{"id":2762,"date":"2011-04-11T01:00:00","date_gmt":"2011-04-11T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-11T01:00:00","modified_gmt":"2011-04-11T01:00:00","slug":"kaip-auga-zodziai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-auga-zodziai\/2762\/","title":{"rendered":"Kaip \u201eauga\u201c \u017eod\u017eiai"},"content":{"rendered":"
Kaip \u201eauga\u201c \u017eod\u017eiai
 <\/p>\n

Pirmieji vaiko \u017eod\u017eiai d\u017eiugina kaip ir pirmi savaranki\u0161ki \u017eingsniai. Kada jie pasipils lyg i\u0161 gausyb\u0117s rago? Kada garsai \u201esulips\u201c \u012f \u017eod\u012f? Kokia yra kalbos raida?
Konsultuoja logoped\u0117 Rita Sviderskien\u0117
Iki 6 m\u0117n.
Guguoja visi<\/p>\n

Visi k\u016bdikiai guguoja, net ir kur\u010dnebyliai
Vos gim\u0119s k\u016bdikis jau puikiai girdi. Gird\u0117jo jis ir mamos \u012fs\u010diose, bet j\u012f pasiekdavo prislopinti garsai. Vos gim\u0119s i\u0161gird\u0119s \u017emogaus bals\u0105 i\u0161 arti paprastai \u012f j\u012f reaguoja kr\u016bptel\u0117l\u0117damas. Ta\u010diau labai greitai \u017emogaus bals\u0105 pradeda i\u0161skirti i\u0161 kit\u0173 gars\u0173. I\u0161gird\u0119s kalban\u010di\u0105 mam\u0105 k\u016bdikis sulaiko \u017evilgsn\u012f, pagyv\u0117ja.
2-3 m\u0117n. ma\u017eiukas jau pradeda guguoti. Tai nevalingi, pavieniai garsai, kurie paprastai i\u0161gaunami ryjant, \u010diulpiant, kv\u0117puojant.
Sulauk\u0119s 4 m\u0117n. k\u016bdikis jau sugeba \u201epagauti\u201c gars\u0105 ir su pasim\u0117gavimu nepertraukiamai guguoti.
Iki 6 m\u0117n. i\u0161 k\u016bdikio l\u016bp\u0173 jau galima i\u0161girsti \u012fvairi\u0173 gars\u0173. V\u0117liau, vystantis vaiko geb\u0117jimui skirti ir m\u0117gd\u017eioti girdimus garsus, pradeda tarti tik gimtajai kalbai b\u016bdingus garsus.
7 m\u0117n.-1,5 m.
Garsai sukasi ratu<\/p>\n

