Ar į \u0161eimą atėjęs svetimas \u017emogus gali prie vaiko prisitaikyti, jį suprasti,
\nu\u017ejausti ir, \u017einoma, mylėti? O ma\u017eylis i\u0161vengti trinties ir nuoskaudų, pamilti
\nkaip tikrą tėtį ar mamą?<\/p>\n
Konsultuoja psichologas Algimantas Smailys<\/p>\n
Var\u017eybos dėl meilės<\/b><\/p>\n
Kol namie patėvio nebuvo, visas mamos dėmesys priklausė vaikui. Natūralu, kad
\napsigyvenus svetimam \u017emogui ma\u017eylis gali pasijusti nuskriaustas ir atstumtas.
\n\u0160irdelėje atsiranda pavydo: ma\u017eylis stengiasi atsisėsti tarp mamos ir patėvio,
\npatraukti jo ranką nuo jos peties, būti visada tarsi prilipęs… Mama turėtų
\npaklausti vaiko, ar myli ją, ar nori, kad būtų laiminga, gerai gyventų. Jei
\nma\u017easis pradės ai\u0161kinti, kad mama turį jį, Petriuką, ir nereikia jokio dėdės,
\nturėtų pasakyti: \u201eA\u0161 tave mylėsiu kaip anksčiau, bet dabar myliu ir \u0161į dėdę. Tau
\nbus geriau, nes dabar tave myliu ne tik a\u0161, bet ir jis. Tu u\u017eaugęs taip pat
\nturėsi \u017emoną (ar vyrą)." \u017dinoma, vien ai\u0161kinti neu\u017etenka. Reikia pagarbiai ir
\ntvirtai daryti tai, kas nuspręsta. Suaugusieji turi turėti bendrą nuomonę ir
\nvaikui nenuolaid\u017eiauti (ai\u0161ku, mamos meilės jis turi gauti reikiamai). Tačiau
\njei patėvis nori tik \u201epasiimti" mamą, o vaikui nieko neduoti, nieko gera nebus:
\nprasidės var\u017eybos, konkurencija (kuris mamai yra geresnis ir pan.). O juk
\npatėvis turėtų būti geras vaiko draugas – ne konkurentas ar var\u017eovas.<\/p>\n
Pabūk su manimi…<\/b><\/p>\n
Gali būti ir kita vaiko pavydo prie\u017eastis. Jei patėvis turi vaiką i\u0161 pirmos
\nsantuokos ir jam skiria daug dėmesio, perka brangių dovanų taip, tarsi norėdamas
\nkompensuoti savo kaltę, vaikas gali pavyduliauti ne mamos, o… patėvio.
\nPavyduolis sulau\u017eo me\u0161kerę, kurią nupirko patėvis savo vaiko gimtadieniui,
\nnusuka naujutėlaičio dviračio pedalą, \u017eaislų dė\u017eėje paslepia batus, kad
\nnei\u0161eitų… Tai rodo, kad patėvio santykiai su dabartinės \u017emonos vaiku nėra
\ngeri.<\/p>\n
Patėvis turėtų stengtis suprasti, kodėl visa tai vyksta, ką vaikas nori savo
\npoelgiais pasakyti. Gal: \u201eBūk su manim, neik ten", o gal: \u201eIr a\u0161 noriu tokio
\ndviračio"? Geriausia būtų, jei nepristigtų dėmesio nei savo vaikui, nei įsūniui.
\nJuk meilės ir dėmesio reikia visiems vaikams: savam, svetimam ir bendram.<\/p>\n
Kova su idealu<\/b><\/p>\n
Ne vienas ma\u017eylis savo tėtį idealizuoja, lygindamas su patėviu sako: \u201eO mano
\ntėtis geras", nors neretai tai būna tik vaiko fantazija. Jei toks geras, kodėl
\nnegyvena kartu, nebendrauja, nepadeda? Patėviui neverta veltis į kovą su idealu,
\nnes labai didelė tikimybė pralaimėti. O pralaimėtojas niekada netampa
\nautoritetu. Patėvis turi nuspręsti, kiek dalyvaus \u0161eimos gyvenime, kaip pats jį
\nkurs, ką duos vaikui.<\/p>\n
Ar skatinti vaiką bendrauti su biologiniu tėvu, ar stengtis jį atstoti? Jei
\ntėvas nori bendrauti, tai tegul. Tačiau gyvendamas atskirai jis daug ko
\nnepadaro. Tai kompensuoja patėvis. Jis yra tarsi tėvo \u201epavaduotojas", nes
\nprisiima dalį auklėjimo rūpesčių. Būtų puiku, jei patėvis tą darbą atliktų
\ngerai: mylėtų, gerbtų, būtų vyro ir tėvo pavyzd\u017eiu, suteiktų vaikui saugumą,
\npojūtį, kad yra reikalingas, o kai būtina – pagalbą. Tada posūnis ar podukra
\nmatys: su i\u0161kilusiais sunkumais galima susitvarkyti.<\/p>\n
Ar patėvis gali bausti?<\/b><\/p>\n
Tapęs patėviu, vyras kuria santykius su vaiku, kuris yra ne jo. Tai sunku. Net
\nir tikro tėčio santykiai su vaiku kartais pa\u0161lija, nes tenka drausminti, bausti.
