Muskuloskeletin\u0117s sistemos sukeltas skausmas<\/b><\/p>\n
Kr\u016btin\u0117s skausmas, susij\u0119s su kr\u016btin\u0117s sienos kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistemos sutrikimais, yra da\u017eniausias, o jo da\u017enis pediatriniams pacientams yra nuo 50 iki 68\u00a0proc. tarp vaik\u0173, patirian\u010di\u0173 kr\u016btin\u0117s skausm\u0105\u00a0[3]. Raumen\u0173 pertempimas ar kr\u016btin\u0117s l\u0105stos trauma gali sukelti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105, kilus\u012f po fizinio kr\u016bvio ar griuvimo. Kita tokio skausmo prie\u017eastis\u00a0\u2013 kostochondritas. Tai u\u017edegimin\u0117 kostochondrini\u0173 s\u0105nari\u0173 liga, pa\u016bm\u0117janti nuo sunkaus fizinio kr\u016bvio. Palpuojant s\u0105nario srit\u012f (\u0161onkauli\u0173 jungtis su kremzle, besit\u0119sian\u010dia iki kr\u016btinkaulio), \u0161is skausmas da\u017eniausiai yra i\u0161provokuojamas. Prie\u0161ird\u017eio griebimosi sindromas (angl.\u00a0precordial catch syndrome<\/i>) charakterizuojamas trumpu, a\u0161triu, durian\u010dio pob\u016bd\u017eio skausmu, da\u017eniausiai i\u0161sivystan\u010diu kair\u0117je kr\u016btin\u0117s pus\u0117je, kartais palengv\u0117jantis giliai \u012fkv\u0117pus. Judri\u0173 \u0161onkauli\u0173 sindromas i\u0161sivysto d\u0117l tarp\u0161onkaulini\u0173 nerv\u0173 dirginimo, kai VIII\u2013X \u0161onkauliai pasislenka po \u0161alia esan\u010di\u0173 \u0161onkauli\u0173. Tai sukelia kr\u016btin\u0117s bei vir\u0161utinio pilvo auk\u0161to skausm\u0105. \u0160i patologija da\u017eniausiai patvirtinama palpuojant kr\u016btin\u0117s l\u0105st\u0105 VIII\u2013X \u0161onkauli\u0173 projekcijoje ir kilus skausmui. Herpes zooster<\/i> infekcija gali sukelti lokalizuot\u0105 stipr\u0173 kr\u016btin\u0117s l\u0105stos skausm\u0105 ir b\u0117rim\u0105 p\u016bslel\u0117mis, atitinkan\u010diu tarp\u0161onkaulinio nervo eig\u0105. Kr\u016bt\u0173 skausmas pasirei\u0161kia paaugl\u0117ms mergait\u0117ms brendimo laikotarpiu, re\u010diau\u00a0\u2013 esant mastitui ar n\u0117\u0161tumui [6].<\/p>\n
\u00a0<\/span><\/p>\n Kv\u0117pavimo sistemos patologijos sukeltas skausmas<\/b><\/p>\n \u0160ios prie\u017easties skausmas b\u016bdingas 3\u201312\u00a0proc. atvej\u0173 [4]. Da\u017eniausiai j\u012f sukelia bronch\u0173 astmos ar kitos patologijos sukeltas bronchospazmas. \u0160is skausmas da\u017eniausiai palengv\u0117ja pavartojus bronchodilatatori\u0173. Lokalizuot\u0105 kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 kar\u0161\u010diuojan\u010diam vaikui sukelia pneumonija, o pleurit\u0105 charakterizuojantis skausmas yra a\u0161trus ir stipr\u0117jantis greitai \u012fkv\u0117pus ar kosint. Plautin\u0117 embolija pasirei\u0161kia dusuliu, kr\u016btin\u0117s skausmu ir hipoksemija. Kitos kv\u0117pavimo sistemos patologijos sukelto kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eastys\u00a0\u2013 pneumotoraksas, pneumomediastinumas, plautin\u0117 hipertenzija (sergant \u012fgimtosiomis \u0161irdies ydomis) [6].<\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Vir\u0161kinimo trakto patologijos sukeltas skausmas <\/b><\/p>\n Gastrointestinin\u0117s prie\u017eastys nustatomos 2\u20135\u00a0proc. vaik\u0173, atvykusi\u0173 \u012f ligonin\u0119 d\u0117l kr\u016btin\u0117s skausmo [4]. \u0160is skausmas yra susij\u0119 su mityba, juos da\u017enai lydi dispepsijos sindromas (ankstyvas sotumas, r\u0117muo, pykinimas, epigastriumo skausmas). Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) sukelia skausm\u0105 u\u017e kr\u016btinkaulio, kuris i\u0161sivysto po gausaus valgio ar atsigulus. Opalig\u0117, gastritas, stempl\u0117s svetimk\u016bnis, cholecistitas ar sunkus viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas taip pat gali sukelti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105, susijus\u012f su vir\u0161kinimo traktu\u00a0[6].