Jie labai nori \u201eaukl\u0117ti teisingai\u201c, stengiasi \u201evisk\u0105 daryti kaip reikia\u201c,
\n\u201enieko nepraleisti\u201c ir… gyvena su kalt\u0117s jausmu, kad taip nei\u0161eina. Kaip
\nb\u016bnant t\u0117vais neprarasti tik\u0117jimo savimi? <\/b><\/p>\n
Ar lengva \u012fgyvendinti visas t\u0117v\u0173 svajones?
\n<\/b>
\n\u201eVakar prasikankinau pus\u0119 dienos, bandydama suprasti, ar teisingai pasikalb\u0117jau
\nsu savo de\u0161imtmete dukra!\u201c \u2013 prisipa\u017e\u012fsta trisde\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173 Marija. \u2013 \u201eNe
\nd\u0117l to, kad mes tur\u0117tume koki\u0173 nors ypating\u0173 problem\u0173, bet kaskart priimdama
\nkok\u012f nors sprendim\u0105 suabejoju: ar taip reikia daryti? Ar tinkamus radau \u017eod\u017eius?
\nGarb\u0117s \u017eodis, kartais pavyd\u017eiu savo t\u0117vams, kurie mane augino nesukdami galvos
\nd\u0117l pana\u0161i\u0173 klausim\u0173\u201c.<\/p>\n
Pana\u0161i\u0173 \u012f Marij\u0105 t\u0117v\u0173 tarp m\u016bs\u0173 dabar nema\u017eai. Stengdamiesi kaip galima geriau
\natlikti t\u0117v\u0173 vaidmen\u012f, nuolat jausdami kalt\u0119, jie pasimeta skirtingose nuomon\u0117se
\nir patarimuose apie vaik\u0173 aukl\u0117jim\u0105, tampa psichologais-m\u0117g\u0117jais arba stengiasi
\nbet kok\u012f klausim\u0105 spr\u0119sti su specialist\u0173 pagalba. Kaip i\u0161saugoti autoritet\u0105
\nnespaud\u017eiant vaiko? Gerbti jo asmenyb\u0119, bet nustatyti ribas? B\u016bti ir artimu
\ndraugu, ir autoritetingu, stipriu suaugusiuoju? \u0160iandien atsakymai \u012f \u0161iuos
\nklausimus t\u0117vams reikalingi daugiau nei kada nors anks\u010diau, ra\u0161o \u201ePsychologies\u201c.<\/p>\n
L\u016bkes\u010di\u0173 na\u0161ta<\/b><\/p>\n
Ne kiekvienas gali tik\u0117tis stabilaus darbo ar tvirtos santuokos, tod\u0117l taip
\nda\u017enai vaikai t\u0117vams tampa j\u0173 vil\u010di\u0173 \u012fsik\u016bnijimu ir gyvenimo prasme. \u201eBe to,
\nm\u016bs\u0173 visuomen\u0117je tvirtai \u012fsi\u0161aknijusi nuomon\u0117, kad \u201evaikai svarbesni nei t\u0117vai\u201c,
\no tai rei\u0161kia, \u201ed\u0117l j\u0173 turime aukoti visk\u0105\u201c, – sako psichoterapeut\u0117 Jekaterina
\n\u017dorniak. \u2013 \u201eToks (neteisingas) m\u0105stymas ver\u010dia t\u0117vus ir motinas \u012f vaik\u0105 \u017evelgti
\nvos ne kaip \u012f vienintel\u012f j\u0173 egzistavimo pateisinim\u0105\u201c. Tai taip pat u\u017ekrauna
\nvaikui sud\u0117ting\u0105 u\u017eduot\u012f \u2013 visuomet \u012fk\u016bnyti ideal\u0105. <\/p>\n
\u201eNuo skyryb\u0173 momento vaikai \u2013 mano svarbiausias prioritetas\u201c, – prisipa\u017e\u012fsta
\nArina, trej\u0173 met\u0173 dukters ir a\u0161tuoneri\u0173 s\u016bnaus motina. \u2013 \u201eVisk\u0105 kontroliuoju: j\u0173
\npramogas, b\u016brelius, gyvenim\u0105 mokykloje ir namie. \u017dinoma, man sunku, bet kaip
\nkitaip? Noriu, kad jie b\u016bt\u0173 laimingi.\u201c<\/p>\n
Sukurti tobulyb\u0119 (i\u0161auginti tobul\u0105 vaik\u0105) \u017emogus vargu ar gali. Ta\u010diau, kaip
\nai\u0161kina psichoanaliz\u0117, visagalyb\u0117s jausmas ka\u017ekada pripildydavo d\u017eiaugsmu
\nkiekvien\u0105 m\u016bs\u0173 (k\u016bdikyst\u0117s metais). Dabar mes v\u0117l galime i\u0161gyventi \u0161\u012f jausm\u0105
\n\u201ek\u016bdikio-objekto\u201c d\u0117ka, kuris gali \u012frodyti m\u016bs\u0173 t\u0117vi\u0161k\u0105 kompetencij\u0105
\nd\u017eiugindamas mus savo pasiekimais.<\/p>\n
Jausdami, kad \u201eaukl\u0117jamosios galios\u201c nepakanka, t\u0117vai ie\u0161ko atsakym\u0173
\nliterat\u016broje, internete, konsultuojasi su psichologais ir gydytojais.
