{"id":2748,"date":"2014-09-18T01:00:00","date_gmt":"2014-09-18T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-09-18T01:00:00","modified_gmt":"2014-09-18T01:00:00","slug":"gydytoja-rupindamiesi-vaiko-mokymusi-neuzmirskite-jo-sveikatos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gydytoja-rupindamiesi-vaiko-mokymusi-neuzmirskite-jo-sveikatos\/2748\/","title":{"rendered":"Gydytoja: r\u016bpindamiesi vaiko mokymusi, neu\u017emir\u0161kite jo sveikatos"},"content":{"rendered":"

Rugs\u0117jo viduryje baigiasi terminas,
\nkai moksleiviai \u012f savo mokyklas turi pristatyti profilaktinio sveikatos
\npatikrinimo pa\u017eymas. Vilniaus Centro poliklinikos Vaik\u0173 lig\u0173 skyriaus ved\u0117ja,
\ngydytoja Laimut\u0117 \u0160umskien\u0117 d\u017eiaugiasi, kad pra\u0117jo tie laikai, kai toki\u0173 pa\u017eym\u0173
\nmoksleiviai pas gydytojus u\u017epl\u016bsdavo prie\u0161 pat nauj\u0173 mokslo met\u0173 prad\u017ei\u0105. Dabar
\ntikrinimas vyksta beveik visus metus. Su daug met\u0173 vaik\u0173 gydytoja dirban\u010dia
\nmedike kalbam\u0117s apie tai, k\u0105 gi rodo vaik\u0173 sveikatos tikrinimai, kokios yra vaik\u0173
\nsergamumo tendencijos, prie\u017eastys ir klausom\u0117s jos patarim\u0173.<\/em><\/p>\n

 <\/em><\/p>\n

Gydytoja, k\u0105 rodo ilgamet\u0117 J\u016bs\u0173
\npatirtis, steb\u0117jimai ir statistika \u2013 kokiomis ligomis vis da\u017eniau serga m\u016bs\u0173
\nvaikai?<\/strong><\/p>\n

Vilniaus
\nCentro poliklinikoje per metus profilakti\u0161kai patikrinama apie 19 t\u016bkstan\u010di\u0173
\nvaik\u0173 sveikata.  \u0160i\u0173 met\u0173 moksleivi\u0173
\nsveikatos patikrinimo rezultatai pana\u0161\u016bs \u012f ankstesni\u0173 met\u0173. Da\u017eniausiai m\u016bs\u0173
\nvaikai serga raumen\u0173 ir skeleto sistemos ligomis, daugelis turi silpnus raumenis
\nir laikysenos sutrikimus. Antroje vietoje pagal susirgim\u0173 da\u017enum\u0105 yra reg\u0117jimo
\nsutrikimai, tre\u010dioje vietoje – alergin\u0117s ligos. Sergamumas jomis did\u0117ja
\nkiekvienais metais ir \u0161iuo metu daugiau kaip tre\u010ddalis moksleivi\u0173 turi \u012fvairius
\nalerginius susirgimus. Ketvirtoje vietoje – vaik\u0173 elgesio, emocij\u0173, psichikos
\nir mokymosi sutrikimai. Jiems m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je skiriama ma\u017eai d\u0117mesio, \u0161ie
\nvaikai negauna kokybi\u0161kos pagalbos ir da\u017enai lieka vieni\u0161i, nesuprasti,
\natstumti.  <\/p>\n

 <\/p>\n

Kokios pagrindin\u0117s vaik\u0173 sveikatos sutrikim\u0173
\nprie\u017eastys?<\/strong><\/p>\n

Pagrindin\u0117s
\nmoksleivi\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 prie\u017eastys pirmiausia yra pasikeit\u0119s m\u016bs\u0173
\ngyvenimo b\u016bdas ir vertyb\u0117s. Vaikai, prad\u0117j\u0119 lankyti mokykl\u0105, did\u017ei\u0105j\u0105 dienos
\ndal\u012f praleid\u017eia mokydamiesi. Moksleiviai 5-7 valandas mokosi mokykloje, v\u0117liau
\n2-3 valandas, o vyresn\u0117se klas\u0117se ir dar ilgiau, ruo\u0161ia pamokas namie. Vaikai,
\nkurie lanko muzikos, dail\u0117s mokyklas, mokosi dar daugiau. Mokini\u0173 gyvenimas
\ntampa pana\u0161us \u012f suaugusi\u0173j\u0173, nes did\u017ei\u0105j\u0105 dienos dal\u012f jie turi dirbti –
\nmokytis, jiems nebelieka laiko \u017eaidimams ir laisvalaikiui.<\/p>\n

