{"id":297,"date":"2019-09-17T11:22:34","date_gmt":"2019-09-17T11:22:34","guid":{"rendered":""},"modified":"2019-09-17T11:22:34","modified_gmt":"2019-09-17T11:22:34","slug":"ar-jusu-seimoje-per-daug-streso","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-jusu-seimoje-per-daug-streso\/297\/","title":{"rendered":"Ar j\u016bs\u0173 \u0161eimoje per daug streso?"},"content":{"rendered":"

Ar streso galima i\u0161vengti? Ko gero, ne, vis d\u0117lto, \u012fmanoma stres\u0105 suma\u017einti. Taigi, kaip \u017einoti, ar j\u016bs\u0173 \u0161eimoje per daug streso ir kaip su stresu kovoti?<\/p>\n

    \n
  1. Niekas nemiega<\/li>\n<\/ol>\n

    Did\u017eiulis stresas pirmiausiai paveiks mieg\u0105, o miego stygius kels pykt\u012f, nerim\u0105, taigi, dar daugiau\u00a0 streso. \u201eJei j\u016bs\u0173 \u0161eimoje per daug \u012ftampos, guldykite vaikus miegoti pusvaland\u017eiu anks\u010diau ir patys eikite miegoti pusvaland\u017eiu anks\u010diau,\u201c \u2013 pataria vaik\u0173 gydytoja Tanya Altmann.<\/p>\n

      \n
    1. Visi vieni ant kit\u0173 r\u0117kia<\/li>\n<\/ol>\n

      Da\u017eniausiai kuo labiau stresuojame, tuo labiau norime r\u0117kti. Su\u0161velninkite savo balso ton\u0105, kartu atsipalaiduokite. \u201ePasakykite: mamytei reikia pertraukos, dabar pagul\u0117sime, apsikabinsime ir giliai pakv\u0117puosime. Tokios pertraukos naudingos ir jums, ir j\u016bs\u0173\u00a0 vaikams,\u201c \u2013 tikina gydytoja.<\/p>\n

        \n
      1. Nebevalgote kartu<\/li>\n<\/ol>\n

        Jei j\u016bs ar vaik\u0173 t\u0117vas esate per daug \u012fsitemp\u0119, vyriausias j\u016bs\u0173 vaikas gali nenor\u0117ti valgyti kartu, nes nenori su jumis kalb\u0117tis. Nor\u0117dami, kad b\u016bt\u0173 ir v\u0117l malonu kartu valgyti, pasakykite visiems \u0161eimos nariams u\u017era\u0161yti k\u0105 nors teigiamo apie kit\u0105 \u0161eimos nar\u012f, \u0161iuos lapelius sumeskite \u012f duben\u012f ir valgydami juos traukite bei garsiai skaitykite, kas para\u0161yta.<\/p>\n

          \n
        1. Vaikas vengia aplinkini\u0173<\/li>\n<\/ol>\n

          Jausdami did\u017eiul\u012f stres\u0105, vaikai da\u017enai atsiriboja nuo aplinkini\u0173 \u2013 vyresni vaikai u\u017esidaro savo kambaryje ir niekur neina, jaunesni \u2013 nebenori susitikti su \u017eaidim\u0173 draugais.<\/p>\n

          \u201eKalb\u0117kit\u0117s. Kalb\u0117kit\u0117s ir nenustokite kalb\u0117ti. Jei jau\u010diate stres\u0105, garsiai pasakykite: einu \u012f kar\u0161t\u0105\u00a0 voni\u0105 atsipalaiduoti, paskaityti, pasportuoti ar kt. Vaikai turi gird\u0117ti, kaip j\u016bs tvarkot\u0117s su stresu,\u201c \u2013 pataria psicholog\u0117 Mary Alvord. Mokykite vaikus tinkamai dorotis su \u012ftampa \u2013 giliai kv\u0117puoti, mank\u0161tintis ir kt., nes juk turb\u016bt nenorite, kad nuo streso pervarg\u0119 vaikai nuolat miegot\u0173, persivalgyt\u0173 ar imt\u0173 svaigintis.<\/p>\n

            \n
          1. Jums sunku darbe<\/li>\n<\/ol>\n

            Nesp\u0117jote laiku pabaigti darb\u0173, nepasisek\u0117 pristatyti projekto? Kaltinti galite ir stres\u0105 \u2013 stresas trukdo susikaupti ir likti organizuotiems. Psicholog\u0117 pataria su partneriu aptarti jums sunkiausius momentus ir kartu paie\u0161koti sprendim\u0173: \u201eJei jums sunku i\u0161siruo\u0161ti rytais, galb\u016bt reik\u0117t\u0173 labiau pasiruo\u0161ti vakarais.\u201c<\/p>\n

              \n
            1. Visi serga<\/li>\n<\/ol>\n

              L\u0117tinis stresas veikia vis\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 sveikat\u0105: ma\u017ei vaikai gali sk\u0173stis pilvo skausmu ar ko\u0161marais, vyresni \u2013 galvos skausmais, o suaugusieji \u2013 \u012ftampa nugaroje, kakle. Visi pras\u010diau miega. Nenuostabu, kad \u0161eimoje vyraujant did\u017eiulei \u012ftampai, \u0161lija ir \u0161eimos nari\u0173 sveikata. Stenkit\u0117s eiti miegoti anks\u010diau, nepamir\u0161kite reguliariai plauti rank\u0173, mank\u0161tinkit\u0117s, tinkamai maitinkit\u0117s ir stenkit\u0117s ma\u017einti stres\u0105, jei tik galite. Psicholog\u0117 M. Alvord pataria k\u0105 nors nuveikti kartu \u2013 pa\u017ei\u016br\u0117ti film\u0105, pasivaik\u0161\u010dioti, pa\u017eaisti stalo \u017eaidim\u0173.<\/p>\n

                \n
              1. Visi nuolat skuba<\/li>\n<\/ol>\n

                Nuolat skub\u0117dami ir skubindami vaikus netruksite i\u0161girsti j\u0173 skund\u0173 galvos, pilvo skausmais ar kitomis problemomis. Pasteb\u0117j\u0119, kad jau\u010diate itin didel\u012f stres\u0105, sustokite, pataria gydytoja Altmann. \u201ePavyzd\u017eiui, j\u016bs\u0173 \u0161eima v\u0117luoja \u012f s\u016bnaus sporto var\u017eybas, nes niekaip nerandate jo sporto bateli\u0173. Visi eina i\u0161 proto. Sustokite ir 10 kart\u0173 giliai \u012fkv\u0117pkite. Geriau \u012f var\u017eybas atvykti v\u0117liau, nei skubant k\u0105 nors pamir\u0161ti.\u201c<\/p>\n

                \u00a0<\/p>\n

                Straipsnio \u0161altinis PARENTS<\/p>\n

                \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

                Stresas \u2013 nuolatin\u0117 t\u0117v\u0173 gyvenimo dalis. \u012etamp\u0105 d\u0117l vienokio ar kitokio su vaikais susijusio klausimo t\u0117vai jau\u010dia nuolat, bet j\u016bs\u0173 jau\u010diamas stresas veikia ir j\u016bs\u0173 at\u017ealas: netruksite i\u0161vysti, kaip ram\u016bs namai virsta karo, am\u017eino r\u0117kimo ir pyk\u010dio zona.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":298,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27333],"tags":[26189,26191,26190,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-297","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-seima","tag-altmann","tag-alvord","tag-kalbekites","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/297","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=297"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/297\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/298"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=297"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=297"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=297"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=297"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=297"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}