Vaiką labai domina fiziologiniai lyčių skirtumai, \u0161iame am\u017eiuje vienas i\u0161
\nmėgstamiausių vaikų \u017eaidimų yra \u201eligoninė\u201c. Ir tai visai nebaisu, jei \u017eaid\u017eia su
\npana\u0161aus am\u017eiaus vaikais, o \u017eaidimas vyksta be prievartos. Visgi pasistenkite
\nvaikų dėmesį patraukti į kitokius \u017eaidimus. \u017daisdami ligoninę vaikai susipa\u017eįsta
\nsu kito \u017emogaus kūnu, i\u0161 fizinio kontakto su kitu \u017emogumi patiria d\u017eiaugsmą ir
\nmalonumą, tyrinėja paklusimo-kontrolės santykius. Būtent tokiame am\u017eiuje vaikai
\nda\u017eniausiai u\u017eduoda klausimų apie seksą.<\/b><\/p>\n
Bet \u0161ie klausimai dar būna bendri, nekonkretūs. Pavyzd\u017eiui, vaikas \u017eiūrint filmą
\ngali pamatyti meilės sceną ir paklausti: \u201eKą jie ten daro?\u201c Į tokį klausimą
\npakanka atsakyti: \u201eJie vienas kitą myli\u201c. Labai tikėtina, kad po kiek laiko bus
\ni\u0161vystyta tema \u201evaikai atsiranda dėl to, kad suaugusieji \u0161tai taip vienas kitą
\nmyli\u201c.<\/p>\n
Neretai gatvėje ar per televizorių vaikas mato besiporuojančius gyvūnus ir
\nu\u017eduoda klausimų. Į tokius klausimus dera atsakyti paprastai, nesiveliant į
\nsmulkmenas, kad nuo tokio u\u017esiėmimo jiems atsiranda vaikų. Ma\u017eų. Pas mamas
\npilvuose. Vėliau jie paauga ir i\u0161lenda laukan. Gyvūnams \u0161is u\u017esiėmimas vadinamas
\nporavimusi, \u017emonėms \u2013 meilė arba seksas. \u0160iame etape vaikas tiesiog susieja \u0161tai
\ntokį bendrą puk\u0161ėjimą su palikuonių atsiradimu, daugeliu atvejų vaikams dar
\nneįdomu ir nesvarbu kaip tai vyksta techni\u0161kai.<\/p>\n
4-5 metų vaikui visi\u0161kai tinkamas paai\u0161kinimas apie tai, kad ma\u017eas \u017emogutis
\ngyvena ir auga mamos pilve, o kai jis pakankamai u\u017eauga, mama va\u017eiuoja į
\nligoninę, kur vaikas i\u0161imamas i\u0161 jos pilvo, nuprausiamas, aprengiamas ir
\natiduodamas mamai. Da\u017eniausiai tokio am\u017eiaus vaikams nelabai įdomu, kokiu būdu
\nvaikas į tą pilvą patenka. Bet jei pana\u0161ių klausimų visgi kyla, tuomet atsakymas
\ngali atrodyti ma\u017edaug taip: "Tėvelis mamytei perdavė sėklytę, mama ją prarijo ir
\npo kiek laiko mamos pilve i\u0161 tos sėklytės i\u0161augo vaikelis".<\/p>\n
Į klausimą \u201eO kaip vaikai atsiranda?\u201c galima atsakyti: \u201ePas mamą pilvo apačioje
\nyra speciali anga ir per ją padedant gydytojams vaikas i\u0161lenda į lauką\u201c.<\/p>\n
\u201eNoriu pa\u017eiūrėti\u201c, – sakys vaikas.
