Indėnų genties kūdikiai nuo pat gimimo visur ne\u0161iojami kartu. Jie patiria
\nnuolatinį fizinį kontaktą 24 valandas per parą. I\u0161 prad\u017eių daugiausia ne\u0161ioja
\nmama, vėliau – vyresnieji vaikai. Naktį jie taip pat patiria fizinį kontaktą –
\nmiega vienoje lovoje su tėvais, kol patys savo noru ją palieka (da\u017eniausiai
\nbūdami dviejų metų). Kūdikiai labai retai verkia. Jie gali \u017eįsti kada tik
\npanorėję, galbūt dėl to jų nekamuoja pilvo diegliai. Nuolat ne\u0161iojami mamos jie
\ngali stebėti aplinką. Jie pasyviai dalyvauja aktyviame mamos gyvenime – kai ji
\nbėga, vaik\u0161to, kalba, juokiasi, dirba ar \u0161oka. Prad\u017eioje vaikas būna pasyvus,
\nbet patiria daug stimulų i\u0161 i\u0161orės. Be to, ne\u0161iojami kūdikiai tarsi perduoda
\nsuaugusiajam savo energijos perteklių, todėl yra ramūs ir atsipalaidavę.<\/b><\/p>\n
Necivilizuotuose kra\u0161tuose nuolatinis fizinis ir emocinis kontaktas su vaikais
\nleid\u017eia tiksliai suprasti ma\u017eylių savijautą ir greitai reaguoti į jų poreikius.
\nMamas ir vaikus sieja labai stiprus ry\u0161ys. Tokiam ry\u0161iui atsirasti labai svarbus
\nbuvimas kartu su vaiku nuo pat gimimo ir vėliau. Artimas ry\u0161ys yra svarbus
\npagrindas vystytis sveikai asmenybei ir vėlesniems sėkmingiems santykiams su
\n\u017emonėmis.<\/p>\n
Civilizuotam pasauliui būdingas buvimo rankose ir tolimesnio reikalingo artumo
\ntrūkumas. Iki galo nepatenkintas nuolatinio kontakto poreikis niekur nedingsta,
\ntodėl vienoms sritims vystantis, kitų raida sustoja, kol bus patenkinti jų
\nporeikiai. Vaikai negali visi\u0161kai panaudoti savo potencijos ir sugebėjimų, kol
\njų dalis trok\u0161ta jaustis bejėgi\u0161ku kūdikiu rankose ir tirti besąlygi\u0161ką meilę.<\/p>\n
Kiekviena mama instinktyviai jaučia poreikį būti \u0161alia vaiko ir atsiliepti į jo
\nporeikius. Verkiantis vaikas tarsi sako: "Paimkite mane, a\u0161 turiu būti \u0161alia
\njūsų, nepalikite manęs". Vaikų signalai neabejotinai rodo, kad jie neturi būti
\npaliekami vieni. Tačiau da\u017enai dėl savo įsitikinimų, aplinkinių patarimų,
\nnepasitikėjimo motini\u0161ka intuicija mamos slopina savo vidinius impulsus.
\nMėginimai i\u0161mokyti kūdikį neverkti nereaguojant į jo verkimą yra karo
\npaskelbimas vaikui, motinos siekimas, kad jos poreikiai būtų svarbesni.<\/p>\n
Tėvus nuo savo jausmų rei\u0161kimo da\u017eniausiai stabdo baimė, kad nei\u0161lepintų vaikų.
\nTačiau i\u0161 tikrųjų vaikas, "pasisotinęs" mamos \u0161velnumo, vėliau tampa
\nsavaranki\u0161kesnis. Vėliau, vaikui \u0161liau\u017eiojant, svarbu, kad mama jam būtų lengvai
\npasiekiama, bet jo elgesiui vadovautų minimaliai. I\u0161lepę ir silpni vaikai yra ne
\ntie, kurie buvo laikomi rankose, o tie, kurių mamos u\u017ego\u017edavo jų iniciatyvą.
\nVaikai, kurių tęstinumo poreikiai buvo u\u017epildyti ankstyvoje buvimo rankose
\nfazėje, u\u017eauga labiau pasitikintys sami ir tampa savaranki\u0161kesni nei tie, kurių
\nverkimas liko be atsako.<\/p>\n
Nuolat ne\u0161ioti kūdikį ant rankų yra pakankamai sunku, tad suaugusieji bando
\nvisais būdais tai palengvinti. Sukurta nema\u017eai patogių ir stilingų ne\u0161ynių. Bet
\nviena yra atkeliavusi dar i\u0161 indėnų laikų. Tai ne\u0161ynė-slingas (angl. baby
\nsling). Slingas \u2013 tai speciali ne\u0161ynė, skirta ne\u0161ioti vaiką nuo pat gimimo iki
\ndviejų metų. Naudojant slingą visas krūvis pasiskirsto ant peties, nugaros ir
\nklubo, priklausomai nuo ne\u0161iojimo padėties, todėl ma\u017eiau pavargstama.
\nFiziologi\u0161kai geriausiai tinkantis ne\u0161iojimo įrankis vaikui ir motinai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indėnų genties kūdikiai nuo pat gimimo visur ne\u0161iojami kartu. Jie patiria
\nnuolatinį fizinį kontaktą 24 valandas per parą. I\u0161 prad\u017eių daugiausia ne\u0161ioja
\nmama, vėliau – vyresnieji vaikai. Naktį jie taip pat patiria fizinį kontaktą –
\nmiega vienoje lovoje su tėvais<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2838,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2837","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2837","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2837"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2837\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2838"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2837"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2837"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2837"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2837"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2837"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}