{"id":293,"date":"2019-09-19T11:53:56","date_gmt":"2019-09-19T11:53:56","guid":{"rendered":""},"modified":"2019-09-19T12:59:57","modified_gmt":"2019-09-19T12:59:57","slug":"letine-migrena-epidemiologija-ligos-padariniai-diagnostika-ir-gydymo-galimybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/letine-migrena-epidemiologija-ligos-padariniai-diagnostika-ir-gydymo-galimybes\/293\/","title":{"rendered":"L\u0117tin\u0117 migrena: epidemiologija, ligos padariniai, diagnostika ir gydymo galimyb\u0117s"},"content":{"rendered":"<p>Migrena yra da\u017ena neurologin\u0117 liga, pasirei\u0161kianti stipriu galvos skausmu ir galinti itin apriboti asmens kasdien\u0119 veikl\u0105\u00a0[1, 2]. Migreninis galvos skausmas da\u017eniausiai yra vienpusis, pasi\u017eymintis pulsuojan\u010diu pob\u016bd\u017eiu, sustipr\u0117jantis nuo fizin\u0117s veiklos bei lydimas jautrumo \u0161viesai, garsui, taip pat pykinimo bei v\u0117mimo\u00a0[3].<\/p>\n<p>Migrena siejama su gerokai pablog\u0117jusia sergan\u010diojo gyvenimo kokybe ir didele ekonomine na\u0161ta\u00a0[4]. JAV ir Europoje atliktais epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad dal\u012f migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 vargina l\u0117tin\u0117 migrena\u00a0[5, 6]. Tarptautin\u0117je galvos skausmo klasifikacijoje (tre\u010diasis leidimas (ICHD-3)) l\u0117tin\u0117 migrena apibr\u0117\u017eiama kaip \u226515 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f ir \u22653 m\u0117nesius varginantys galvos skausmai, kuri\u0173 \u22658 dienos per m\u0117nes\u012f atitinka migreninio galvos skausmo kriterijus su ar be auros arba palengv\u0117ja pavartojus vaist\u0173, skirt\u0173 migrenai gydyti\u00a0[1]. Migrenos pob\u016bdis gali kisti, tad ligos prad\u017eioje vargin\u0119 epizodiniai galvos skausmo priepuoliai gali pereiti \u012f l\u0117tin\u0119 migren\u0105. Pacientus, sergan\u010dius l\u0117tine migrena, da\u017eniau vargina abipusis galvos skausmas, o migrenin\u012f galvos skausm\u0105 lydintys kiti simptomai \u0161iems ligoniams yra ma\u017eiau i\u0161reik\u0161ti nei tiems, kurie serga epizodine migrena\u00a0[7].<\/p>\n<p>Neseniai JAV atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad tarp pacient\u0173, kurie atitinka l\u0117tin\u0117s migrenos diagnostikos kriterijus, liga tinkamai diagnozuojama tik 20\u00a0proc. atvej\u0173 [8]. Teisingai nusta\u010dius diagnoz\u0119, galima skirti efektyvias gydymo priemones [9]. Nustat\u0119s teising\u0105 diagnoz\u0119, gydytojas gali patarti, kaip i\u0161vengti ligos pa\u016bm\u0117jim\u0173 provokuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173, optimizuoti gydym\u0105. \u0160ios priemon\u0117s veiksmingai ma\u017eina bendr\u0105 l\u0117tin\u0117s migrenos sukeliam\u0105 na\u0161t\u0105 [10, 11].<\/p>\n<p>L\u0117tin\u0117s migrenos optimalaus gydymo rekomendacijos yra nesud\u0117tingos. Atsitiktin\u0117s imties kontroliuojamaisiais tyrimais pavyko \u012frodyti tik keleto medikament\u0173 efektyvum\u0105 gydant \u0161i\u0105 lig\u0105. Nors epizodin\u0117s migrenos priepuoli\u0173 profilaktikai vartojami medikamentai kartais gali pad\u0117ti sergantiesiems l\u0117tine migrena, j\u0173 rutininis vartojimas sergant l\u0117tine migrena yra ma\u017eai pagr\u012fstas. Atsitiktin\u0117s imties, placebu kontroliuojamaisiais tyrimais \u012frodyta, kad topiramatas ir onabotulino toksinas\u00a0A (<i>Botox<sup>\u00ae<\/sup><\/i>) yra veiksmingi vaistiniai preparatai l\u0117tin\u0117s migrenos pa\u016bm\u0117jim\u0173 profilaktikai [9]. \u0160ios dvi naujos prevencijos priemon\u0117s gali pad\u0117ti l\u0117tine migrena sergantiems pacientams.