Da\u017enai sakoma, kad gyvenimas \u2013 geriausias mokytojas, ir niekur kitur \u0161is
\nposakis taip netinka, kaip kad kalbant apie tėvų ir vaikų santykį. Kas daugiau
\ngali i\u0161tirpdyti mūsų \u0161irdį pabučiavęs į skruostą, jei ne vaikas, ir kas kitas
\ngali akimirksniu u\u017ekaitinti kraują vien nepagarbia pastaba? Terapeutė Susan
\nStiffelman ai\u0161kina, kas slypi vaikų elgesyje ir kaip konflikto akimirką i\u0161likti
\nramiam.<\/b><\/p>\n
Kiekvienas tėvas ar mama norėtų i\u0161likti ramūs. Kai stengiamės i\u0161ruo\u0161ti savo
\nvaikus į mokyklą laiku, dauguma mūsų jaučia apgailestavimą ar są\u017einės
\npriekai\u0161tus. Mieliau norėtume mėgautis rytais, o ne pradėti dieną barniais ir
\n\u0161auksmais. Tačiau giliai įkvėpti ar suskaičiuoti iki de\u0161imt gali pasirodyti
\nneįmanoma vaikų akivaizdoje \u2013 tų, kurie \u017eino, kaip pataikyti į mūsų silpnąją
\nvietą.<\/p>\n
Niekas neturi tokios galios padėti mums atrasti savo brand\u017eiąją pusę, kaip kad
\nmūsų vaikai, ir tuo pat metu vaikai suteikia galimybę mums susidurti su
\nneįtikimiausiomis savo reakcijomis.<\/p>\n
Valdant savo mintis<\/b><\/p>\n
Svarbiausia siekiant suvaldyti savo reakcijas ir i\u0161likti ramiam \u2013 pastebėti
\nmintį, kuri \u0161mėk\u0161teli jūsų prote, kol ji nepranyko. Neretai tokioje mintyje būna
\n\u017eod\u017eiai \u201eturėtų\u201c arba \u201eneturėtų\u201c.<\/p>\n
\u201eMilda neturėtų gai\u0161ti tiek laiko rinkdamasi drabu\u017eius rytais\u201c.<\/p>\n
\u201eDomas turėtų ateiti prie stalo, kai jį kviečiu\u201c.<\/p>\n
\u201eBerniukai turėtų nesikum\u0161čiuoti ant galinės automobilio sėdynės\u201c.<\/p>\n
\u017dvelgiant į tokias mintis ir jas nuo\u0161ird\u017eiai analizuojant, galima suprasti, kad
\nir prie\u0161ingos mintys yra teisingos, jei ne dar teisingesnės. Pavyzd\u017eiui, jei
\nMilda (minėtame pavyzdyje) yra trylikametė mergaitė, kuri susi\u017eavėjusi net ne
\nvienu, o dviem savo klasės berniukais, i\u0161 tikro galima suprasti, kodėl ji kas
\nrytą taip kruop\u0161čiai renkasi apdarus.<\/p>\n
Ir jei Domas įsitraukęs į vieną savo did\u017eiųjų Lego statybų, būtų kone absurdi\u0161ka
\ntikėtis, kad jis mes savo darbus vien dėl to, kad vakarienė ant stalo.<\/p>\n
Suprantant vaiko veiksmų prasmę<\/b><\/p>\n
Dauguma mūsų prarandame savitvardą, nes neteisingai interpretuojame savo vaikų
\nelgesį, ra\u0161o \u201eShe Knows\u201c. Pasakome sau, kad mūsų vaikai sąmoningai mūsų
\nnegerbia, siekia mus į\u017eeisti, kai tai visi\u0161kai nėra tiesa.<\/p>\n
Stengdamiesi suprasti vaikus ir jų elgesį, nedarydami i\u0161ankstinių i\u0161vadų, kurios
\nda\u017enai neteisingos, lengviau i\u0161saugosite savitvardą. Jei suprasite, kad dukrai
\nneramu, kaip ji atrodo, ma\u017eiau pyksite, kad ji triskart pakeitė savo apdarus.
\nJei \u017einosite, kad jūsų berniukai pavargę ir alkani, ma\u017eiau priimsite asmeni\u0161kai
\njų mu\u0161tynes ant galinės automobilio sėdynės.<\/p>\n
O jei vis dėlto praradote savikontrolę, rėkiate, grasinate ar deratės,
\nsvarbiausias \u017eingsnis atgaunant savitvardą \u2013 pripa\u017einti, kad ją praradote.
\nSustokite prie\u0161 darydami ar sakydami tai, ko pasigailėsite.<\/p>\n
Dauguma mūsų, tėvų, nuolat skubame. Kai skubame, kalbame ar elgiamės
\nimpulsyviai, neklausydami savo vidinės i\u0161minties, kuri reikalauja i\u0161 mūsų
\nramybės, kad ją i\u0161girstume.<\/p>\n
Susitelkdami į savo reakcijas ir da\u017enai neteisingas savo vaiko elgesio
\ninterpretacijas, galėsime i\u0161likti ramūs net tuomet, kai \u017emonės aplink elgiasi ne
\ntaip, kaip mes norėtume.<\/p>\n
Parodydami jiems, kad galima nesinervinti net tada, kai viskas vyksta ne pagal
\nmus, suteiksime jiems svarbią dovaną: galimybę mėgautis laiku su mylimais
\n\u017emonėmis nepaisant nei\u0161vengiamų gyvenime pakilimų ir nusileidimų.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Da\u017enai sakoma, kad gyvenimas \u2013 geriausias mokytojas, ir niekur kitur \u0161is
\nposakis taip netinka, kaip kad kalbant apie tėvų ir vaikų santykį. Kas daugiau
\ngali i\u0161tirpdyti mūsų \u0161irdį pabučiavęs į skruostą<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2659,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2658","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2658","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2658"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2658\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2659"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2658"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2658"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2658"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2658"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2658"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}