Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis labai daug miega. Vėliau miegas trumpėja,
\nma\u017eylis ilgiau būdrauja. Taip ilgainiui nusistovi dienos re\u017eimas. Kam jis
\nreikalingas?<\/p>\n
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė<\/p>\n
Maitinimas kas tris valandas, kuo ma\u017eiau ne\u0161iojimo ant rankų, migdymas lovelėje
\nir jokio pienelio naktimis, tik arbatėlės. Paverkti taip pat buvo sveika, mat \u201eprasivalydavo
\nplaučiai\u201c. \u0160tai tokia buvo mūsų kūdikystė. Dabar yra kitaip: ma\u017eieji valgo,
\nmiega ir būdrauja tada, kai patys to nori. Tačiau dienos re\u017eimas per tam tikrą
\nlaiką nusistovi.<\/p>\n
Atsiranda natūraliai<\/b>
\nAtsigrę\u017eę į gamtą pamatysime, kad nė vienas \u017einduolis specialių re\u017eimų nesilaiko.
\nJis atsiranda pagal tą miego ir būdravimo re\u017eimą, kurį diktuoja pati gamta. Tai
\nvadinama biologiniu laikrod\u017eiu. Kai lauke ima temti, suaugusio \u017emogaus smegenys
\npradeda gaminti med\u017eiagą, vadinamą melatoninu, arba miego hormonu. Jo
\nkoncentracija organizme didėja ma\u017edaug iki antros valandos nakties, vėliau ima
\nma\u017eėti. Vadinasi, pagal biologinį ritmą turėtume eiti miegoti ir keltis kartu su
\nsaule. Bet esame priversti gyventi kitaip. Tiesa, pietiečiai, kurie turi
\nsiestas, t. y. trumpą pokaičio miegą, gyvena daug natūraliau. Mat kaip tik apie
\n2 val. dienos visos \u017emogaus biologinės funkcijos sulėtėja, suma\u017eėja darbingumas.
\nKūdikio miegas skiriasi nuo suaugusiojo, mat ma\u017eyliui būdinga miegoti ir
\nbūdrauti daug kartų per parą.<\/p>\n
Būdrauja vis ilgiau<\/b>
\nNaujagimis miega ma\u017edaug nuo 16 iki 20 valandų per parą ir gali turėti penkis
\narba daugiau miego būdravimo ciklų. Jis pamiega, pavalgo, pabūdrauja, vėl
\npamiega. Vaikučiui iki 1,5 m. yra būdingi keli (daugiau negu du arba trys) miego
\nir būdravimo ciklai, kurių vėliau turi ma\u017eėti. Nieko bloga, kad pusantrų metukų
\npypliukas naktį prabunda pavalgyti. Krūtimi maitinamas kūdikis valgo da\u017enai ir
\npo nedaug. Prie\u0161 daugelį metų, kai buvo \u201eprivaloma\u201c maitinti ir migdyti pagal
\nvalandas, kūdikis, galima sakyti, kankindavosi. Na, jis norėdavo valgyti jau po
\npusvaland\u017eio, o mama dar pusantros valandos rėkiantį ne\u0161iodavo ant rankų. Dabar
\ntokio re\u017eimo niekas nerekomenduoja. Ir jeigu kūdikis nori valgyti po
\npusvaland\u017eio ar po penkių minučių, reikia tai leisti. Geriausia laikytis tokio
\nre\u017eimo, kurį diktuoja pats ma\u017eylis. Tokio patarimo \u0161iek tiek sunkiau laikytis
\nmamytei, kuri kūdikį maitina mi\u0161inuku. Nori nenori, o reikia įvesti tam tikrą
\nre\u017eimą. Mat mi\u0161inuku maitinami kūdikiai valgo rečiau ir kai naktį pabunda, mamai
\ntenka bėgti \u0161ildyti pienuko.<\/p>\n
Patogu<\/b>
\nGyventi pagal re\u017eimą yra patogu, ypač jeigu mama dirba. Bet ir tada nereikia
\nbandyti perlau\u017eti kūdikio, kad laikytųsi tokio, kuris patogus mamai. Kartais
\ntėvai skund\u017eiasi, kad kūdikis prabunda naktį ir pra\u0161osi ant rankų, nori \u017eaisti.
