Mes, t\u0117vai, pakviet\u0117me vaikus gyventi. K\u0105 jiems duosime? Sunkiai \u017eod\u017eiais
\nnusakom\u0105 laim\u0117s poj\u016bt\u012f, nurodysime vertybi\u0173 pa\u017einimo, ie\u0161kojimo keli\u0105? O gal
\nsavo elgesiu pastumsime j\u012f \u012f nuolatin\u012f baim\u0117s, streso, praradimo i\u0161gyvenimus?
\nPer de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 Lietuvos vaik\u0173 kasmet patiria t\u0117v\u0173 skyrybas. Patyrusieji
\njas jau suaug\u0119 prisimena kaip vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 gyvenimo sukr\u0117tim\u0173. Vaik\u0173
\ni\u0161gyvenimus, j\u0173 pasikeitus\u012f elges\u012f pastebi kaimynai, mokytojai.<\/p>\n
\u0160tai viena mokytoja dalijasi \u012fsp\u016bd\u017eiais, patirtais bendraujant su penktokais:<\/p>\n
,,Visada laukdavau pirmojo susitikimo su penktok\u0117liais \u2013 papirkdavo j\u0173
\nnuo\u0161irdumas, patiklumas. Jie tarsi kempin\u0117 sugerdavo mano pasakytus \u017eod\u017eius.
\nJausdavau j\u0173 pagarb\u0105, meil\u0119.<\/p>\n
Ta\u010diau tos penktos klas\u0117s a\u0161 niekada neu\u017emir\u0161iu visai d\u0117l kitos prie\u017easties. J\u0173
\nbuvo nedaug \u2013 dvide\u0161imt. Tiesa, daugiau berniuk\u0173 negu mergai\u010di\u0173. Gra\u017e\u016bs,
\ntvarkingai aprengti, ta\u010diau kitokie… Visa j\u0173 esyb\u0117 skleid\u0117 agresij\u0105, pykt\u012f.
\nJie nemok\u0117jo tyliai \u012feiti \u012f kabinet\u0105, sus\u0117sti \u012f suolus. Net nejusdavo pamokos
\nprad\u017eios \u2013 svaid\u0117si keiksmais, \u012f\u017eeid\u017eian\u010diomis replikomis. A\u0161 pasime\u010diau,
\nsuglumau… Prasid\u0117jo mano, kaip mokytojos, varg\u0173 vargeliai. Bet po truput\u012f
\nprad\u0117jau juos pa\u017einti, atsiv\u0117r\u0117 j\u0173 \u0161irdies drama. Su\u017einojau, kad i\u0161 dvide\u0161imt
\nmokinuk\u0173 vienuolika i\u0161gyveno t\u0117v\u0173 skyrybas. Pa\u017eym\u0117ti skaudaus likimo \u017eenklu jie
\nbuvo ir pana\u0161\u016bs, ir skirtingi…<\/p>\n
Julius<\/b> gyvena vieno bendrabu\u010dio kambar\u0117lyje su mama, vilk\u0161uniu ir vis
\nkitu mamos draugu… Did\u017eiausia berniuko laim\u0117, kai t\u0117tis, tolim\u0173j\u0173 reis\u0173
\nvairuotojas, j\u012f pasiima kelion\u0117n. Tada nebereikia anksti keltis, eiti \u012f mokykl\u0105,
\npasimir\u0161ta pamokos, mokytoj\u0173 priekai\u0161tai… Varu \u012f j\u0105 atvarytas (da\u017enai
\nsocialin\u0117s pedagog\u0117s), ateina be vadov\u0117li\u0173, be ra\u0161iklio. Vieno s\u0105siuvinio
\nu\u017etenka visiems dalykams. \u0160irdies skaudul\u012f, nor\u0105 atkreipti \u012f save aplinkini\u0173
\nd\u0117mes\u012f Julius i\u0161rei\u0161kia \u012f\u017e\u016bliomis replikomis. Jis laimingas, kai mokytojas
\nneapsik\u0119sdamas jo \u012f\u017e\u016blaus elgesio i\u0161siun\u010dia pokalbiui su psichologe \u2013 juk tada
\npastarosios d\u0117mesys skiriamas tik jam. Berniukas ir kitaip susilaukia mokytoj\u0173
\npaskatinim\u0173: b\u016bna dien\u0173, kai Julius kelia rank\u0105, dalyvauja pamokoje, gauna
\nneblogus \u012fvertinimus ir gerte geria mokytoj\u0173 liaupses… Prarad\u0119s savitvard\u0105,
\npasiklyd\u0119s jam at\u0161iaurioje ir ned\u0117mesingoje aplinkoje, berniukas kankinasi,
\nkankindamas ir aplinkinius.<\/p>\n
Vilmant\u0117 <\/b>\u2013 tyli, susig\u016b\u017eusi, u\u017esidariusi savo vidiniame pasaul\u0117lyje