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Psichogenin\u0117s prie\u017eastys<\/b><\/p>\n Nustatyta, kad net 10\u201330\u00a0proc. kr\u016btin\u0117s skausmo atvej\u0173 vaikams gali sukelti psichogenin\u0117s prie\u017eastys\u00a0[3]. Jos yra da\u017enesn\u0117s paaugliams [4]. Detali ligos ir \u0161eimos istorija gali atskleisti neseniai \u012fvykusius aplinkos ar socialinius poky\u010dius, vaiko patiriam\u0105 stres\u0105 ar nesutarimus, galin\u010dius provokuoti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105. Dauguma psichogenini\u0173 kr\u016btin\u0117s skausmo atvej\u0173 pasirei\u0161kia patiriant emocin\u0119 \u012ftamp\u0105 ar kartu su hiperventiliacijos sindromu. Ap\u017ei\u016brint tok\u012f pacient\u0105 objektyviai, jokios patologijos nenustatoma\u00a0[6].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 sukeltas skausmas<\/b><\/p>\n Spaud\u017eian\u010dio, maud\u017eian\u010dio pob\u016bd\u017eio kr\u016btin\u0117s skausmas, i\u0161sivystantis fizinio kr\u016bvio metu ar susij\u0119s su plakimais, sinkope bei suma\u017e\u0117jusiu fiziniu paj\u0117gumu, tur\u0117t\u0173 kelti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 patologijos \u012ftarim\u0105. Vaikams, kurie serga \u012fgimt\u0105ja \u0161irdies yda, turi persodint\u0105 \u0161ird\u012f ar sirgo Kawasaki liga, yra padid\u0117jusi rizika patirti miokardo i\u0161emij\u0105. Taip pat svarbi \u0161eimos anamnez\u0117: ar \u0161eimoje yra staigi\u0173 nepaai\u0161kinam\u0173 mir\u010di\u0173 atvej\u0173, ankstyv\u0173 miokardo infarkt\u0173 (jauniems \u017emon\u0117ms), kardiomiopatij\u0173 ar aritmij\u0173 atvej\u0173. Jei vaikas, kuriam skauda kr\u016btin\u0117s l\u0105st\u0105, turi \u0161iuos rizikos veiksnius, indikuotina vaik\u0173 kardiologo konsultacija bei i\u0161tyrimas skausmo prie\u017eas\u010diai nustatyti.<\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Aortos ligos<\/b><\/p>\n Aortos ligos pediatrijoje yra retos, ta\u010diau gan\u0117tinai pavojingos. Aortos disekacijos sukeltas skausmas yra staigus, stiprus, pl\u0117\u0161ian\u010dio pob\u016bd\u017eio, galintis i\u0161sivystyti keliant sunkius daiktus. Pediatrijoje aortos disekacija da\u017eniausiai pasitaiko po traumos ar pacientams, sergantiems jungiamojo audinio ligomis (pvz., Marfano, Ehlerso-Danlos sindromais). Retrospektyviajame tyrime, atliktame Niujorko ligonin\u0117je, nustatyta, kad per 10 met\u0173 tik 0,37\u00a0proc. aortos disekacijos atvej\u0173 \u012fvyko pacientams, jaunesniems nei 21 metai. Trauma buvo da\u017eniausia \u0161ios patologijos prie\u017eastis (42\u00a0proc.), o antra pagal da\u017en\u012f\u00a0\u2013 Marfano sindromas (24\u00a0proc.) [4]. Kitos aortos disekacijos prie\u017eastys yra Turnerio sindromas, aortos koarktacija, dviburis aortos vo\u017etuvas, aortos aneurizma.<\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Perikardo ligos<\/b><\/p>\n Perikarditas\u00a0\u2013 \u016bmin\u0117 u\u017edegimin\u0117 perikardo liga, kuria sergant b\u016bdingas stiprus, a\u0161trus kr\u016btin\u0117s skausmas, suintensyv\u0117jantis \u012fkv\u0117pus ar atsigulus ant nugaros, suma\u017e\u0117jantis s\u0117din\u010diam pacientui pasilenkus \u012f priek\u012f. I\u0161tyrimo metu gali b\u016bti i\u0161klausomas perikardo trynimosi \u016b\u017eesys. Tyl\u016bs, dusl\u016bs \u0161irdies tonai ar paradoksinis pulsas leist\u0173 \u012ftarti perikardo tamponad\u0105. Perikarditas gali b\u016bti bakterinis, virusinis, autoimuninis ar sukeltas kit\u0173 patologij\u0173\u00a0\u2013 uremijos, onkologini\u0173 lig\u0173 ar traumos. \u0160i\u0173 patologij\u0173 diagnostikai itin svarb\u016bs tyrimai yra kraujo tyrimas, kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenograma, elektrokardiograma ir \u0161irdies echoskopija. Svarbu nepamir\u0161ti, kad sergant perikarditu gali prasid\u0117ti ir \u0161alia esan\u010dio miokardo u\u017edegimas.