\nKad ma\u017eylis suprastų, jog naktis yra skirta miegui, poilsiui, reikia stengtis
\nnedegti \u0161viesos, garsiai nekalbėti, ne\u017eaisti, aktyviai nebendrauti. Net jeigu
\nreikia naktį pervystyti ma\u017eiuką, verčiau daryti tai labai tyliai, kalbinantį
\npa\u0161nib\u017edom. Tačiau jeigu jau jūsų ma\u017eylis supainiojo dieną su naktimi,
\nne\u017eadinkite ir netrumpinkite nakties miegelio. Jeigu laikysitės tylos naktį, net
\nir pats ma\u017eiausias kūdikis labai greitai supras, kad \u0161į metą reikia miegoti. Kai
\nyra re\u017eimas, tam tikra tvarka, kūdikis jaučiasi saugesnis. Tačiau tvarką reikia
\nsusikurti natūraliai.<\/p>\n
Ką pasakytų psichiatrė<\/b><\/p>\n
Ar tiesa, kad dienotvarkė kūdikį pratina prie tvarkos? Kaip jaučiasi ma\u017eylis
\nprie\u0161 u\u017emigdamas ir kodėl jam reikia pasakų?<\/p>\n
Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė (8-615 40 161)<\/p>\n
Dienos ritmas keičiasi<\/b>
\nDienos re\u017eimą formuoja kūdikio poreikiai. Kai ma\u017eiukas i\u0161alksta \u2013 prabunda, kai
\nyra sausas, laimingas ir sotus \u2013 vėl nugrimzta į saldų miegelį. Ko gero,
\nsunkiausia mamytėms būna pirmą mėnesį. Vėliau pama\u017eu ilgėja būdravimo laikas ir
\nnusistovi dienos ritmas. Mama prisiderina prie vaikučio norų valgyti, \u017eaisti ar
\nmiegoti, tačiau kada eiti pasivaik\u0161čioti ar maudyti, sprend\u017eia pati. Kas kelis
\nmėnesius dienos ritmas \u0161iek tiek kinta, nes ma\u017eiukas vis ilgiau i\u0161lieka \u017evalus,
\nrečiau prabunda naktį. Dienos re\u017eimą labiausiai lemia alkis ir nuovargis. Kol
\nkūdikis geria tik mamytės pienuko, sotus i\u0161lieka 2,5\u20133 val., kai gauna papildomo
\nkieto maisto, sugeba ilgiau i\u0161likti \u017evalus. ,,Dienos re\u017eimui įtakos turi ir
\nkūdikio sveikata, jo psichologinė būsena bei charakterio bruo\u017eai. Yra ma\u017eiukų,
\nkurie jautriau miega, reikalauja daugiau dėmesio, nuolatos pra\u0161osi ant rankų.
\nBet yra ir tokių, kurie i\u0161miega visą naktį, sugeba sočiau prisivalgyti ir
\nlengviau pakelia tarpus tarp maitinimų.\u201c
\n
\nAi\u0161kus ir saugus gyvenimas<\/b>
\nViena vertus, dienos re\u017eimas tėra tik fiziologinių kūdikio poreikių tenkinimas.
\nAntra vertus, tai svarbu ir psichologi\u0161kai: ma\u017eylis, matydamas, kad visos dienos
\npana\u0161ios, sugeba \u201enuspėti\u201c ateitį. Pavyzd\u017eiui, girdėdamas, kaip čiurlena vanduo,
\n\u017eino, kad tuoj bus maudomas, jei mamytė \u0161velniai glosto ir kalbina, vadinasi,
\ntuoj masa\u017euos kūnelį, o i\u0161vydęs dubenėlį su \u0161auk\u0161teliu puikiai \u017eino, kad galės
\nsočiai pavalgyti. Kai tam tikri veiksmai kartojami kasdien, ma\u017eylis \u017eino, kad ir
\nkita diena bus pana\u0161i. Todėl jaučiasi saugus. Dienos re\u017eimas smarkiai pasikeičia
\ntada, kai į namus ateina svečių, arba per \u0161ventes. Kūdikis toli gra\u017eu nesijaučia
\ntaip \u0161venti\u0161kai ar pakylėtai, kaip mes. Jis jaučiasi nesaugus, nebe\u017eino, kas
\nvyksta, sutrinka, nes vakar diena buvo visi\u0161kai kitokia. Ir nors paprastai
\npypliukas jau moka pabūti vienas, pasid\u017eiaugti kabančiais \u017eaisliukais, per
\n\u0161ventes tiesiog ,,nenulipa\u201c mamytei nuo rankų. Ma\u017eyliui reikia papildomo saugumo,
\ntodėl ir glaustosi prie kurio nors tėvų.