\nmergait\u0117, gyvenanti pas senelius. T\u0117velis seniai i\u0161\u0117jo pas kit\u0105, mama i\u0161va\u017eiavo
\n\u012f Airij\u0105. Gauna seneliai perlaidas, pinig\u0117li\u0173 patrupina ir vaikaitei, ta\u010diau
\nmergaitei tr\u016bksta dvasinio bendravimo su mama… Kart\u0105 klas\u0117s aukl\u0117toj\u0105 ir
\nbuvusi\u0105 pirm\u0105j\u0105 mokytoj\u0105 kaip perk\u016bnas i\u0161 dangaus pritrenk\u0117 \u017einia, kad Vilmant\u0117
\nprad\u0117jo vagiliauti i\u0161 klas\u0117s draug\u0173. Psichologai tikriausiai gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti
\nir tok\u012f mergait\u0117s elges\u012f \u2013 \u012f mokykl\u0105 ji at\u0117jo apsivilkusi suolo draug\u0117s striuk\u0119,
\nv\u0117liau prad\u0117jo av\u0117ti vogtus sportba\u010dius. Net apie vagystes ji prisipa\u017eino gana
\nlengvai, nei\u0161sisukin\u0117dama…<\/p>\n
Robertas<\/b> \u2013 verslininko s\u016bnus. T\u0117vai i\u0161siskyr\u0119, ta\u010diau abu t\u0117vai savaip
\nr\u016bpinasi vaiko mokymosi rezultatais. Ateina t\u0117vas ir guod\u017eiasi mokytojai:
\n,,Robertas gyvena su motina, kuri jam leid\u017eia daryti, k\u0105 tik jis nori. Visai
\nn\u0117ra prie\u017ei\u016bros. Dabar a\u0161 imsiuosi aukl\u0117jimo\u201c. I\u0161 at\u0117jusios mamos i\u0161girsti:
\n,,T\u0117vas duoda vaikui per daug pinig\u0173. K\u0105 a\u0161 draud\u017eiu \u2013 viskas antraip\u201c.
\nRobertas, labai vidutini\u0173 geb\u0117jim\u0173 berniukas, draugams perka saldainius, perka
\nj\u0173 draugyst\u0119 \u2013 sunku steb\u0117ti jo vidin\u0119 sumai\u0161t\u012f.<\/p>\n
Andrius<\/b> \u2013 \u012f\u017e\u016bli\u0173 aki\u0173 vaikas. Dr\u0105sus akipl\u0117\u0161a, visi\u0161kai neruo\u0161iantis nam\u0173
\ndarb\u0173… Kart\u0105 at\u0117jo, atsigul\u0117 ant suolo ir… u\u017emigo. Po pamokos mokytojai
\natv\u0117r\u0117 \u0161irdel\u0119: ,, Vakar mama girta gr\u012f\u017eo. T\u0117tis ant jos labai \u0161auk\u0117, mu\u0161\u0117… \u201c<\/p>\n
Pa\u017eeistomis \u0161irdel\u0117mis ateidavo \u012f mokykl\u0105 mano penktokai… Prisipa\u017e\u012fstu,
\nnemok\u0117jau su jais dirbti. Nepaj\u0117giau. Manau, mokytojui tokioje klas\u0117je dirbti
\ntur\u0117t\u0173 pad\u0117ti ir psichologas, ir mokytojo pagalbininkas (toks prival\u0117t\u0173 b\u016bti
\netatas). Taip n\u0117ra. A\u0161 i\u0161\u0117jau ie\u0161koti kito darbo. Mokytoja nebeb\u016bsiu. Per
\nsunku.\u201c<\/p>\n
Mokytojai sunku… O vaikams? Jie visi, tiek Julius, tiek Vilmant\u0117, Robertas,
\nAndrius, jau pa\u017eym\u0117ti nevilties \u017eenklu. T\u0117vai skiriasi, nes nebegali gyventi
\nkartu… Jie v\u0117l stoja prie naujo gyvenimo starto linijos ir sprend\u017eia likimo
\nformul\u0119. Gaila, kad d\u0117l turto jie puola \u012f kov\u0105 su buvusiu sutuoktiniu,
\nstengdamiesi bet kokiomis priemon\u0117mis sukelti jam dvasin\u012f skausm\u0105. O vaiku\u010dio
\ni\u0161gyvenimai visi\u0161kai pamir\u0161tami…<\/p>\n
Pradini\u0173 klasi\u0173 mokytoja jau seniai \u017einojo, kad ma\u017eosios Viktut\u0117s<\/b> mama
\ngyvena su kitu ,, t\u0117veliu \u201c. Kart\u0105, kai tre\u010diok\u0117l\u0117 vis\u0105 savait\u0119 nesirod\u0117
\nmokykloje ir mama \u012f skambu\u010dius neatsiliep\u0117, mokytoja pasiry\u017eo aplankyti mergyt\u0119.
