \u0161eimos narys, kuris dabar turi toliau pratęsti giminę
\nir jos ypatumus. \u201eMes, Povilaičiai, taip nedarome!\u201c, \u201eMūsų giminėje priimta
\nsakyti tiesą!\u201c, \u201eTavo senelis visuomet buvo i\u0161tikimas \u017emonai!\u201c ir taip iki
\nbegalybės.<\/p>\n
\u017dmogus \u2013 lygiai taip pat, kaip ir kiti gyvi padarai \u2013 suinteresuotas pratęsti
\nsavo giminę. Todėl jis rūpinasi giminaičiais, siekdamas i\u0161saugoti unikalų
\ngenetinį fondą, kuris protėvių perduotas jam ir jo \u0161eimos nariams.<\/p>\n
Be\u017ed\u017eionė, pastebėjusi besiartinantį leopardą, gali pradėti klykti, kad perspėtų
\ngentį, nors dėl to jai pačiai padidėja pavojus. Tėvas metasi po ma\u0161ina, kad
\ni\u0161gelbėtų savo vaiką, brolis i\u0161traukia savo seserį i\u0161 prarajos, rizikuodamas
\ngyvybe. Pavyzd\u017eių galima pateikti begales. Visa tai \u2013 vieno dalyko aprai\u0161kos.<\/p>\n
\u0160e\u0161iasde\u0161imtaisiais praėjusio am\u017eiaus metais evoliucinė teorija pasipildė dar
\nvienu atradimu \u2013 giminės atrankos teorija. Pagrindinė jos idėja \u2013 giminingi
\nindividai turi tam tikrą bendrų genų rinkinį. Taip pas jus (kaip ir jūsų brolius
\nbei seseris) pusė genų paveldėta i\u0161 vieno tėvų, kita pusė \u2013 i\u0161 kito. Evoliucinei
\nteorijai svarbu ne atskirų individų i\u0161likimas, o genų perdavimas kitai kartai.<\/p>\n
Tokiu būdu gyvi organizmai gali altruisti\u0161kai veikti giminės labui, rizikuodami
\nsavo gyvybe, nes tokie veiksmai padeda perduoti bendrus genus kitai kartai.<\/p>\n
Tai yra, jei atmestume moralinius ir paprotinius aspektus, gautume \u0161tai ką.
\nRūpindamiesi artimaisiais, mes kartu rūpinamės ir savo gerove. Mūsų pasiruo\u0161imas
\naltruizmui tolygus protingam egoizmui.<\/p>\n
Keli bendri genai \u2013 ir mes jau pasiruo\u0161ę duoti galvą nukirsti, kad artimiesiems
\ntaip pat būtų gerai. Neatsitiktinai patys did\u017eiausi \u017emonių lūkesčiai kyla i\u0161
\ngiminės santykių. \u017dinoma, tokie lūkesčiai gali pasirodyti per sunkūs tiems, i\u0161
\nkurių tikimasi \u017eygdarbių dėl giminės. Ir nuviliantys tiems, kurie viliasi
\nypatingo santykio su jais, paremto tik giminės įsipareigojimais.<\/p>\n
\u0160iaip jau niekas niekam nėra įsipareigojęs. Įsipareigojimai egzistuoja nebyliai,
\npagal nera\u0161ytus susitarimus arba paslaptingą genetinę atmintį. Ir skamba ma\u017edaug
\ntaip: \u201eTėvus reikia gerbti ir rūpintis jais, kai pasens\u201c, \u201eVaikus reikia mylėti,
\nsaugoti juos ir rūpintis, kol ma\u017ei\u201c, \u201eGiminaičiai turi mylėti vieni kitus ir
\nviskuo padėti\u201c.<\/p>\n
I\u0161 \u0161ių postulatų galima daryti i\u0161vadą: jei tu man brolis, turi mylėti mane visa
\n\u0161irdimi, koks bebūčiau. Ir atvirk\u0161čiai.<\/p>\n
Ilgainiui \u017emogus daugiau ar ma\u017eiau įsisavina gudrų giminės diplomatijos mokslą,
\nįgyja imunitetą artimo bendravimo stresams, prisitaiko ir randa kompromisinius
\nvariantus. Geriausia, \u017einoma, skirtingose teritorijose.<\/p>\n
Jis susitaiko ir i\u0161 dalies i\u0161pildo artimųjų lūkesčius, jei tai ne per daug
