Ramus ir tylus \u0161eimyninis gyvenimas \u2013 tik jaunaved\u017eiams \u017einoma prabanga.
\nJiems dar teks su\u017einoti, kiek nesupratimo slypi \u0161eimyniniuose santykiuose,
\nkokios aistros verda virtuvėje ar miegamajame. Daugelyje \u0161eimų nėra sukurta \u201etaikaus\u201c
\nkonfliktų sprendimo programa. Pakalbėkime apie tipi\u0161kiausius reagavimo į
\nkonfliktą būdus ir nuspręskime kas geriausia: tylėti, bartis ar diskutuoti?<\/p>\n
Tylime?<\/b><\/p>\n
27 metų Marija i\u0161tekėjusi jau \u0161e\u0161erius metus. Pastaruoju metu ją jaudina tai,
\nkad tarp jos ir vyro neretai kyla barniai, kurie baigiasi tylėjimu. \u0160is
\ntylėjimas gali trukti kelias dienas. Tuo metu padėtis būna gana įtempta. Marija
\nbando pradėti kalbėti, aptarti ginčo prie\u017eastis, bet vyras tyli, lyg vandens į
\nburną prisėmęs. Pastaruoju metu tylėjimas trunka vis ilgiau. Kaip elgtis tokioje
\nsituacijoje?<\/p>\n
Kodėl gi vienas kitam brangūs \u017emonės vietoje to, kad aptartų problemas, nutyla \u2013
\nir kartais ilgam? Yra keletas prie\u017easčių.<\/p>\n
Perėjimas prie asmeni\u0161kumų<\/b><\/p>\n
Kitaip tariant, sutuoktiniai kitaip nemoka. Gali būti, kad kurio nors i\u0161 jų (arba
\nabiejų) \u0161eimoje tėtis ir mama ginčus spręsdavo būtent tokiu būdu. O stereotipai,
\nperkelti i\u0161 tėvų \u0161eimos, yra patys gajausi.<\/p>\n
Baimė sugadinti santykius
\n<\/b>
\nNeretai \u017emonės, suprasdami, kad ginčas gali nuklysti pernelyg toli, tiesiog
\nnutyla. Tai \u2013 gynybinė reakcija, siekiant apsisaugoti nuo pri\u0161nekėjimo dalykų,
\nkurių vėliau gali būti gailimasi.<\/p>\n
Noras įsi\u017eeisti<\/b><\/p>\n
Tylėjimas įsi\u017eeidus \u2013 tai vaiki\u0161ka reakcija, kilusi i\u0161 ikimokyklinio am\u017eiaus.
\nBūtent tuomet, nemokant ir bijant atsakyti tėvams, mes įsi\u017eeisdavome,
\nnutildavome ir nusisukdavome tikėdamiesi, kad jie supras: mes reikalaujame
\npaguodos ir mūsų teisumo pripa\u017einimo. Tą patį norime parodyti ir savo partneriui.<\/p>\n
Tokį tylėjimą derėtų skirti nuo i\u0161mintingo mokėjimo nutylėti. Kartais verta \u201eu\u017egniau\u017eti
\n\u017eod\u017eius savo gerklėje\u201c ir nesakyti visko, kas susikaupė partnerio at\u017evilgiu. Jei,
\n\u017einoma, neplanuojate, kad \u0161is ginčas taps efektingu jūsų \u0161eimyninio gyvenimo
\nfinalu. I\u0161mintingas ir pamatuotas nutylėjimas nesukelia daugiadienio bendravimo
\nnutrūkimo, jis padeda i\u0161 konfliktinės situacijos i\u0161eiti su minimaliomis
\nnetektimis. Ko negalima pasakyti apie demonstratyvų \u201eEsu tokia įsi\u017eeidusi (įsi\u017eeidęs)
\nkad net nenoriu su tavimi bendrauti\u201c.<\/p>\n
Da\u017eniausiai po tylėjimo periodo (kelių dienų ar savaičių) \u201epusės\u201c susitaiko.