\nDuris atidar\u0117 i\u0161bly\u0161kusi, i\u0161sigandusi Viktut\u0117. Mama, i\u0161g\u0117rusi sauj\u0105 migdom\u0173j\u0173,
\nsusirietusi gul\u0117jo lovoje \u2013 visai neseniai i\u0161kviesta gydytoja jai suteik\u0117
\npirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105… Pasirodo, taip Viktut\u0117s mama i\u0161gyveno asmenin\u0119 dram\u0105 \u2013
\ni\u0161siskyrim\u0105 su mylimuoju. Apstulbusi mokytoja steb\u0117jo ma\u017e\u0105j\u0105 slaugytoj\u0105:
\ntelefonu ji palaik\u0117 ry\u0161ius su gydytoja, r\u016bpinosi buitimi \u2013 pirko maist\u0105, maitino
\nmam\u0105… Ji buvo savo mamos Glob\u0117ja.<\/p>\n
Ketvirtokas Vidmantas<\/b> irgi skaud\u017eiai i\u0161gyveno t\u0117v\u0173 skyrybas. Savaip.
\nPykdamas ant viso pasaulio, jis demonstravo savo agresij\u0105 ir \u012f\u017e\u016blum\u0105. Klas\u0117je
\nnebuvo draugo, kurio neb\u016bt\u0173 palietusi Vidmanto ranka. Atrodo, mokytoja i\u0161band\u0117
\nvisus aukl\u0117jimo metodus: individualius pokalbius, \u012ftikin\u0117jimus…<\/p>\n
I\u0161vyd\u0119s mokytoj\u0105 savo nam\u0173 kieme, Vidmantas tarsi suakmen\u0117jo – bijojo mamos,
\ni\u0161girdusios mokytojos skund\u0105, reakcijos. Ta\u010diau mokytoja pasiteiravo apie
\nsveikat\u0105, ap\u017ei\u016br\u0117jo mokinuko darbo viet\u0105, pasivai\u0161ino arbata ir… i\u0161\u0117jo. Prie
\nkiemo varteli\u0173 ji i\u0161girdo ,,Mokytoja… \u201c Atsisukusi ji i\u0161vydo Vidmant\u0105. Gl\u0117byje
\njis laik\u0117 daugyb\u0119 k\u0105 tik nuskint\u0173 tulpi\u0173. ,,Ar tau mamyt\u0117 liep\u0117? \u201c ,,Ne, a\u0161
\npats,\u201c \u2013 visas i\u0161raud\u0119s ties\u0117 g\u0117les ma\u017easis ketvirtokas.<\/p>\n
Dabar Vidmantas jau septintokas. Jau i\u0161gyven\u0119s pirm\u0105j\u012f sukr\u0117tim\u0105, jau susitaik\u0119s
\nsu t\u0117v\u0173 skyrybomis. Po mokytojos apsilankymo berniukas pasikeit\u0117 \u2013 jis patik\u0117jo
\naplinkini\u0173 gerumu. Ir penktoje klas\u0117je aukl\u0117toja t\u0105 atradim\u0105 tik sustiprino, tad
\nir turistiniame \u017eygyje, ir ekskursijoje mokytoja pagaudavo berniuko pasitikint\u012f
\n\u017evilgsn\u012f.<\/p>\n
Taigi mokytojas, bendraudamas su besiskirian\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 vaiku, pastebi i\u0161tis\u0105 jo
\ni\u0161gyvenim\u0173 skal\u0119: depresij\u0105, nervingum\u0105, jo u\u017esisklendim\u0105, agresij\u0105 ir \u012f\u017e\u016blum\u0105.