<\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Vainikini\u0173 arterij\u0173 ligos<\/b><\/p>\n Kawasaki liga\u00a0\u2013 tai vaskulitas, galintis lemti vainikini\u0173 arterij\u0173 aneurizm\u0105, kurioje susiformav\u0119s trombas siaurina kraujagysl\u0117s spind\u012f ir gali sukelti i\u0161emin\u0119 \u0161irdies lig\u0105 ir kr\u016btin\u0117s skausmus. Sergant \u016bmine Kawasaki liga, skiriamas gydymas intraveniniu imunoglobulinu suma\u017eina vainikini\u0173 arterij\u0173 anomalij\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105\u00a0[5]. Literat\u016broje apra\u0161omos retos vainikini\u0173 arterij\u0173 \u012fgimtosios anomalijos (anomali vainikin\u0117s arterijos prad\u017eia i\u0161 prie\u0161ais esan\u010dio Valsalvos sinuso, anomali kair\u0117s vainikin\u0117s arterijos prad\u017eia i\u0161 plautin\u0117s arterijos), galin\u010dios lemti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 d\u0117l miokardo i\u0161emijos.<\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Miokardo ligos<\/b><\/p>\n Kardiomiopatijos (ypa\u010d hipertrofin\u0117 ar dilatacin\u0117) yra susijusios su kr\u016btin\u0117s skausmo i\u0161sivystymu. Skausmo prie\u017eastis yra padid\u0117j\u0119s miokardo deguonies poreikis (d\u0117l sustor\u0117jusio miokardo sluoksnio), bet ribotas \u0161irdies minutinis t\u016bris (angl.\u00a0cardiac output<\/i>). Esant hipertrofinei kardiomiopatijai, deguonies stoka miokarde gali sukelti jo i\u0161emij\u0105, angin\u0105 ar net staigi\u0105 mirt\u012f. Nors dilatacin\u0117s kardiomiopatijos metu miokardas n\u0117ra sustor\u0117j\u0119s, bendra \u0161irdies mas\u0117 yra labai padid\u0117jusi d\u0117l kardiomegalijos, o tai blogina vainikini\u0173 arterij\u0173 kraujo tiekim\u0105 miokardui. \u016aminis miokarditas (da\u017eniausiai virusinis) taip pat pasirei\u0161kia kr\u016btin\u0117s skausmu \u0161irdies plote ir kartais yra lydimas perikardito rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Vo\u017etuv\u0173 ligos<\/b><\/p>\n Sunki aortos vo\u017etuvo obstrukcija\u00a0\/\u00a0stenoz\u0117 ir dviburio vo\u017etuvo nesandarumas gali sukelti miokardo apr\u016bpinimo deguonimi sutrikimus (\u0161irdies metaboliniai poreikiai n\u0117ra patenkinami d\u0117l suma\u017e\u0117jusio \u0161irdies minutinio t\u016brio), tod\u0117l kyla i\u0161eminis kr\u016btin\u0117s l\u0105stos skausmas.<\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Ritmo sutrikimo ligos<\/b><\/p>\n Vaikai, patiriantys bet kokio tipo aritmij\u0105, gali sk\u0173stis kr\u016btin\u0117s skausmu. Esant nesud\u0117tingai patologijai, juntami \u0161irdies plakimai esant sinusinei tachiaritmijai gali b\u016bti traktuojami kaip kr\u016btin\u0117s skausmas, ta\u010diau d\u0117l \u0161irdies laid\u017eiosios sistemos sutrikim\u0173, i\u0161sivys\u010diusi\u0173 aritmij\u0173 metu (pvz., skilvelin\u0117 tachikardija), juntamas stiprus i\u0161eminis \u0161irdies skausmas\u00a0[6].