{"id":2756,"date":"2011-04-26T01:00:00","date_gmt":"2011-04-26T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-26T01:00:00","modified_gmt":"2011-04-26T01:00:00","slug":"baimes-ivarymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/baimes-ivarymas\/2756\/","title":{"rendered":"Baim\u0117s \u012fvarymas"},"content":{"rendered":"
Baim\u0117s \u012fvarymas <\/p>\n

\u0160iais laikais retai kuri mama g\u0105sdina savo vaik\u0105 raganomis ir velniais. Ir vis d\u0117lto baim\u0117 teb\u0117ra savoti\u0161kas aukl\u0117jimo b\u016bdas.<\/p>\n

Mama g\u0105sdina pusantr\u0173 metuk\u0173 Kristin\u0105: ,,Jei tuoj pat nesiliausi zirzti, atsine\u0161iu dulki\u0173 siurbl\u012f\u201d. Ir linksmuol\u0117 mergait\u0117 akimirksniu susig\u016b\u017eia i\u0161 baim\u0117s. Sunku pasakyti, ko ji taip bijo: ar \u016b\u017eesio, ar kad jis gali ,,praryti\u201d, bet Kristinos mama, nors ir neramia \u0161irdimi, naudojasi ta baime. Ji supranta, kad tai anaiptol ne pedagogi\u0161ka, kaip ir daugelis t\u0117v\u0173, kurie pana\u0161iu b\u016bdu priver\u010dia savo vaikus jiems paklusti.
Anks\u010diau bauginimas buvo ypa\u010d populiarus. Nepaklusniems vaikams buvo sakoma, kad jie mirs i\u0161 bado, jei nevalgys sriubos, kad teks nupjauti pir\u0161t\u0105, jei jis nuolat burnoje. Net ir t\u0117vas da\u017enai atlikdavo baubo vaidmen\u012f. Kartais vaikams tekdavo vis\u0105 dien\u0105 laukti, kol pareis t\u0117tis ir \u012fvyks ,,inkvizicija\u201d. Laukimas b\u016bdavo persmelktas baim\u0117s. Buvo manoma, kad vaikai turi bijoti, ir kuo ilgiau, tuo geriau. \u0160iame \u0161iurpinimo \u017eaidime dalyvaudavo ne tik t\u0117vai, bet ir seneliai, vyresnieji vaikai, aukl\u0117s.
Baime buvo aukl\u0117jama ne tik \u0161eimoje: tinginius mokykloje g\u0105sdindavo lazda, jaunuolius \u2013 kariuomene, vagis – rankos ar net galvos nukirtimu. Net kunigai i\u0161 sakyklos g\u0105sdindavo nusid\u0117j\u0117lius pragaru.
Taigi baim\u0117 buvo vienas drausminimo b\u016bd\u0173. Bet ar g\u0105sdinimai padar\u0117 \u017emones geresniais? Ar d\u0117l to suma\u017e\u0117jo nusikaltim\u0173, vagys\u010di\u0173, \u017eudym\u0173? Daugiausia tyrin\u0117ta mirties bausm\u0117s baim\u0117. Rezultatai vienareik\u0161mi\u0161ki: mirties bausm\u0117 neturi jokios \u012ftakos nusikaltim\u0173 skai\u010diui. Tai rodo sena praktika: po oficiali\u0173 mirties bausm\u0117s \u012fvykdym\u0173 nusikaltim\u0173 ne suma\u017e\u0117davo, o atvirk\u0161\u010diai \u2013 padaug\u0117davo.
G\u0105sdinimas bausm\u0117mis tik tuomet veiksmingas, jei jis sukelia baim\u0119. Kol vaikas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tiki, kad j\u012f gali pagauti ragana, jis stengsis b\u016bti paklusnus. Kol ma\u017eoji Kristina bijos dulki\u0173 siurblio, tol mama gal\u0117s j\u0105 g\u0105sdinti toliau.
Bet \u0161is atrodyt\u0173 i\u0161bandytas metodas turi didel\u012f tr\u016bkum\u0105: vaikai per daug gudr\u016bs, kad ilgai leist\u0173si mulkinami. Vien\u0105 gra\u017ei\u0105 dien\u0105 jiems pasidaro ai\u0161ku, kad joki\u0173 baub\u0173 n\u0117ra. Taip pat ir Kristina vien\u0105kart supras, kad dulki\u0173 siurblys nepaj\u0117gt\u0173 \u012fsiurbti ne tik jos, bet net jos batuko. Tuomet ji supras, kad mama ne visada sako ties\u0105 ir kad nereikia bijoti jos g\u0105sdinim\u0173.
Kas nori s\u0117kmingai vaikus aukl\u0117ti baime, turi b\u016bti pasireng\u0119s nuoseklumui ir brutalumui, kaip buvo daroma XIX am\u017eiuje: tada nepaklusn\u016bs vaikai b\u016bdavo mu\u0161ami iki suluo\u0161inimo. <\/p>\n