\nJiems spengianti tyla yra tiesiog nepakeliama. Bet tokiu būdu jie nesprend\u017eia
\nproblemos, dėl kurios kilo pirmasis ginčas. Jie bijo ją aptarinėti, nes gali vėl
\nsusipykti. O problema taip ir lieka nei\u0161spręsta, paslepiama į \u201etaupyklę\u201c, kuri
\nanksčiau ar vėliau vis vien persipildys. Todėl demonstratyvus tylėjimas \u2013 tai ne
\ni\u0161eitis, o akligatvis.<\/p>\n
Baramės?<\/b><\/p>\n
Vaida ir Antanas mano, kad jiedu \u2013 labai temperamentingi \u017emonės. Tai pasirei\u0161kia
\nir garsiais buitiniais skandalais. Susierzinimo prie\u017eastis gali būti bet kokia
\nsmulkmena nuo neplauto puodelio iki politinės situacijos Kuboje. Vaida ir
\nAntanas įsitikinę, kad \u0161aukti vienam ant kito yra visai normalu ir netgi…
\nnaudinga. \u201eTokie jau mes esame. Juk nelaikysi visko viduje. Mums palengvėja\u201c, –
\ntvirtina jie. Tik \u0161tai bėgant laikui toks elgesys \u0161eimą, kuri jau augina vaiką,
\nstumtelėjo prie skyrybų slenksčio…<\/p>\n
Kai kurie \u017emonės taip pripranta į bet kokį stimulą reaguoti suirzimu, kad
\ntiesiog nesupranta, kaip galima būtų elgtis kitaip. Toks elgesio stereotipas
\ngreičiausiai taip pat buvo paveldėtas i\u0161 tėvų \u0161eimos, kuomet abu tėvai (ar
\nvienas i\u0161 jų) pasipiktinimo kupinu rėkimu reaguodavo į nepakankamai sūrią sriubą,
\nsudau\u017eytą puodelį, prastą įvertinimą pa\u017eymių knygelėje. O jei tokių potencialių
\n\u201eskandalininkų\u201c \u0161eimoje yra du… tai kas gi yra barnis?<\/p>\n
Pereinant prie asmeni\u0161kumų<\/b><\/p>\n
Partneriai vienas kitam primena visus blogus dalykus, kuriuos tik prisimena.
\nNeigiamas poelgis (arba kitoks po\u017eiūris į situaciją) apibendrinamas kaip
\ncharakterio bruo\u017eas: \u201eTu neatsakingas bailys\u201c, \u201eTu blogas tėvas\u201c, \u201eTu nieko
\nnesupranti\u201c.<\/p>\n
Kas ką?<\/b><\/p>\n
Noras \u201epaspausti\u201c vienas kitą, įpir\u0161ti savo po\u017eiūrį, kuris suvokiamas kaip
\nvienintelis teisingas.<\/p>\n
Savęs teisinimas<\/b><\/p>\n
Nors abiem besiginčijančioms pusėms atrodo, kad jie sprend\u017eia problemą, i\u0161
\ntikrųjų taip nėra. Vidiniai tikslai, kurie realizuojami barnyje \u2013 pasitikėjimo
\nsavimi didinimas kito \u017emogaus sąskaita, savęs pateisinimas, savo nesėkmingo
\npasirinkimo patvirtinimas.<\/p>\n
Gynyba, puolimas<\/b><\/p>\n
Barnio metu vienas i\u0161 sutuoktinių puola, kitas ginasi, o vėliau jie pasikeičia
\nvaidmenimis. Tačiau besiginantis \u017emogus visi\u0161kai negali suvokti kito \u017emogaus
\npo\u017eiūrio! Jis ie\u0161ko sau pasiteisinimo ir da\u017eniausiai jį atradęs pradeda kaltinti
\npartnerį bei kabinti jam etiketes.<\/p>\n
Abu partneriai galų gale jaučiasi nepatenkinti: ir problema liko nei\u0161spręsta, ir
\nsusipyko. Kartais tik vienas i\u0161 sutuoktinių laikosi tokio elgsenos stereotipo.
\nTuomet barnis \u2013 tai beveik monologas su indų dau\u017eymu, durų trankymu, lagaminų
\nsusikrovimu (ar sukrovimu – partneriui).<\/p>\n
\u017dmonės, pratę \u201ebendrauti\u201c tokiu būdu, da\u017enai sako, kad kitaip jie tiesiog negali.