Pus\u0117s metuk\u0173 k\u016bdikis mamos pakalbintas atsako gestais, mimika, veiksmu. \u0160iuo laikotarpiu jis supranta tik tam tikr\u0105 intonacij\u0105, ta\u010diau i\u0161tart\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 nesusieja su daiktais.
Nuo 7 m\u0117n. jau pradeda m\u0117gd\u017eioti savo ir kit\u0173 \u0161eimos nari\u0173 tariamus garsus. Tai labai svarbi kalbos raidos akimirka, nes geb\u0117jimas pam\u0117gd\u017eioti yra ypa\u010d svarbus vaiko kalbai. Pradeda vystytis kalbos supratimas. Jei vaikutis pa\u010diau\u0161k\u0117jo \u201ege-ge-ge\u201c, o mama \u0161iuos garsus atkartoja, tarp j\u0173 u\u017esimezga kontaktas ir k\u016bdikis \u010diau\u0161ka i\u0161 paskos tuos pa\u010dius garsus. K\u016bdikiui \u010diau\u0161kant gars\u0173 jungini\u0173 vis daug\u0117ja \u2013 taip atsiranda pirmieji skiemenys. Pirmieji \u017eodeliai \u201ema-ma\u201c ar \u201ete-te\u201c ir atsiranda kartojant skiemenis. Tik, deja, neai\u0161ku, ar k\u016bdikis i\u0161 ties\u0173 sako \u201emama\u201c, ar tai tik skiemen\u0173 sutapimas.
Nuo 1 iki 1,5 m. vaikas jau gali pasakyti nuo 2 iki 30 \u017eod\u017ei\u0173. Jeigu kaimyn\u0173 ma\u017eylis i\u0161 skiemen\u0173 sud\u0117lioja daug \u017eod\u017ei\u0173, dar nerei\u0161kia, kad jis i\u0161augs gabesnis u\u017e j\u016bsi\u0161k\u012f, puikiai i\u0161siver\u010diant\u012f su keliais \u017eodeliais. Vaikas gali sakyti tik pirm\u0105 \u017eod\u017eio skiemen\u012f, pavyzd\u017eiui, ge (gerti). Tokio am\u017eiaus vaikams b\u016bdingi \u012fvair\u016bs gars\u0173 praleidimai, jis netaria pirmo arba paskutinio garso.
Kod\u0117l \u201epritilo\u201c
Kartais t\u0117vai i\u0161sig\u0105sta, jei j\u0173 k\u016bdikis iki \u0161iol daug \u010diau\u0161k\u0117j\u0119s, skiemenav\u0119s staiga liaujasi tai dar\u0119s. Kalbos raidai b\u016bdinga, kad 10-12 m\u0117n. ma\u017eylis \u201eprityla\u201c. Kaip tik tuo metu vaikas nustoja \u010diau\u0161k\u0117ti ir mokosi tarti pirmus prasmingus \u017eod\u017eius. \u0160is periodas sutampa su bandymu atsistoti, eiti apie lovyt\u0117s kra\u0161t\u0105 ir vaiko d\u0117mesys nuo kalbos nukrypsta \u012f kitus dalykus. Ta\u010diau jei mama da\u017enai k\u016bdik\u012f skatina kartoti \u017eodelius, netrukus jis pats sugeb\u0117s daiktus \u012fvardyti tikrais vardais.
1,5-2 m.
Kas rodo pir\u0161teliu, o kas jau skaito<\/p>\n

\u0160iame am\u017eiuje gaus\u0117ja \u017eodynas, tod\u0117l 2 m. vaikutis jau sugeba daug pasakyti. Antr\u0173j\u0173 met\u0173 pabaigoje galima i\u0161girsti trij\u0173 keturi\u0173 suderint\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 sakinius, ta\u010diau dauguma vaik\u0173 kalba dviej\u0173 trij\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 sakiniais. B\u016bna, kad vaikas paberia ir daugiau tarpusavyje nederan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Ta\u010diau neb\u016btinai. Kartais kalbos \u201e\u0161uolis\u201c ne\u012fvyksta ir ma\u017eylis vartoja tik kelis pirmus \u017eod\u017eius arba k\u0105 nors pasakoja \u201esavo\u201c kalba. Nereikia d\u0117l to i\u0161gyventi, nes kiekvienas vaikas savitas. Nieko keista, jei toks kalbos \u201e\u0161uolis\u201c \u012fvyksta jau perkopus antruosius metus.
3 m.
K\u016bryba<\/p>\n

2 m. vaiku\u010dio kalbos raidai skatinti labai reikia pasak\u0173, eil\u0117ra\u0161tuk\u0173. Jis jau supranta ne tik paliepimus, bet ir, pavyzd\u017eiui, pasakojim\u0105 apie daiktus, kuri\u0173 n\u0117ra \u0161alia. Ma\u017eylis netaria tam tikr\u0173 gars\u0173, juos painioja ir sukei\u010dia vietomis. Besibaigiant tretiesiems metams, vaiko kalb\u0105 sudaro jau 1200-1700 \u017eod\u017ei\u0173. Nors jo suregzti sakinukai neb\u016btinai b\u016bna suderinti, ta\u010diau vaikutis jau sugeba prakti\u0161kai visk\u0105 pasakyti.
Tre\u010diais gyvenimo metais daugelis vaik\u0173 nesugeba i\u0161tarti gars\u0173 h, f, r, \u0161, \u017e, \u010d, d\u017e ir r. Juos pradeda i\u0161tarti v\u0117liausiai ir da\u017eniausiai tenka taisyti. \u0160iame am\u017eiuje prasideda labai \u012fdomus rei\u0161kinys \u2013 \u017eod\u017ei\u0173 k\u016bryba, kuri suklesti tik ketvirtaisiais metais.
4 m.
\u201eNaujadarai\u201c<\/p>\n