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Diagnostika ir gydymas<\/b><\/p>\n Paciento ligos anamnez\u0117 ir fizinis i\u0161tyrimas yra vienas svarbiausi\u0173 diagnostikos veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 leisti \u012ftarti, ar kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 suk\u0117lusi patologija yra gerybin\u0117 ar kardiovaskulin\u0117s kilm\u0117s (1\u00a0lentel\u0117). Svarbu nustatyti skausmo pob\u016bd\u012f, plitim\u0105, lokalizacij\u0105, trukm\u0119, b\u016bkl\u0119 lengvinan\u010dius ir sunkinan\u010dius veiksnius. Gretutin\u0117s ligos ar \u012fgimtosios patologijos, tokios kaip \u012fgimtosios \u0161irdies ydos ar Marfano sindromas, ir \u0161eimin\u0117 kardiologin\u0117 anamnez\u0117 teikia informacijos apie galim\u0105 \u0161irdin\u0119 kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017east\u012f. L\u0117tinis skausmas labiau susij\u0119s su ne\u0161irdine patologija. Skausmas, praeinantis pavartojus analgetik\u0173 ar pails\u0117jus, b\u016bdingesnis ne\u0161irdinei patologijai (pvz., griau\u010di\u0173 ir raumen\u0173 patologijai)\u00a0[6].<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n 1\u00a0lentel\u0117. Pagrindini\u0173 vaik\u0173 kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 klinika\u00a0[7]<\/b><\/p>\n Patologija<\/b><\/p>\n<\/td>\n Simptomai<\/b><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Griau\u010di\u0173 ir raumen\u0173 sistemos<\/p>\n<\/td>\n A\u0161trus lokalizuotas skausmas, stipr\u0117jantis \u010diuopiant, i\u0161sivystantis judant; trauma anamnez\u0117je<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Vir\u0161kinimo trakto<\/p>\n<\/td>\n Skausmas epigastriume; dispepsija<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Kv\u0117pavimo sistemos<\/p>\n<\/td>\n Skausm\u0105 intensyvina kv\u0117pavimas; kar\u0161\u010diavimas, skausmas suma\u017e\u0117ja pavartojus bronchodilatatori\u0173, pasilenkus \u012f priek\u012f; dispn\u0117ja<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Psichogenin\u0117<\/p>\n<\/td>\n Dauginiai \u012fvairi\u0173 organ\u0173 skausmai, hiperventiliacija, panikos atakos<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n \u0160irdies ir kraujagysli\u0173<\/p>\n<\/td>\n Skausmingas platus plotas kr\u016btinkaulio srityje, skausmas gniau\u017eian\u010dio, spaud\u017eian\u010dio pob\u016bd\u017eio, sinkop\u0117, susilpn\u0117jusi fizin\u0117 tolerancija, dispn\u0117ja, tachikardijos; auskultuojant girdimas pleuros trynimosi \u016b\u017eesys ar vo\u017etuv\u0173 patologijos \u016b\u017eesiai<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n \u00a0<\/p>\n Daugeliu atvej\u0173 kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eastis gali b\u016bti nustatoma neatliekant papildom\u0173 laboratorini\u0173 ir instrumentini\u0173 tyrim\u0173 (pvz., esant muskuloskeletinei patologijai), ta\u010diau \u012ftarus kit\u0173 sistem\u0173 sukelt\u0105 kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 b\u016btina atlikti kraujo tyrim\u0105, kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenogram\u0105 (pneumonijos sukelto skausmo diagnostikai), elektrokardiogram\u0105. Pastarojoje galima \u012f\u017evelgti hipertrofin\u0117s kardiomiopatijos, aritmij\u0173, perikardito, miokardito bei \u0161irdies i\u0161emijos po\u017eymius, leisian\u010dius \u012ftarti \u0161irdin\u0117s kilm\u0117s kr\u016btin\u0117s skausm\u0105. Holterio steb\u0117jimas (24\u00a0val. elektrokardiograma) atliekamas siekiant u\u017efiksuoti aritmijas, galin\u010dias kelti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105. \u0160irdies ultragarsinis tyrimas atliekamas siekiant patikslinti \u0161irdies sukelto kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017east\u012f, t.\u00a0y. siekiant \u012fvertinti \u0161irdies anatominius ir funkcinius poky\u010dius (kairiojo skilvelio i\u0161metimo trakto obstrukcija, vo\u017etuv\u0173 patologija, kardiomiopatijos). Kr\u016btin\u0117s l\u0105stos kompiuterin\u0117 tomografija indikuotina \u012ftariant aortos disekacij\u0105 ar plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolij\u0105\u00a0[6].