<\/p>\n<p>Dauguma pirm\u0105 kart\u0105 migrenos priepuol\u012f patyrusi\u0173 pacient\u0173 d\u0117l \u0161ios problemos kreipsis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105. Pastarasis tur\u0117t\u0173 nustatyti tinkam\u0105 diagnoz\u0119, paneigti antrinio galvos skausmo prie\u017eastis, paskirti priepuolio gydym\u0105 ir, esant reikalui, parinkti profilaktikos priemones. Epizodin\u0119 migren\u0105 galima efektyviai gydyti pri\u017ei\u016brint \u0161eimos gydytojui. Vis d\u0117lto pacientus, sergan\u010dius gydymui atspariu ir l\u0117tiniu galvos skausmu, der\u0117t\u0173 nukreipti galvos skausmo specialistui, kuris patikslins diagnoz\u0119 ir, esant reikalui, paskirs l\u0117tin\u0117s migrenos gydym\u0105. Norint diagnozuoti l\u0117tin\u0119 migren\u0105, reikia:<\/p>\n<ul>\n<li>atmesti antrinio galvos skausmo galimas prie\u017eastis;<\/li>\n<li>diagnozuoti pirmin\u012f galvos skausm\u0105, kurio pasikartojimo da\u017enis ir trukm\u0117 atitinka l\u0117tin\u0117s migrenos apibr\u0117\u017eim\u0105 [12].<\/li>\n<\/ul>\n<p>Didel\u0117 dalis l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173j\u0173 serga ir depresija, nerimo sutrikimu, kitais l\u0117tinio skausmo sindromais bei neretai piktnaud\u017eiauja medikamentais [13, 14]. \u0160iuos veiksnius privalu nustatyti laiku ir visapusi\u0161kai koreguoti.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>L\u0117tin\u0117s migrenos diagnostika<\/b><\/p>\n<p>Tiksliai ir laiku diagnozuoti l\u0117tin\u0119 migren\u0105 yra labai svarbi, o prievol\u0119 teisingai nustatyti lig\u0105 \u012fgyja pirmasis pacient\u0105 konsultuojantis gydytojas. Naujausiose ICHD-3 rekomendacijose l\u0117tin\u0117 migrena apibr\u0117\u017eiama kaip galvos skausmas, besit\u0119siantis daugiau kaip 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f ir trunkantis bent 3 m\u0117nesius. Pa\u017eym\u0117tina, kad l\u0117tin\u0117s migrenos atveju bent 8 dienas per m\u0117nes\u012f galvos skausmo pob\u016bdis atitinka migreniniam galvos skausmui su arba be auros b\u016bding\u0105 charakteristik\u0105 arba simptomus palengvina specifiniai vaistai migrenai gydyti [1]. Diagnozuojant l\u0117tin\u0119 migren\u0105, svarbu paneigti antrines galvos skausmo prie\u017eastis\u00a0[3, 15]. Diferencin\u0117 diagnostika apima \u0161ias pirmines galvos skausmo prie\u017eastis: l\u0117tinis \u012ftampos tipo galvos skausmas, <i>hemicrania continua<\/i> ir naujai atsirad\u0119s bei i\u0161liekantis galvos skausmas (angl.\u00a0<i>New Daily Persistent Headache)<\/i> [15]. Siekiant paneigti antrines galvos skausmo prie\u017eastis, rekomenduojama kruop\u0161\u010diai surinkti anamnez\u0119, atlikti detal\u0173 paciento fizin\u012f i\u0161tyrim\u0105, o prireikus\u00a0\u2013 ir specifinius diagnostinius tyrimus, tokius kaip smegen\u0173 magnetinio rezonanso tomografij\u0105 ir nugaros smegen\u0173 kanalo punkcij\u0105 [16, 17].<\/p>\n<p>Naujausioje Tarptautin\u0117s galvos skausmo draugijos (TGSD) parengtoje galvos skausmo klasifikacijoje (ICHD-3) pabr\u0117\u017eiama, kad tas pats pacientas gali sirgti tiek per da\u017eno analgetik\u0173 vartojimo sukeltu galvos skausmu, tiek ir l\u0117tine migrena\u00a0[1]. Kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje svarbu taikyti lengvai suprantamus ir tikslius diagnostinius \u012frankius, siekiant nustatyti l\u0117tine migrena sergan\u010dius pacientus, kuriems galima taikyti pa\u016bm\u0117jim\u0173 prevencijos priemones [8, 18]. <i>1\u00a0lentel\u0117je<\/i> pateikti modifikuoti l\u0117tin\u0117s migrenos diagnostikos kriterijai tur\u0117t\u0173 palengvinti ligos diagnostik\u0105 kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje [3].