\nAtrodytų, \u201eviską supranta\u201c, bet… negali. Ar i\u0161 tiesų taip yra? Ka\u017ekam tikrai
\nsunku susilaikyti, ypač kalbant apie \u201esprogius\u201c cholerikus. Tiesa, jie greitai
\nįsiplieskia, bet taip pat greitai ir atau\u0161ta. Tačiau ne tik nuo temperamento
\nviskas priklauso.<\/p>\n
Kartais \u017emonės leid\u017eia sau taip elgtis nuo\u0161ird\u017eiai manydami, kad taip yra gerai:
\nsusierzinimas i\u0161liejamas, o ne kaupiamas viduje. Ir būtent čia slypi klaida.<\/p>\n
Taip, susierzinimas i\u0161lietas. Bet kur? Ant partnerio, mylimo \u017emogaus? Ir dabar
\njo viduje ta pati susierzinimo energija, kuri taip pat ver\u017eiasi laukan. To ir
\nsiekėte? Dabar tą energiją partneris arba i\u0161lies ant jūsų, arba nuslėps viduje,
\ntaip kenkdamas savo sveikatai. Ir vienas, ir kitas variantas yra vienodai blogi.<\/p>\n
Kartais tam, kad liautumėmės reaguoti agresyviai, pakanka suprasti, kad tai yra
\ni\u0161 tiesų blogas kelias. Reikia patikėti, kad būtent toks \u201eitali\u0161kas\u201c problemų
\nsprendimo stilius gali sunaikinti jūsų santykius. Ir jei siekiate būtent to \u2013
\ntoliau sėkmingai kalbėkite apie tai, kad \u201enorite susilaikyti, bet begalite\u201c bei
\n\u0161aukite ant partnerio.<\/p>\n
Jeigu jūsų tikslas \u2013 i\u0161saugoti santykius, tuomet pasistenkite pasikeisti.
\nBarniai su santykių ai\u0161kinimusi \u2013 tai vienas i\u0161 blogiausių variantų, kuris nėra
\nkelias į problemų sprendimą, tačiau tas problemas puikiai įtvirtina. Be jokios
\nabejonės, barnių neturi matyti vaikai. Jiems matyti, kad \u0161eima \u201ene kartu\u201c yra
\ndid\u017eiulė trauma, be to, jie patys gali i\u0161 jūsų mokytis neefektyvaus problemų
\nsprendimo būdo ir taikyti jį savo \u0161eimoje ateityje.<\/p>\n
Diskutuojame?<\/b><\/p>\n
Kostas ir Rita, sutuoktiniai \u201esu sta\u017eu\u201c, sako, kad niekada \u201enesiai\u0161kina santykių\u201c
\n\u2013 tik pasitikslina dėl problemos. \u0160eimoje karaliauja pasitikėjimas ir pagarba,
\nauga ramūs vaikai. Be to, \u0161eimoje galioja auksinė taisyklė \u2013 niekuomet
\nneaptarinėti rimtų klausimų po 21:00 arba jei akivaizdu, kad vienas i\u0161 partnerių
\nyra pavargęs arba serga.<\/p>\n
Tai kuo gi skiriasi barnis ir konstruktyvi diskusija? Taigi, konstruktyvios
\ndiskusijos po\u017eymiai.<\/p>\n
Partneriai gerbia vienas kitą bei i\u0161sakomas nuomones.<\/p>\n
1) Pasirengę i\u0161klausyti kito nuomonę.<\/p>\n
2) Supranta, kad diskusijos tikslas \u2013 problemos sprendimas;<\/p>\n
3) Kalba tik apie problemą, nenukreipdami dėmesio į asmeninių partnerio savybių
\npeikimą. Jei problema susijusi būtent su charakterio bruo\u017eų aprai\u0161komis, tai
\npartneriai sako ne \u201eTu blogas\u201c, o \u201eTu pasielgei blogai\u201c \u2013 tai nekenkia
\nsavigarbai ir suteikia erdvę pasitaisyti;<\/p>\n
4) Jei laikomasi visų taisyklių, tai abu partneriai jaučiasi patenkinti. Tai
\nsituacija kurioje laimi abu.<\/p>\n
Tokiu būdu diskutuoti galima netgi stebint vaikams, nes taip jie mokysis savo
\nproblemas spręsti civilizuotai. Ir, be abejo, netgi konstruktyvios diskusijos
\nneverta pradėti, jei partneris jaučiasi pavargęs ar ligotas. Tokioje būsenoje
\nmes prasčiau save kontroliuojame ir galime pradėti bartis. Net jei abu namo
\ngrį\u017etate tik po 22:00, mokykitės diskutuoti kultūringai! Gali būti, kad tam
\nprireiks daugiau savikontrolės, bet rezultatas pateisins pastangas.<\/p>\n
Norint i\u0161mokti konstruktyviai diskutuoti, visų pirma reikia mokytis. Kaip ir
\ndaugelis kitų, mokėjimas spręsti problemas tokiu būdu \u2013 socialinis įgūdis, kurio
\nneįmanoma įgyti be praktikos. Todėl diskutuokite, bet nesileiskite į barnius.<\/p>\n