\n\u201eO tai neįmanoma. Visų \u017emonių kūnuose yra ypatingų vietų, kurių niekam negalima
\nrodyti\u201c, – atsakykite. Tuo pačiu galima paklausti, ar vaikas \u017eino, kokios tai
\nvietos.<\/p>\n
Kitas klausimas: o kaip vaikas patenka į mamos pilvą? Apie tai da\u017eniausiai
\nklausia kiek vyresni vaikai. Atsakymas: \u201eMamos pilve atsiranda sėklytė, i\u0161
\nkurios i\u0161auga ma\u017eylis. Kai mama miega kartu su tėčiu, jie stipriai apsikabina ir
\nsėklytė i\u0161 tėvelio pereina mamytei\u201c.<\/p>\n
Kai vaikas klausia: \u201eO kaip gi a\u0161 patekau į pilvą?\u201c geriausiai atsakyti: \u201eMes su
\ntėveliu labai mylėjome vienas kitą, susituokėme ir panorėjome turėti vaikelį.
\nTai tu ir atsiradai\u201c. Ir kuo daugiau teigiamų emocijų.<\/p>\n
Sūnelis dievina televizijos reporta\u017eus apie gyvūnus, dinozaurus, vabzd\u017eius?
\nDa\u017enai tokiose laidose rodomi siu\u017eetai apie poravimąsi \u2013 i\u0161 filmų vaikai tokį
\n\u017eodį greičiausiai ir su\u017eino.<\/p>\n
Kartą grį\u017etant namo teko d\u017eiaugsmas i\u0161 arti stebėti kaip katinas i\u0161 prad\u017eių
\nu\u017evijo katę į medį, vėliau ją parvarė \u017eemyn, pasigavo u\u017e sprando ir pradėjo
\natlikinėti savo patini\u0161ką pareigą. Sūnelis nusprendė gelbėti \u201evarg\u0161ę katytę\u201c ir
\npradėjo raudoti, kai katinas labai prie\u0161i\u0161kai su\u0161nyp\u0161tė… Tučtuojau jam
\npaai\u0161kinau, kad katinai taip poruojasi. Taip, kaip filme. O grį\u017eęs namo vaikas
\nsusijaudinęs prane\u0161ė močiutei: \u201eMes matėme BESIPORUOJANČIAS KATES!!!\u201c Močiutė
\ntik i\u0161si\u017eiojo ir u\u017esičiaupė. Vakarop pribrendo klausimas: \u201eO kai poruojasi
\n\u017emonės? Jie irgi taip pe\u0161asi ir rėkia?\u201c. Teko vaiką įtikinti, kad taip nėra ir
\nnubrė\u017eti ribą tarp neprotingų gyvūnų ir i\u0161mintingų \u017emonių.<\/p>\n
Dialogą galima vystyti ma\u017edaug taip:<\/b><\/p>\n
– Ką ten daro tie du juokingi \u0161uniukai?
\n– Pas juos taip atsiranda vaikai: dabar pas \u0161uniuką-mamytę pilve atsiranda
\nma\u017eyyyyyyčiai \u0161uneliai, kurie paskui pilve ir paaugs.
\n– Vadinasi, dabar jungiasi \u0161uniuko-mamytės ir \u0161uniuko-tėvelio ląstelės?
\n– Būtent. Gyvūnams tai vadinama poravimusi: matai, jie juk du, pora \u2013 jie
\nsusiporavo, susijungė ir jų ląstelės.
\n– Ir \u017emonės taip daro? Ir jūs su tėčiu taip darėte?
