{"id":2732,"date":"2015-03-02T00:00:00","date_gmt":"2015-03-02T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-03-02T00:00:00","modified_gmt":"2015-03-02T00:00:00","slug":"vaiku-baimes-norma-ar-patologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vaiku-baimes-norma-ar-patologija\/2732\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 baim\u0117s – norma ar patologija?"},"content":{"rendered":"
Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 am\u017eiuje neretai pasitaiko emocini\u0173 sutrikim\u0173,
\nkuri\u0173 pagrindas yra nerimas. Skiriami trys sutrikim\u0173 tipai: atskyrimo
\nnerimas, fobinis nerimas, socialinis nerimas.<\/p>\n

Atskyrimo nerimas<\/strong><\/div>\n

Ma\u017ei
\n ar ikimokyklinio am\u017eiaus vaikai gana da\u017enai jau\u010dia tam tikro laipsnio
\nnerim\u0105, kai i\u0161siskiria ar gresia i\u0161siskyrimas su \u017emon\u0117mis, prie kuri\u0173
\njie prisiri\u0161\u0119. Be to, vaikai patiria daug kit\u0173 baimi\u0173: baim\u0119 b\u016bti
\nsunaikintam, baim\u0119 netekti mamos, savo impuls\u0173 baim\u0119, baim\u0119 netekti k\u016bno
\n dali\u0173.
Nerimas, kaip emocinis sutrikimas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti diagnozuojamas
\n ir gydomas, kai tampa ne\u012fprastas, trukdantis prisitaikyti prie
\naplinkos.
Svarbiausi po\u017eymiai yra:
\u2022 Nerealus jaudinimasis d\u0117l
\ngalimo pavojaus ar \u017ealos, galin\u010dios i\u0161tikti \u017emones, prie kuri\u0173 ypa\u010d
\nprisiri\u0161ta, ar baim\u0117, kad jie i\u0161vyks ir nebegr\u012f\u0161.
\u2022 Nerealus
\njaudinimasis, kad koks nors nepalankus \u012fvykis (pvz., pasimetimas,
\npagrobimas, paguldymas \u012f ligonin\u0119 ar nu\u017eudymas) atskirs j\u012f nuo mylim\u0173
\n\u017emoni\u0173.
\u2022 Nuolatinis nenoras ar atsisakymas eiti \u012f mokykl\u0105 d\u0117l to,
\nkad ten nebus mylim\u0173 \u017emoni\u0173 (ne d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pvz., \u012fvyki\u0173
\nmokykloje baim\u0117s).
\u2022 Nuolatinis nenoras ar atsisakymas eiti miegoti, jei greta nebus artimo \u017emogaus.
\u2022 Pasikartojantys nuolatiniai atskyrimo ko\u0161marai.
\u2022
\n Pasikartojantys fiziniai simptomai (pykinimas, pilvo skausmai, galvos
\nskausmai, v\u0117mimas) atskyrimo situacij\u0173 metu, pvz., i\u0161\u0117jus i\u0161 nam\u0173 \u012f
\nmokykl\u0105 (vyresniems vaikams tipi\u0161ki \u0161irdies veiklos sutrikimai, galvos
\nsvaigimas, silpnumas, dusulys).
\u2022 Nuolatin\u0117 baim\u0117 b\u016bti namuose vienam dienos metu be artimo \u017emogaus.
\u2022
\n Perd\u0117tas pasikartojantis nusiminimas (nerimas, verkimas, \u012fnir\u0161is,