Nestandartinis po\u017eiūris<\/b><\/p>\n
Jei suprantate, kad diskusija pereidinėja į barnį, galima imtis kelių
\nnestandartinių priemonių, kurios padės i\u0161 barnio situacijos i\u0161sikapstyti su
\nminimaliais praradimais. Svarbiausia \u2013 barnio įkar\u0161tyje prisiminti apie tai, kad
\nyra priemonių barniui gesinti.<\/p>\n
Trečias kaltas<\/b><\/p>\n
Be jokios abejonės, prisimenate, kaip vaikystėje barėsi jūsų tėvai, tačiau vos
\npakakdavo jums prieiti prie jų, ir jie pradėdavo vienbalsiai reik\u0161ti
\nnepasitenkinimą jumis? Tai ir yra \u201etrečio kaltojo\u201c metodas. Ir \u0161į metodą galite
\npanaudoti ne tik prie\u0161 vaikus. Pabandykite barnio metu u\u017ekabinti kokių nors
\nbendrų pa\u017eįstamų, kurių at\u017evilgiu abu esate nusiteikę vieningai neigiamai, temą.
\nPamatysite, kad jūsų \u0161eimyninis abipusis nepasitenkinimas staiga gerokai suma\u017eės.
\nBet geriau taip nesielgti.<\/p>\n
Daugiau humoro<\/b><\/p>\n
Pasistenkite prajuokinti partnerį, net jei jums visai nejuokinga. Kai kas
\nemocijas bando i\u0161reik\u0161ti pantomima, kai kas prisimena anekdotą \u201eį temą\u201c, o kai
\nkas padaro ką nors netikėto ir kvailoko, bet juokingo. Jei kartu nusijuokėte,
\ntai vieno nepasitenkinimas kitu pradės ma\u017eėti.<\/p>\n
Ra\u0161ykite lai\u0161kus<\/b><\/p>\n
\u0160is būdas jau skirtas tiems, kurie susipe\u0161a rimtai. Kartais tai, ką sunku
\ni\u0161pasakoti \u017eod\u017eiais, galima u\u017era\u0161yti. Gerai, jei tai bus tikras lai\u0161kas,
\npara\u0161ytas ra\u0161ikliu ant popieriaus. Bet kra\u0161tutiniu atveju tiks ir elektroninė
\n\u017einutė (nors jos vertė yra gerokai ma\u017eesnė). Jei nusprendėte para\u0161yti tokį
\nlai\u0161ką, jį apgalvokite. Kalbėkite apie savo jausmus, stenkitės, kad kaltinimų
\npartneriui būtų kuo ma\u017eiau. Lai\u0161ką būtinai pabaikite optimisti\u0161ka gaidele.<\/p>\n
Nuo prie\u0161ininkų link partnerių<\/b><\/p>\n
Barnis \u2013 dvipusis procesas. Pripa\u017einkite savo klaidas ir papra\u0161ykite atleidimo.
\nDeja, daugelis \u017emonių yra įsikalę į galvas stereotipą, kad atsipra\u0161ydami jie
\ntartum nuvertėja. I\u0161 tikrųjų atsipra\u0161yti ir pripa\u017einti savo klaidas mokantys
\n\u017emonės sukelia pagarbos jausmą, nes taip jie parodo, kad yra drąsūs ir sugeba
\nmąstyti. Jūsų atsipra\u0161ymas gali padėti ir partneriui pripa\u017einti savo neteisumą \u2013
\njuk jis daugiau nebekaltinamas, vadinasi, gintis nebereikia.<\/p>\n
Bet kuriais būdais stenkitės įveikti \u201etylėjimo sieną\u201c. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ramus ir tylus \u0161eimyninis gyvenimas \u2013 tik jaunaved\u017eiams \u017einoma prabanga.
\nJiems dar teks su\u017einoti, kiek nesupratimo slypi \u0161eimyniniuose santykiuose,
\nkokios aistros verda virtuvėje ar miegamajame. Daugelyje \u0161eimų nėra sukurta \u201etaikaus\u201c
\nkonfliktų sprendimo programa. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2661,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2660","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2660","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2660"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2660\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2661"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2660"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2660"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2660"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2660"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2660"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}