<\/p>\n<p>Visus d\u0117l galvos skausmo tiriamus pacientus reikia \u012fvertinti d\u0117l galimos migrenos ar l\u0117tin\u0117s migrenos. Da\u017eniausiai pacientai nepamena, kiek dien\u0173 per m\u0117nes\u012f juos vargino galvos skausmas, tod\u0117l gydytojas pacientui tur\u0117t\u0173 pasi\u016blyti vesti galvos skausmo dienyn\u0105, kuriame pacientas pa\u017eym\u0117t\u0173 dienas, kai jaut\u0117 galvos skausm\u0105, bei laik\u0105, kiek truko simptomai. Jei pacientas negali \u012fvardyti, kiek dien\u0173 per m\u0117nes\u012f j\u012f vargino galvos skausmas, prasminga pasiteirauti, kiek dien\u0173 per m\u0117nes\u012f pacientas galvos skausmo nejaut\u0117. Taip pat gali pagelb\u0117ti klausimas: <i>Kaip manote, ar praeit\u0105 m\u0117nes\u012f dien\u0173, kai jaut\u0117te galvos skausm\u0105, buvo daugiau nei t\u0173, kai galvos skausmo nejaut\u0117te\u00a0<\/i>[12]. Naudingos informacijos gali suteikti ir pasiteiravimas, ar pacientas apskritai pamena toki\u0173 m\u0117nesio dien\u0173, kai visai nejaut\u0117 galvos skausmo. Esant teigiamam atsakymui, paciento reik\u0117t\u0173 paklausti, kiek toki\u0173 dien\u0173 buvo per m\u0117nes\u012f. Gydytojas pacientui tur\u0117t\u0173 rekomenduoti vesti galvos skausmo dienyn\u0105, kuriame pacientas pa\u017eym\u0117t\u0173, kaip da\u017enai j\u012f vargina galvos skausmas, koks skausmo intensyvumas (svarbu \u012ftraukti net ir lengv\u0105 galvos skausm\u0105), kiek skausmas trunka, ar yra kit\u0173 simptom\u0173, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 su galvos skausmu, kaip da\u017enai tenka vartoti vaistus \u016bminiam skausmui mal\u0161inti\u00a0[19]. Galvos skausmo dienora\u0161tyje tur\u0117t\u0173 b\u016bti atskiros grafos skausmo intensyvumui \u012fvertinti ir dienoms, kai galvos skausmas nevargino, pa\u017eym\u0117ti.<\/p>\n<p>Analizuojant l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 anamnez\u0119, da\u017eniausiai nustatoma, kad \u0161ie pacientai anks\u010diau jaut\u0117 epizodin\u0117s migrenos priepuolius bei neretai piktnaud\u017eiavo vaistais nuo skausmo\u00a0[20\u201322]. Moksliniais tyrimais nustatyti keli rizikos veiksniai, kuriems esant did\u0117ja tikimyb\u0117, kad epizodin\u0117 migrena ilgainiui transformuosis \u012f l\u0117tin\u0119 migren\u0105. \u0160iems rizikos veiksniams priklauso nutukimas, depresija bei nerimo sutrikimai, da\u017eni galvos skausmo priepuoliai (&gt;1 per savait\u0119), didelis kofeino ir medikament\u0173, toki\u0173 kaip vaistai nuo skausmo, triptanai, dihidroergotaminas ar ergotaminas, suvartojimas\u00a0[16, 21, 23]. L\u0117tin\u0117s migrenos rizika ypa\u010d didel\u0117, jei pacientas nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo (NVNU) bei dihidroergotamino ar ergotamino vartoja da\u017eniau nei 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f, taip pat tuomet, kai triptanai vartojami da\u017eniau nei 10 kart\u0173 per m\u0117nes\u012f [14]. Labai svarbus gydytojo vaidmuo gydant migrena sergan\u010dius pacientus yra l\u0117tin\u0117s migrenos i\u0161sivystymo rizikos \u012fvertinimas ir laiku suteikta intervencija. Diagnozavus l\u0117tin\u0119 migren\u0105, reikia sudaryti tolesn\u012f paciento i\u0161tyrimo ir gydymo plan\u0105. \u0160ie pacientai tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreipiami konsultuotis su galvos skausmo specialistu, numatomas pakartotinis vizitas. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime ir gydymo rekomendacijos.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>L\u0117tin\u0117s migrenos epidemiologija ir \u017eala<\/b><\/p>\n<p>Apie 12\u00a0proc. \u017emoni\u0173 pasaulyje serga migrena [24]. \u0160ia liga da\u017eniau serga moterys nei vyrai [24]. L\u0117tin\u0117 migrena nustatoma gerokai re\u010diau nei epizodin\u0117 migrena, \u0161ios ligos formos da\u017enis\u00a0bendroje populiacijoje\u00a0\u2013 0,9\u20132,2\u00a0proc. [5, 25]. Vis d\u0117lto tarp galvos skausmo centruose besilankan\u010di\u0173 pacient\u0173 l\u0117tin\u0117 migrena nustatoma gana da\u017enai. Iki 45\u00a0proc. \u0161iuose specializuotose sveikatos centruose besilankan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 galvos skausm\u0105 jau\u010dia kasdien arba beveik kasdien [26\u201333]. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 l\u0117tin\u0119 migren\u0105 der\u0117t\u0173 vertinti kaip prastai diagnozuot\u0105, neefektyviai gydom\u0105, ta\u010diau labai luo\u0161inan\u010di\u0105 lig\u0105\u00a0[8]. Nustatant ligos sukelt\u0105 na\u0161t\u0105, svarbu vertinti pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s rodiklius [34]. Tam sukurti net keli skirtingi klausimynai\u00a0[35, 36]. Tiek epizodin\u0117s, tiek l\u0117tin\u0117s migrenos \u012ftakos paciento kasdienei veiklai vertinti galima pasitelkti MIDAS (angl.\u00a0<i>Migraine Disability Assessment<\/i>) bei HIT-6 (angl.\u00a0<i>Headache Impact Test-6<\/i>) testus [37, 38]. Abu \u012frankius patogu taikyti gydytojo kabinete, jie i\u0161versti \u012f daugyb\u0119 kalb\u0173 ir naudingi ligos sukeltai na\u0161tai bei gydymo efektyvumui \u012fvertinti. Moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad l\u0117tin\u0117 migrena sukelia reik\u0161mingai didesn\u0119 negali\u0105 (MIDAS IV laipsnio) nei epizodin\u0117 migrena (78\u00a0proc. <i>vs.<\/i> 23\u00a0proc., p=0,001) [4].<\/p>\n<p>Tarptautinio migrenos na\u0161tos tyrimo (IBMS) rezultatai atskleid\u0117, kad pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 l\u0117tine migrena, gyvenimo kokyb\u0117 gerokai blogesn\u0117 nei t\u0173, kuriuos vargina epizodin\u0117 migrena\u00a0[4]. L\u0117tine migrena sergantiesiems taip pat nustatomas didesnis ne\u012fgalumo laipsnis, pavyzd\u017eiui, jie negali normaliai dirbti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo bei atlikti kasdieni\u0173 darb\u0173 [4]. Amerikos migrenos paplitimo ir prevencijos tyrimo duomenimis, l\u0117tine migrena sergantieji d\u0117l galvos skausmo negali dalyvauti \u0161eimos susib\u016brimuose 3 kartus da\u017eniau, palyginti su sergan\u010diaisiais epizodine migrena\u00a0[8]. Apie 60\u00a0proc. l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173j\u0173 nurodo, kad 5 ar daugiau dien\u0173 per 3 m\u0117nesius d\u0117l galvos skausmo jie nesugeb\u0117jo tinkamai atlikti nam\u0173 ruo\u0161os darb\u0173 [8]. Apie 75\u00a0proc. l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 teigia, kad galvos skausmas neigiamai veikia j\u0173 darbo kokyb\u0119. Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad \u0161ie asmenys d\u0117l galvos skausmo gerokai daugiau dien\u0173 per metus negali dirbti arba dirba neefektyviai, palyginti su sergan\u010diaisiais epizodine migrena [39]. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 l\u0117tin\u0117 migrena sukelia mil\u017eini\u0161k\u0105 socialin\u0119 ir ekonomin\u0119 ne\u0161t\u0105 [40\u201341]. \u012erodyta, kad pacientai, ken\u010diantys nuo l\u0117tin\u0117s migrenos, 2 kartus da\u017eniau apsilanko pas \u0161eimos gydytoj\u0105 nei tie, kuriems diagnozuota epizodin\u0117 migrena (48\u00a0proc. <i>vs.<\/i> 26,4\u00a0proc.) [4, 40, 41]. \u0160ie ligoniai taip pat da\u017eniau patenka ir \u012f ligonini\u0173 Skubiosios pagalbos skyrius [4, 40, 41]. 5 Europos valstyb\u0117se (Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje) atliktame tyrime, kuriuo siekta \u012fvertinti l\u0117tin\u0117s ir epizodin\u0117s migrenos sukeliam\u0105 na\u0161t\u0105 sveikatos apsaugos sektoriui, nustatyta, kad l\u0117tine migrena sergantiesiems nustatomas didesnis ne\u012fgalumo laipsnis bei da\u017eniau diagnozuojami psichikos sutrikimai\u00a0[42]. L\u0117tine migrena sergantys asmenys da\u017eniau lank\u0117si pas sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistus, jiems da\u017eniau buvo teikiama pagalba Skubiosios pagalbos skyriuje, atliekama daugiau diagnostini\u0173 tyrim\u0173, jie taip pat da\u017eniau buvo gydomi ligonini\u0173 stacionaruose. Nustatyta, kad l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 i\u0161tyrimui ir gydymui buvo i\u0161leid\u017eiama 3 kartus daugiau pinig\u0173 nei epizodine migrena sergan\u010di\u0173j\u0173 medicinos paslaugoms apmok\u0117ti [42]. Vadinasi, l\u0117tin\u0117 migrena sukelia didel\u0119 finansin\u0119 na\u0161t\u0105 sveikatos apsaugos sektoriui.