Vaikai kiekvieną dieną grį\u017eta i\u0161 mokyklos apsikrovę visu tuo, ką reikia
\ni\u0161mokti, atlikti, para\u0161yti… pirmas klausimas \u2013 laikas, reikalingas galutinai
\npalikti mokyklos pasaulį ir į\u017eengti į namų pasaulį. Jaunesniems nei 13 metų
\nvaikams reikia nuo 45 minučių iki 2 valandų poilsiui ir \u017eaidimams. Kol kas
\natidėkite pokalbius apie mokyklą: vaikui vargu ar pavyks persijungti, jei vos
\nper\u017eengus slenkstį jis pateks į apklausą apie tos dienos matematikos kontrolinį
\ndarbą.<\/p>\n
Auksinė taisyklė:<\/i> namų darbų ruo\u0161imą paversti kasdieniniu ritualu,
\nvykstančiu tam tikrą valandą, vienoje ir toje pačioje vietoje, ra\u0161o \u017eurnalas
\n"Psychology".<\/b> Tokie rėmai padeda stabilizuoti mokymosi procesą. \u201eGeriausias
\nlaikas namų darbams ruo\u0161ti \u2013 nuo 15 iki 17-18 valandos.<\/p>\n
Ką daryti, jei jau vėlu, o vaikas dar nieko nepadarė? \u0160iandien \u2013 nieko: jūs
\ntiesiog jau nebespėjote. Prie to, kas neatlikta, galima pabandyti grį\u017eti ryte,
\natsikėlus anksčiau ar pakartojus u\u017eduotį pakeliui į mokyklą\u201c, – sako biologijos
\nmokslų daktarė, Augimo fiziologijos instituto direktorė Marjana Bezrukich.
\nREKLAMA<\/p>\n
O \u0161tai namų darbų ruo\u0161imo trukmė gali būti įvairi: kiekvieno mokinio ritmas būna
\nvis kitoks, be to, skiriasi ir u\u017eduotų namų darbų apimtis. \u201eMokiniams sunku
\nviską padaryti vienu prisėdimu. Esant 8-12 metų idealus darbo laikas \u2013
\npusvalandis be pertraukos. Dirbant ilgiau vaikams sunku sukaupti dėmesį\u201c. Dėl to
\nreikalingos pertraukos \u2013 5-10 minučių, per kurias vaikas gali atsipalaiduoti,
\npakeisti padėtį, suma\u017einti regėjimo įtemptumą. Galima i\u0161gerti stiklinę sulčių,
\nsuvalgyti obuolį ar \u0161okolado gabalėlį.<\/p>\n
Ar suaugęs reikalingas?<\/b><\/p>\n
Taip, nes be jo buvimo vaikams dar sunkiau organizuoti savo darbą. \u201eJiems reikia
\nkelerių metų i\u0161mokti savaranki\u0161kai dirbti ir laikytis savo grafiko. Likus akis į
\nakį su namų darbais, vaikas rizikuoja \u201eu\u017estrigti\u201c prie vienos u\u017eduoties, pusę
\nvalandos skaityti u\u017edavinio sąlygą ir nė nepajudėti į priekį\u201c, – sako mokyklos
\npsichologė Natalija.Jevsikova. Be to, vaikams reikalingas pagyrimas u\u017e tai, kas
\npadaryta. Suaugusiojo (nebūtinai tėčio ar mamos \u2013 svarbu, kad tai būtų \u017emogus,
\nkuriuo vaikas pasitiki) buvimas juos ramina ir stiprina pasitikėjimą savo
\njėgomis.<\/p>\n
Jei neturite galimybės kasdien būti kartu su vaiku, susitarkite dėl namų darbų
\nruo\u0161imo taisyklių. Pavyzd\u017eiui, vaikas savaranki\u0161kai skaito ir atlieka
\nnesudėtingas u\u017eduotis, o jūs, grį\u017eę i\u0161 darbo, patikrinsite, kas padaryta, ir
\nbūsite greta, kol vaikas pabaigs tai, kas liko. \u201eNeverskite vaiko perra\u0161inėti
\nviską, jei darbe pastebėsite kokių nors neesminių klaidų. Tiesiog i\u0161mokykite
\nvaiką gra\u017eiai i\u0161taisyti klaidas jau atliktoje u\u017eduotyje\u201c, – įspėja M.Bezrukich.<\/p>\n
Kai kuriose \u0161eimose įprasta visus darbus ruo\u0161ti juodra\u0161tyje, tėvai vakare viską
\npatikrina, o artėjant nakčiai pusiau miegantis vaikas viską perra\u0161o į \u0161varra\u0161tį.
\nIr, savaime suprantama, pridaro naujų klaidų. \u201eNėra nieko blogiau nei bukas
\nmechani\u0161kas perra\u0161ymas. Juodra\u0161tyje galima pasimokyti ra\u0161yti atskiras raides ar
\n\u017eod\u017eius, paskaičiuoti stulpeliu ar i\u0161spręsti kokį u\u017edavinį. Bet visai nereikia
\njuodra\u0161tyje atlikinėti visos, pavyzd\u017eiui, lietuvių kalbos u\u017eduoties, kad vėliau
\nją būtų galima perra\u0161yti į namų darbų sąsiuvinį\u201c, įsitikinusi N.Jevsikova.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vaikai kiekvieną dieną grį\u017eta i\u0161 mokyklos apsikrovę visu tuo, ką reikia
\ni\u0161mokti, atlikti, para\u0161yti… pirmas klausimas \u2013 laikas, reikalingas galutinai
\npalikti mokyklos pasaulį ir į\u017eengti į namų pasaulį<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2922,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2921","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2921","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2921"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2921\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2922"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2921"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2921"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2921"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2921"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2921"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}