Mergaites auginti lengviau, jos ramesnės, \u0161velnesnės. Berniukams da\u017eniau
\nskauda pilvelį, jie lepesni, tačiau vikresni, geriau sprend\u017eia galvosūkius. Tai
\nkelios visiems gerai \u017einomos tiesos apie berniukus ir mergaites. O kada patys
\nma\u017eieji su\u017eino, kad jie berniukai arba mergaitės? Lytinis tapatumas yra įgimtas
\nar i\u0161ugdomas? Apie tai kalbamės su psichologe psichoterapeute.<\/p>\n
Tiesiog ma\u017ei \u017emogučiai<\/b>
\n,,Kūdikis dar nesuvokia savo lyties, – sako psichologė. – Jis ne\u017eino, kad yra
\nberniukas ar mergaitė. Jis tiesiog \u017emogutis\u201d. Lyti\u0161kumo suvokimas formuojasi
\nma\u017edaug trečiais gyvenimo metais. Tuomet pypliukai, save ir kitus ap\u017eiūrinėdami,
\n,,atranda\u201d, kad yra skirtingi. Jei trejų metų vaikučio paklausi, berniukas jis
\nar mergaitė, ma\u017eiukas jau sąmoningai atsakys į \u0161į klausimą (jei jo raida
\nnevėluoja).<\/p>\n
Berniukas \u017eaid\u017eia su lėle<\/b>
\nVieni berniukai birbina ma\u0161inytes, o kiti mielai pa\u017eaid\u017eia su lėlėmis. Ar tai
\nblogai? Tiek vyrai, tiek moterys turi ir vyri\u0161ką, ir moteri\u0161ką pradą. Todėl
\nma\u017eas berniukas, turintis daugiau moteri\u0161kų bruo\u017eų, gali \u017eaisti su lėlėmis. Tai
\nanaiptol nėra blogai ir negalima jam drausti tokių \u017eaidimų. Toks berniukas
\nateityje galbūt bus \u0161velnesnis ir jautresnis, mokės labiau atjausti artimą.
\nVaikai natūraliai pasirenka \u017eaidimus. Tad berniukams paprastai reikia
\nagresyvesnės veiklos, pavyzd\u017eiui, palenktyniauti, pasirungti, pademonstruoti
\njėgą. Jie mielai pa\u0161audo \u017eaisliniais \u0161autuvais, kuriuos niekieno nemokyti sugeba
\npasidaryti net ir i\u0161 paprasčiausios lazdos. (Mergaitė, turėdama tą pačią lazdą
\ngreičiau įsivaizduos, kad tai \u0161auk\u0161tas sriubai mai\u0161yti). Berniukai mielai
\nkonstruoja, stato, kuria namus ar pilis. Mergaitės, prie\u0161ingai, paprastai
\nnelabai mėgsta įvairiausias dėliones, tačiau jos nuo pat ma\u017eumės mielai \u017eaid\u017eia
\n\u0161eimą. Buvau labai nustebusi, kai savo dvejų metukų dukrytei parne\u0161iau
\nlėlę-kūdikį, o \u0161i i\u0161kart parodė pir\u0161teliu į save ir pasakė, kad ji yra lėliuko
\nmama. Kas tai, instinktas? ,,Lėlės glaudimas, čiūčiavimas, mylavimas i\u0161 dalies
\ngali būti instinktyvus, – sako psichologė. – Lėlė, kuri atrodo kaip kūdikis,
\nmergaitei sukelia natūralų poreikį globoti ir rūpintis\u201d. Antra vertus, ma\u017eųjų
\natmintis yra fotografi\u0161ka, kartą pamatę kokį nors judesį ar veiksmą, jau gali
\ntiksliai jį atkartoti. Todėl ir mergaitė, supdama savo lėlę, gali pamėgd\u017eioti ir
\nmamą.<\/p>\n
Mergaitė, kuri karstosi med\u017eiais<\/b>
\nVaikai nėra vienodi, skiriasi ne tik jų lytis, bet ir temperamentas. Tad nors
\nmergaitėms ir būdinga \u017eaisti su lėlėmis, kartais jos elgiasi kaip tikros
\npadau\u017eos. Justė visą vasarą tupi med\u017eiuose, karstosi per tvoras ir i\u0161 rankų
\nnepaleid\u017eia \u0161autuvo. Mergaitė turi du vyresnius brolius, su kuriais nuolat
\n\u017eaid\u017eia, o lėlės jai visi\u0161kai nerūpi. Psichologė sako, kad mergaitė,
\nauganti kartu su vyresniais broliukais, nori būti į juos pana\u0161i ir kartu su jais
\n\u017eaisti. Ma\u017eylė mato, kad broliukai elgiasi gana agresyviai, tad ir ji nuo jų
\nneatsilieka. Ateityje ji galbūt sugebės geriau pakovoti dėl savo pozicijos
\ngyvenime. Kitaip elgiasi mergaitė, turinti vieną ar kelis jaunesnius broliukus.