\nNepasitik\u0117jimas savimi neleid\u017eia pasitik\u0117ti intuicija.<\/p>\n
\u201eMano s\u016bnaus balsas visuomet buvo kiek kimus\u201c, – pasakoja Asta, dvylikame\u010dio
\nMariaus mama. \u2013 \u201eMan\u0119s tai nejaudino iki to laiko, kai ka\u017ekas nepasak\u0117, kad
\ns\u016bnus gali tur\u0117ti problem\u0173 su balso stygomis. Mes u\u017esira\u0161\u0117me pas
\notorinolaringolog\u0105, paskui pas logoped\u0105. Galiausiai daktarai nustat\u0117… kad jo
\ntoks prigimtinis tembras! J\u012f galima koreguoti, bet s\u016bnus atsisak\u0117: \u201eKam?
\nVisuomet taip kalb\u0117jau\u201c. \u0160tai, kaip sakoma, proto balsas, kur\u012f a\u0161 praradau\u201c.<\/p>\n
Nestabiliais laikais \u017emogus savo vaik\u0105 gali paversti savo gyvenimo prasme.
\n<\/b>
\n\u201ePsi\u201c karta<\/b><\/p>\n
\u201eDaugumai t\u0117v\u0173 susidaro \u012fsp\u016bdis, kad specialisto konsultacija gali i\u0161kart
\ni\u0161spr\u0119sti visus klausimus\u201c, – sako Jekaterina \u017dorniak. \u2013 \u201eTa\u010diau i\u0161 tikro
\npsichologo u\u017eduotis ne suteikti stebukling\u0105 recept\u0105 ar i\u0161mokyti gyventi
\nteisingai. Daugeliu atvej\u0173 jie informuoja t\u0117vus apie bendravimo su vaikais
\nmechanizmus ir b\u016bdus, padeda rasti savit\u0105 keli\u0105\u201c. Kitaip tariant, neverta
\nkreiptis \u012f psicholog\u0105, kad nuspr\u0119stum\u0117te, kuo geriau u\u017esiimti jaunesniajam \u2013
\ndziudo ar karat\u0117.<\/p>\n
Kitas principas, kur\u012f mes link\u0119 pamir\u0161ti: aukl\u0117jimas \u2013 vis d\u0117lto t\u0117v\u0173 reikalas.