Iki ketveri\u0173 met\u0173 pabaigos vaikas jau tur\u0117t\u0173 i\u0161tarti visus garsus. Smarkiai tobul\u0117ja \u201enaujadar\u0173\u201c k\u016bryba. B\u016bna, kad mink\u0161tina kai kuriuos priebalsius, sako liova, liabas, liabai…
Pasitaiko, kad vis dar painioja garsus ar nei\u0161taria sud\u0117tingesn\u0117s strukt\u016bros \u017eod\u017ei\u0173. \u0160iame am\u017eiuje greitai vystosi ri\u0161lioji kalba, ilg\u0117ja, tobul\u0117ja sakiniai, nors kartais be konteksto jie sunkiai suprantami. T\u0117vams svarbu steb\u0117ti, ar vaikas sugeba ri\u0161liai kalb\u0117ti, d\u0117lioti \u017eodelius \u012f sakinius, atskleisti savo mintis. Ma\u017edaug iki 5 m. daugiausia vystosi vaiko kalba.
5 m.
Greitakalb\u0117<\/p>\n

Ri\u0161lioji kalba vystosi itin spar\u010diai. Ma\u017eylis su t\u0117vais jau bendrauja dialogu, o kartais m\u0117gsta ir pats vienas su savimi pasikalb\u0117ti. Jau sugeba k\u0105 nors nuosekliai papasakoti, ta\u010diau pasakojimas dar susij\u0119s su kokia nors esama pad\u0117timi. Kol kas nekuria ir nepasakoja fantazij\u0173 (bet gali visiems papasakoti vis\u0105 ties\u0105 apie tai, kas vyksta namuose). Nuo 2 iki 5 m. pabaigos vaikams, ypa\u010d greitakalbiams, b\u016bdinga kelis kartus pakartoti atskirus skiemenis (fiziologin\u0117 iteracija). Tokia kalba pana\u0161i \u012f mik\u010diojim\u0105, ta\u010diau tai \u012fprasta, ypa\u010d jei vaikas kupinas \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 ir nori kuo grei\u010diau jais pasidalyti.
6-7 m.
Ai\u0161kios mintys<\/p>\n

\u0160io am\u017eiaus vaikas \u017eaid\u017eia ir daug bendrauja su bendraam\u017eiais. Bet kalba jis du tris kartus ma\u017eiau nei penktaisiais gyvenimo metais. Jau nebesikalba pats su savimi, o ri\u0161lioji kalba lieka tokia, kokia buvo ir prie\u0161 metus. Susidaro \u012fsp\u016bdis, kad vaiko kalba nesivysto, netobul\u0117ja, bet yra ne visai taip. Tai vadinama i\u0161orin\u0117s kalbos per\u0117jimu \u012f vidin\u0119, paprastai tariant, vaikas mokosi atskleisti savo mintis, reik\u0161ti tai, k\u0105 galvoja.<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pirmieji vaiko \u017eod\u017eiai d\u017eiugina kaip ir pirmi savaranki\u0161ki \u017eingsniai. Kada jie pasipils lyg i\u0161 gausyb\u0117s rago? Kada garsai \u201esulips\u201c \u012f \u017eod\u012f? Kokia yra kalbos raida?
\nKonsultuoja logoped\u0117 Rita Sviderskien\u0117<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2763,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2762","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2762","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2762"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2762\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2763"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2762"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2762"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2762"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2762"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2762"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}