Daugelis mūsų u\u017eauga manydami, kad meilės istorijos turėtų būti ma\u017edaug
\ntokios: berniukas susitinka mergaitę, įsimyli, jiedu gra\u017eiai dera poroje, tad
\nsusituokia ir iki senatvės laimingai gyvena gra\u017eiame namelyje. Bet taip juk tik
\npasakose būna. \u0160iais laikais vis daugiau laimingų porų, kurios nuklysta nuo
\ngerai i\u0161minto tradicijų tako. Jus ir jūsų antrąją pusę skiria kelios de\u0161imtys
\nmetų? Gyvenate skirtinguose \u017eemynuose? Nesvarbu \u2013 toks yra naujasis meilės
\nveidas. Ir \u0161tai jums pavyzdys \u2013 trijų porų istorijos.<\/b><\/p>\n
Kra\u0161tutiniai gegu\u017eės-gruod\u017eio santykiai<\/b><\/p>\n
Jennifer Leckstrom, 27 metai, Tannersville miestas (JAV):<\/i><\/p>\n
Su Tomus susipa\u017einau, kai man buvo vos 18, o jam \u2013 43. Ra\u0161alas nuo jo skyrybų
\ndokumentų dar nebuvo i\u0161d\u017eiūvęs, jis buvo dviejų vaikų tėvas.<\/p>\n
Tomo gyvenimo būdas manęs visi\u0161kai nebaugino ir \u0161is vyras mane akimirksniu
\npatraukė \u2013 ypač seksualia barzdele. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad visi man
\nsvarbūs \u017emonės pritarė sprendimui susitikinėti su gerokai vyresniu vyru, kuris
\ndar ir vaikų turi, ra\u0161o lifestyle.msn.com.<\/p>\n
Tėtis su mama mus u\u017etiko kartu ir pamanė, kad abu esame i\u0161protėję. Bet mūsų
\nsantykiai i\u0161 tiesų buvo gilūs. Praėjus porai mėnesių pradėjau mokytis koled\u017ee, o
\nTomas savaitgaliais mane lankydavo ir likdavo kartu bendrabučio kambaryje.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017eių labai drovėjausi am\u017eių skirtumo, todėl kambariokėms sumelavau, kad
\njam yra \u0161iek tiek daugiau nei 30 metų. Viskas baigėsi tuo, kad antrame kurse
\nkartu persikraustėme į butą. Netrukus mano \u0161eima ir draugai suprato, kad \u0161is
\nromanas \u2013 rimtas reikalas, ir nors mano artimiesiems prireikė laiko su tuo
\nsusitaikyti, jie visgi apsiprato.<\/p>\n
Po trejų metų laimingo susitikinėjimo a\u0161 gavai \u017eiedą! O spalį \u0161vęsime penktąsias
\nsavo vestuvių metines. Beje, mano tėvai \u2013 Tomo uo\u0161viai \u2013 myli vyrą ir puikiai su
\njuo sutaria. Tiesą sakant, mes neretai surengiame dvigubus pasimatymus.<\/p>\n
Jaučiuosi laimingiausia moteris pasaulyje! Turiu nuostabų vyrą ir du puikius
\nįvaikius. Ir nors nesu jų mama, padedu juos auginti. Be abejo, am\u017eiaus po\u017eiūriu
\nmūsų pora nėra tokia jau įprastinė, bet ji nuostabi.<\/p>\n
Meilei atstumai nebaisūs<\/b><\/p>\n
Rogeris Wade\u2018as, 41 metų, Mountainside miestas (JAV):<\/i><\/p>\n
Esu etatinis matematikos mokytojas vienoje i\u0161 New Jersey gimnazijų. Mano \u017emona
\nmokytojauja specialaus lavinimo vaikų dar\u017eelyje. I\u0161 prad\u017eių priklausėme vienos
\nmokyklos sistemai, kol kartą Ellen paskambino kolegė i\u0161 Kalifornijo. Ji papra\u0161ė
\npersikelti į vakarinį krantą ir tapti jos partnere, kuriant naują pradinio
\ni\u0161silavinimo mokyklą vaikams su negalia.<\/p>\n
Ellen norėjo va\u017eiuoti \u2013 a\u0161 ne. \u0160i galimybė buvo labai svarbus \u017eingsnis jos
\nkarjeroje, o pinigai mūsų \u0161eimai taip pat buvo reikalingi. Tad ji persikraustė \u2013
\nkartu su mūsų septynerių metų dukterimi.<\/p>\n
Saugome meilę, susitinkame savaitgaliais du kartus per mėnesį, o taip pat kas