<\/p>\n<p>L\u0117tine migrena sergantiems pacientams da\u017enai diagnozuojami ir kiti sveikatos sutrikimai, pavyzd\u017eiui, nutukimas, i\u0161eminis insultas, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, miego sutrikimai, l\u0117tinio skausmo sindromai, astma, alerginis rinitas ir apatin\u0117s nugaros dalies skausmas [18, 43\u201346]. \u0160ios ligos taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos migrenos eigai, prognozei, gydymo galimyb\u0117ms ir i\u0161eitims [18, 47]. L\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 gretose da\u017eniau nei epizodine migrena sergantiesiems nustatoma depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sindromas [48\u201351]. Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad tarp dien\u0173, kai pacientas jaut\u0117 galvos skausm\u0105, skai\u010diaus ir depresijos bei nerimo lygio, nustatyto \u012fvairiais klausimynais, egzistuoja tiesin\u0117 priklausomyb\u0117. Galvos skausmo da\u017eniui pasiekus l\u0117tinei migrenai b\u016bding\u0105 pasirei\u0161kimo da\u017en\u012f, tiesin\u0117 priklausomyb\u0117 i\u0161nyksta, tuomet nustatomas psichikos sveikatos sutrikdymas [52].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Gydymo galimyb\u0117s <\/b><\/p>\n<p>Dauguma gydytoj\u0173 l\u0117tin\u0117s migrenos pa\u016bm\u0117jimo prevencijai tradici\u0161kai skiria medikamentus, patvirtintus epizodinei migrenai gydyti, pavyzd\u017eiui, beta blokatorius [53]. Vis d\u0117lto \u0161iandien galima taikyti naujus gydymo metodus, galin\u010dius pagerinti pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 [9]. Da\u017enai pasikartojantiems migrenos priepuoliams gydyti reikia taikyti prevencines priemones [19].<\/p>\n<p>Tyrimais \u012frodyta, kad dauguma migrenai gydyti skirt\u0173 vaist\u0173 veiksmingai gydo tik epizodin\u0119 migren\u0105 (<i>2\u00a0lentel\u0117<\/i>) [54\u201366]. Vis d\u0117lto atsitiktin\u0117s imties, dvigubai aklais, placebu kontroliuojamaisiais tyrimais \u012frodyta, kad topiramatas yra veiksminga prevencin\u0117 l\u0117tin\u0117s migrenos priemon\u0117, kurios teigiamas poveikis stebimas net ir pacient\u0173, vartojan\u010di\u0173 didelius kiekius medikament\u0173, gretose. Topiramatu gydant l\u0117tine migrena sergan\u010dius pacientus, statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo galvos skausmo priepuoli\u0173 da\u017enis (pacientai ma\u017eiau dien\u0173 per m\u0117nes\u012f jaut\u0117 galvos skausm\u0105, palyginti su placebo grupe)\u00a0[63, 64]. MIDAS klausimynu taip pat nustatyta pager\u0117jusi \u0161i\u0173 ligoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 [63]. Onabotulino toksinas\u00a0A (<i>Botox<sup>\u00ae<\/sup><\/i>) yra vienintelis specialiai l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 galvos skausmo profilaktikai patvirtintas medikamentas [61, 62, 67, 68]. \u0160i indikacija suteikta remiantis PREEMPT klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, kurie \u012frod\u0117, kad onabotulino toksinas\u00a0A veiksmingai suma\u017eina galvos skausmo epizod\u0173 bei dien\u0173, kai juntamas galvos skausmas, skai\u010di\u0173, migrenos priepuoli\u0173 da\u017en\u012f, palengvina simptomus bei sutrumpina valand\u0173, kai juntamas galvos skausmas, trukm\u0119 [61, 62, 68]. Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad onabotulino toksinas\u00a0A statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017eino galvos skausmo sukelto ne\u012fgalumo lyg\u012f, pagerino kasdienio funkcionavimo galimybes ir gyvenimo kokyb\u0119 [69]. Klini\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017e\u0117j\u0119s ne\u012fgalumo lygis buvo nustatytas HIT-6 testu. MSQ (angl.\u00a0<i>MIgraine-Specific Quality of Life<\/i>) klausimynas taip pat buvo pasitelktas onabotulino toksino\u00a0A poveikio pacient\u0173 gyvenimo kokybei \u012fvertinti ir atskleid\u0117, kad gydymas \u0161iuo vaistiniu preparatu reik\u0161mingai pagerino l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 [69].