\nli\u016bdesys, apatija ar socialinis atsiribojimas) nujau\u010diant atsiskyrim\u0105,
\nskiriantis ar tuoj po i\u0161siskyrimo su mylimu \u017emogumi.
Vakare, prad\u0117jus
\n temti, tokie vaikai pradeda r\u016bpintis, kad reiks atsiskirti, blogai
\nu\u017emiega. J\u0173 s\u0105mon\u0117je \u201c\u012fsijungia\u201d stebuklinis m\u0105stymas – ima bijoti
\n\u0161m\u0117kl\u0173, pabais\u0173. Ryte atsiskyrimo nerimas pasirei\u0161kia dar stipriau.
\nVaikai suranda daugyb\u0119 prie\u017eas\u010di\u0173, kaip nutolinti atsiskyrim\u0105: \u201cima\u201d
\nskaud\u0117ti pilv\u0105, galv\u0105, pykina.
Vos at\u0117jus \u012f mokykl\u0105, i\u0161siskyrimo
\nbaim\u0117 i\u0161sisklaido, stebuklinis m\u0105stymas baigiasi, vaikai jau\u010diasi gerai.
\n Kai reikia gr\u012f\u017eti namo, v\u0117l atsiranda nerimas, kuris par\u0117jus namo
\npraeina. Stipriausias nerimas b\u016bna po savaitgalio, atostog\u0173, ligos.
\nMokyklos fobija n\u0117ra apsimetin\u0117jimas, kaip mano daugelis t\u0117v\u0173. Mokyklos
\nfobij\u0105 reik\u0117t\u0173 skirti nuo s\u0105moningo mokyklos vengimo. Vengiantys
\nmokyklos vaikai nenori, tingi eiti \u012f mokykl\u0105, blogai mokosi. Mokyklos
\nbaim\u0119 jau\u010diantys vaikai mokosi gerai, yra pareigingi.
Dauguma vaik\u0173,
\nkuriems pasirei\u0161kia atskyrimo nerimas, reikalauja nuolatinio d\u0117mesio,
\nb\u016bna li\u016bdni, verkia, skund\u017eiasi, kad t\u0117vai j\u0173 nemyli, daugiau myli brol\u012f
\n ar seser\u012f, nori numirti.
Vaikai, kuriuos kamuoja mokyklos fobija,
\npernelyg prisiri\u0161\u0119 prie mamos. Normaliai besivystantis vaikas 3 met\u0173
\nam\u017eiuje atsiskiria nuo mamos, jis jau turi savo nuomon\u0119, tampa
\nnepriklausomas. Vaik\u0173, kuriems pasirei\u0161kia mokyklos baim\u0117, vystymasis
\nsustoja, jie b\u016bna labai priklausomi nuo motinos, labai lengvai motinos
\nbaim\u0117 persiduoda vaikui. Daugumos toki\u0173 vaik\u0173 motinos pa\u010dios
\nnerimastingos, jau\u010dia stipri\u0105 baim\u0119, kad reik\u0117s palikti vaik\u0105, baiminasi
\n galim\u0173 pavoj\u0173. Da\u017enai vaik\u0173, kuriuos vargina mokyklos fobija, motinoms
\npasirei\u0161kia agorafobijos (atvir\u0173 erdvi\u0173 baim\u0117).
I\u0161oriniai gyvenimo
\nstresoriai da\u017enai sutampa su atskyrimo nerimo atsiradimu. Da\u017enai toki\u0173
\nvaik\u0173 gyvenime b\u016bna i\u0161siskyrimo epizod\u0173 (liga, hospitalizavimas, t\u0117v\u0173
\nliga, i\u0161vykimas, netektis), gyvenamosios vietos pakeitimas.
Negydant tokiems vaikams ilgainiui gali prasid\u0117ti kitos fobijos (pvz., agorafobija), depresija.<\/p>\n