\nTuomet dar savimi nesugebantys pasirūpinti berniukai su\u017eadina jos globėji\u0161kus
\ninstinktus ir mergytė i\u0161 visos \u0161irdies imasi jų globos. Nieko blogo, jei mergytė
\nmielai birbina ma\u0161inytes. Svarbu, kad toks pomėgis jai teiktų malonumo.
\nSvarbiausia, kad tėvai nedraustų vaikams \u017eaisti tokiais \u017eaislais, kurie jiems
\npatinka.<\/p>\n
,,Vyrai\u201d neverkia<\/b>
\nMūsų visuomenėje vis dar populiari nuomonė, kad vyrai neverkia. Vadinasi,
\nneverkia ir berniukai. Ne kartą teko matyti tokio vyri\u0161kumo pamokėlių gatvėje,
\nparduotuvėje ar kitur. Ma\u017eas berniukas parklumpa, susitrenkia, jam skauda ir
\nvaikutis paleid\u017eia dūdas. Tačiau tuoj pat būna sudrausmintas tėčio ar mamos: ,,Taip
\nnegra\u017eu, tu – vyras, o vyrai neverkia\u201d. ,,Tėvai neatsi\u017evelgia į tai, kad jis tik
\nma\u017eas vaikutis, kuriam labai skauda kojytę. Todėl visi\u0161kai natūralu, kad jis
\nverkia\u201d, – sako psichologė. Kai tėvai subara ma\u017eylį, kad verkti negra\u017eu, jam
\nskauda ne tik kūną, bet ir sielą. Berniukas jaučiasi taip, tarsi jo jausmai būtų
\nvisi\u0161kai nesvarbūs.<\/p>\n
Mokymasis būti berniuku ir mergaite<\/b>
\nNors gimstame jau būdami tam tikros lyties, tačiau būti vyru ir moterimi mokomės.
\nTodėl ma\u017ei vaikai stebėdami suaugusiuosius mokosi tam tikro elgesio taisyklių.
\nMergytė stebi savo mamą ir kitas jos aplinkoje esančias mokytojas, berniukai –
\nvyrus. Jei \u0161eima darni, vaikučiai mato, kad vyras (tėtis) yra santūrus, labai
\nstiprus, viską sugebantis ir patikimas, o moteris (mama) yra globėji\u0161ka, \u0161velni
\nir labai emocinga. Pypliukas matydamas, kokie yra tipiniai vienos ir kitos
\nlyties atstovai, stengiasi būti pana\u0161us į savo lyties tėvą. Todėl, pasak
\npsichologės, ypač berniukams labai \u017ealinga augti \u0161eimoje be tėčio, nes jie
\nneturi i\u0161 ko pasimokyti būti vyrais. Dar\u017eelyje jie būna su auklėtoja, mokykloje
\nvėl daugiausia mokytojų yra moterys. Jei po skyrybų berniukas bendrauja su tėčiu,
\ntai geriau negu nieko. Tačiau vaikui tiek įgūd\u017eių gali būti per ma\u017eai. ,,Svarbu,
\nkad vyro įtaka būtų reik\u0161minga, – sako psichologė. – Berniukui įtakos gali
\nturėti nebūtinai tėtis, tai gali būti senelis, mokytojas, treneris – \u017emogus,
\nkuris vaikui yra autoritetas\u201d.<\/p>\n
Ma\u017eieji edipai ir elektros <\/b>
\nIr berniukai, ir mergaitės, kai jau sugeba atskirti savo lytį, patiria
\nvadinamąjį Edipo (berniukai) ir Elektros (mergaitės) kompleksą, kai berniukai
\nįsimyli savo mamytes ir nori jas vesti, mergaitės pasiry\u017eusios tekėti u\u017e tėtuko.