\nO įsūnis ar podukra visada gali pasakyti: \u201eTu man ne tėvas, neturi teisės!"
\nPatėviui skaudu tai girdėti, nes vaiku rūpinasi, padeda jį i\u0161laikyti. Kaip
\nreaguoti, gal mai\u0161tininką pabarti, kad suprastų, kaip stipriai \u017eeid\u017eia?
\nGeriausia į padėtį ne reaguoti, o ją kurti. Laukti, kol kas ką padarys, ir tik
\ntada reaguoti – prasta strategija.<\/p>\n
Kartais vyras, pradėdamas gyventi su moterimi, tarsi nepastebi, kad ji gyvena ne
\nviena. Bet vaikas yra moters gyvenimo dalis, tad turi tapti ir vyro dalimi.
\nTačiau tikrai nepatartina dar nė nespėjus su vaiku susidraugauti kelti daug
\nreikalavimų, taikyti bausmes ar kritikuoti. Kritiką vaikas gali suprasti kaip
\nį\u017eeidimą, gali u\u017epykti ir ilgai neatleisti. Todėl kol nėra tvirto ry\u0161io su
\npodukra ar posūniu, bausti ar i\u0161sakyti priekai\u0161tus turėtų biologinis tėtis ar
\nmama. Tik tada, kai patėvis ar pamotė susidraugaus su vaiku, santykiai taps
\n\u0161ilti, į netinkamą elgesį galima reaguoti grie\u017ečiau.<\/p>\n
Vaiko reakcija<\/b><\/p>\n
*Į \u0161eimą atėjus patėviui ar pamotei, vaikas patiria did\u017eiulį sukrėtimą, nes
\ngriūva įprasta tvarka ir santykiai, jis gedi praėjusių laikų. Todėl buvęs ramus
\nir mandagus gali tapti judrus ir piktas. Arba, prie\u0161ingai, judrus \u0161nekutis gali
\nu\u017esisklęsti, tapti tylenis.<\/p>\n
*Vaikas bijo prarasti mamos ar tėčio meilę – to, kuris yra kartu su juo. Jeigu
\ntikrasis tėtis (mama) vaiką lanko da\u017enai, ma\u017eylis neigia, kad patėvis yra geras.
\nJaučiasi sutrikęs, nedrįsta rodyti teigiamų jausmų, todėl būna prie\u0161i\u0161kas.<\/p>\n
*Atsiradus patėviui vaikas gali meluoti, bėgti i\u0161 namų, nenorėti eiti į mokyklą,
\nblogai mokytis, mai\u0161tauti, nepagarbiai elgtis su suaugusiaisiais, reikalauti
\nmeilės įrodymų. Taip vaikas bando u\u017esitikrinti saugumą, atsikratyti pa\u017eeminimo.<\/p>\n
*Vaikas gali susirgti depresija.<\/p>\n
\nKaip rasti kelią į vaiko \u0161irdį<\/b><\/p>\n
10 priesakų patėviui (pamotei)<\/b><\/p>\n
*Būk atsakingas.<\/b><\/i> Gyvendamas su mylimo \u017emogaus vaiku ir suteikęs
\njam saugumo jausmą, paramą, prisiėmęs atsakomybę, įgauni teisių įvesti tam tikrą
\ntvarką, elgesio taisykles. Tačiau \u017einok, kad jos nėra besąlygi\u0161kos. Su savo
\ntikru vaiku kartais gali pasielgti negalvodamas, spontani\u0161kai ir jaustis esąs
\nteisus. Su svetimu, kuris nėra tavo kūrinys, taip elgtis negali. Todėl prie\u0161 ką
\nnors darydamas gerai pagalvok. Privalai u\u017e savo poelgius jausti didesnę
\natsakomybę nei tikras tėvas (mama).<\/p>\n
*Būk tvirtas. <\/b><\/i>Nebandyk vaiko papirkti dėmesiu, pataikauti. Taip
\nsantykius tik sugadinsi, nes vaikas tuo naudosis, manipuliuos, bet nesijaus nei
\nsaugus, nei mylimas. Teisingi \u017emonės yra gana tvirti ir nenuolaid\u017eiauja.
\nNesvarbu, kad esi patėvis (pamotė), vaikui vis tiek reikia ribų tarsi sienų
\nnamui. Santykiai bus daug geresni, kai vaikui bus ai\u0161ku, kas galima, o kas ne.
