Sakoma, kad vaiką svarbu auklėti iki trejų metų, nes paskui bus per vėlu.
\nKodėl pirmieji treji metai vaikučiui yra tokie svarbūs? Konsultuoja psichiatrė
\npsichoterapeutė.<\/p>\n
Sparčiausia raida<\/b><\/p>\n
Iki trejų metų kūdikis vystosi sparčiausiai \u2013 ir fizi\u0161kai, ir emoci\u0161kai. Paskui
\njau niekada taip greitai \u017emogus neauga ir nesivysto. Jeigu suaugęs \u017emogus galėtų
\ntaip sparčiai daryti pa\u017eangą kaip kūdikis, ko gero, taptų genijumi.<\/p>\n
Naujagimiui ir kūdikiui ypač svarbūs dalykai yra lytėjimas, kontaktas su mama,
\nkitu artimu \u017emogumi, juk pasaulį pa\u017eįsta per pojūčius. Todėl be galo svarbu, kad
\nmama suprastų kūdikio poreikius ir juos patenkintų, kad priglaustų, paglostytų,
\npane\u0161iotų, atsilieptų į verksmą. Juk kol kas tik verkdamas kūdikis gali
\n\u201epasakyti\u201c, ko nori.<\/p>\n
Tokį ma\u017eutį stipriausias ry\u0161ys sieja su mama, nes dar i\u0161 gyvenimo įsčiose
\nprisimena jos \u0161irdies plakimą. Ma\u017eulis vis dar jaučiasi esąs mamos dalis,
\nnesuvokia, kad yra visai kitas \u017emogutis. Tik vėliau pradeda suprasti, kad be
\nmamos dar yra daug kitų dalykų, pradeda tyrinėti aplinką.<\/p>\n
Mama \u2013 veidrodis<\/b><\/p>\n
Mama yra tarsi kūdikio veidrodis, kuriame mato pats save. Vaikučiui mama rei\u0161kia
\njį patį. Todėl labai svarbu, kaip ji jaučiasi, kaip elgiasi su ma\u017eyliu. Kai
\nkūdikis pradeda vaik\u0161čioti, prasideda kitas jo gyvenimo etapas, mat atsiranda
\ngalimybė atitolti nuo mamos ir pa\u017einti save, patyrinėti ribas.<\/p>\n
Tai etapas, kai ma\u017eylis pama\u017eu pradeda atsiskirti nuo mamos ir suvokti, kad jis
\nyra kitas \u017emogus. Tačiau vis dar mano, kad pasaulis skirtas tik jam. Psichologai
\ntai vadina visagalybės jausmu, kurį patiria kiekvienas vaikutis. Ir tik apie
\ntrečiuosius metus jau tiek atitolsta nuo mamos, kad supranta, jog jis ir mama \u2013
\ntai du skirtingi \u017emonės. Ma\u017edaug tada vaiko \u017eodyne atsiranda \u017eodelis \u201ea\u0161\u201c.