\nTaip vaikas \u0161aukiasi aplinkini\u0173 pagalbos. Ir j\u0105 b\u016btina i\u0161girsti…<\/p>\n
Psicholog\u0117, socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117 Migl\u0117 Dovydaitien\u0117, analizuodama vaiko
\ni\u0161gyvenimus, skiriantis \u0161eimai ( ,,Dialogas\u201c, 2002 02 15), pataria t\u0117veliams,
\nkaip jie tur\u0117t\u0173 elgtis, kad j\u0173 sprendimas neb\u016bt\u0173 toks skausmingas vaikui:<\/p>\n
T\u0117vai apie skyrybas vaikui turi prane\u0161ti tik tada, kai galutinai apsispr\u0119sta.
\nSprendim\u0105 turi prane\u0161ti abu t\u0117vai drauge: nekaltinant vienas kito pasakyti, kas
\natsitiko. Paai\u0161kinti vaikams, kaip pasikeis gyvenimas po skyryb\u0173: ar keisis
\nmokykla, gyvenamoji vieta, ar vaikai gal\u0117s lankyti tuos pa\u010dius b\u016brelius.
\nB\u016btina \u012ftikinti vaik\u0105, kad ne jis kaltas d\u0117l skyryb\u0173.Kad abu t\u0117veliai j\u012f labai
\nmyli.
\nNereik\u0117t\u0173 ,,dalintis\u201c vaik\u0173 \u2013 atskirti broliuko nuo sesut\u0117s.
\nSu vaiku reik\u0117t\u0173 da\u017enai bendrauti, kalb\u0117tis apie tarpusavio santykius, apie
\ni\u0161gyvenimus…<\/i><\/p>\n
Mes, t\u0117vai, atvedame vaik\u0105 \u012f pasaul\u012f. Mes atsakingi u\u017e jo aukl\u0117jim\u0105… \u0160eimoje
\npasitaiko \u012fvairiausi\u0173 i\u0161bandym\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 t\u0117v\u0173 skyrybos. Bet d\u0117l to netur\u0117t\u0173
\nkent\u0117ti m\u016bs\u0173 vaikai. <\/p>\n
Psichologas V. Kaganas, aptardamas besiskirian\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 vaik\u0173 b\u016bsen\u0105, si\u016blo
\nsutuoktiniams elgtis labai subtiliai, galvojant apie vaiko ateit\u012f: ,, Tai gali
\npasirodyti \u017eiauru, bet netur\u0117tum\u0117t pamir\u0161ti, kad \u017emogaus gyvyb\u0117 <…> kiekvien\u0105
\nakimirk\u0105 gali u\u017egesti. Tod\u0117l labai svarbu, kad j\u016bs\u0173 vaik\u0105 supt\u0173 kuo daugiau
\nartim\u0173 ir mylin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 ne tik j\u016bs\u0173, bet ir sutuoktinio.\u201c<\/p>\n
Tik taip m\u016bs\u0173 vaikas bus i\u0161mokytas suprasti, u\u017ejausti kit\u0105, suvoks, kad jis net
\nt\u0117vams i\u0161siskyrus nepraranda su jais ry\u0161i\u0173 \u2013 yra toks pat brangus ir artimas,
\nkaip ir anks\u010diau. Palengvinkime jo i\u0161gyvenim\u0173 kan\u010di\u0105…<\/p>\n
Marija Eimanien\u0117 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mes, t\u0117vai, pakviet\u0117me vaikus gyventi. K\u0105 jiems duosime? Sunkiai \u017eod\u017eiais
\nnusakom\u0105 laim\u0117s poj\u016bt\u012f, nurodysime vertybi\u0173 pa\u017einimo, ie\u0161kojimo keli\u0105? O gal
\nsavo elgesiu pastumsime j\u012f \u012f nuolatin\u012f baim\u0117s, streso, praradimo i\u0161gyvenimus?
\nPer de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 Lietuvos vaik\u0173 kasmet patiria t\u0117v\u0173 skyrybas. Pat<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2709,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2708","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2708","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2708"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2708\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2709"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2708"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2708"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2708"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2708"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2708"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}