\nEugenija, trij\u0173 12, 5 ir 8 met\u0173 mergy\u010di\u0173 motina, sako, kad pirmojo n\u0117\u0161tumo metu
\nperskait\u0117 \u201evisk\u0105, k\u0105 \u012fmanoma\u201c, nes nenor\u0117jo kartoti savo mamos klaid\u0173. Ta\u010diau
\nkai jos pirmoji dukra, i\u0161tikus \u201etrej\u0173 met\u0173 krizei\u201c, \u012f bet kur\u012f pra\u0161ym\u0105 \u0117m\u0117
\nsakyti \u201ene\u201c, Eugenija supanikavo.<\/p>\n
\u201eStengiausi daryti taip, kaip buvo patariama knygose, bet man tai buvo
\nnenat\u016bralu. Tik apsilankiusi ankstyvojo bendravimo centre, pakalb\u0117jusi su t\u0117vais
\nir pasteb\u0117jusi kitus vaikus supratau, jog reikia mokytis suderinti \u017einias su
\nsavais pasteb\u0117jimais ir poj\u016b\u010diais.\u201c<\/p>\n
\u201eMatome, kokie neram\u016bs t\u0117vai, kurie ateina pas mus pirm\u0105j\u012f kart\u0105\u201c, – sako
\npsicholog\u0117 Olga Varpachovskaja. \u2013 \u201eJuos jaudina, ar jie geri, kaip juos vertina
\naplinkiniai, ar jie ir j\u0173 vaikai toli nuo idealo… Ir mes stengiam\u0117s pad\u0117ti
\njiems suprasti, kad vaikui n\u0117ra nieko geriau nei savi t\u0117vai. Ir kad jam
\nblogiausia \u2013 j\u0173 neu\u017etikrintumas ir nerimas. Mes norime, kad kiekvienas
\n\u012fsitikint\u0173, jog vaikai (ir apskritai \u017emon\u0117s) skirtingi, kad bendros taisykl\u0117s
\nneretai neveikia, kad t\u0117vams n\u0117ra keliama u\u017eduotis i\u0161aukl\u0117ti ideal\u0173 vaik\u0105
\nidealiam gyvenimui \u2013 j\u012f reikia parengti realybei. Ir matome, kad dirbame ne
\nveltui: d\u0117l nuolat \u010dia vykstan\u010dio apsikeitimo patirtimi, nuomon\u0117mis vaikai ir
\nt\u0117vai mokosi priimti save ir kitus tokius, kokie jie yra, d\u017eiaugiasi tuo, kas
\nvyksta ir visomis prasm\u0117mis auga.\u201c<\/p>\n
Priimti savo autoritet\u0105
\n<\/b>
\nNeretai abejon\u0117s t\u0117vus u\u017eklumpa ir tada, kai jiems tenka parodyti tvirtum\u0105,
\nautoritet\u0105. Ko nors neleisdami vaikui jie jaudinasi, kad tuo pa\u010diu pa\u017eeis jo
\ninteresus; taip gimsta kalt\u0117s jausmas. Be to, jie nes\u0105moningai (ir be pagrindo)
\nbaiminasi netekti vaiko meil\u0117s. \u201eVis d\u0117lto autoritetas \u2013 vienas pagrindini\u0173
\naukl\u0117jimo moment\u0173\u201c, – ai\u0161kina am\u017eiaus psicholog\u0117 Tatjana Bednik. \u2013 \u201eNustatydami
\nribas, \u012fvesdami protingas taisykles ir apribojimus, mokome vaik\u0105 mal\u0161inti savo
\nimpulsus \u2013 padedame jam tapti \u017emogumi.\u201c <\/p>\n
\u201eMano devyneri\u0173 met\u0173 dukra keldavo baisias scenas kaskart, kai jai ka\u017eko
\nneleisdavau\u201c, – prisimena Natalja. \u2013 \u201eBet kart\u0105 kantryb\u0117 tr\u016bko, ir jai nepavyko
\nman\u0119s sugraudinti. Tai buvo tikras m\u016bs\u0173 santyki\u0173 perversmas. \u0116miau labiau
\npasitik\u0117ti savimi ir kur kas ma\u017eiau nerimauju, kai man reikia parodyti
\ntvirtum\u0105.\u201c<\/p>\n
\u201eAtsakomyb\u0117s u\u017e vaik\u0105 jausmas ma\u017eina kalt\u0117s jausm\u0105\u201c, – tvirtina psichoanalitik\u0117
\nCatherine Mathelin. \u2013 \u201eJuk \u0161iuo atveju mes prisiimame sau savo poelgi\u0173 pasekmes.
\nSuvokti savo kaip suaugusiojo pozicij\u0105 ir priimti atsakingus sprendimus,
\nnesikreipiant \u012f vaik\u0105 kaip \u012f arbitr\u0105 \u2013 \u0161tai sveikas pagrindas t\u0117vi\u0161kam
\nautoritetui.\u201c<\/p>\n
Myl\u0117ti vaikus be fanatizmo
\n<\/b>
\nTaip \u0161iuolaikinius t\u0117vus ragina Catherine Mathelin, daugelio knyg\u0173 autor\u0117.
