Nauji tyrimai rodo, kad s\u016bn\u016bs, kurie vaikyst\u0117je palaik\u0117 \u0161velnius santykius
\nsu t\u0117vu, yra atsparesni kasdieniams stresams. \u0160i\u0105 i\u0161vad\u0105 tyr\u0117jai padar\u0117 apklaus\u0119
\ndaugiau kaip 900 vyr\u0173 ir moter\u0173, kuri\u0173 am\u017eius svyravo nuo 25 iki 74 met\u0173, ra\u0161o \u201eThe
\nTelegraph\u201c.<\/b><\/p>\n
Tyrimui vadovavusi Kalifornijos universiteto psichologijos profesor\u0117 Melanie
\nMallers sak\u0117: \u201eKai atliekami su vaik\u0173 aukl\u0117jimu susij\u0119 tyrimai, paprastai
\ndomimasi santykiais su motina.\u201c<\/p>\n
\u201eTa\u010diau kaip rodo m\u016bs\u0173 tyrimai, t\u0117vas irgi atlieka unikal\u0173 ir svarb\u0173 vaidmen\u012f,
\nlemiant\u012f jo vaik\u0173 psichin\u0119 sveikat\u0105 v\u0117lesniame am\u017eiuje.\u201c<\/p>\n
Tyrimo metu buvo vykdomos trumpos apklausos telefonu, kuriose dalyvavo 912
\nsuaugusi\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173. Jie a\u0161tuonias dienas kasdien tur\u0117jo papasakoti apie
\ntai, kaip jiems t\u0105 dien\u0105 sek\u0117si.<\/p>\n
Apklausos vykdytojus labiausiai domino psichologin\u0117 ir emocin\u0117 dalyvi\u0173 b\u016bkl\u0117 –
\nar jie jaut\u0117si apimti depresijos, nervingi, li\u016bdni, ar t\u0105 dien\u0105 patyr\u0117 stresini\u0173
\nsituacij\u0173. \u0160ios situacijos buvo apib\u016bdintos kaip gin\u010dai, nesutarimai, su darbu
\nir \u0161eima susijusi \u012ftampa bei diskriminacija.<\/p>\n
Dalyviai taip pat tur\u0117jo apib\u016bdinti savo santyki\u0173 su motina ir t\u0117vu kokyb\u0119
\nvaikyst\u0117je. Jie tur\u0117jo atsakyti \u012f tokius klausimus kaip \u201eKiek laiko ir d\u0117mesio
\njums skirdavo mama, kai jums to reik\u0117jo?\u201c, \u201eKaip \u012fvertintum\u0117te santykius su
\nmama, kai augote?\u201c<\/p>\n
Tokie patys klausimai buvo u\u017eduodami ir apie t\u0117vus. Tyr\u0117jai atsi\u017evelg\u0117 \u012f am\u017ei\u0173,
\nt\u0117v\u0173 pajamas praeityje, dabartines dalyvi\u0173 pajamas, neuroti\u0161kum\u0105 ir tai, ar
\nt\u0117vai dar gyvi.<\/p>\n
Profesor\u0117 M. Mallers ir jos komanda nustat\u0117, kad dalyvi\u0173 santykiai su motina
\npaprastai buvo geresni nei su t\u0117vu. Kad j\u0173 santykiai su motina geri, teig\u0117
\ndaugiau vyr\u0173 nei moter\u0173.<\/p>\n
Tie \u017emon\u0117s, kurie savo santykius su motina vadino gerais, patyr\u0117 3 proc. ma\u017eiau
\nstreso nei tie, kuri\u0173 santykiai buvo prasti.<\/p>\n
Profesor\u0117 M. Mallers sak\u0117: \u201eNemanau, kad \u0161ie rezultatai stebinantys, nes
\nanks\u010diau atlikti tyrimai buvo parod\u0119, kad motinos yra svarbiausias r\u016bpes\u010dio ir
\npaguodos \u0161altinis.\u201c<\/p>\n
\u201eTa\u010diau mus nustebino rezultatai, gauti i\u0161analizavus dalyvi\u0173 santykius su t\u0117vu
\nir j\u0173 reakcijas \u012f kasdien patiriam\u0105 stres\u0105.\u201c<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad vyrai, kuri\u0173 santykiai su t\u0117vu vaikyst\u0117je buvo geri, susid\u016br\u0119 su
\nkasdien\u0117mis stresin\u0117mis situacijomis i\u0161likdavo ramesni nei tie, kuri\u0173 santykiai