\ntraumuoja jo psichiką. Jis moka nutylėti ir pagirti, o kai giminių i\u0161puoliai
\napkarsta \u2013 mauna į krūmus, toliau nuo problemų. Ir prie tokio jo elgesio taip
\npat nesąmoningai priprantama, kaip galima priprasti prie burbėjimo ar savų
\n\u017ealingų įpročių.<\/p>\n
Tokia artimo meilė-pareiga ne vieną \u0161irdį įskaudino. Taip skausmingai mylimi
\nsūnūs nusikaltėliai, dukterys skandalistės, motinos girtuoklės. Tačiau tai
\nveikiausiai ne meilė, ne artumas, o giminės kry\u017eius, kurį kantriai tempiame per
\ngyvenimą, paklusdami bendram \u017emonijos paklydimui apie kraujo ry\u0161ius.<\/p>\n
Ie\u0161kant tikrojo artumo<\/b><\/p>\n
Siekis patirti \u017emogi\u0161ką artumą \u2013 viena pagrindinių \u017emogaus būtinybių. \u017dmogus
\nvisuomet ie\u0161ko kitame \u017emoguje atgarsio, pritarimo. \u201eSveiki\u201c, \u201eKaip sekasi?\u201c,
\n\u201eKaip tavo sveikata?\u201c, \u201eKas naujesnio?\u201c \u2013 galingi simpatijos ir dėmesio
\nsignalai. Ir jei jums atsako su \u0161ypsena, jei jūs pajuntate dėmesį, rūpestį \u2013 jūs
\nlaimingi.<\/p>\n
Kai mes niekam nereikalingi, kai niekas mumis nesidomi, ignoruoja, mums
\nabejingi, mes skausmingai bandome surasti tą svarbų gyvybinį signalą, kylantį i\u0161
\nkito \u017emogaus ir darantį mus laimingus.<\/p>\n
Kaip manote, kodėl mūsų vaikai kartais elgiasi kaip laukiniai? Kodėl suaugę būna
\ntokie nervingi ir nepakenčiami? Viskas dėl tos pačios prie\u017easties. Jiems
\nnepakanka dėmesio ir meilės. Dėl \u017emogi\u0161ko artumo trūkumo, artumo, kuris suteikia
\n\u017emogui saugumo ir reikalingumo jausmą, ir kyla \u0161iame pasaulyje did\u017eioji dalis
\nnusikaltimų.<\/p>\n
Juk pinigų, vald\u017eios ir \u0161lovės vaikymasis \u2013 tik pakaitinė terapija, kai trūksta
\npagrindinio dalyko, kuris \u017emogų padaro laimingą.<\/p>\n
O kaipgi vieni\u0161iai, atsiskyrėliai, kurie laisva valia pasirinko atsiribojimo
\nkelią ir mėgaujasi juo? Jie tik iliustruoja savo nesėkmingą bandymą rasti artimą
\n\u017emogų.<\/p>\n
Galite kaip tik norite įvardinti \u0161į procesą. Meilės, artimos sielos, savo
\nantrosios pusės paie\u0161ka… \u0160io siekio esmė lieka ta pati, net jei ie\u0161kotoji
\n\u201eantroji pusė\u201c pasirodo besanti svetima arba patenkina artumo poreikį tik i\u0161
\ndalies. \u201eNevykėlis, bet mano nuosavas\u201c, – argi nepakliūname kartais į \u0161io
\nteiginio pinkles. \u201eO kaimynė i\u0161vis nieko neturi\u201c, – ir ka\u017ekaip lengviau
\npasidaro.<\/p>\n
Nors \u0161is \u201esavas\u201c tokia a\u0161aka gerklėje, kad, mama, pasigailėk. Bet jis juk yra,
\njis \u0161alia. Ir galima susigalvoti nema\u017eai būdų, kaip kovoti su negailestinga
\ngyvenimo tiesa: u\u017emerkti akis į akivaizd\u017eius ir paslėptus trūkumus; sugalvoti
\nneegzistuojančių privalumų, kad sureik\u0161mintume ir įtvirtintume ry\u0161į;
\n\u201eprisigalvoti\u201c santykius, modeliuojant juos pagal galvoje egzistuojantį
\nvisuotinį stereotipą, kad viskas būtų kaip pas \u017emones; ir galiausiai \u2013
\nperdaryti!<\/p>\n
Labiausiai viliojantis noras, kylantis merginai, radusiai pretendentą į artimą