\n– Pas \u017emones tai vyksta \u0161iek tiek kitaip. Juk \u017emonės nuo gyvūnų skiriasi. Bet
\ntaip, \u017emonės taip pat susijungia, kad pas juos atsirastų vaikas. Tėvelis juk
\nturi ka\u017ekokiu būdu mamytei perduoti savo ląstelę, kad ji susijungtų su mamytės
\nląstele. Tik \u017emonės tai vadinama \u201emylėjimusi\u201c arba \u201eseksu\u201c.<\/p>\n
Nors, \u017einoma, toks pokalbis labai ma\u017eai tikėtinas \u2013 da\u017eniausiai jis vyksta
\ndviem-trim pakopomis, tarp kurių būna kelių dienų ar net mėnesių pertraukos.<\/p>\n
Be abejo, vaikas neapdraustas nuo to, kad apie gandrą jam papasakos močiutė ar
\nkiti vyresni giminaičiai. Todėl galite vaikui i\u0161 anksto prane\u0161ti, kad apie vaikų
\natsiradimą prikurta daug pasakų. Kaip tik dėl to, kad vaikų atsiradimas \u2013 i\u0161
\ntiesų stebuklas tėvų gyvenime. Yra pasakų, kad vaikus atne\u0161a gandrai, kad juos
\nranda tarp gra\u017eių gėlių (i\u0161 \u0161ios legendos kilo idėja ir apie tuos pačius
\nkopūstus)… I\u0161 tikrųjų vaikus gimdo mamos (arba vėlgi, vaikai atsiranda i\u0161
\npilvo). Beje, daugelis ma\u017eylių, su\u017einoję, kad jų jokie gandrai nene\u0161ė, su
\npalengvėjimu atsidūsta: \u201eNa ir gerai, nes a\u0161 jau maniau, kad nesu jūsų
\nvaikas…\u201c<\/p>\n
Vaikams patinka tai, kad jie yra sukurti jų pačių tėvų ir yra patys artimiausi
\ntėvų giminės (nes vaikai, kai jiems stinga \u0161velnumo, nejaučia pakankamos tėvų
\nmeilės sau), o ne tarpdury pamesti ka\u017ekokių gandrų.<\/p>\n
Jei vaikas pradeda kiekvienam sutiktam pasakoti apie savo naujas \u017einias ir
\nverčia jus raudonuoti, pakalbėkite su ma\u017eyliu apie tai, kad suaugusieji gyvena
\npagal taisykles ir tokiomis temomis bendrauja tik su artimiausiais \u017emonėmis. Tai
\nvisuomenėje nepriimtina lygiai taip pat, kaip ir nosies krap\u0161tymas \u2013 geriau
\nvisiems matant to nedaryti.<\/p>\n
O jei ma\u017eylis te\u0161kia klausimą apie klitorį ir orgazmą, tai, be abejo, bus būtina
\npagalba i\u0161 \u0161alies. I\u0161 prad\u017eių geriau būtų patikslinti, dėl ko jis tokius
\nklausimus u\u017eduoda, kad nebūtų kaip anekdote, kur mergaitė paklausė mamos, kas
\nyra abortas. O paklausus, i\u0161 kur ji apie tai su\u017einojo, ma\u017eylė parei\u0161kė, kad per
\ntelevizorių girdėjo sakant kaip \u201ebangos dū\u017eta į bortą\u201c.<\/p>\n
Jei vaikas atsako, kad apie tai girdėjo per televizorių arba kad kieme draugai
\npapasakojo ir kalbama tikrai apie klitorį, orgazmą ir kitus pana\u0161ius dalykus,
\ntai geriau papasakoti tiesą nei vaiko \u0161vietimą palikti kiemo draugams.<\/p>\n
Vaikai da\u017enai pastebi erotines scenas įvairiausiuose filmuose, todėl u\u017eduoda
\nklausimus apie tai, ką ten teta su dėde veikia. Ir čia ma\u017easis vaikas, kuris
\nturėjo progos stebėti savo tėvus jų \u0161velnumo akimirką, gali pasitenkinti
\natsakymu: \u201eJie myli vienas kitą\u201c.<\/p>\n
Bus daugiau.<\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vaiką labai domina fiziologiniai lyčių skirtumai, \u0161iame am\u017eiuje vienas i\u0161
\nmėgstamiausių vaikų \u017eaidimų yra \u201eligoninė\u201c. Ir tai visai nebaisu, jei \u017eaid\u017eia su
\npana\u0161aus am\u017eiaus vaikais, o \u017eaidimas vyksta be prievartos<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2810,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2809","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2809","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2809"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2809\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2810"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2809"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2809"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2809"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2809"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2809"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}