 <\/p>\n

Dauguma
\nt\u0117v\u0173 pritaria tokiam vaik\u0173 gyvenimo b\u016bdui, nes skiria didesn\u012f d\u0117mes\u012f savo vaik\u0173
\nintelekto ugdymui ir lavinimui, negu fizinei kult\u016brai ir sportui. O suma\u017e\u0117j\u0119s
\nvaik\u0173 fizinis aktyvumas yra antroji moksleivi\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 prie\u017eastis.
\nM\u016bs\u0173 vaikai nustojo jud\u0117ti. Retoje \u0161eimoje randama laiko aktyviam poilsiui
\nlauke, sportui gamtoje. Problem\u0105 komplikuoja ir tai, kad Lietuvoje didel\u0119
\nmokslo met\u0173 dal\u012f vyrauja tamsus paros metas, tod\u0117l praleisti laisvalaik\u012f kieme
\ngali nepavykti.<\/p>\n

 <\/p>\n

Dar
\nviena prie\u017eastis, kuri daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 vaik\u0173 sveikatai – tai nepilnavert\u0117
\nmityba. Dalis moksleivi\u0173 mokykloje nevalgo arba valgo pyragai\u010dius ir
\nsaldumynus. Yra vaik\u0173, kurie nevalgo pusry\u010di\u0173. Daug m\u016bs\u0173 vaik\u0173 nem\u0117gsta \u0161vie\u017ei\u0173
\ndar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, da\u017eniau renkasi atve\u017etinius, dirbtinai sunokintus,
\nu\u017emir\u0161dami vietinius.<\/p>\n

 <\/p>\n

Dar
\nviena prie\u017eastis, kuri\u0105 nor\u0117\u010diau pamin\u0117ti, paradoksas, bet tai – biomedicinos
\nmokslo pasiekimai. Medicinos progreso d\u0117ka i\u0161gyvena naujagimiai, kurie gim\u0117
\nnei\u0161ne\u0161ioti, vaikai sergantys sunkiomis genetin\u0117mis ligomis, turintys \u012fgimt\u0173
\nsklaidos tr\u016bkum\u0173. D\u017eiugu, kad jie u\u017eauga visaver\u010diais \u017emon\u0117mis ir \u012fsilieja \u012f
\nm\u016bs\u0173 visuomen\u0119, ta\u010diau vis tik sveikatos sutrikim\u0173 tokie vaikai turi daugiau.<\/p>\n

 <\/p>\n

Anks\u010diau vaikai labai m\u0117gdavo \u017eaisti kieme,
\ndabar juos retai pamatysi \u017eaid\u017eian\u010dius lauke.<\/strong><\/p>\n

I\u0161
\ntikr\u0173j\u0173 labai pasikeit\u0117 m\u016bs\u0173 gyvenamoji aplinka. Mes gyvename ma\u017euose butuose,
\nvaikai nebeturi vietos, kur gal\u0117t\u0173 i\u0161eiti pab\u0117gioti, pa\u017eaisti, nes kiemai
\npaversti ma\u0161in\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tel\u0117mis. Miest\u0173 gyvenamuosiuose rajonuose retai
\nkur pamatysi krep\u0161inio, tinklinio ar futbolo aik\u0161t\u0119, o \u017eiem\u0105 niekas nebei\u0161lieja
\n\u010diuo\u017eykl\u0173. Kadangi t\u0117vai dirba, did\u017ei\u0105j\u0105 dienos dal\u012f vaikai praleid\u017eia vieni
\nnamuose leisdami laik\u0105 prie visagal\u0117s medijos. <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

Ar yra vaik\u0173 lig\u0173, kuri\u0173 skai\u010dius
\npastaraisiais metais ma\u017e\u0117ja?<\/strong><\/p>\n