\n
\nKas priklauso nuo mūsų<\/b><\/p>\n
Koks vaikutis augs, labai priklauso nuo aplinkos. Vienoks u\u017eaugs, jei mama yra
\nper daug globėji\u0161ka, nė per \u017eingsnį jo nepaleid\u017eia, bijo leisti tyrinėti,
\nardyti, laipioti ir pan. Visi\u0161kai kitoks, jei buvo nelauktas, atstumtas. Dar
\nkitoks, jei mama jį myli ir leid\u017eia būti gana savaranki\u0161kam. \u0160ie dalykai
\nformuojasi iki trečiųjų gyvenimo metų.<\/p>\n
Jeigu trejus metus ma\u017eylis buvo tarsi nereikalingas, nemylimas (dėl įvairių
\nprie\u017easčių, pavyzd\u017eiui, dėl to, kad mama sirgo pogimdine depresija), nelauktas,
\npradeda manyti, kad yra blogas, nepateisina tėvų lūkesčių. Apie trečiuosius
\ngyvenimo metus gali atrodyti u\u017eguitas, i\u0161sigandęs ir galbūt piktas.<\/p>\n
Jeigu mama yra per daug globėji\u0161ka, vaikui atrodo, kad jis yra silpnas, bejėgis,
\nnepajėgus savimi pasirūpinti. Toks ma\u017eylis augs nepasitikėdamas savimi ir savo
\njėgomis. Tokie vaikai paprastai bijo ką nors nauja pradėti, ką nors daryti
\npatys.<\/p>\n
Jeigu iki trejų metų vaikas patirs ir supras, kad buvo laukiamas, yra mylimas ir
\nkad i\u0161orinis pasaulis nėra grėsmingas, nes mama nedraud\u017eia tyrinėti, pačiam daug
\nką i\u0161bandyti, tai ir u\u017eaugs pasitikintis savimi. Toks vaikas norės bendrauti,
\npats siūlys kitiems \u017eaidimus, bus smalsus.<\/p>\n
Būtinas smūgis<\/b><\/p>\n
Kiekvienas vaikas vystosi kitaip. Vienas anksčiau atsiskiria nuo mamos, kitas \u2013
\n\u0161iek tiek vėliau. Sakoma, kad vaiko auklėjimas iki trejų metų yra ypač svarbus
\ntodėl, kad kaip tik tuo metu jis susiformuoja vaizdą apie save. Ma\u017edaug tuo metu
\nvaikai i\u0161gyvena ir vadinamąjį Edipo (Elektros) kompleksą, kai berniukai ima
\nkonkuruoti su tėčiu, mergaitės \u2013 su mama.<\/p>\n
Tai be galo svarbus vaiko raidos etapas. Mat supratus, kad mama priklauso
\ntėčiui, o \u0161is \u2013 mamai, sugriūna ma\u017eylio visagalybės pojūtis. \u0160is skausmingas
\nprocesas yra nei\u0161vengiamas. Vaikutis turi tai i\u0161gyventi ir suprasti, kad
\npasaulis nesisuka vien tik apie jį.
\n
\nPasaulio supratimas<\/b><\/p>\n
Vaiko raida ties trečiaisiais metais nesustoja. Tiesiog ankstyva patirtis,
\nvadinama ikikalbine (tol, kol ma\u017eylis nekalba), yra labai svarbi. Ji paliečia
\npasąmonės sluoksnius, kuriuos vėliau taisyti yra be galo sunku. Kūdikiui
\ndid\u017eiulė trauma, jeigu tokiame am\u017eiuje sunkiai serga, guli ligoninėje ir yra
\natskirtas nuo mamos.<\/p>\n
Galbūt pasveikusio intelektinė raida nevėluos, tačiau emocinė tikrai gali
\nsutrikti. Vaikas gali visko bijoti, būti u\u017esisklendęs savyje, labai priklausomas
\nnuo savo tėvų.<\/p>\n
Svarbiausios dar\u017eelio pamokos
\n<\/b>
\nKa\u017ekas yra pasakęs, kad visko, ko labiausiai reikia gyvenime, i\u0161mokstame vaikų
\ndar\u017eelyje (arba vaikystėje). Galbūt \u0161is posakis ir atspindi, kodėl pirmieji
\ngyvenimo metai yra tokie svarbūs. Juk mes visi vaikystėje i\u0161mokome, kad einant
\nper gatvę reikia susikibti rankomis, kad pa\u017eaidus reikia susitvarkyti \u017eaislus,
\nkad miegoti pietų miego ir gerti \u0161ilto pieno yra sveika.<\/p>\n
Visa tai tinka ir suaugusiųjų gyvenime. Galima net pajuokauti: \u201eJeigu politikai
\npa\u017eaidę susitvarkytų \u017eaislus, būtų labai gerai.\u201c Taip pat gerai būtų, jeigu
\nvisada gyvenime galėtume atsiremti į draugo petį.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Sakoma, kad vaiką svarbu auklėti iki trejų metų, nes paskui bus per vėlu.
\nKodėl pirmieji treji metai vaikučiui yra tokie svarbūs? Konsultuoja psichiatrė
\npsichoterapeutė.<\/p>\n
Sparčiausia raida<\/p>\n
Iki trejų metų kūdikis vystosi sparčiausiai \u2013 ir fizi\u0161kai, i<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2860,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2859","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2859","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2859"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2859\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2860"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2859"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2859"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2859"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2859"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2859"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}