\nvakarą matomės internete, kiekvieną vakarą virtualiai padedu dukteriai spręsti
\nmatematikos u\u017edavinius ir pan.<\/p>\n
Kartais galvoju, gal reikėtų ry\u017etis, mesti darbą ir persikelti ten. Suvokiau,
\nkad ji atgal nesikraustys, nes mūsų duktė, kuriai jau 14, apsiprato su nauju
\ngyvenimu, o mano \u017emonos verslas įsitvirtino ir yra pelningas. Tiesą sakant,
\n\u017emona manęs niekada netraukė labiau nei dabar \u2013 a\u0161 i\u0161 tikrųjų skaičiuoju dienas,
\nkai galėsiu ją vėl pamatyti.<\/p>\n
Taigi, nors abu \u017einome, kad anksčiau ar vėliau vis vien ten persikelsiu, abu
\nmanome: o kam taisyti tai, kas nesugadinta? Abu esame 150 procentų pasi\u0161ventę
\nsantuokai ir vaikui. Nesame sudarę jokių, taip sakant, \u201esusitarimų\u201c \u2013 esame
\ni\u0161tikimi vienas kitam. Esame laimingai susituokusi pora, kurią skiria visas
\n\u017eemynas.<\/p>\n
Judith Newman, 40 metų, New Yorkas (JAV), knygos \u201eYou Make Me Feel Like An
\nUnnatural Woman\u201c autorė:<\/i><\/p>\n
Mūsų santuoka trunka 15 metų, bet tikrai nebūtume kartu, jei būtume gyvenę po
\nvienu stogu. Mano vyras ir a\u0161 esame lyg Oskaras ir Feliksas. A\u0161 dykinėtoja, o
\njis neįtikėtinai tvarkingas ir pedanti\u0161kas. Be to, mūsų skoniai labai skiriasi.
\nJo namai yra niūrūs, bauginantys ir pedanti\u0161ki, o mani\u0161kiai labai \u0161viesūs,
\nerdvūs, juose jaučiasi nerūpestingumas.<\/p>\n
Be to, yra ir gyvenimo būdo klausimas. Vyras – buvęs operos dainininkas, gyvena
\nvietoje, kuri kadaise buvo muzikos įra\u0161ų studija. Taigi, jo sienos yra
\nnelaid\u017eios garsui. Jis gerai i\u0161simiega ten, bet negali miegoti pas mane. Todėl
\ntaip ir nepradėjome gyventi kartu, nors turime du triuk\u0161mingus \u0161e\u0161iamečius
\nberniukus dvynius.<\/p>\n
Gali pasirodyti keista, bet matomės kiekvieną dieną \u2013 jis vakarais apkam\u0161o
\nberniukus, kartais vienas pas kitą pernakvojame dėl suprantamų prie\u017easčių.<\/p>\n
Mano nuomonė tokia: santuoka yra sudėtingas reikalas net ir tuomet, kai sutampa
\ndviejų \u017emonių nuomonės apie patalynės u\u017evalkalus. Bet kai skoniai skiriasi, tai
\nkam viską apsunkinti, jei to daryti nebūtina? Mus sieja vienas dalykas \u2013 meilė.
\nO ji juk ir yra svarbiausia, ar ne?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daugelis mūsų u\u017eauga manydami, kad meilės istorijos turėtų būti ma\u017edaug
\ntokios: berniukas susitinka mergaitę, įsimyli, jiedu gra\u017eiai dera poroje, tad
\nsusituokia ir iki senatvės laimingai gyvena gra\u017eiame namelyje<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2663,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2662","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2662","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2662"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2662\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2663"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2662"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2662"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2662"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2662"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2662"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}