Yra
\nvaik\u0173 lig\u0173, kuriomis sergamumas ma\u017eai kinta. Pavyzd\u017eiui, sergamumas nutukimu pastaruoju
\nmetu  nedid\u0117ja, bet i\u0161lieka aktuali
\nanoreksijos ir bulimijos problema. Sergamumas anoreksija did\u0117ja tiek mergai\u010di\u0173,
\ntiek berniuk\u0173 tarpe. Nesikei\u010dia sergamumas inkst\u0173 ir \u0161lapimo organ\u0173 sistemos,
\n\u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis. Ta\u010diau daug\u0117ja vaik\u0173 su ydingais
\n\u012fpro\u010diais, vartojan\u010di\u0173 narkotikus, r\u016bkan\u010di\u0173. M\u016bs\u0173 vaikai pradeda vartoti
\nalkohol\u012f nuo 12 \u2013 13 met\u0173, o r\u016bkyti dar anks\u010diau. <\/p>\n

 <\/p>\n

Suma\u017e\u0117jo
\nvaik\u0173 sergamumas vir\u0161kinimo sistemos ligomis: skrand\u017eio, dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos
\nu\u017edegimais, opalige. Bet \u0161i\u0173 lig\u0173 viet\u0105 u\u017eima vir\u0161kinimo trakto motorikos
\nsutrikimai, kurie reikalauja ilgalaikio dietinio ir medikamentinio gydymo. <\/p>\n

 <\/p>\n

K\u0105 gi tur\u0117t\u0173 daryti t\u0117vai, kad j\u0173
\nvaikai b\u016bt\u0173 sveikesni, \u012f k\u0105 b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f?<\/strong><\/p>\n

T\u0117vai
\nturi \u017einoti, kad sveikos gyvensenos \u012fg\u016bd\u017eius vaikai \u012fgyja \u0161eimoje. T\u0117veli\u0173
\npareiga kontroliuoti s\u016bnaus ar dukters dienos r\u0117\u017eim\u0105. Vaikai turi laiku keltis,
\nlaiku gultis, turi miegoti ne ma\u017eiau kaip 8 – 9 valandas per par\u0105. Labai svarbu
\nkokybi\u0161ka vaik\u0173 mityba. Vaikai turi b\u016btinai pavalgyti 3 kartus per dien\u0105 \u2013
\npusry\u010dius, pietus ir vakarien\u0119. Mano nuomone, visi moksleiviai turi valgyti
\npietus mokykloje, jei piet\u0173 metu jie yra mokyklos patalpose. Maistas tur\u0117t\u0173
\nb\u016bti kokybi\u0161kas, auk\u0161tos maistin\u0117s vert\u0117s ir skanus. Da\u017eniausiai moksleiviai
\nnevalgo motyvuodami tuo, kad neskanu. Labai didel\u0117 dalis vaik\u0173 vis\u0105 dien\u0105 b\u016bna
\nnevalg\u0119, o valgo tik vakare. <\/p>\n

 <\/p>\n

Mes
\nu\u017emir\u0161ome, koks svarbus namuose pagamintas maistas, mamos maistas. Dabar net
\n\u0161eim\u0173 mityboje vyrauja greitas maistas ir pusfabrika\u010diai. Nuo to ken\u010dia vaik\u0173
\nvir\u0161kinimo sistema, pablog\u0117ja mikroklimatas pa\u010dioje \u0161eimoje, kas atsiliepia vaik\u0173
\npsichologinei b\u016bsenai. Bendras piet\u0173 stalas ir mamos rankomis pagamintas valgis
\nvisada buvo \u0161eim\u0105 vienijantis dalykas ir gaila, jei \u0161i tradicija i\u0161nykt\u0173 i\u0161
\nm\u016bs\u0173 gyvenimo. <\/p>\n

 <\/p>\n

Dar
\nviena svarbi sveikos gyvensenos dalis – aktyvus laisvalaikio praleidimas
\ngamtoje. Idealu b\u016bt\u0173, kad savaitgaliais taip savo laisvalaik\u012f kartu su vaikais
\npraleist\u0173 ir t\u0117vai.<\/p>\n