Sutrikimo eiga<\/strong><\/p>\n

Paprastai
\n pa\u016bm\u0117jimo ir remisijos periodai kartojasi (pa\u016bm\u0117ja per\u0117jus \u012f 5-t\u0105,
\n11-t\u0105 kl.). \u0160io sutrikimo eiga priklauso nuo motinos ar kito patikimo
\nasmens buvimo. Jei mamos n\u0117ra kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, atskyrimo nerimas gali
\nlikti ilgus metus. Kai kuriais atvejais tokie vaikai negali lankyti
\nmokyklos, veikti savaranki\u0161kai. Kai baim\u0117 ir fiziniai simptomai pereina \u012f
\n somatoforminius sutrikimus, depresij\u0105 ar agorafobij\u0105, negydomi atvejai
\ntampa l\u0117tiniai.<\/p>\n

Fobinio nerimo sutrikimas (specifin\u0117s fobijos)<\/strong><\/p>\n

\u0160ios
\n baim\u0117s (fobijos) b\u016bdingos apibr\u0117\u017etoms situacijoms, pvz., tam tikr\u0173
\ngyv\u016bn\u0173 baim\u0117, auk\u0161\u010dio, tamsos, u\u017edaros erdv\u0117s (klaustrofobija),
\n\u0161lapinimosi ar tu\u0161tinimosi vie\u0161uose tualetuose, dant\u0173 gydymo, tam tikro
\nmaisto valgymo, kraujo ar \u017eaizdos, u\u017esikr\u0117timo tam tikra liga,
\npaaugliams – egzamin\u0173 baim\u0117.
Vaikai, kuriems pasirei\u0161kia
\nklaustrofobija, bijo u\u017edar\u0173 dur\u0173, negali va\u017eiuoti liftu, esant tamsos
\nbaimei – u\u017emiega tik prie \u0161viesos, tam tikro maisto valgymo baim\u0117
\natsiranda paspringus, medik\u0173 baim\u0117 atsiranda po ligonin\u0117s, skausming\u0173
\nproced\u016br\u0173. Fobinis objektas ar situacija sukelia nerim\u0105 iki panikos,
\nvaikas kiek \u012fmanoma vengia fobin\u0117s situacijos.
Kai kurie t\u0117vai
\nnes\u0105moningai sukelia vaiko fobin\u012f nerim\u0105, pvz., patys bijo griaustinio
\nar koki\u0173 gyv\u016bn\u0173, perduoda \u0161i\u0105 fobij\u0105 vaikui.
Specifin\u0117s fobijos paprastai prasideda vaikyst\u0117je ir negydomos gali t\u0119stis de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n

Socialinio nerimo sutrikimas<\/strong><\/p>\n

Svetim\u0173
\n asmen\u0173 saugojimasis ir tam tikras socialinio b\u016bg\u0161tavimo ar nerimo
\nlaipsnis yra normalus ankstyvoje vaikyst\u0117je, kai vaikai susiduria su
\nnaujomis, svetimomis ar socialiai g\u0105sdinan\u010diomis situacijomis.
\nPrie\u0161ingai, vaikus, kuriems pasirei\u0161kia socialinis nerimas, kamuoja
\nnuolatin\u0117 ar besikartojanti svetim\u0173 asmen\u0173 baim\u0117 arba jie \u0161i\u0173 asmen\u0173
\nvengia; gali bijoti tik suaugusi\u0173j\u0173 arba tik bendraam\u017ei\u0173.
\u0160iam
\nsutrikimui atsirasti gali \u201cpad\u0117ti\u201d vaiko \u012fgimtos temperamento savyb\u0117s
\n(pvz., u\u017edarumas, nedr\u0105sumas), netektys ankstyvoje vaikyst\u0117je,
\nseksualin\u0117s, fizin\u0117s traumos, fiziniai vaiko defektai, d\u0117l kuri\u0173 jis
\nnegali \u012fgyti reikiamos socialin\u0117s patirties. Tokie vaikai kalba tyliai,
\nnedr\u0105siai, greitai parausta, atsisako dalyvauti socialiniuose
\nrenginiuose. Kartais nedr\u0105sumas, slopinimas trukdo vaikui mokytis.
\nSocialin\u0117s fobijos da\u017enai prasideda paauglyst\u0117je ir koncentruojasi ties
\nbaime atsidurti \u017emoni\u0173 grup\u0117s d\u0117mesio centre, tod\u0117l toki\u0173 situacij\u0173
\nvengiama.
Socialin\u0117s fobijos gali b\u016bti apibr\u0117\u017etos (pvz., selektyvus
\nmutizmas – nekalb\u0117jimas mokykloje ar kitose socialin\u0117se situacijose,
\nsusijusios tik su valgymu vie\u0161oje vietoje, kalb\u0117jimu vie\u0161ai) ar
\ndifuzin\u0117s, kai fobij\u0105 sukelia beveik visos situacijos u\u017e \u0161eimos rato.
Socialin\u0117s
\n fobijos paprastai susijusios su ma\u017ea saviverte ir kritikos baime. Jos
\ngali pasireik\u0161ti tokiais simptomais: paraudimu, rank\u0173 virp\u0117jimu,
\npykinimu, \u0161irdies plakimu, staigiu poreikiu \u0161lapintis. Tokie \u017emon\u0117s
\nkartais vengia bendrauti, o kra\u0161tutiniais atvejais jis gali pasireik\u0161ti
\nbeveik visi\u0161ka socialine izoliacija.<\/p>\n

