Nei\u0161ne\u0161ioto vaiko stereotipas<\/b><\/p>\n
Ar mūsų santykiai su vaiku priklauso nuo to, kaip mes vertiname jo sveikatą? Ar
\nvienodai vertiname i\u0161ne\u0161iotų ir prie\u0161 laiką gimusių vaikų galimybes?
\n(Atkreipkite dėmesį: klausiame ne apie realius vaiko sugebėjimus, o apie tai,
\nkaip mes juos vertiname.) <\/i>Pasirodo, mūsų santykius su ma\u017eyliu veikia
\ni\u0161ankstinė informacija apie jo sveikatą. Tai patvirtino ir \u0161ie eksperimentai:<\/p>\n
Pirmasis eksperimentas. <\/b>Suaugusiesiems buvo rodomi vaizdo įra\u0161ai, kaip
\n\u017eaid\u017eia du to paties am\u017eiaus ir tos pačios lyties ma\u017eyliai. Buvo pasakyta, kad
\nvienas vaikas gimė laiku, o kitas yra nei\u0161ne\u0161iotas. Visi suaugusieji, kaip
\nsusitarę, nurodė, kad pirmasis ma\u017eylis yra nuovokus, judrus, fizi\u0161kai
\ni\u0161sivystęs, o antrąjį vadino pasyviu, silpnu, susikausčiusiu.<\/p>\n
Antrasis eksperimentas.<\/b> Suaugusiesiems buvo leista pa\u017eaisti su filmo
\nherojais. Bendraudami su "nei\u0161ne\u0161iotu" ma\u017eyliu visi elgėsi labai atsargiai:
\nbeveik neėmė jo ant rankų, siūlė jam primityvius \u017eaidimus ir pačius
\npaprasčiausius \u017eaisliukus, nors \u0161io vaiko elgesys nesiskyrė nuo "i\u0161ne\u0161ioto"
\nvaiko elgesio.<\/p>\n
Taigi akivaizdu, kad ir tėvai, ir aplinkiniai vadovaujasi "nei\u0161ne\u0161ioto vaiko
\nstereotipu" ir i\u0161 anksto mano, kad fizinės bei psichinės vaiko galimybės yra
\nribotos, o bendrauja atsi\u017evelgdami į \u0161ias aplinkybes. Toks po\u017eiūris neturi nieko
\nbendro su rūpinimusi bei dėmesiu, būtinu silpnesniam ma\u017eyliui, ir yra
\nkenksmingas tuo, kad vaiko galimybių nuvertinimas veda link jo poreikių
\nsumenkinimo. O tai gali riboti ma\u017eylio aktyvumą ir sulėtinti jo vystymąsi.<\/p>\n
Akivaizdu, kad "nei\u0161ne\u0161ioto vaiko stereotipo" patvarumas priklauso ne nuo
\nrealaus ma\u017eylio subrendimo, o nuo to, kiek apie jo vystymosi ypatumus \u017eino
\nsuaugusieji. Vienas straipsnio u\u017edavinys \u2013 suteikti mamoms ir tėčiams būtiną
\ninformaciją ir padėti i\u0161siugdyti bendravimo su anksčiau gimusiu vaiku įgūd\u017eius.
\nDar norėčiau duoti keletą patarimų, kaip bendrauti su gydytojais ir kaip įveikti
\n\u0161eimoje kilusius sunkumus, susijusius su nei\u0161ne\u0161ioto naujagimio gimimu.<\/p>\n
Pradėkite nuo savęs<\/b><\/p>\n
Neie\u0161kokite kaltų. Neretai objektyvią nė\u0161tumo eigos ir gimdymo analizę pakeičia
\nkaltųjų paie\u0161kos. Kai kada tokiu būdu \u017emonės bando susidoroti su nerimu, baime,
\nbejėgi\u0161kumu atsakyti u\u017e savo kūdikį. Da\u017eniausiai taip elgiasi tie, kurie linkę
\nnaudoti psichologinį spaudimą (manipuliuoti kitais, \u0161anta\u017euoti, niekinti,
\nį\u017eeidinėti). Da\u017eniausiai kuris nors \u0161eimos narys kaltina jauną mamą, kad ji
\nneatsargiai elgėsi nė\u0161tumo metu. O nuo čia nebetoli iki neigiamų prognozių: "Tu
\n\u2013 bloga mama, tu neatsakinga, tau negalima patikėti kūdikio". Kartais kaltė
\nverčiama kūdikio tėvui ("Nesirūpinai nė\u0161čia \u017emona!"), senelei.
