Jau penkių mėnesių sulaukę kūdikiai suaugusiųjų \u017evilgsnį atseka iki jų
\nstebimo objekto ir kartu su suaugusiais atkreipia dėmesį į tuos pačius daiktus,
\ntvirtina mokslininkai. \u0160is atradimas suteikia pagrindo manyti, kad \u017emonių
\nsmegenyse \u0161is svarbus socialinis sugebėjimas i\u0161sivysto dar anksti kūdikystėje.<\/b><\/p>\n
Bendras dėmesys \u2013 kai du \u017emonės atkreipia dėmesį į tą patį objektą \u2013 yra
\ngyvybi\u0161kai svarbus socialinis \u017emonių sugebėjimas, būtinas daugeliui \u017emogaus
\nveiklų \u2013 mokymui, bendradarbiavimui, kalbos mokymuisi. \u0160io įgūd\u017eio sutrikimas
\nyra vienas i\u0161 ankstyviausių autizmo simptomų.<\/p>\n
Dr. Tobias Grossmannas ir profesorius Markas Johnsonas i\u0161 Birkbeck universiteto
\n(D.Britanija), norėdami nustatyti, kurios kūdikių smegenų dalys aktyvuojasi
\nkartu su kitais \u017emonėmis atkreipus dėmesį į kokį nors objektą, pasinaudojo
\nmetodu, vadinamu \u201eartimos infraraudonosios \u0161viesos spektroskopija\u201c (near
\ninfrared spectroscopy – NIRS).<\/p>\n
Optinis smegenų vaizdinimo metodas NIRS padeda nustatyti kraujotakos aktyvumą,
\nkuris siejamas su smegenų funkciniu aktyvumu. Jis puikiai tinka kūdikiams, kurių
\njudesiai neprognozuojami, tyrimui. Taikant \u0161į neinvazinį metodą, artimojo
\ninfraraudonojo spektro spinduliai keliauja nuo \u0161altinių, pritvirtintų prie
\ngalvos, per odą, kaukolę ir \u017eemiau esančius kaukolės audinius, o vėliau yra
\nfiksuojami jautriais jutikliais, įmontuotais į tą patį prie galvos pritvirtintą
\njutiklių ir skleistuvų tinklą.<\/p>\n
Eksperimento, kuris buvo atliktas Birkbeck universiteto \u201eBabylab\u201c laboratorijoje,
\nkūdikiams buvo rodomas kompiuteriu animuotas suaugusio \u017emogaus veido atvaizdas.
\nEkrane matomas asmuo su kūdikiu nustatydavo akių kontaktą, pakeldavo antakius ir
\nnusi\u0161ypsodavo, nukreipdavo \u017evilgsnį į objektą, esantį \u0161one, vėl pa\u017eiūrėdavo į
\nvaiką, o vėliau pasukdavo galvą taip, kad būtų atsigrę\u017eęs į objektą, turintį
\npatraukti vaiko dėmesį. Kontrolinėmis sąlygomis suaugusio \u017emogaus kompiuterinis
\natvaizdas turėjo \u017eiūrėti į kitą pusę nuo objekto arba \u017eiūrėdavo į objektą prie\u0161
\ntai nesudaręs akių kontakto su kūdikiu.<\/p>\n
Mokslininkai nustatė, kad tik tuomet, kai kūdikiai dėmesiu objektui dalijosi su
\nsuaugusiuoju, suaktyvėdavo specifinė smegenų sritis, vadinama kairiąja
\nprefrontaline \u017eievine sritimi, esanti kaktinėje smegenų dalyje ir dalyvaujanti
\nsudėtinguose kognityviniuose ir elgsenos procesuose.<\/p>\n
\u201eKūdikių dėmesio dalijimasis suaktyvina pana\u0161ią smegenų sritį kaip ir
\nsuaugusiems. Mūsų tyrimo rezultatai tekia pagrindo manyti, kad kūdikiai linksta
\ndalintis dėmesiu su kitais \u017emonėmis kur kas anksčiau nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
Tai gali būti gyvybi\u0161kai svarbus kūdikio socialinės raidos ir mokymosi pagrindas.
\nAteityje \u0161is metodas galėtų būti taikomas vertinant asmeninius kūdikių skirtumus
\nsutelkiant bendrą dėmesį, o derinant su kitais metodais \u0161is gali būti naudojamas
\nkaip rodiklis, padėsiantis anksčiau identifikuoti kūdikius, kuriems būdinga
\ndidelė autizmo tikimybė\u201c, – "Science Daily" sakė dr. T.Grossmannas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jau penkių mėnesių sulaukę kūdikiai suaugusiųjų \u017evilgsnį atseka iki jų
\nstebimo objekto ir kartu su suaugusiais atkreipia dėmesį į tuos pačius daiktus,
\ntvirtina mokslininkai. \u0160is atradimas suteikia pagrindo manyti<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2826,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2825","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2825","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2825"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2825\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2826"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2825"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2825"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2825"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2825"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2825"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}