Galime did\u017eiuotis \u017emonijos pa\u017eanga, kad pasikeitus kelioms kartoms, t\u0117vai jau nebeaukl\u0117ja vaik\u0173 s\u0105moninga baime. Bet nes\u0105moningai tai dar daroma.
Kartais vaikai patiria baim\u0119, kurios jie nesuvokia. Ypa\u010d didel\u0119 sumai\u0161t\u012f vaiko \u0161irdel\u0117je kelia baim\u0117, kad t\u0117vai daugiau j\u0173 nebemyl\u0117s. Tai b\u016bdinga bet kurio am\u017eiaus vaikams, net keli\u0173 m\u0117nesi\u0173. Ma\u017eylis verkia pus\u0119 nakties, kol neapsikentusi mama pliauk\u0161teli per u\u017epakal\u012f. Jam tai nesukelia fizinio skausmo, ypa\u010d jei vaikutis su sauskeln\u0117mis. Ta\u010diau k\u016bdikis jau\u010dia mamos pykt\u012f ir nusivylim\u0105. Kod\u0117l mama supyko? K\u0105 a\u0161 blogai padariau? Da\u017eniausiai jis ima verkti dar labiau, ir mamai pasidaro visai negera\u2026 Tokia baim\u0117 vaikams kyla tuomet, kai t\u0117vai praranda savitvard\u0105. Verkianti mama taip pat trikdo ir dar\u017eelinuk\u0105, ir mokin\u012f, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie k\u016bdik\u012f.
Ypa\u010d sunki\u0173 baim\u0117s pasekmi\u0173 atsiranda vaikams, kuri\u0173 t\u0117vai nuolat gin\u010dijasi d\u0117l aukl\u0117jimo. Tuomet vaikai supranta, kad patys yra nesutarim\u0173 prie\u017eastis.
Reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti dar vien\u0105 baim\u0117s form\u0105, kuri\u0105 ypa\u010d da\u017enai naudoja \u0161iuolaikiniai t\u0117vai. Tai vaik\u0173 g\u0105sdinimas, norint juos apsaugoti, pavyzd\u017eiui:
,,Atsargiai, \u0161uo gali \u012fk\u0105sti\uf021\u201d
,,Neik taip arti vandens, \u012fkrisi ir nusk\u0119si\uf021\u201d
,,Nelipk ant palang\u0117s, nusisuksi sprand\u0105\uf021\u201d
,,Nel\u012fsk prie virykl\u0117s, nudegsi\uf021\u201d
Dauguma t\u0117v\u0173 pasakyt\u0173, kad tokie persp\u0117jimai tiesiog b\u016btini, juk nelauksi, kol vaikas nusisuks sprand\u0105. Tai tiesa, ta\u010diau reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kad kartais g\u0105sdinimai b\u016bna perd\u0117ti ir sukelia vaikams daugiau baim\u0117s negu reikia. Perd\u0117tas baimingumas \u2013 gana sud\u0117tingas dalykas, kuriam mes mielai pakl\u016bstame. Juk jei ka\u017ekas tav\u0119s bijo, vadinasi, tu esi u\u017e j\u012f prana\u0161esnis. Kokiu dr\u0105suoliu pasijunta antrokas, gal\u0117damas pag\u0105sdinti pirmok\u0105! Arba vyresnieji broliai ir seserys, kai priver\u010dia paklusti ma\u017eesnius. Ta\u010diau ne tik vaikai ir paaugliai, bet ir patys suaugusieji m\u0117gaujasi savo prana\u0161umu. Ir vaikai ypatingu b\u016bdu skatina juos aukl\u0117ti baime. \u0160tai \u0161e\u0161iametis m\u0117gina i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105 ant \u017eemos tvorel\u0117s. Staiga mama garsiai \u0161\u016bkteli: ,,Atsargiai, neparpulk!\u201d Ir berniukas jau guli ant \u017eem\u0117s. Nors visai neu\u017esigavo, i\u0161sigand\u0119s jau b\u0117ga pas mam\u0105, kuri kaip \u012fmanydama guod\u017eia savo ne tok\u012f jau ma\u017e\u0105 ir ne tok\u012f jau nesavaranki\u0161k\u0105 vaik\u0105.
T\u0117vai tur\u0117t\u0173 atminti, kad g\u0105sdinti vaikus pagunda labai didel\u0117 ir saldi. Juo labiau kad \u012f t\u0105 \u017eaidim\u0105 \u012fsijungia ir savaip tai skatina patys vaikai. Ta\u010diau vargu ar tokia pedagogika turi perspektyv\u0173.
G\u0105sdinimas ir bauginimas auginant vaikus nei\u0161vengiamas, ta\u010diau jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti matuojamas juvelyrin\u0117mis svarstykl\u0117mis. Dideli baim\u0117s kiekiai gali giliai \u012fsismelkti \u012f vaiko siel\u0105, ir ten vykstan\u010di\u0173 reakcij\u0173 mes jau nebenusp\u0117sime.
Bijantis vaikas jau\u010diasi ma\u017eas ir bej\u0117gis. Be to, bauginimas veiksmingas tik labai trump\u0105 laik\u0105, nes vaikai greitai suvokia, kad baubai ir dulki\u0173 siurbliai – tik apgaul\u0117. Ir jie pradeda nebepasitik\u0117ti t\u0117vais.
Pareng\u0117 J\u016brat\u0117 Damanskien\u0117 <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iais laikais retai kuri mama g\u0105sdina savo vaik\u0105 raganomis ir velniais. Ir vis d\u0117lto baim\u0117 teb\u0117ra savoti\u0161kas aukl\u0117jimo b\u016bdas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2757,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2756","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2756","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2756"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2756\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2757"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2756"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2756"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2756"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2756"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2756"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}