<\/p>\n<p>PREEMPT klinikiniai tyrimai sukritikuoti d\u0117l to, kad \u012f juos buvo \u012ftraukiami pacientai, ken\u010diantys nuo piktnaud\u017eiavimo medikamentais sukelto galvos skausmo. Neseniai pakeitus galvos skausmo klasifikacij\u0105, piktnaud\u017eiavimo medikamentais ir l\u0117tin\u0117s migrenos diagnozes galima nustatyti kartu, jei pacientas atitinka abiem b\u016bkl\u0117ms b\u016bdingus diagnostinius kriterijus [1]. Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad PREEMPT klinikiniuose tyrimuose nustatytas, o v\u0117liau ir klinikin\u0117je praktikoje patvirtintas onabotulino toksino\u00a0A veiksmingumas gydant nuo piktnaud\u017eiavimo medikamentais ken\u010dian\u010dius pacientus yra ne menkesnis, nei gydant l\u0117tine migrena sergan\u010diuosius [70]. Nors skirtumas tarp onabotulino toksin\u0105\u00a0A vartojusi\u0173 bei placebo grup\u0117s PREEMPT tyrimo pabaigoje buvo saikus, tolesnis tiriam\u0173j\u0173 steb\u0117jimas atskleid\u0117, kad ilgiau vartojant preparat\u0105 jo efektyvumas did\u0117ja [71]. Svarbus veiksnys yra tai, kad daugumai onabotulino toksinu\u00a0A gydyt\u0173 pacient\u0173 pirmos eil\u0117s medikamentin\u0117 profilaktika buvo neefektyvi. Taigi, atsi\u017evelgiant \u012f onabotulino toksinu\u00a0A gydom\u0173 pacient\u0173 b\u016bkl\u0117s sud\u0117tingum\u0105, gydymo rezultatai atrodo \u012fsp\u016bdingai.<\/p>\n<p>Visai neseniai kasdien\u0117s klinikin\u0117s praktikos s\u0105lygomis atlikta prospektyvi studija, \u012f kuri\u0105 \u012ftraukti 254 l\u0117tine migrena sergantys suaug\u0119 tiriamieji, kuriems pagal PREEMPT protokol\u0105 su\u0161virk\u0161ta onabotulino toksino\u00a0A. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad gydymas onabotulino toksinu\u00a0A statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017eino dien\u0173, kai pacientai jaut\u0117 galvos skausm\u0105 bei migrenai b\u016bdingus simptomus, skai\u010di\u0173, padid\u0117jo dien\u0173, kai pacientai visi\u0161kai nejaut\u0117 galvos skausmo, skai\u010dius bei pager\u0117jo tiriam\u0173j\u0173 gyvenimo kokyb\u0117. \u0160io tre\u010diojo lygio galvos skausmo centre atlikto tyrimo duomenys pagrind\u017eia PREEMT klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje [72].<\/p>\n<p>L\u0117tine migrena sergan\u010dius pacientus tur\u0117t\u0173 gydyti galvos skausmo specialistas arba neurologas, turintis patirties skirti onabotulino toksin\u0105\u00a0A. Parenkant medikamentin\u012f gydym\u0105 (onabotulino toksinas\u00a0A, topiramatas ar kitas ligos prevencijai skirtas vaistais, <i>2\u00a0lentel\u0117<\/i>), der\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f gretutines ligas.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Praktiniai pacient\u0173 gydymo apsektai: \u0161eimos gydytojo ir stacionaro specialisto vaidmuo<\/b><\/p>\n<p>Dauguma sergan\u010di\u0173j\u0173 l\u0117tine migrena (87,6\u00a0proc.) yra kreip\u0119si \u012f sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0105 [8]. Didel\u0117 dalis (73,6\u00a0proc.) per pastaruosius metus konsultavosi su gydytoju. Daugum\u0105 t\u0173, kurie apsilank\u0117 pas gydytoj\u0105, pirmiausia pagalbos kreip\u0117si \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 (80,1\u00a0proc.). Neurologo konsultacija buvo suteikta 41,6\u00a0proc. l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173j\u0173, i\u0161 j\u0173 26,9\u00a0proc. apsilank\u0117 pas galvos skausmo arba skausmo specialist\u0105 [8]. \u0160eimos ir stacionaro gydytojai yra specialistai, kurie pradeda teikti pagalb\u0105 galvos skausmu besiskund\u017eian\u010diam pacientui. Beje, \u0161i pagalba netur\u0117t\u0173 nutr\u016bkti. \u00a0<\/p>\n<p>Sergan\u010diam l\u0117tine migrena pacientui galvos skausmo specialistas patvirtins diagnoz\u0119 ir paskirs tinkam\u0105 gydym\u0105. Kiekvienam pacient\u0105 gydan\u010diam gydytojui svarbu suprasti paskirto gydymo strategij\u0105. Suvokdamas kiekvieno medikamento poveik\u012f ir