\nSusidūrusi su tokiais kaltinimais, \u017einokite: skriaudėjas pirmiausiai tikisi
\nliguistos jūsų reakcijos. Būtinai turite jam atsikirsti. Pasistenkite su visais
\n\u0161eimos nariais aptarti abipusės pagalbos klausimus, i\u0161siai\u0161kinkite kiekvieno
\npo\u017eiūrį ir lūkesčius. Įsidėmėkite: reikia kalbėti apie dabartinį momentą, o ne
\nprisiminti buvusius sunkumus ir skriaudas.<\/p>\n
Būkite dėmesinga savo jausmams. Pirmosiomis ma\u017eylio gyvenimo dienomis, kai
\nformuojasi jo emociniai ry\u0161iai su aplinkiniu pasauliu, mamai gali prasidėti
\npogimdyminė depresija. Remiantis skirtingais duomenimis, ją patiria 20 \u2013 40%
\nmoterų. Pagimd\u017eius prie\u0161 laiką tikimybė, kad ji i\u0161sivystys, dar didesnė, nes
\nmama jaudinasi dėl kūdikio gyvybės ir sveikatos. Ką daryti, jeigu pastebėjote,
\njog jums prasidėjo depresija? Neleiskite sau susikoncentruoti ties neigiamomis
\nemocijomis, stenkitės analizuoti savo jausmus. Naudinga atsakyti į \u0161iuos
\nklausimus:<\/p>\n
\u2022 Ar mano nerimas pagrįstas?<\/p>\n
\u2022 Ar man reikia palaikymo? I\u0161 kur galiu jo sulaukti?<\/p>\n
\u2022 Kokie u\u017esiėmimai atne\u0161a man palengvėjimą, d\u017eiaugsmą?<\/p>\n
\u2022 Koks mano kūdikis: į ką jis pana\u0161us, koks jo charakteris?<\/p>\n
\u2022 Kaip įsivaizduoju savo ma\u017eylio ateitį?<\/p>\n
Kaip elgtis su kūdikiu?
\n<\/b>
\nSu ma\u017eyliu bendraukite nuo pat gimimo. Pirmosiomis gyvenimo dienomis
\nnei\u0161ne\u0161iotiems naujagimiams reikia ramybės, todėl gydytojai riboja lankymų
\nskaičių ir trukmę. Bet savo kūdikį galite stebėti per stiklinę palatos sieną:
\nnet jei ma\u017eylis ir inkubatoriuje, puikiai galite matyti jo judesius. Stebėkite,
\nkaip jis reaguoja į slaugytojos prisilietimus, kokias daro grimasas, ar krutina
\npir\u0161čiukus.<\/p>\n
Po kurio laiko gydytojas leis jums ma\u017eylį paimti ant rankų, jį vystyti ir
\nmaitinti. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis nei\u0161ne\u0161iotam naujagimiui būtinas
\nglaudus ry\u0161ys su mama. Tai lyg vystymosi gimdoje u\u017ebaigimas. Stebėjimai parodė:
\nkuo įvairesnis ir jausmingesnis naujagimio ir mamos bendravimas, tuo greičiau
\nma\u017eylis auga, stiprėja ir vystosi psichi\u0161kai.
\nNet ir giliausiai nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai mato ir girdi daugiau, nei mums
\natrodo. Todėl nekreipdama dėmesio,ar vaikutis reaguoja į jūsų elgesį, kuo
\ndaugiau su juo kalbėkite, dainuokite jam daineles, glostykite jo rankytes ir
\nkojytes. Net 3 \u2013 5 savaites (o giliai nei\u0161ne\u0161ioti ir ilgiau) ma\u017eyliai gali
\nnereaguoti į tokį bendravimą, bet jie tai jaučia ir kaupia įspūd\u017eius. Tiesiog
\nnaujagimis dar fizi\u0161kai per silpnas aktyviai į tai reaguoti.<\/p>\n
Kai pastebėsite pirmąsias atsakomąsias reakcijas (sujudėjimas, akių kontaktas),
\nleiskite ma\u017eyliui suprasti, kad jums tai malonu.<\/p>\n
Į inkubatorių ar lovytę galite įdėti ry\u0161kų bar\u0161kutį, kūdikį apauti spalvotomis
\nkojinėmis, duoti paklausyti jam muzikos ir \u0161eimos narių balsų įra\u0161o. Manoma, kad
\ntaip naujagimiai greičiau padeda skirti aplinkinių daiktų spalvas, garso auk\u0161tį
\nir toną, o įspūd\u017eiai skatina psichoemocinį vystymąsi. Bet ne visi dirgikliai yra
\nnaudingi. Pavyzd\u017eiui, eidama į ligoninę nesikvėpinkite ir nenaudokite tualetinio
\nvandens: kai kurie kvapai vaikus erzina, sukelia nervinį susijaudinimą ir
\nalergines reakcijas.<\/p>\n
Ra\u0161ykite dienora\u0161tį, fotografuokite. Net ir sekančią dieną po gimdymo galite
\npradėti ra\u0161yti, kaip elgiasi jūsų naujagimis. Toks vystymosi dienora\u0161tis padeda
\nvisiems \u0161eimos nariams susipa\u017einti su kūdikio charakteriu dar prie\u0161 i\u0161leid\u017eiant
\njį namo ir padeda pasiruo\u0161ti jo atsiradimui. Verta ir toliau ra\u0161yti dienora\u0161tį.