\nbuvo prasti. Moter\u0173 grup\u0117je \u0161i tendencija nebuvo tokia \u017eymi.<\/p>\n
Profesor\u0117 M. Mallers sak\u0117, kad santyki\u0173 su motina ir t\u0117vu kokyb\u0117 tur\u0117jo \u012ftakos
\ntam, su kiek stresini\u0173 situacij\u0173 dalyviai kasdien susidurdavo. Kitaip tariant,
\njei j\u0173 santykiai vaikyst\u0117je su abiem t\u0117vais buvo prasti, jie per 8 dienas
\ntrukusi\u0105 apklaus\u0105 teig\u0117 susid\u016br\u0119 su daugiau stresini\u0173 situacij\u0173 nei tie, kuri\u0173
\nsantykiai su abiem t\u0117vais buvo geri.<\/p>\n
M. Mallers sak\u0117: \u201eGalb\u016bt r\u016bpestingi ir d\u0117mesingi t\u0117vai suteikia vaikams patir\u010di\u0173
\nir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kurie reikalingi, kad vaikas sugeb\u0117t\u0173 palaikyti geresnius santykius
\nsu aplinkiniais – tiek vaikyst\u0117je, tiek suaugus.\u201c<\/p>\n
Ji sak\u0117, kad sud\u0117tinga paai\u0161kinti, kod\u0117l vyr\u0173 santykiai su t\u0117vu tur\u0117jo tiek
\n\u012ftakos j\u0173 emocin\u0117ms reakcijoms \u012f stres\u0105, ypa\u010d d\u0117l to, kad \u0161iame tyrime dalyvavo
\n\u012fvairiausio am\u017eiaus suaug\u0119 vyrai, kurie augo JAV skirtingais periodais.<\/p>\n
Profesor\u0117 M. Mallers prid\u016br\u0117: \u201eNuo tada, kai vyriausieji dalyviai buvo vaikai,
\nt\u0117v\u0173 vaidmuo smarkiai pasikeit\u0117.\u201c<\/p>\n
\u201eMes \u017einome, kad t\u0117vams b\u016bdingas unikalus bendravimo su savo vaikais, ypa\u010d
\ns\u016bnumis, stilius.\u201c<\/p>\n
\u201eReikia atlikti tolimesnius tyrimus, kurie suteikt\u0173 daugiau informacijos apie
\nmotin\u0173 ir t\u0117v\u0173 \u012ftak\u0105 emociniams vaik\u0173 potyriams.\u201c<\/p>\n
Profesor\u0117 M. Mallers tyrim\u0173 i\u0161vadas pristat\u0117 118-oje kasmetin\u0117je Amerikos
\npsicholog\u0173 asociacijos konvencijoje, vykusioje San Diege.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji tyrimai rodo, kad s\u016bn\u016bs, kurie vaikyst\u0117je palaik\u0117 \u0161velnius santykius
\nsu t\u0117vu, yra atsparesni kasdieniams stresams. \u0160i\u0105 i\u0161vad\u0105 tyr\u0117jai padar\u0117 apklaus\u0119
\ndaugiau kaip 900 vyr\u0173 ir moter\u0173, kuri\u0173 am\u017eius svyravo nuo 25 iki 74 met\u0173, ra\u0161o \u201eThe
\nTelegraph\u201c.<\/p>\n
Tyrimui vadovavusi Kalifornijos universiteto psichologijos profesor\u0117 Melanie
\nMallers sak\u0117: \u201eKai atliekami su vaik\u0173 aukl\u0117jimu susij\u0119 tyrimai, paprast<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2774,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2773","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2773","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2773"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2773\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2774"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2773"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2773"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2773"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2773"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2773"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}