\ngiminaitį su ai\u0161kiais nukrypimais nuo normos: \u201eA\u0161 jį perauklėsiu pagal save!\u201c<\/p>\n
Reta kuri \u201eauklėtoja\u201c pasiekė savo tikslo. Paprastai suaugęs \u017emogus jau būna
\nsusiformavęs kaip asmenybė ir jį perdaryti sunku. O jis ir nenori pasiduoti
\nauklėjamajai veiklai. Tokie bandymai, ypač jei jie metodi\u0161ki ir įkyrūs, da\u017enai
\nsukelia graud\u017eias pasekmes \u2013 i\u0161ardytas \u0161eimas, skyrybas ir net tragedijas.<\/p>\n
O po jų \u017emogaus organizme i\u0161sivysto bjaurus atsargumas renkantis artimą \u017emogų.
\nKlaidos baimė blokuoja laisvus \u0161irdies santykius, kurie tokie būtini kiekvienam
\nmūsų.<\/p>\n
Kas gi yra tas tikrasis artumas?<\/b><\/p>\n
Laimei, ne visi ir ne visada paklūsta giminės įstatymams \u2013 nes ie\u0161ko tikro
\nartumo.<\/p>\n
Tikrasis (\u201eterapeutinis\u201c, jei galima taip pavadinti) artumas \u2013 kitoks tvarinys.<\/p>\n
Jis kyla lyg nepaisant giminių įsipareigojimų, tiesiog kaip dvasinio ir fizinio
\nsuderinamumo suvokimas. To su niekuo nesupainiosi. Tai kaip dėlionė, kurioje
\nviskas susieina į savo vietas.<\/p>\n
Tiko, sulipo, susisiejo, susivienijo į viena pagal ne\u017einomus kosminius sutapimo
\ndėsnius.<\/p>\n
\u201eU\u017e ką tu jį myli? Ne\u017einau, garbės \u017eodis. Tiesiog myliu ir viskas! Gera man su
\njuo, ramu, d\u017eiugu\u201c, – tai ir yra toks sulipimas.<\/p>\n
\u201eArtumas\u201c \u2013 tai spontani\u0161kas, laisvas, neapsimestinis \u017emogaus elgesys, \u017emogaus,
\nsuvokiančio aplinką, priimančio pasaulį nesugadinto vaiko akimis, \u017emogaus, kuris
\nnuo\u0161ird\u017eiai gyvena dabartyje.<\/p>\n
Laimingas tas, kuris sugebėjo \u0161iame gyvenime surasti \u017emogų, su kuriuo nereikia
\n\u017eaisti \u017eaidimų. Su kuriuo galima būti savimi ir jaustis saugiai net apnuoginus
\nkūną ir sielą.<\/p>\n
Ne visada jis atsiranda \u0161alia, kartais klystame pasirinkdami. Tačiau jau pats
\nbandymas ir mūsų tikėjimas sėkme padeda tro\u0161kimui surasti patį svarbiausią
\nartimą \u017emogų.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Artimiausi paprastai mums būna giminaičiai. Kodėl? Dėl kraujo ry\u0161io ar
\nvadinamosios \u201egiminės atminties\u201c? Ir kodėl taip skausmingai i\u0161gyvename barnius
\nsu artimais \u017emonėmis? Ir ar tikrai artimiausi mums yra jie? Ar jums \u017einoma,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2647,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2646","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2646","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2646"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2646\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2647"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2646"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2646"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2646"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2646"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2646"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}