\nNeprie\u0161tarauk partnerei, neu\u017estok, kai ji nori vaiką nubausti (jei suaugusiųjų
\nnuomonės tikrai nesutampa, tai reikėtų aptarti ma\u017eyliui negirdint).<\/p>\n
*Tapk vaiko partneriu.<\/b><\/i> Kitaip nei tėvas (mama), tu nemanai, kad
\nvaiko gyvenimas priklauso tau, ir negali \u201elipti" jam ant są\u017einės sakydamas: \u201eA\u0161
\nesu tavo tėvas (mama) ir tu man esi skolingas u\u017e sutriktą gyvybę." Ir tai yra
\npliusas, nes vaikas nesijaučia skolingas. Todėl galima kurti partneri\u0161kus
\nsantykius. Ai\u0161ku, ne visi\u0161kai lygiaverčius, nes tavo ir vaiko jėgos bei
\natsakomybė nelygios.<\/p>\n
*Gerbk.<\/b><\/i> Kvaila tikėtis pagarbos vien u\u017e tai, kad esi vyresnis ir
\nilgiau gyvendamas esi prikrėtęs daugiau \u0161unybių. Pagarba pelnoma u\u017e tai, ką ir
\nkaip darai. Jei vaikas jaus tavo pagarbą, gerbs ir tave.<\/p>\n
*Mylėk. <\/b><\/i>Ne visada įmanoma elgtis vadovaujantis protu, kartais
\napima neigiamos emocijos. Prisimink: niekas varu tavęs nevarė gyventi su
\n\u017emogumi, kuris turi vaiką. Jei jau apsisprendei kurti \u0161eimą, sugebėk pamilti ir
\nvaiką. Meilė – tai laikas, skirtas \u017emogui, jo pa\u017einimui, teisingam supratimui.
\nJei laiko neskiri, vadinasi, nemyli.<\/p>\n
*Bendrauk.<\/b><\/i> Klausyk, girdėk ir bandyk suprasti, kas vaikui svarbu.
\nNebūtina daryti visko, ko jis nori. Tačiau jei vaikas kalba, stenkis suprasti,
\nką nori pasakyti, bendrauk akis į akį. Kartais pabūk tik su juo, kartu veikite
\ntai, kas patinka vaikui. Kalbant reikia akių kontakto. Tad atsisėsk ar pritūpk,
\nkad tavo ir vaiko akys būtų viename auk\u0161tyje. Atsisakyk pamokamo tono, būk
\npagarbus ir suprantantis.<\/p>\n
*Neskubėk patarinėti.<\/b><\/i> Patarimo reikia tik tada, kai i\u0161 tiesų yra
\nbūtina pagalba, supratimas ir parama. Stenkis pastebėti tą akimirką.<\/p>\n
*Neliepk vadinti tėčiu (mama). <\/b><\/i>Jei tikrasis tėtis yra sveikas ir
\ngyvas, vaikas manys, kad yra skatinamas i\u0161davystei. Kaip vadinti, vaikas turi
\nnuspręsti pats.<\/p>\n
*Nesipykite prie vaiko.<\/b><\/i> Girdėdamas suaugusiųjų ginčus ir barnius,
\nma\u017eylis pradeda svajoti, kad \u201eateivis" kada nors i\u0161nyks i\u0161 namų ir tada grį\u0161
\ntikrasis tėtis ar mama. Todėl pats pradeda kurstyti nesantaiką. Leiskite vaikui
\npajusti, kad gra\u017eiai sutariate. Taip pelnysite pasitikėjimą, vaikas nurims ir
\npradės jausti, kad kartu su tavimi gali būti gera.<\/p>\n
*Nekalbėk blogai apie tikrąjį tėtį (mamą).<\/b><\/i> Daug geriau seksis
\nauklėti vaiką, jei abi \u0161eimos sutars dėl auklėjimo, o tikrasis tėtis (mama)
\npatars vaikui būti geram, klausyti patėvio (pamotės).<\/p>\n
Tai įdomu<\/b><\/p>\n
1. Vaikui daug naudingiau gyventi \u0161eimoje su patėviu (pamote), nei tik su vienu
\ntėvų.<\/p>\n
2. Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad vaikas pripranta prie patėvio (pamotės)
\nper pusantrų ar dvejus metus. Vyresnis vaikas, kol apsipras, gali praeiti
\npenkeri ar net \u0161e\u0161eri metai. Tik pripratęs prie naujojo \u0161eimos nario ir naujų
\nsantykių vaikas pradeda juo pasitikėti.<\/p>\n
3. Dvi \u0161eimos tampa viena daug lengviau, jei abiejų sutuoktinių vaikai gyvena
\nkartu.<\/p>\n
4. Moterys, kurios augina savo vaikus i\u0161 ankstesnės \u0161eimos kartu su naujo
\nsutuoktinio vaikais, labiau prisiri\u0161a prie visų vaikų.<\/p>\n
5. Gerus naujos \u0161eimos santykius lemia kartu patirtos teigiamos emocijos,
\ntęsiami ankstesnio gyvenimo ir naujai kuriami ritualai bei tradicijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ar į \u0161eimą atėjęs svetimas \u017emogus gali prie vaiko prisitaikyti, jį suprasti,
\nu\u017ejausti ir, \u017einoma, mylėti? O ma\u017eylis i\u0161vengti trinties ir nuoskaudų, pamilti
\nkaip tikrą tėtį ar mamą?<\/p>\n
Konsultuoja psichologas Algimantas Smailys<\/p>\n
Var\u017eybos dėl meilės<\/p>\n
Kol namie patėvio nebuvo,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2906,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2905","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2905","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2905"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2905\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2906"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2905"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2905"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2905"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2905"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2905"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}