\n
\nPratina prie tvarkos<\/b>
\nDienos re\u017eimas moko kūdikį laikytis tvarkos. Vaikutis, kuris pratimas kasdien
\ntam tikru laiku valytis dantukus, praustis, eiti miegoti, ateityje \u017einos, kad
\ngyvenime egzistuoja ir pareigos \u2013 ne tik malonumai. Ma\u017eylis juk visą laiką gali
\nnorėti čiulpti krūtį, \u017einduką arba \u017eaisti, tačiau jei tėvai ramiai ir kantriai
\nreikalauja laikytis tam tikros \u0161eimoje nusistovėjusios tvarkos, vėliau sugebės
\nsusitaikyti ir su \u201enemaloniais\u201c dalykais, pavyzd\u017eiui, pamokų ruo\u0161a, kitokiais
\nįsipareigojimais. Dienotvarkės labai grie\u017etai laikytis nėra būtina, pusvalandis
\nar valanda nieko nelemia. Antra vertus, ma\u017eiukas sugeba prisitaikyti ir prie
\nįvairių sąlygų. Jis, pavyzd\u017eiui, nusnūsta laiku, net jei mamytei reikia kur nors
\ni\u0161eiti ir vaikutį pasiima ne\u0161ynėje. Svarbiausia, kad mamytė sugebėtų juo
\ntinkamai pasirūpinti ir nebūtų prirūkytose patalpose ar kitose kenksmingose
\nvietose. <\/p>\n
Baisu u\u017emerkti akytes<\/b>
\nPirmais gyvenimo metais vaikuti bijo u\u017esimerkti prie\u0161 u\u017emigdamas. Jis įtaria,
\nkad u\u017esimerkus viskas, kas yra aplinkui, gali i\u0161nykti. Todėl labai svarbu
\npasistengti, kad vaikas jaustųsi saugus. Galima pasakyti, kad nubus, kai i\u0161au\u0161
\nrytas, ir namuose ras viską taip, kaip paliko. Galima glostyti galvelę ir ką
\nnors \u0161velniai pasakoti. Tačiau kol ma\u017eiukas supranta, kad nėra ko bijoti,
\npraeina \u0161iek tiek laiko. Todėl būdas, kai vaikas paliekamas rėkti, kol pats
\nu\u017emigs, yra labai blogas. U\u017esiverkęs vaikutis jaučiasi niekam nereikalingas,
\npaliktas ir be jokių garantijų, kad vėl sugebės atsimerkti. Jausdamas \u0161alia
\nsavęs artimą \u017emogų, girdėdamas ramų jo balsą suvokia, kad viskas yra gerai, ir,
\nsvarbiausia, ima pasitikėti tėvais. Ritualai, kurie yra dienotvarkės dalis, taip
\npat labai svarbūs. Pavyzd\u017eiui, prie\u0161 miegą kas vakarą skaitoma pasakėlė,
\ndainuojama dainelė ma\u017eiuką ramina ir nuteikia miegeliui. Nėra labai svarbu, kada
\nvaikas guldomas, tačiau svarbu, kad i\u0161miegotų visas reikiamas valandas.
\nMiegodamas pypliukas ne tik auga, bet ir pailsi, \u201enusistovi\u201c per dieną patirti
\njausmai ir į smegenėlių ,,stalčiukus\u201c gra\u017eiai sugula nauja informacija.
\nVisavertis miegas yra labai svarbus.
\n
\nValgymo ritualai<\/b>
\nValgymas yra dienos re\u017eimo dalis. Jei yra sodinamas prie bendro stalo, vaikučiui
\nai\u0161ku, kad dabar valgo su visais, o po kokių trijų valandų valgys vėl. Tačiau
\njei pypliukas bėgioja po kambarį, nuo stalo nutveria sausainį, kurio pusę kur
\nnors pameta, suvalgo \u0161auk\u0161telį ko\u0161ytės ir pasislepia, o mama jo ie\u0161ko, nėra
\nai\u0161ku, nei kiek suvalgė, nei tai, ar vis dar valgo pusryčius, ar jau pietauja.
\nValgymas prie bendro stalo, kaip ir \u0161eimos \u0161ventės, padeda suartėti, i\u0161tverti
\nsunkias akimirkas. Jei nėra ritualų, \u0161venčių, ilgainiui patys nustembame, kad
\n\u0161eimos narių niekas nesieja.<\/p>\n
Kas svarbiausia:<\/b>
\n– dienos re\u017eimas teikia saugumo;
\n– matydamas, kad visos dienos pana\u0161ios, vaikutis gerai jaučiasi, nes \u017eino, kas
\nbus rytoj;
\n– dienotvarkė moko ma\u017eiuką suprasti, kad pasaulyje egzistuoja ne tik malonumai,
\nbet ir pareigos;
\n– ritualai, pavyzd\u017eiui, prie\u0161 miegą, gerai nuteikia ir ramina vaikutį;
\n– sodinamas prie bendrojo stalo ma\u017eylis mokosi ne tik laiku ir gra\u017eiai valgyti,
\nbet ir bendrauja su \u0161eimos nariais.
\nGrį\u017eti<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis labai daug miega. Vėliau miegas trumpėja,
\nma\u017eylis ilgiau būdrauja. Taip ilgainiui nusistovi dienos re\u017eimas. Kam jis
\nreikalingas?<\/p>\n
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė<\/p>\n
Maitinimas kas tris valandas<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2964,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-2963","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2963","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2963"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2963\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2964"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2963"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2963"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2963"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=2963"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=2963"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}