\nJis gali būti įdomus ne tik kaip \u0161eimos relikvija: jeigu ma\u017eyliui kils elgesio
\nar mokymosi sunkumų, detali ankstyvojo vystymosi istorija padės specialistams ir
\njie galės duoti individualių rekomendacijų.<\/p>\n
Ligoninėje galite papra\u0161yti gydytojo leisti filmuoti ir fotografuoti ma\u017eylį (tik
\nfotografuoti reikia be blykstės). Tėveliui, senelei, vyresniam vaikui bus įdomu
\nir naudinga kuo anksčiau i\u0161vysti naujagimį.<\/p>\n
Prisiminkite, kad visų vystymasis yra individualus. Mamoms ir tėvams da\u017eniausiai
\nrūpi tai, ar normaliai vystosi jų vaikai. Bet mes u\u017emir\u0161tame, kad normą
\nkiekvienas suvokiame savaip: kai kuriems tėvams tai auk\u0161tas intelekto lygis,
\nkiti i\u0161 vaiko laukia sportinių pasiekimų, treti sutinka, kad jų vaikai bent jau
\nne "trejetukus ne\u0161tų".<\/p>\n
Dirbdami su nei\u0161ne\u0161iotais vaikais, psichologai turi du normos kriterijus:<\/p>\n
\u2022 Būtini judėjimo, \u017eaidimo ir kalbos įgūd\u017eiai.<\/p>\n
\u2022 Adaptacija (sugebėjimas teisingai įvertinti naujas gyvenimo sąlygas,
\nsavaranki\u0161kai priimti sprendimus ir įgyvendinti tai, ką sugalvojo).<\/p>\n
Pirmuoju atveju vertinama tai, ką vaikas moka daryti, o antruoju atveju kalbama
\napie tai, kaip (lanksčiai ir teisingai) jis tai daro.<\/p>\n
Kai kada tėvai savo vaikų pasiekimus lygina su tai, kas normalu i\u0161ne\u0161iotiems
\n(informaciją galima rasti populiariojoje literatūroje). I\u0161 principo taip galima
\nlyginti, tik pirmuosius 5 \u2013 7 mėnesius reikia daryti \u0161iokių tokių nuolaidų:
\njeigu kūdikis gimė po a\u0161tuonių nė\u0161tumo mėnesių ir dabar jam trys mėnesiai,
\ntuomet reikia vadovautis dviejų mėnesių kūdikių normomis.<\/p>\n
Vaiko adaptaciją galima įvertinti tuomet, kai jis stengiasi pasiimti naują
\n\u017eaisliuką ar bendrauja su nepa\u017eįstamuoju. Vėliau reikia \u017eiūrėti, kaip ma\u017eylis
\nprisitaiko prie naujo kolektyvo, kaip susidoroja su naujomis u\u017eduotimis ir t.t.
