JAV mokslininkai mano, kad telefonu i\u0161girstas motinos balsas turi tą patį
\nstresą mal\u0161inantį poveikį kaip ir apkabinimas. Vaikai \u017eino, kad mama jaučia, ką
\npasakyti, kai visas pasaulis atrodo nemielas. Dabar paai\u0161kėjo, kad mamos balsas
\ntelefonu gali skleisti tokią pačią magi\u0161ką galią, kaip ir jos apkabinimas.<\/b><\/p>\n
JAV mokslininkai mano, kad i\u0161girdus mamos balsą telefonu, jis turi tą patį
\nstresą mal\u0161inantį poveikį kaip ir fizinis kontaktas, toks kaip prisiglaudimas ar
\napkabinimas.<\/p>\n
Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad po motinos skambučio vaiko organizme
\ni\u0161siskyrė pana\u0161us hormono oksitocino kiekis, kaip ir esant fiziniam artumui.
\n\u017durnale \u201eProceedings of the Royal Society\u201c mokslininkai prane\u0161a, kaip jie
\npadidino \u0161e\u0161iasde\u0161imt vienos mergaitės (iki dvylikos metų am\u017eiaus) streso lygį.
\nMergaitės turėjo spontani\u0161kai pasakyti kalbą ir i\u0161spręsti matematikos u\u017edavinius
\nnepa\u017eįstamųjų akivaizdoje. Jų \u0161irdys ėmė smarkiau plakti, padidėjo streso
\nhormono kortizolio lygis.<\/p>\n
Tuomet mergaitės buvo padalintos į tris grupes, kurių viena buvo raminama
\nfiziniu kontaktu su motinomis, kita \u2013 telefono skambučiu motinoms, o trečia \u2013
\nemoci\u0161kai neutralaus filmo \u201eThe March of the Penguins\u201c \u017eiūrėjimu.<\/p>\n
Seilių ir \u0161lapimo testai parodė, kad pirmųjų dviejų grupių atstovių oksitocino
\nlygis padidėjo pana\u0161iai, trečiojoje \u2013 nepadidėjo. Didėjant \u0161io hormono,
\nkortizolio ma\u017eėjo.<\/p>\n
Tyrimo vadovė Leslie Seltzer i\u0161 Viskonsino-Madisono universiteto teigė: \u201eVaikų,
\ngalėjusių pabendrauti su savo motinomis, hormoninė reakcija buvo ta pati,
\nnesvarbu, ar jie bendravo telefonu, ar tiesiogiai. Buvo manyta, kad oksitocinas
\ni\u0161siskiria esant fiziniam kontaktui. Tačiau i\u0161 \u0161ių rezultatų ai\u0161ku, kad mamos
\nbalsas turi tokį pat poveikį kaip ir apkabinimas, net kai jų ir nėra \u0161alia.\u201c<\/p>\n
Poveikis yra i\u0161liekantis, pasakė kitas komandos narys.<\/p>\n
\u201eJis i\u0161lieka ilgiau po stresinės u\u017eduoties, – sakė profesorius Sethas Pollakas
\ni\u0161 universiteto vaiko emocijų laboratorijos. – Vaikams einant namo, jie vis dar
\ngalėjo justi teigiamą poveikį, ir jų kortizolio lygis vis dar buvo \u017eemas. Kad
\npaprastas telefono skambutis galėjo turėti tokį fiziologinį poveikį oksitocinui
\n\u2013 tikrai puiki \u017einia.\u201c<\/p>\n
\u0160iame tyrime dalyvavo mergaitės, nes moterų oksitocino reakcija yra stipresnė
\nnei vyrų. Suaugusiųjų moterų organizme \u0161is hormonas svarbus ruo\u0161imuisi gimdyti,
\ngimdymui, maitinimui krūtimi.<\/p>\n
Tam gali būti evoliucinių prie\u017easčių, mano ekspertai. Pajutęs grėsmę, vyri\u0161kos
\nlyties atstovas gali pabėgti arba stoti į kovą, tačiau tai padaryti sunkiau
\nnė\u0161čiai ar besirūpinančiai vaiku moteriai. Gali būti, kad moterys ma\u017eina stresą
\nsiekdamos taikos.<\/p>\n
Seltzer tiria, ar kitos komunikacijos formos, tokios kaip SMS \u017einutės, gali
\nturėti poveikį oksitocinui ir tikisi i\u0161plėsti tyrimą įtraukiant gyvūnus.<\/p>\n
\u201eViena vertus, tikimės i\u0161tirti, ar \u0161is poveikis yra būdingas tik \u017emonėms. Kita
\nvertus, tikimės, kad mokslininkai, tiriantys vokalinę komunikaciją, imsis
\ntyrinėti kitų gyvūnų oksitocino i\u0161siskyrimą ir panaudos rezultatus platesniems
\nsocialinio elgesio ir evoliucinės biologijos klausimams spręsti.\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
JAV mokslininkai mano, kad telefonu i\u0161girstas motinos balsas turi tą patį
\nstresą mal\u0161inantį poveikį kaip ir apkabinimas. Vaikai \u017eino, kad mama jaučia, ką
\npasakyti, kai visas pasaulis atrodo nemielas. Dabar paai\u0161kėjo<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2804,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2803","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2803","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2803"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2803\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2804"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2803"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2803"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}