\n\u0160is ma\u017eųjų pirmas meilės ,,nuotykis\u201d, kai jie var\u017eosi su tėvais dėl kurio nors
\njų dėmesio, turėtų baigtis pypliukų pralaimėjimu konkurencinėje kovoje. Tačiau
\ntam, pasak psichologės, turi būti geri santykiai tarp tėvų. Blogai, jei vienas
\ntėvų yra labai silpnas, ir vaikas jaučiasi nugalėtoju. Įsivaizduokime, kad
\n\u0161eimos galva (tėtis) yra mėgėjas i\u0161lenkti taurelę arba nevykėlis (taip mama jį
\nvadina), arba tiesiog taip u\u017esiėmęs, kad namie jo beveik nebūna. Kai tėvo
\nvaidmuo \u0161eimoje yra labai ma\u017eas, berniukas jaučiasi nugalėjęs tėtį ir
\npervertinęs savo vyri\u0161kumą mano esąs mamos partneris. Tokią ma\u017eylio nuostatą
\nda\u017enai, nors ir nesąmoningai, dar sustiprina mama, sakydama: ,,Koks tu \u0161aunuolis,
\nkaip daug man padedi\u201d, ,,Tėtis niekaip nesugebėjo i\u0161ne\u0161ti \u0161iuk\u0161lių, o tu tikras
\nvyras, jas i\u0161ne\u0161ei\u201d. ,,Tokių metų nepatirti nesėkmės kovojant dėl vietos po
\nsaule vaikučiui yra \u017ealinga, – sako psichologė. – Suaugęs berniukas gali turėti
\ndaug problemų bendraudamas ir su moterimis, ir su vyrais\u201d. Mergaitės, ko gero,
\nda\u017eniau pralaimi besivar\u017eydamos su mama dėl tėčio dėmesio, nes mama paprastai
\nbūna \u0161velni ir gera, daug dėmesio skirianti savo \u0161eimai. Tačiau jei ji silpna,
\nleid\u017eiasi vyro mu\u0161ama ir yra prisiėmusi aukos vaidmenį, u\u017eaugusi mergaitė gali
\njausti labai blogai, \u017einodama, kad moterys yra aukos ir nieko nebegali pakeisti.<\/p>\n
Laukė berniuko, gimė mergaitė<\/b>
\nKartais tėvai laukia, pavyzd\u017eiui, sūnaus, sugalvoja jam vardą, įsivaizduoja kuo
\njis bus suaugęs, o gimsta mergaitė, su kuria ir toliau, sąmoningai ar nelabai,
\nelgiasi kaip su berniuku. Psichologė sako, kad mergytė stengsis patenkinti tėvų
\nlūkesčius ir būti kuo pana\u0161esnė į berniuką. Tėvams net ir sakyti nereikia, kad
\nlabai tikėjosi berniuko (arba, prie\u0161ingai, mergaitės, o gimė berniukas), vaikai
\ntai jaučia intuityviai. Ateityje rezultatas gali būti dvejopas: arba mergaitė
\nturės lesbieti\u0161kų polinkių, arba tiesiog bus vyri\u0161ka moteris, kuri agresyviai,
\ndinami\u0161kai skinsis sau kelią per gyvenimą. Tačiau tokia moteris niekada nesijaus
\ngerai būdama moterimi. ,,Lytinė tapatybė yra \u017emogaus asmenybės dalis, – sako
\npsichologė. – Kai nuvertinamas vaikas vien dėl to, kad jis ne tos lyties, jam
\ntai labai \u017ealinga. Ypač kai tiesiogiai pasakoma, kad turėjo gimti ne mergaite, o
\nberniuku. Tai, ko gero, baisiausia, ką tėvai gali padaryti savo vaikui\u201d.<\/p>\n
Dar \u0161is tas<\/b>
\nPirmais mėnesiais paprastai berniukus auginti sunkiau: jiems da\u017eniau skauda
\npilvuką, tad jie būna neramesni.
\nAnkstyvieji elgesio sutrikimai būdingesni berniukams. Pavyzd\u017eiui, de\u0161imčiai
\nhiperaktyvių vaikų tenka viena mergaitė.
\nBerniukai yra judresni, aktyvesni, da\u017eniau u\u017esigauna, nėra tokie kruop\u0161tūs,
\nsunkiau sutelkia dėmesį, tačiau geriau sprend\u017eia įvairius galvosūkius.
\nMergaitėms daug anksčiau pradeda formuotis kalba, ji yra turtingesnė. (Mergaitės
\njau 1,5 m. pradeda kalbėti, o berniukai gali pradėti būdami ir 3 m.). Tai susiję
\nsu smegenų veikla. Mergaičių smegenų centras yra daug aktyvesnis, bet berniukai
\nmieliau konstruoja, geriau orientuojasi aplinkoje. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mergaites auginti lengviau, jos ramesnės, \u0161velnesnės. Berniukams da\u017eniau
\nskauda pilvelį, jie lepesni, tačiau vikresni, geriau sprend\u017eia galvosūkius. Tai
\nkelios visiems gerai \u017einomos tiesos apie berniukus ir mergaites. O kada patys
\nma\u017eieji su\u017eino, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2864,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2863","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2863","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2863"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2863\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2864"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2863"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2863"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2863"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2863"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2863"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}