indikacijas, gydytojas gal\u0117s tinkamai \u012fvertinti gydymo efektyvum\u0105. Pacient\u0105, gydantis gydytojas, privalo pakartotinai vertinti ligos nulemt\u0105 paciento gyvenimo kokyb\u0119 (<i>1\u00a0pav<\/i>.). Svarbu pacientui suteikti informacij\u0105 apie gydymo rezultatus ir pabr\u0117\u017eti, kad nauj\u0173 medikament\u0173 geriausias poveikis pasirei\u0161kia ilgainiui vartojant galvos skausmo specialisto paskirt\u0105 vaist\u0105, bei pamin\u0117ti, jog greito poveikio neder\u0117t\u0173 tik\u0117tis [17]. Migrenos prevencijai skiriam\u0173 medikament\u0173 poveikis gali prasid\u0117ti tik po 6 ar 8 savai\u010di\u0173 vartojimo, o stipriausio poveikio galima tik\u0117tis net po 6 m\u0117nesi\u0173 nuo vaist\u0173 vartojimo prad\u017eios\u00a0[17]. Vartojantieji onabotulino toksin\u0105\u00a0A tur\u0117t\u0173 pildyti galvos skausmo dienyn\u0105. Gydytojas tur\u0117t\u0173 rekomenduoti pacientui ma\u017eiausiai 2 gydymo onabotulino toksinu\u00a0A kursus prie\u0161 nusprend\u017eiant, kad medikamentas n\u0117ra efektyvus. PREEMPT klinikinio tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad kai kuriems pacientams teigiamas poveikis pasirei\u0161k\u0117 po 5 onabotulino toksino\u00a0A injekcij\u0173 [73].<\/p>\n<p>Migrena sergantieji tur\u0117t\u0173 vengti galvos skausm\u0105 provokuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173 [74\u201376]. Nutukimas ir piktnaud\u017eiavimas medikamentais yra medicininiai ir koreguojami migrenos rizikos veiksniai. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kit\u0173 paciento vartojam\u0173 vaist\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir \u012fvertinti galimas s\u0105veikas. Kiekvieno vizito pas \u0161eimos gydytoj\u0105 metu der\u0117t\u0173 pakartotinai vertinti paciento vartojam\u0173 medikament\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, nes net 73\u00a0proc. l\u0117tine migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 piktnaud\u017eiauja \u016bminiam skausmui mal\u0161inti skirtais medikamentais [20, 22]. NVNU netur\u0117t\u0173 b\u016bti vartojami da\u017eniau kaip 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f, o triptanai\u00a0\u2013 ne da\u017eniau kaip 10 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f. Pacientai, patiriantys da\u017enus galvos skausmo priepuolius, jei \u012fmanoma, tur\u0117t\u0173 vengti dihidroergotamino, ergotamino ir barbit\u016brat\u0173. Gydantis gydytojas taip pat tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti ligoniui atrasti metodus, pad\u0117sian\u010dius kovoti su kasdieniu stresu, prisidedan\u010diu prie skausmo priepuoli\u0173 pasikartojim\u0173 [7]. Reguliari fizin\u0117 veikla, reguliar\u016bs mitybos \u012fpro\u010diai, darbo ir poilsio r\u0117\u017eimo laikymasis bei kofeino turin\u010di\u0173 maisto produkt\u0173 vengimas taip pat gali pagerinti paciento savijaut\u0105 [16]. Svarbu tinkamai gydyti ir kitas ligas, kuriomis serga pacientas [9], ypa\u010d didelis d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas depresijai, nerimo ir miego sutrikimams gydyti\u00a0[16]. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gydant l\u0117tine migrena sergan\u010diuosius ypa\u010d svarbus yra multidisciplininis po\u017ei\u016bris \u012f ligon\u012f ir jo ligas. <i>3\u00a0lentel\u0117je<\/i> pateikiami pagrindiniai l\u0117tin\u0117s migrenos gydymo aspektai.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p>Palyginti su epizodine migrena, l\u0117tin\u0117 migrena sukelia gerokai didesn\u0119 na\u0161t\u0105 sergan\u010diajam ir visuomenei, ja sergantiesiems da\u017eniau nustatomi psichikos sutrikimai, jos gydymui sunaudojami didesni sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161tekliai. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 b\u016btina tiksli ligos diagnostika ir optimalus gydymas. Gydytojai, gydantys l\u0117tine migrena sergan\u010dius pacientus, tur\u0117t\u0173 naudoti ligos na\u0161tos bei gydymo efekto vertinimo \u012frankius, tokius kaip MIDAS bei HIT-6 klausimynai. Gydymo strategija tur\u0117t\u0173 apimti ne tik migrenos, bet ir kit\u0173 lig\u0173, \u012fskaitant psichikos sutrikimus, gydym\u0105. Reikalingos detalesn\u0117s mokslin\u0117s studijos, kuriomis b\u016bt\u0173 \u012fvertintas ne tik gydymo priemoni\u0173 poveikis, bet ir sergan\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s kitimai, psichikos ir elgesio sutrikim\u0173 eiga bei finansiniai, ekonominiai ligos padariniai.<\/p>\n<\/p>\n<p>Straipsnio autorius &#8211; Gyd. Justas Simonavi\u010dius. Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos\u00a0<\/p>\n<p>Parengta pagal <em>Diener HC, Solbach K, Holle D, Gaul C.\u00a0<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Migrena yra da\u017ena neurologin\u0117 liga, pasirei\u0161kianti stipriu galvos skausmu. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) ir Europoje atliktais epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad dal\u012f migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 vargina l\u0117tin\u0117 migrena. L\u0117tine migrena vadinama liga, kuriai b\u016bdinga daugiau kaip 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f ir \u22653 m\u0117nesius varginantys galvos skausmai, kai \u22658 dienas per m\u0117nes\u012f pasirei\u0161kia migreninio tipo galvos skausmas su ar be auros arba t\u0105 skausm\u0105 palengvina vaistai, skirti migrenai gydyti. L\u0117tin\u0117 migrena siejama su gerokai didesne, nei epizodin\u0117 (&lt;15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f) migrena, na\u0161ta sergan\u010diajam ir visuomenei, j\u0105 da\u017eniau lydi reik\u0161mingi psichikos sutrikimai, o j\u0105 gydant sunaudojami gerokai didesni sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161tekliai. Svarbu pagerinti l\u0117tin\u0117s migrenos diagnostik\u0105 ir optimizuoti gydym\u0105. Visi gydytojai, tiek dirbantys pirminiame asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros lygyje, tiek stacionare, privalo geb\u0117ti diagnozuoti l\u0117tin\u0119 migren\u0105 ir taikyti pa\u017eang\u0173 jos gydym\u0105.<\/p>\n<p>\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiami naujausi l\u0117tin\u0117s migrenos epidemiologijos duomenys ir gydymo galimyb\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":294,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[16604,24505,26202,25617,6733,109,689,5248,26203,26196,205,141,148,26195,26204,26198,157,26207,26206,26208,5972,25619,7256,24,20,26200,26197,26199,26201,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":{"0":"post-293","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-ligu-gydymas","8":"tag-lentele","9":"tag-proc","10":"tag-apsilanke","11":"tag-botox","12":"tag-dauguma","13":"tag-depresija","14":"tag-diagnostika","15":"tag-epidemiologija","16":"tag-epizodine-migrena","17":"tag-gydyti","18":"tag-gydytojai","19":"tag-insultas","20":"tag-migrena","22":"tag-migrena-proc","23":"tag-nejaute","24":"tag-nutukimas","25":"tag-onabotulino-toksina-a","26":"tag-onabotulino-toksino-a","27":"tag-onabotulino-toksinu-a","28":"tag-pacientas","29":"tag-preempt","30":"tag-priemones","31":"tag-profilaktikai","32":"tag-psichikos","33":"tag-toksina-a","34":"tag-toksinas-a","35":"tag-toksino-a","36":"tag-toksinu-a","37":"tag-vaistai"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/293","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=293"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/293\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/294"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=293"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=293"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=293"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=293"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=293"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}