Gydymas<\/strong><\/p>\n

Vaik\u0173
\nnerimo sutrikimo, fobij\u0173 gydymas yra kompleksinis. \u012e vaiko gydym\u0105
\n\u012ftraukiami t\u0117vai, vaiko bendraam\u017eiai, mokykla. Skiriama individuali
\nterapija, vaikas mokomas savaranki\u0161kumo, bendravimo su bendraam\u017eiais,
\ntaikomi baimi\u0173 nujautrinimo metodai, palaikomoji terapija, grupin\u0117
\nterapija. \u0160eimos terapijos metu t\u0117vai mokomi suprasti vaiko poreikius,
\nnuraminti ir padr\u0105sinti savo vaikus. Sunkesniais baimi\u0173, nerimo atvejais
\n kartu su min\u0117tomis terapijomis skiriama vaist\u0173.<\/p>\n

Kaip suma\u017einti vaik\u0173 nerim\u0105?<\/strong><\/p>\n

\u2022
\n T\u0117vai turi sav\u0119s paklausti, ar jiems kelia nerim\u0105 tai, kad vaikas tampa
\n savaranki\u0161kas, jam norisi patirti nuotyki\u0173, rizikuoti? Jei taip,
\npasistenkite suprasti – j\u016bs\u0173 vaikas br\u0119sta.
\u2022 Neperlenkite lazdos globodami savo vaik\u0105, netrukdykite jam pa\u017einti pasaul\u012f, patirti baim\u0117s ir vieni\u0161umo jausmus.
\u2022 Neparodykite, kad patys jaudinat\u0117s, kai vaikas bijo ar verkia. Ramus t\u0117v\u0173 elgesys pad\u0117s vaikui apsiraminti.
\u2022
\n Kai vaikas kalba apie sapn\u0173 pabaisas, nesustiprinkite vaiko baim\u0117s
\nsavo susir\u016bpinimu. Pakalb\u0117kite su vaiku apie sapn\u0173 turin\u012f ar papra\u0161ykite
\n nupie\u0161ti \u012fsivaizduojamas pabaisas. J\u016bs\u0173 ramus elgesys pad\u0117s vaikui
\nsuprasti, kad jo baim\u0117 n\u0117ra nenormalus rei\u0161kinys, ir ji po truput\u012f
\nsuma\u017e\u0117s.
\u2022 Jei vaikas atsisako lankyti mokykl\u0105, ramiai i\u0161siai\u0161kinkite mokyklos baim\u0117s prie\u017eastis.
\u2022
\n Vaikui i\u0161ai\u0161kinkite, kad nemalonumai, sunkumai mokykloje nei\u0161vengiami,
\n leiskite pajusti jam, kad tikite, jog jis gali susidoroti su sunkumais.
\n \u017dinoma, j\u012f reik\u0117s palaikyti ir pad\u0117ti.
\u2022 Efektyviausias b\u016bdas
\npad\u0117ti vaikui atsikratyti baim\u0117s yra nuolatinis mokymas bendrauti su
\n\u017emon\u0117mis ir daiktais, sukelian\u010diais baim\u0119.<\/p>\n

Baim\u0117 gali tapti realybe<\/strong><\/p>\n

Bijo
\n ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Bijomasi vienatv\u0117s, kit\u0173 \u017emoni\u0173 ar
\nvie\u0161umos, permain\u0173, tu\u0161tumos ir ne\u017einomyb\u0117s. Baim\u0117 nepadeda i\u0161likti, ji
\nn\u0117ra savisaugos instinktas. Baim\u0117s apimtas \u017emogus i\u0161gyvena stipr\u0173
\nstres\u0105. Tokios b\u016bkl\u0117s jis negali valdyti situacijos, tod\u0117l tampa tik
\npasyvia aplinkybi\u0173 auka. Baim\u0117 ne tik nepadeda i\u0161likti, bet veikia ir
\nkaip susinaikinimo priemon\u0117 – galima bijoti susirgti skrand\u017eio opa ir i\u0161
\n tikr\u0173j\u0173 ja susirgti, galima bijoti auto\u012fvykio ir i\u0161 ties\u0173 \u012f j\u012f
\npakli\u016bti. I\u0161 baim\u0117s galima net pastoti, tik n\u0117\u0161tumas bus netikras. Tam,
\nkas nori nugal\u0117ti baim\u0119, reikia susipa\u017einti su ja artimiau. Juk
\npa\u017e\u012fstamas prie\u0161as – ma\u017eiau pavojingas. <\/p>\n