\nKuo lankstesni bus vaiko poelgiai, kuo daugiau galimybių jis i\u0161naudos, tuo
\ngeriau.<\/p>\n
Nei\u0161ne\u0161ioti vaikai paprastai labai jautriai reaguoja į bet kokias naujas
\naplinkybes, bet ne visada sugeba pagal savo am\u017eių sutelkti dėmesį ir greitai
\npavargsta. Todėl i\u0161 prad\u017eių bet kurią sunkią u\u017eduotį reikia suskirstyti į
\nsmulkesnius etapus ir kontroliuoti, kaip ma\u017eylis juos vykdo. Dirbant su vaiku,
\nbūtina reguliariai daryti pertraukas ir jų metu leisti pa\u017eaisti judrius
\n\u017eaidimus, atlikti gimnastikos pratimus. Taip pat būtina kuo da\u017eniau keisti
\nveiklos pobūdį.<\/p>\n
Nepraleiskite pro akis nerimą keliančių simptomų. Nereikėtų panikuoti, jeigu
\nstaiga ma\u017eylis pasidarė labiau i\u0161glebęs ir irzlus nei paprastai: tai gali būti
\nsusiję net su besikeičiančiu oru. Bet kai kurie simptomai i\u0161 tiesų yra pavojaus
\nsignalai:<\/p>\n
\u2022 Nėra akių kontakto su normaliai matančiu vyresniu nei dviejų mėnesių kūdikiu.<\/p>\n
\u2022 Vyresnis nei 2,5 mėnesio kūdikis liguistai reaguoja (konvulsiniais judesiais,
\nverksmu, riksmu) į prisilietimus, suaugusiojo \u017evilgsnį ar balsą.<\/p>\n
Kartais tokie po\u017eymiai lieka nepastebėti, o ypač tais atvejais, kai ma\u017eylis turi
\nrimtų sveikatos problemų. Bet \u0161ie simptomai gali įspėti apie ypatingą psichinę
\nbūklę, kuri gali i\u0161sivystyti nei\u0161ne\u0161iotiems vaikams, \u2013 ankstyvą vaikų autizmą
\n(psichinis atsiribojimas nuo aplinkinio pasaulio). Kaip bebūtų gaila, giliai
\nnei\u0161ne\u0161ioti kūdikiai priskiriami autizmo rizikos grupei. Jeigu pastebėjote \u0161iuos
\npo\u017eymius, vertėtų pasikonsultuoti su medicinos psichologu ar psichiatru.<\/p>\n
Vertindami savo vaiko galimybes prisiminkite: jūsų pagrindinė u\u017eduotis \u2013 surasti
\nindividualias teigiamas ypatybes, kuriomis galima pasiremti sprend\u017eiant bet
\nkuriuos sunkumus.<\/p>\n
Kaip bendrauti su gydytojais<\/b><\/p>\n
U\u017eduokite klausimus. Remiantis paskutiniųjų metų tyrimais, beveik pusė
\nnei\u0161ne\u0161iotų naujagimių mamų ne\u017eino ma\u017eylių diagnozės, o dar 20% nesusigaudo
\nmedicininiuose terminuose ir nepra\u0161o gydytojų paai\u0161kinti.<\/p>\n
Jūs turite teisę gauti visą informaciją apie jūsų naujagimio būklę, apie tai,
\nkokios pagalbos jam reikia, apie tolimesnio jo vystymosi prognozes. Gydantis
\ngydytojas apie tai jums turi papasakoti suprantamai ir atsakyti į visus
\nklausimus \u2013 jūsų ir kitų \u0161eimos narių.<\/p>\n
Klauskite ne tik apie fizinę, bet ir apie psichinę jūsų ma\u017eylio sveikatą.
\nKartais dėl nebrandumo sutrinka galvos smegenų veikla, i\u0161sivysto taip vadinama
\nperinatalinė encefalopatija. Jeigu jūsų vaikeliui nustatyta tokia diagnozė,
\npasidomėkite, kas sukėlė encefalopatiją ir kaip ji pasirei\u0161kia: norint suprasti
\nnaujagimio elgesio ir vystymosi ypatumus, svarbu, kokias smegenų dalis pakenkė
\n\u0161is susirgimas.<\/p>\n
Kam tėvams reikia medicininės informacijos? Dauguma tėvų mano, kad tokia
\ninformacija bevertė, galvodami, kad \u0161iais klausimais turi u\u017esiimti tik
\nspecialistai. Tai netiesa: kuo daugiau turėsite informacijos, tuo lengviau
\nsudarysite re\u017eimą, suorganizuosite prie\u017eiūrą ir u\u017esiėmimus, kai jūsų vaiką
\ni\u0161ra\u0161ys i\u0161 ligoninės. Galėsite padėti kitiems \u0161eimos nariams suprasti ma\u017eylio
\nelgesio prie\u017eastis ir i\u0161mokysite atpa\u017einti pavojaus signalus. Specialios
\ninformacijos atsargos padės įvertinti vaiko gydymo metodų, kuriuos siūlo
\nspecialistai, privalumus ir trūkumus. Prisiminkite, kad jūs turite teisę
\natsisakyti bet kurio paskyrimo. Privalomojo medicinos draudimo sistemoje jūs
\nsavaranki\u0161kai galėsite pasirinkti medicinos įstaigą ir gydytoją.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nei\u0161ne\u0161ioto vaiko stereotipas<\/p>\n
Ar mūsų santykiai su vaiku priklauso nuo to, kaip mes vertiname jo sveikatą? Ar
\nvienodai vertiname i\u0161ne\u0161iotų ir prie\u0161 laiką gimusių vaikų galimybes?
\n(Atkreipkite dėmesį: klausiame ne apie realius vaiko sugebėjimus<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2794,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2793","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2793","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2793"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2793\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2794"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2793"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2793"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2793"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2793"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2793"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}