<\/p>\n 1 pav. Vaik\u0173, patirian\u010di\u0173 kr\u016btin\u0117s skausm\u0105, vertinimo ir gydymo taktika\u00a0[8]<\/b><\/p>\n NVNU\u00a0\u2013 nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo, PATE\u00a0\u2013 plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolija, AB\u00a0\u2013 antibiotikai, EKG\u00a0\u2013 elektrokardiograma, MVN\u00a0\u2013 mitralinio vo\u017etuvo nesandarumas. <\/i><\/i><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Apibendrinimas <\/b><\/p>\n Nors dauguma vaik\u0173 kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 yra gerybin\u0117s, visada reikt\u0173 kruop\u0161\u010diai ap\u017ei\u016br\u0117ti pacient\u0105, surinkti detali\u0105 ligos ir \u0161eimin\u0119 anamnez\u0119, nes svarbiausia u\u017eduotis yra atmesti \u0161irdines bei kv\u0117pavimo sistemos patologijos sukeltas kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eastis, kurios gali signalizuoti apie sunki\u0105 lig\u0105. Gerybinis kr\u016btin\u0117s skausmas, sukeltas griau\u010di\u0173 ir raumen\u0173 sistemos patologijos, gali b\u016bti gydomos simptomi\u0161kai, ta\u010diau \u0161irdin\u0117s ar kv\u0117pavimo sistemos sukeltas skausmas reikalauja specifinio gydymo ir, kai kuriais atvejais, net ilgalaik\u0117s paciento prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n \u00a0Straipsnio autorius – Justina Raulu\u0161evi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n Literat\u016bra:<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kr\u016btin\u0117s skausmas\u00a0\u2013 tai trumpalaikis arba nuolatinis nemalonus skausmo poj\u016btis bet kurioje kr\u016btin\u0117s l\u0105stos vietoje. Nors dauguma kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 yra gerybin\u0117s, \u0161is simptomas gali sukelti nerim\u0105, riboti vaiko fizin\u012f aktyvum\u0105 ar nor\u0105 eiti \u012f mokykl\u0105. Detali ligos istorijos, \u0161eimos anamnez\u0117 ir fizinis paciento i\u0161tyrimas da\u017eniausiai leid\u017eia \u012ftarti kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017east\u012f bei nustatyti pacientus, kuriems reikalinga skubi pagalba bei steb\u0117jimas. \u0160iuo metu visos kr\u016btin\u0117s skausmo prie\u017eastys yra skirstomos \u012f \u0161irdines ir ne\u0161irdines.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":290,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[16604,24505,10114,26215,26214,26218,26212,20729,26213,26210,9333,92,26211,26216,26219,26217,21,7652,6100,3202,26209],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-289","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","tag-lentele","tag-proc","tag-anomali","tag-approach","tag-childhood","tag-council","tag-driscoll","tag-fever","tag-fikar","tag-issivystantis","tag-ligos","tag-opalige","tag-patologijai","tag-pediatr","tag-pediatrics","tag-rheumatic","tag-sindromas","tag-skausmas","tag-trauma","tag-uzesys","tag-viii-x"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/289","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=289"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/289\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/290"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=289"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=289"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=289"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=289"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=289"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n\n
\n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n \n ![\"pasveik.lt\"](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/vaiku-krutines-skausmu-vertinimo-ir-gydymo-taktika.png\")
<\/p>\n\n
\n