Lig\u0173 ir mirties baim\u0117<\/strong>
Daugelis
\n \u017emoni\u0173 bijo susirgti, netekti darbingumo, pasenti ir pagaliau –
\nnumirti. Tokia baim\u0117 d\u0117l savo k\u016bno gali apimti tiek jaun\u0105, tiek sen\u0105. Ji
\n tampa pana\u0161i \u012f baimi\u0173 ir j\u0173 rezultat\u0173 kolekcionavim\u0105, neleid\u017eia
\nsusikaupti jokiam darbui, i\u0161skyrus perd\u0117t\u0105 r\u016bpinim\u0105si savimi.<\/p>\n

Vienatv\u0117s baim\u0117<\/strong>
Nema\u017eai
\n \u017emoni\u0173 bijo likti vieni. Jie jau\u010diasi vieni\u0161i b\u016bdami tarp kit\u0173 \u017emoni\u0173.
\nNorisi rasti \u012f save pana\u0161\u0173 \u017emog\u0173 ir paie\u0161kos vyksta, nors puikiai
\nsuvokiama, jog idealiai atitinkan\u010dio mus – n\u0117ra. \u017dmogus netgi ra\u0161o
\nskelbimus \u012f laikra\u0161t\u012f: \u201cVienatv\u0117 ie\u0161ko kitos vienatv\u0117s!\u201d, domisi
\npsichologija, skausmingai reaguoja \u012f nes\u0117kmes. Blogiausia, kai i\u0161 baim\u0117s
\n likti vienam tuokiamasi, artimiau nepabendravus su kitu \u017emogumi. V\u0117liau
\n skiriamasi… Ir v\u0117l tuokiamasi, pajutus art\u0117jan\u010di\u0105 vienatv\u0119… Da\u017enai
\nir vaikai gimsta vien tam, kad suma\u017e\u0117t\u0173 vienatv\u0117.<\/p>\n

Ne\u017einomyb\u0117s baim\u0117<\/strong>
Niekas
\n tiksliai ne\u017eino, kas bus ateityje – nei rytoj, nei po met\u0173. Prad\u0117j\u0119
\nbijoti rytojaus, \u017emon\u0117s patenka \u012f \u012fvairi\u0173 \u201c\u017einov\u0173\u201d rankas, tiki
\nprana\u0161yst\u0117mis, burtais. Kai kurie, art\u0117jant svarbioms gyvenimo
\npermainoms, guod\u017eiasi, kad viskas yra Dievo valioje, nulemta ir
\nnebepakei\u010diama. Jie tampa pasyv\u016bs, nesistengia nieko keisti, tampa
\npriklausomi nuo aplinkybi\u0173.<\/p>\n

Vie\u0161umos ir kit\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0117<\/strong>
Stengiantis
\n gyventi taip, kad kiti nepagalvot\u0173 ko nors bloga apie mus, atsiranda
\nkit\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0117. Vieni bijo apkalb\u0173, kiti – i\u0161davyst\u0117s. \u017dmon\u0117s
\nskiepija savo baim\u0119 vieni kitiems. Taip t\u0117v\u0173 baime \u201cu\u017esikre\u010dia\u201d vaikai.
\nJos nenugal\u0117jus, galima susirgti \u0161izofrenija, paranoja, persekiojimo
\nmanija. Su ja atsiranda pavydas, godumas, neapykanta.<\/p>\n

Permain\u0173 baim\u0117<\/strong>
Norint
\n i\u0161gyventi, i\u0161likti \u012fvyki\u0173 centre, tenka daugyb\u0119 kart\u0173 prisitaikyti. Yra
\n \u017emoni\u0173, kurie bijo tiek vidini\u0173, tiek i\u0161orini\u0173 permain\u0173. Jie aplink
\nsave kuria grie\u017et\u0105 ir nuobod\u0173 pasaul\u012f. Ta\u010diau toks iliuzinis pasaulis
\nanks\u010diau ar v\u0117liau \u017elunga, ir \u017emogus ima kent\u0117ti.
Ar galite \u012fsivaizduoti \u017emog\u0173, nepa\u017e\u012fstant\u012f liguistos baim\u0117s ? Jis laisvas ir tobulas. Toks juk galite b\u016bti ir j\u016bs! <\/p>\n

\"Vaik\u0173<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 am\u017eiuje neretai pasitaiko emocini\u0173 sutrikim\u0173, kuri\u0173 pagrindas yra nerimas. Skiriami trys sutrikim\u0173 tipai: atskyrimo nerimas, fobinis nerimas, socialinis nerimas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2733,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2732","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2732","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2732"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2732\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2733"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2732"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2732"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2732"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2732"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2732"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}