\n\u201eMeil\u0117 \u2013 tai toli gra\u017eu ne viskas, k\u0105 mes galime duoti savo vaikams. Dar
\ndaugiau, su \u0161iuo jausmu reikia b\u016bti labai atsargiems: juo galima u\u017edusinti,
\npavergti, \u012f\u017eeisti ir net nu\u017eudyti. Nusikaltimas beproti\u0161kos meil\u0117s pagrindu \u2013
\nvienintelis, u\u017esitarnaujantis teis\u0117j\u0173 indulgencijos. \u201eTaip j\u012f myl\u0117jau, kad
\nnegal\u0117jau pakelti, kai jis \u0117m\u0117 tolti\u201c. <\/p>\n
Ta\u010diau myl\u0117ti nerei\u0161kia valdyti ar spausti. Tai rei\u0161kia b\u016bti pasirengusiam
\napsieiti be vaiko, vien\u0105 kart\u0105 j\u012f paleisti \u2013 ir dar nuo biblini\u0173 laik\u0173 \u017einoma,
\nkaip tai n\u0117ra paprasta. Myl\u0117ti vaikus tik tam, kad jie priklausyt\u0173 tik mums,
\nnegalvojant, kad ka\u017ekas kitas, be m\u016bs\u0173, gali padaryti juos laimingus \u2013 tai
\ngeruoju nesibaigia. Jei t\u0117vi\u0161kuose jausmuose n\u0117ra nesavanaudi\u0161kumo, jie
\nneleid\u017eia vaikui augti jau\u010diant savo vert\u0119 ir gerbiant save.<\/p>\n
\u017dod\u017eiuose \u201eA\u0161 tave taip myliu\u201c neturi b\u016bti kitos prasm\u0117s: \u201eTu man privalai
\natsid\u0117koti\u201c. Augantiems vaikams reikia kit\u0173 \u017eod\u017ei\u0173: \u201eTaip tave myliu, kad galiu
\ntave paleisti, myliu tave d\u0117l tav\u0119s paties\u201c. Taip i\u0161vengsime jausm\u0173, kurie
\natne\u0161a pasitenkinim\u0105 tik mums patiems\u201c.<\/p>\n
Misija \u012fmanoma
\n<\/b>
\n\u201eMes pirmeiviai\u201c, – mano Darius ir Elena, 15 ir 18 met\u0173 paaugli\u0173 t\u0117vai, – \u201eJuk
\nanks\u010diau vaikus aukl\u0117davo \u0161abloni\u0161kai, o mes turime pasirinkim\u0105. Naudojantis
\nspecialia informacija, galima i\u0161vengti gausyb\u0117s klaid\u0173. Svarbiausia \u2013
\nnesilaikyti taisykli\u0173 aklai\u201c. Tokia lanksti pozicija, regis, tampa vis
\npopuliaresn\u0117. Dauguma t\u0117v\u0173 (46%) mano, kad savo aukl\u0117jam\u0105j\u0105 funkcij\u0105 vykdo
\n\u201eveikiau gerai\u201c. O \u012f klausim\u0105 \u201eKas jums padeda?\u201c 32% atsak\u0117: \u201epapildoma
\ninformacija\u201c, 26% prisipa\u017eino, kad su visais klausimais tvarkosi savaranki\u0161kai,
\nir tik penki procentai parei\u0161k\u0117, kad kliaujasi i\u0161skirtinai tik savo intuicija.<\/p>\n
Ar tai rei\u0161kia, kad b\u016bti (gerais) t\u0117vais \u2013 misija \u012fmanoma? Atsakymas bus
\nteigiamas, bet su s\u0105lygomis: nelaikyti sav\u0119s visagaliu; nesiekti tobulumo ir
\nnesistengti i\u0161aukl\u0117ti tobulo vaiko; suprasti, kad apribojimai formuoja asmenyb\u0119;
\nnustatyti protingus draudimus be kalt\u0117s jausmo; suderinti savo \u017einias, vertybes
\nir poj\u016b\u010dius.
\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jie labai nori \u201eaukl\u0117ti teisingai\u201c, stengiasi \u201evisk\u0105 daryti kaip reikia\u201c,
\n\u201enieko nepraleisti\u201c ir… gyvena su kalt\u0117s jausmu, kad taip nei\u0161eina. Kaip
\nb\u016bnant t\u0117vais neprarasti tik\u0117jimo savimi? <\/p>\n
Ar lengva \u012fgyvendinti visas t\u0117v\u0173 svajones?<\/p>\n
\u201eVakar prasikankinau pus\u0119 dienos,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2655,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2654","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2654","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2654"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2654\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2655"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2654"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2654"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2654"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2654"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2654"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}