 <\/p>\n

I\u0161 t\u0117v\u0173 neretai tenka gird\u0117ti, kad
\nvaikai vis\u0105 laik\u0105 b\u016bna kambaryje, j\u0173 nei varu negali i\u0161varyti \u012f lauk\u0105. Ar J\u016bs
\npastebite toki\u0105 problem\u0105 ir kaip j\u0105 reik\u0117t\u0173 spr\u0119sti?<\/strong><\/p>\n

Vaik\u0173
\naktyvus buvimas lauke \u2013 labai svarbus dalykas. Lietuvoje labai didel\u0119 laiko dal\u012f
\nruden\u012f, \u017eiem\u0105, pavasar\u012f b\u016bna tamsu, o kai \u0161viesu, vaikai b\u016bna mokykloje. Kada
\nvaikui pab\u016bti lauke reik\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti t\u0117vams ir mokyklai. Mokykloje tur\u0117t\u0173 b\u016bti
\ngalimyb\u0117 vaikui pab\u016bti kieme bet kokiu oru. \u017dinau vien\u0105 mokymo \u012fstaig\u0105, kurioje
\nvaikai pavakari\u0173 arbat\u0105 visada geria lauke, kieme pastatytoje atviroje
\nverandoje.   <\/p>\n

 <\/p>\n

Ir
\nt\u0117veliai, ir pedagogai tur\u0117t\u0173 suprasti, kad \u0161alia intelektualaus vaik\u0173 ugdymo
\nlabai svarbus fizinis vaik\u0173 lavinimas. Dabar kalbama, kad k\u016bno kult\u016bros pamokos
\nb\u016bt\u0173 3 kartus per savait\u0119. Tai b\u016bt\u0173 geras sprendimas, jei pamokos b\u016bt\u0173
\nkokybi\u0161kos ir \u012fdomios. Vaikai gal\u0117t\u0173 i\u0161mokti mank\u0161tos element\u0173, plaukti,  taisyklingo b\u0117gimo, \u012fvairi\u0173 \u017eaidim\u0173. \u0160iuo metu
\n k\u016bno kult\u016bra mokykloje yra na\u0161lait\u0117s
\nvietoje. <\/p>\n

 <\/p>\n

Noriu
\natkreipti d\u0117mes\u012f \u012f mikroklimat\u0105 mokykloje ir visuomen\u0117je, nes nuo to priklauso
\nvaik\u0173 psichin\u0117 sveikata. M\u016bs\u0173 \u017emon\u0117ms labai tr\u016bksta gerumo, tolerancijos
\nkitokiam \u017emogui, kitokiam vaikui. D\u0117l to jautresni vaikai labai ken\u010dia. Jie
\nnepritampa mokykloje ir da\u017enai metai i\u0161 met\u0173 besit\u0119siantis vidinis stresas  pereina \u012f somatinius susirgimus ar psichines
\nligas. Turime nema\u017eai vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 neuroz\u0117mis, turin\u010di\u0173 polink\u012f \u012f
\ndepresij\u0105, savi\u017eudybes. Kad juos pasteb\u0117tume ir laiku suteiktume pagalb\u0105
\nreikalingas pedagog\u0173 psichologinis paruo\u0161imas, aktyvus mokyklos psichologo
\ndalyvavimas mokymo \u012fstaigos gyvenime, nuolatinis t\u0117v\u0173 ir mokytoj\u0173
\nbendradarbiavimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Rugs\u0117jo viduryje baigiasi terminas, kai moksleiviai \u012f savo mokyklas turi pristatyti profilaktinio sveikatos patikrinimo pa\u017eymas. Vilniaus Centro poliklinikos Vaik\u0173 lig\u0173 skyriaus ved\u0117ja, gydytoja Laimut\u0117 \u0160umskien\u0117 d\u017eiaugiasi, kad pra\u0117jo tie laikai, kai toki\u0173 pa\u017eym\u0173 moksleiviai pas gydytojus u\u017epl\u016bsdavo prie\u0161 pat nauj\u0173 mokslo met\u0173 prad\u017ei\u0105. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2748","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2748","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2748"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2748\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2748"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2748"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2748"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2748"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2748"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}